Šiame straipsnyje aprašoma Bosnijos ir Hercegovinos istorija nuo priešistorės iki dabartinių laikų Bosnijos ir Hercegovi
Bosnijos ir Hercegovinos istorija

Šiame straipsnyje aprašoma Bosnijos ir Hercegovinos istorija – nuo priešistorės iki dabartinių laikų.
Bosnijos ir Hercegovinos istorija |
Ilyrija |
Kroatijos karalystė, Serbijos kng., Zahumljė, Travunija, Paganija |
Vengrijos karalystė (Bosnija, ) |
Bosnijos karalystė |
Osmanų imperija () |
Habsburgų monarchija () |
Jugoslavijos karalystė () |
Nepriklausoma Kroatijos valstybė |
Jugoslavija: |
() |
Bosnijos karas |
Bosnija ir Hercegovina |
Istoriniai regionai: |
Bosnija, Hercegovina, , , , |
Ikislaviškasis laikotarpis
Dabartinė Bosnija ir Hercegovina buvo apgyvendinta dar nuo neolito laikų. Ankstyvajame bronzos amžiuje neolito gyventojus pakeitė karingesnės indoeuropiečių gentys, žinomos kaip ilyrai: , , ir kt. Todėl Bosnijos ir Hercegovinos teritorija sudarė dalį istorinės Ilyrijos. Keltų migracija IV–III a. pr. m. e. išstūmė daugelį ilyrų genčių iš jų gyventų teritorijų, tačiau dalis jų liko ir susimaišė su keltų gentimis. Todėl regione susiformavo trakizuotos ilyrų gentys, tokios kaip .
Antikoje dabartinė Bosnija ir Hercegovina buvo svarbi tranzitinė šalis tarp Adrijos jūros ir Dunojaus baseino, todėl čia gyvavo keletas prekybinių miestų. Konfliktas tarp ilyrų ir romėnų prasidėjo 229 m. pr. m. e., tačiau Romai nepavyko aneksuoti viso kalnuoto regiono iki 9 m. e. m. Užkariavus romėnams, teritorija priklausė Ilyriko, vėliau Dalmatijos provincijoms. Tik šiaurinės lygumos palei Savos upę buvo valdomos kaip Panonija. Romėniškuoju laikotarpiu lotyniškai kalbantys kolonistai kėlėsi iš visos Romos imperijos ir kūrėsi šalia ilyrų. Romos kariai buvo skatinami apsigyventi čia po karinės tarnybos.
Krikščionybė regione pasirodė ir ėmė plisti I a. pabaigoje. 337 ir 395 m. padalinus imperiją, Dalmatija ir Panonija buvo priskirtos Vakarų Romos imperijai, Panonijos diecezijai. 455 m. regioną užkariavo ostgotai, vėliau alanai ir hunai.
Viduramžiai
Po slavų įsikūrimo VI-VII a. Bosnijoje susiformavo smulkūs slavų gentiniai susivienijimai , kuriuos Bizantija nominaliai laikė savo teritorijomis. Per viduramžius dab. Bosnijos ir Hercegovinos teritorija buvo nevieninga ir vystėsi atskirai, formavosi atskiri istoriniai regionai:
- Hercegovinos teritorijoje buvo tokios kunigaikštystės, kaip Zahumljė, Paganija ir Travunija;
- Rytinis Bosnijos pakraštys () sudarė dalį Serbijos kunigaikštystės;
- Šiaurinėje lygumų Bosnijoje palei Savos upę susiformavo ir kitos kunigaikštystės;
- Vakarinę teritoriją į vakarus nuo Vrbaso upės () valdė ;
Tikroji Bosnija, kuri koncentravosi Bosnos upės slėnyje, tarp Vrbaso ir Drinos upių, egzistavo kaip atskira sklavinija. Vėlesniais laikais Bosnijos teritorija buvo įtakojama dviejų tuometinių regioninių galybių - Serbijos rytuose ir Kroatijos vakaruose. IX-X a. I pusėje čia viešpatavo Kroatija. Nuo X a. vidurio Bosnijoje augo Serbijos įtaka, kurią netrukus pakeitė Bizantijos imperija. Tai leido Bosnijai vėl sugrįžti į Kroatijos glėbį. XI a. Bosnijoje įsigalėjo serbiška Duklia, kuriai valdant apie 1082 m. Bosnija vėl buvo atskirta kaip atskira feodalinė valda.
Nuo tada Bosnija palengva tolo nuo serbiškosios įtakos ir buvo įtraukta į Vengrijos karalystės politinę orbitą. XII a. Bosniją savo valda laikė Vengrijos karaliai, o 1154 m. čia įkurtas Bosnijos banatas. Šalis, atsidūrusi tarp Rytų ir Vakarų krikščionybės įtakų, galiausiai rinkosi Vakarų krikščioniškąjį pasaulį. Tačiau joje įtakinga buvo ir vietinė krikščionybės atmaina , kuri buvo laikoma erezija. Tai lėmė keletą religinių karų ir kryžiaus žygių Bosnijoje.
XIII a. Bosnijos banai sėkmingai dalyvavo tarptautinėje politikoje, laviruodami tarp Vengrijos, Kroatijos ir Serbijos karalystės interesų. XIV a.I pusėje jie sėkmingai išplėtė savo valdas: paėmė Zahulmję, Paganiją ir Dalmatiją, taip gaudami priėjimą prie jūros, vėliau užėmė Travuniją ir . Banas Tvrtko tapo žymiausiu Bosnijos valdovu, o jo laikais jau visiškai nepriklausomas banatas buvo pakeltas ir tapo Bosnijos karalyste.
- IX a. pradžia
- 845
- 925
- 931
- 960
- 1070
- 1102
- 1180
- 1301
- 1325
- 1358
- 1390
- 1463
- 1482
Osmanų imperija
Raida po 1990 m
1990–1991 m. įvykiai Slovėnijoje ir Kroatijoje (nepriklausomybės paskelbimas ir pilietinis karas) betarpiškai paveikė ir kitas Jugoslavijos respublikas. Etniniu požiūriu Bosnijos situacija buvo sudėtingiausia. Prieš 1992 m. prasidėjusį pilietinį karą čia gyveno 4,5 mln. žmonių. Bosniai-musulmonai, serbai ir kroatai buvo pasiskirstę kaip 4:3:2.
Iki 80-ųjų pabaigos Bosnija buvo politiškai konservatyvi respublika. Tačiau nauja politikų kartą po 1989 m. ir pilietinis karas Jugoslavijoje paveikė ir Bosniją. Bosniams-musulmonams siekiant kurti savo valstybę iškilo grėsmė ilgai išlaikytam balansui tarp pagrindinių etninių grupių. Tačiau pirmame svarstymų apie Jugoslavijos ateitį etape Bosnijos vadovybė išliko pasyvi ir iš principo palaikė šiek tiek labiau decentralizuotos federacijos idėją.
Padėtis aiškiai pradėjo aštrėti, kai Bosnijos vadovybė nutarė pasekti šiaurinių kaimynių pavyzdžiu ir skelbti referendumą dėl šalies nepriklausomybės. Pagrindinių Bosnijos etninių grupių aspiracijos dėl Bosnijos ateities gerokai skyrėsi. Nepriklausomybei vasario 27 d. referendume pritarė tik musulmonai ir kroatai. Serbai referendumą boikotavo ir už nepriklausomybę pasisakė tik 62 % rinkėjų.
Pilietinis karas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Bosnijos karas.
Nekreipdama dėmesio į serbų protestus Bosnija 1992 m. kovo mėnesį pasiskelbė nepriklausoma. Netrukus po to, kai JAV ir Europos Sąjunga 1992 balandžio 6 ir 7 d. pripažino Bosniją, Jugoslavijos armija pradėjo karą serbų pusėje. Jau 1992 m. sausio 9 d. serbus atstovaujanti asamblėja paskelbė autonominę Bosnijos ir Hercegovinos Liaudies Respubliką ir pareiškė, kad Bosnijos prezidentas neatstovauja jų tarptautinėje arenoje. 1992 birželio 3 d. sekė Kroatų Valstybės Herceg-Bosna paskelbimas, kuriuo vakarinė Hercegovina buvo faktiškai nuo Bosnijos ir Hercegovinos atskirta ir prijungta prie Kroatijos. Tai reiškė visišką Bosnijos ir Hercegovinos respublikos dezintegraciją į tris dalis. 1992 m. kovo 27 d. paskelbiama Serbų Respublika Bosnija ir Hercegovina. Kiekviena iš dalių stengėsi įsitvirtinti savo teritorijoje, dėl ko kurį laiką vyko visų kova prieš visus, vėliau kroatų ir serbų prieš musulmonus, dar vėliau kroatų ir musulmonų prieš serbus. 1994 m. kovo 2 d. kroatai ir bosniai sudarė federacijos sutartį. Savo valdžią dalinės respublikos legitimuoti stengėsi ne tik oficialiais dokumentais bei sutartimis. Plačiai naudotas „argumentas“ buvo etniniai valymai. Serbų pusė dažniausiai kaltinta, kad etninius valymus, civilių žudymus, vergų darbą naudojo organizuočiausiai.
Etninius valymus tam tikra prasme skatino ir tai, kad pirmieji taikos planai rėmėsi faktine situacija, o ne prieškarinį etninį pasiskirstymą. Taip būtų galima vertinti 1993 m. gegužės mėn. paruoštą Vance-Owen planą, kuris numatė Bosnijos padalinimą į kantonus. Pagal šį planą serbams turėjo atitekti 52 % teritorijos, nors prieš karą jie tesudarė 31 % gyventojų.
Šaltiniai
- Malcolm, Noel (1994). Bosnia A Short History. New York University Press. ISBN 0-8147-5520-8.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bosnijos ir Hercegovinos istorija, Kas yra Bosnijos ir Hercegovinos istorija? Ką reiškia Bosnijos ir Hercegovinos istorija?
Siame straipsnyje aprasoma Bosnijos ir Hercegovinos istorija nuo priesistores iki dabartiniu laiku Bosnijos ir Hercegovinos istorijaIlyrijaKroatijos karalyste Serbijos kng Zahumlje Travunija PaganijaVengrijos karalyste Bosnija Bosnijos karalysteOsmanu imperija Habsburgu monarchija Jugoslavijos karalyste Nepriklausoma Kroatijos valstybeJugoslavija Bosnijos karasBosnija ir HercegovinaIstoriniai regionai Bosnija Hercegovina Ikislaviskasis laikotarpisPagrindinis straipsnis Ilyrija Dabartine Bosnija ir Hercegovina buvo apgyvendinta dar nuo neolito laiku Ankstyvajame bronzos amziuje neolito gyventojus pakeite karingesnes indoeuropieciu gentys zinomos kaip ilyrai ir kt Todel Bosnijos ir Hercegovinos teritorija sudare dalį istorines Ilyrijos Keltu migracija IV III a pr m e isstume daugelį ilyru genciu is ju gyventu teritoriju taciau dalis ju liko ir susimaise su keltu gentimis Todel regione susiformavo trakizuotos ilyru gentys tokios kaip Antikoje dabartine Bosnija ir Hercegovina buvo svarbi tranzitine salis tarp Adrijos juros ir Dunojaus baseino todel cia gyvavo keletas prekybiniu miestu Konfliktas tarp ilyru ir romenu prasidejo 229 m pr m e taciau Romai nepavyko aneksuoti viso kalnuoto regiono iki 9 m e m Uzkariavus romenams teritorija priklause Ilyriko veliau Dalmatijos provincijoms Tik siaurines lygumos palei Savos upe buvo valdomos kaip Panonija Romeniskuoju laikotarpiu lotyniskai kalbantys kolonistai kelesi is visos Romos imperijos ir kuresi salia ilyru Romos kariai buvo skatinami apsigyventi cia po karines tarnybos Krikscionybe regione pasirode ir eme plisti I a pabaigoje 337 ir 395 m padalinus imperija Dalmatija ir Panonija buvo priskirtos Vakaru Romos imperijai Panonijos diecezijai 455 m regiona uzkariavo ostgotai veliau alanai ir hunai ViduramziaiPagrindiniai straipsniai Bosnijos banatas ir Bosnijos karalyste Po slavu įsikurimo VI VII a Bosnijoje susiformavo smulkus slavu gentiniai susivienijimai kuriuos Bizantija nominaliai laike savo teritorijomis Per viduramzius dab Bosnijos ir Hercegovinos teritorija buvo nevieninga ir vystesi atskirai formavosi atskiri istoriniai regionai Hercegovinos teritorijoje buvo tokios kunigaikstystes kaip Zahumlje Paganija ir Travunija Rytinis Bosnijos pakrastys sudare dalį Serbijos kunigaikstystes Siaurineje lygumu Bosnijoje palei Savos upe susiformavo ir kitos kunigaikstystes Vakarine teritorija į vakarus nuo Vrbaso upes valde Tikroji Bosnija kuri koncentravosi Bosnos upes slenyje tarp Vrbaso ir Drinos upiu egzistavo kaip atskira sklavinija Velesniais laikais Bosnijos teritorija buvo įtakojama dvieju tuometiniu regioniniu galybiu Serbijos rytuose ir Kroatijos vakaruose IX X a I puseje cia viespatavo Kroatija Nuo X a vidurio Bosnijoje augo Serbijos įtaka kuria netrukus pakeite Bizantijos imperija Tai leido Bosnijai vel sugrįzti į Kroatijos glebį XI a Bosnijoje įsigalejo serbiska Duklia kuriai valdant apie 1082 m Bosnija vel buvo atskirta kaip atskira feodaline valda Nuo tada Bosnija palengva tolo nuo serbiskosios įtakos ir buvo įtraukta į Vengrijos karalystes politine orbita XII a Bosnija savo valda laike Vengrijos karaliai o 1154 m cia įkurtas Bosnijos banatas Salis atsidurusi tarp Rytu ir Vakaru krikscionybes įtaku galiausiai rinkosi Vakaru krikscioniskajį pasaulį Taciau joje įtakinga buvo ir vietine krikscionybes atmaina kuri buvo laikoma erezija Tai leme keleta religiniu karu ir kryziaus zygiu Bosnijoje XIII a Bosnijos banai sekmingai dalyvavo tarptautineje politikoje laviruodami tarp Vengrijos Kroatijos ir Serbijos karalystes interesu XIV a I puseje jie sekmingai isplete savo valdas paeme Zahulmje Paganija ir Dalmatija taip gaudami priejima prie juros veliau uzeme Travunija ir Banas Tvrtko tapo zymiausiu Bosnijos valdovu o jo laikais jau visiskai nepriklausomas banatas buvo pakeltas ir tapo Bosnijos karalyste IX a pradzia 845 925 931 960 1070 1102 1180 1301 1325 1358 1390 1463 1482Osmanu imperijaRaida po 1990 m1990 1991 m įvykiai Slovenijoje ir Kroatijoje nepriklausomybes paskelbimas ir pilietinis karas betarpiskai paveike ir kitas Jugoslavijos respublikas Etniniu poziuriu Bosnijos situacija buvo sudetingiausia Pries 1992 m prasidejusį pilietinį kara cia gyveno 4 5 mln zmoniu Bosniai musulmonai serbai ir kroatai buvo pasiskirste kaip 4 3 2 Iki 80 uju pabaigos Bosnija buvo politiskai konservatyvi respublika Taciau nauja politiku karta po 1989 m ir pilietinis karas Jugoslavijoje paveike ir Bosnija Bosniams musulmonams siekiant kurti savo valstybe iskilo gresme ilgai islaikytam balansui tarp pagrindiniu etniniu grupiu Taciau pirmame svarstymu apie Jugoslavijos ateitį etape Bosnijos vadovybe isliko pasyvi ir is principo palaike siek tiek labiau decentralizuotos federacijos ideja Padetis aiskiai pradejo astreti kai Bosnijos vadovybe nutare pasekti siauriniu kaimyniu pavyzdziu ir skelbti referenduma del salies nepriklausomybes Pagrindiniu Bosnijos etniniu grupiu aspiracijos del Bosnijos ateities gerokai skyresi Nepriklausomybei vasario 27 d referendume pritare tik musulmonai ir kroatai Serbai referenduma boikotavo ir uz nepriklausomybe pasisake tik 62 rinkeju Pilietinis karasDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Bosnijos karas Nekreipdama demesio į serbu protestus Bosnija 1992 m kovo menesį pasiskelbe nepriklausoma Netrukus po to kai JAV ir Europos Sajunga 1992 balandzio 6 ir 7 d pripazino Bosnija Jugoslavijos armija pradejo kara serbu puseje Jau 1992 m sausio 9 d serbus atstovaujanti asambleja paskelbe autonomine Bosnijos ir Hercegovinos Liaudies Respublika ir pareiske kad Bosnijos prezidentas neatstovauja ju tarptautineje arenoje 1992 birzelio 3 d seke Kroatu Valstybes Herceg Bosna paskelbimas kuriuo vakarine Hercegovina buvo faktiskai nuo Bosnijos ir Hercegovinos atskirta ir prijungta prie Kroatijos Tai reiske visiska Bosnijos ir Hercegovinos respublikos dezintegracija į tris dalis 1992 m kovo 27 d paskelbiama Serbu Respublika Bosnija ir Hercegovina Kiekviena is daliu stengesi įsitvirtinti savo teritorijoje del ko kurį laika vyko visu kova pries visus veliau kroatu ir serbu pries musulmonus dar veliau kroatu ir musulmonu pries serbus 1994 m kovo 2 d kroatai ir bosniai sudare federacijos sutartį Savo valdzia dalines respublikos legitimuoti stengesi ne tik oficialiais dokumentais bei sutartimis Placiai naudotas argumentas buvo etniniai valymai Serbu puse dazniausiai kaltinta kad etninius valymus civiliu zudymus vergu darba naudojo organizuociausiai Etninius valymus tam tikra prasme skatino ir tai kad pirmieji taikos planai remesi faktine situacija o ne prieskarinį etninį pasiskirstyma Taip butu galima vertinti 1993 m geguzes men paruosta Vance Owen plana kuris numate Bosnijos padalinima į kantonus Pagal sį plana serbams turejo atitekti 52 teritorijos nors pries kara jie tesudare 31 gyventoju SaltiniaiMalcolm Noel 1994 Bosnia A Short History New York University Press ISBN 0 8147 5520 8 Vikiteka Bosnijos ir Hercegovinos istorija vaizdine ir garsine medziagav rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį