Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bosnijos banatas serb Бановина Босна Banovina Bosna nominali Vengrijos karalystės vasalinė valstybė egzistavusi 1154 137
Bosnijos banatas
Bosnijos banatas (serb. Бановина Босна = Banovina Bosna) – nominali Vengrijos karalystės vasalinė valstybė, egzistavusi 1154–1377 m. vakarų Balkanuose. Ji kontroliavo didžiąją dalį dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos, o klestėjimo laikotarpiu – ir dalį Dalmatijos (dab. Kroatijoje).
| Бановина Босна Bosnijos banatas | ||||
| Vengrijos karalystės vasalas | ||||
| ||||
| Bosnija apie 1291 m. | ||||
| Sostinė | Visokas | |||
| Kalbos | serbų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Bosnijos banai | ||||
| 1154—1163 (pirmasis) | Boričius | |||
| 1353—1377 (paskutinis) | Stefanas Tvrtko I | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkurtas | 1154 m., 1154 | |||
| - Tapo karalyste | 1377 m. | |||
Istorija
Įkūrimas
Kalnuotas Bosnijos regionas Bosnos upės baseine, po to, kai jį VI a. apgyvendino slavai, ilgą laiką neturėjo savo valstybingumo. Nuo IX a. didžiuma jo priklausė , o X a. I pusėje jis buvo įjungtas į Serbijos kunigaikštystę, vėliau trumpai priklausė Serbijos katepanatui, kol XI a. vėl grįžo Kroatijai. XI a. pabaigoje jį prisijungė Duklia. Jos sudėtyje Bosnija galiausiai tapo kaip atskiras politinis vienetas, ir 1082 m. joje paskirtas atskiras kunigaikštis . Jis yra vienintelis žinomas Bosnijos kunigaikštis.
Kadangi Serbijos didžioji kunigaikštystė buvo labiau suinteresuota vidine centralizacija ir gynyba nuo Bizantijos, nuo XII a. pradžios Bosnija vis labiau tolo nuo kitų serbų kunigaikštysčių ir buvo įtraukiama į Vengrijos karalystės orbitą. Nuo 1137 m. Vengrijos karaliaus vienas titulų, buvo „Ramos karalius“, kas greičiausiai reiškė visą Bosniją. 1154 m. Bosnijoje Vengrija paskyrė pirmąjį vietininką (baną) , kas ir laikoma banato įkūrimu.
Religiniai karai
Netrukus po įkūrimo, 1166 m., Bizantijos imperatorius užkariavo Bosniją ir joje pasodino savo vietininką, Kuliną. Tačiau šis, sudaręs sąjungą su vengrais, Serbija ir Zahumlje, 1183 m. sumušė Bizantijos armiją. Tiesa, jis ir toliau liko Vengrijos vasalu.
Kulinas pasiūlė savo banate savitą kirilicos formą, vadinamąją Bosančicą, ir rėmė nedidelę krikščionių sektą, bogomilų atmainą, kuri vadinosi . Ši sekta nebuvo pripažįstama nei Rytų, nei Vakarų krikščionybėje, todėl šis žingsnis supriešino Bosniją tiek su serbais piečiau (kurie išpažino Rytų krikščionybę, tiek su katalikiška Vengrija, kuri norėjo pasinaudoti tuo kaip pretekstu įvesti kontrolę „eretiškoje“ Bosnijoje, o ėmė planuoti kryžiaus žygį.
1204 m. sostą paveldėjęs Kulino sūnus iš karto persimetė į katalikų tikėjimą, dėl ko įtakinga krašte Bosnijos bažnyčia 1232 m. jį nuvertė, pasodindama į sostą sau palankų . Šis žingsnis vėl sukėlė katalikiškąjį pasaulį. Vengrijos karalius Andrius II nauju Bosnijos banu paskelbė , o atsiuntė į kraštą kryžeivius, kad įvestų tvarką ir atstatytų „teisingąją“ religiją. Šį kryžiaus žygį rėmė Stjepano Kuliničiaus sūnus Sibislavas. Karas truko 1235–1241 m., ir dar labiau sustiprino Matėjaus pozicijas.
Tik 1250 m., mirus Matėjui, Vengrija vėl galėjo pasodinti į sostą sau palankų Prijezdą I. Šis buvo aršus katalikas ir aktyviai kovojo su visomis erezijomis krašte. Tiesa, Vengrija iš jo atėmė šiaurės rytines provincijas Usora ir Soli, kurios vėliau atiteko Sirmijos karalystei. Pasenęs Prijezda 1287 m. buvo priverstas atiduoti valdyti Bosniją savo sūnui ir neidentifikuotos kilmės . Po pirmojo mirties 1290 m., pastarasis tapo vienvaldžiu banu.
Tuo metu Vengrijoje vykstant įpėdinystės krizei, karalystėje sugebėjo iškilti dinastija , kurie pasodino į sostą sau palankų valdovą Karolį Martelį. Tai jiems suteikė didelių privilegijų. Todėl 1299 m. paskirtas Bosnijos banu. Tai sukėlė pilietinį karą tarp Stjepano ir Mladeno, kuris peraugo į religinį karą: Mladenas persekiojo Bosnijos bažnyčią, o Stjepanas ją rėmė.
Suklestėjimas
Karas tęsėsi ir po Stjepano I mirties 1314 m., kadangi šio sūnus realiai negalėjo valdyti. Kadangi Mladenas II, kaip ir tėvas, nebuvo populiarus Bosnijoje, jis ryžosi pasinaudoti Stjepanu kaip valdžios marionete, norėdamas nuraminti sukilusią liaudį. 1322 m. sustiprėjęs Stjepanas sumušė Mladeną Bliskos mūšyje, taip pabaigdamas Šubičių valdžią ir įtvirtindamas Kotromaničių dinastiją. Be to, jis gavo papildomų žemių Dalmatijoje (Zahumlję), taip gaudamas savo banatui priėjimą prie jūros. Žlugus Sirmijos karalystei, 1324 m. jis gavo ir kadaise prarastas žemes šiaurės rytuose – Usorą ir Solį.
Stjepano sūnėnas pasiekė didžiausio Bosnijos suklestėjimo. Šis tolerantiškas valdovas išplėtė banato žemes į pietus (kur gavo Travuniją ir ), į vakarus (gavo vidurinę Dalmatiją) ir į šiaurę. Jo valdoma Bosnija tapo visiškai nepriklausoma nuo Vengrijos ir viena galingiausių Europos valstybių. Tai lėmė, kad 1377 m. Tvrtko buvo karūnuotas karaliumi, o Bosnijos banatas tapo Bosnijos karalyste.
Banų sąrašas
| Bosnijos ir Hercegovinos istorija |
| Ilyrija |
| Kroatijos karalystė, Serbijos kng., Zahumljė, Travunija, Paganija |
| Vengrijos karalystė (Bosnija, ) |
| Bosnijos karalystė |
| Osmanų imperija () |
| Habsburgų monarchija () |
| Jugoslavijos karalystė () |
| Nepriklausoma Kroatijos valstybė |
| Jugoslavija: |
| () |
| Bosnijos karas |
| Bosnija ir Hercegovina |
| Istoriniai regionai: |
| Bosnija, Hercegovina, , , , |
- (1154–1164)
- (1172 – 1204
- (1204–1232)
- (1232–1250)
- (1250–1287)
- (1287–1290)
- (1287–1314), opozicijoje:
- (1299–1304)
- (1304–1322)
- (1314–1353)
- (1353–1366)
- (1366–1367)
- (1367–1377)
Išnašos
- Vego 1982, p. 105.
- Ćirković 2004, p. 81.
Šaltiniai
- Ćirković, Sima (2004). The Serbs. Malden: Blackwell Publishing. ISBN 9781405142915.
- Vego, Marko (1982). Postanak srednjovjekovne bosanske države. Sarajevo: Svjetlost.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bosnijos banatas, Kas yra Bosnijos banatas? Ką reiškia Bosnijos banatas?
Bosnijos banatas serb Banovina Bosna Banovina Bosna nominali Vengrijos karalystes vasaline valstybe egzistavusi 1154 1377 m vakaru Balkanuose Ji kontroliavo didziaja dalį dabartines Bosnijos ir Hercegovinos o klestejimo laikotarpiu ir dalį Dalmatijos dab Kroatijoje Banovina Bosna Bosnijos banatasVengrijos karalystes vasalas 1154 1377 Location ofBosnija apie 1291 m Sostine VisokasKalbos serbu kalbaValdymo forma monarchijaBosnijos banai 1154 1163 pirmasis Boricius 1353 1377 paskutinis Stefanas Tvrtko IEra Viduramziai Įkurtas 1154 m 1154 Tapo karalyste 1377 m IstorijaĮkurimas Kalnuotas Bosnijos regionas Bosnos upes baseine po to kai jį VI a apgyvendino slavai ilga laika neturejo savo valstybingumo Nuo IX a didziuma jo priklause o X a I puseje jis buvo įjungtas į Serbijos kunigaikstyste veliau trumpai priklause Serbijos katepanatui kol XI a vel grįzo Kroatijai XI a pabaigoje jį prisijunge Duklia Jos sudetyje Bosnija galiausiai tapo kaip atskiras politinis vienetas ir 1082 m joje paskirtas atskiras kunigaikstis Jis yra vienintelis zinomas Bosnijos kunigaikstis Kadangi Serbijos didzioji kunigaikstyste buvo labiau suinteresuota vidine centralizacija ir gynyba nuo Bizantijos nuo XII a pradzios Bosnija vis labiau tolo nuo kitu serbu kunigaikstysciu ir buvo įtraukiama į Vengrijos karalystes orbita Nuo 1137 m Vengrijos karaliaus vienas titulu buvo Ramos karalius kas greiciausiai reiske visa Bosnija 1154 m Bosnijoje Vengrija paskyre pirmajį vietininka bana kas ir laikoma banato įkurimu Religiniai karai Bosnijos teritorijos augimas Netrukus po įkurimo 1166 m Bizantijos imperatorius uzkariavo Bosnija ir joje pasodino savo vietininka Kulina Taciau sis sudares sajunga su vengrais Serbija ir Zahumlje 1183 m sumuse Bizantijos armija Tiesa jis ir toliau liko Vengrijos vasalu Kulinas pasiule savo banate savita kirilicos forma vadinamaja Bosancica ir reme nedidele krikscioniu sekta bogomilu atmaina kuri vadinosi Si sekta nebuvo pripazįstama nei Rytu nei Vakaru krikscionybeje todel sis zingsnis supriesino Bosnija tiek su serbais pieciau kurie ispazino Rytu krikscionybe tiek su katalikiska Vengrija kuri norejo pasinaudoti tuo kaip pretekstu įvesti kontrole eretiskoje Bosnijoje o eme planuoti kryziaus zygį 1204 m sosta paveldejes Kulino sunus is karto persimete į kataliku tikejima del ko įtakinga kraste Bosnijos baznycia 1232 m jį nuverte pasodindama į sosta sau palanku Sis zingsnis vel sukele katalikiskajį pasaulį Vengrijos karalius Andrius II nauju Bosnijos banu paskelbe o atsiunte į krasta kryzeivius kad įvestu tvarka ir atstatytu teisingaja religija Sį kryziaus zygį reme Stjepano Kuliniciaus sunus Sibislavas Karas truko 1235 1241 m ir dar labiau sustiprino Matejaus pozicijas Tik 1250 m mirus Matejui Vengrija vel galejo pasodinti į sosta sau palanku Prijezda I Sis buvo arsus katalikas ir aktyviai kovojo su visomis erezijomis kraste Tiesa Vengrija is jo ateme siaures rytines provincijas Usora ir Soli kurios veliau atiteko Sirmijos karalystei Pasenes Prijezda 1287 m buvo priverstas atiduoti valdyti Bosnija savo sunui ir neidentifikuotos kilmes Po pirmojo mirties 1290 m pastarasis tapo vienvaldziu banu Tuo metu Vengrijoje vykstant įpedinystes krizei karalysteje sugebejo iskilti dinastija kurie pasodino į sosta sau palanku valdova Karolį Martelį Tai jiems suteike dideliu privilegiju Todel 1299 m paskirtas Bosnijos banu Tai sukele pilietinį kara tarp Stjepano ir Mladeno kuris peraugo į religinį kara Mladenas persekiojo Bosnijos baznycia o Stjepanas ja reme Suklestejimas Karas tesesi ir po Stjepano I mirties 1314 m kadangi sio sunus realiai negalejo valdyti Kadangi Mladenas II kaip ir tevas nebuvo populiarus Bosnijoje jis ryzosi pasinaudoti Stjepanu kaip valdzios marionete noredamas nuraminti sukilusia liaudį 1322 m sustiprejes Stjepanas sumuse Mladena Bliskos musyje taip pabaigdamas Subiciu valdzia ir įtvirtindamas Kotromaniciu dinastija Be to jis gavo papildomu zemiu Dalmatijoje Zahumlje taip gaudamas savo banatui priejima prie juros Zlugus Sirmijos karalystei 1324 m jis gavo ir kadaise prarastas zemes siaures rytuose Usora ir Solį Stjepano sunenas pasieke didziausio Bosnijos suklestejimo Sis tolerantiskas valdovas isplete banato zemes į pietus kur gavo Travunija ir į vakarus gavo vidurine Dalmatija ir į siaure Jo valdoma Bosnija tapo visiskai nepriklausoma nuo Vengrijos ir viena galingiausiu Europos valstybiu Tai leme kad 1377 m Tvrtko buvo karunuotas karaliumi o Bosnijos banatas tapo Bosnijos karalyste Banu sarasasBosnijos ir Hercegovinos istorijaIlyrijaKroatijos karalyste Serbijos kng Zahumlje Travunija PaganijaVengrijos karalyste Bosnija Bosnijos karalysteOsmanu imperija Habsburgu monarchija Jugoslavijos karalyste Nepriklausoma Kroatijos valstybeJugoslavija Bosnijos karasBosnija ir HercegovinaIstoriniai regionai Bosnija Hercegovina 1154 1164 1172 1204 1204 1232 1232 1250 1250 1287 1287 1290 1287 1314 opozicijoje 1299 1304 1304 1322 1314 1353 1353 1366 1366 1367 1367 1377 IsnasosVego 1982 p 105 Cirkovic 2004 p 81 SaltiniaiCirkovic Sima 2004 The Serbs Malden Blackwell Publishing ISBN 9781405142915 Vego Marko 1982 Postanak srednjovjekovne bosanske drzave Sarajevo Svjetlost