Markomanai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Markomanai buvo germanų gentis, tikriausiai artima svebams ar .

Mokslininkai mano, kad jų pavadinimas galėjo kilti iš:

• Iš seno germaniško žodžio „pasienio regionas“ ir „žmonės“
• Iš Romos atstovo Marko Fabijaus Romano, kuris pabėgo iš legionų per žygį prieš germanus apie 13 m. pr. m. e. ir sutelkė nedarnias germanų gentis į stiprią karinę jėgą (POMOERIVM, vol. 3, 1998). Kitas šaltinis teigia, kad Markas Fabijus Romanas buvo ištremtas už spekuliavimą kviečiais ir nepabėgo iš armijos, bet tas pats šaltinis irgi sieja Marką su markomanais, kai jis buvo tremtyje.

Drusas užpuolė markomanus 9 m. pr. m. e. ir išvijo į dabartinę Bohemijos teritoriją. Ten jų karalius Marobodujus įkūrė galingą karalystę, kurią Augustas laikė grėsme Romai. Bet prieš jam pradedant veikti prasidėjo karas Ilyrijoje. Galiausiai Katualda nuvertė ir ištrėmė Marobodujų 19 m. e. m.

I a. Tacitas savo Germanijos I knygoje 42 eilutėje mini, kad markomanus valdo Romos paskirti karaliai. II a. markomanai priklausė sąjungai su , vandalais, sarmatais, kuri buvo nukreipta prieš Romos imperiją. Tai sukėlė didelių genčių, galbūt gotų judėjimas. Pagal istoriką , imperatoriaus Marko Aurelijaus pajėgos trejus metus kovojo su markomanų sąjunga Karnunto tvirtovėje Panonijoje. Eutropijus palygino karą su markomanais ir jų sąjungininkais ir Marko Aurelijaus pergalę su . Palyginimas tikslus, nes markomanų karai turi persilaužimo tašką ir keletą ryškių romėnų pralaimėjimų. Per karus žuvo du Pretorijų sargybos vadai. Karas prasidėjo 166 m., kai markomanai perėjo sieną tarp Vindobonos ir Karnunto ir įsiveržė palei Noriko ir Panonijos provincijų ribą, nuniokojo ir buvo tik trumpai sustabdyti prieš jiems pasiekiant Akvilėją prie Adrijos jūros. Karas truko iki Marko Aurelijaus mirties 180 m. Paaiškėjo, kad jis tik dalinai buvo sėkmingas Romai ir Dunojus liko imperijos siena visą likusį jos gyvavimą.

Markomanai gavo krikštą valdant karalienei Fritigil (IV a. vidurys), kuri susirašinėjo tuo reikalu su Ambrozijumi iš Milano.

Yra runų abėcėlė, vadinama markomanų runom, bet abejojama, kad jos susijusios su markomanais ^{[reikalingas šaltinis]}.

409 m. perėjęs Pirėnus markomanų, kvadų ir būrys įsikūrė Galecijos provincijoje (dabar Galisija ir šiaurinė Portugalija), kur jie buvo laikomi foederati ir įkūrė Galecijos svebų karalystę. Jos karaliumi tapo Hermerikas. Brakara Augusta (dabar Braga Portugalijoje), anksčiau buvusi Romos Galecijos sostine, tapo Svebų karalystės sostine.