Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bosnijos karalystė bosn Bosansko kraljevstvo Босанско краљевство XIV XV a trumpai gyvavusi karalystė Balkanuose Apėmė ti
Bosnijos karalystė
Bosnijos karalystė (bosn. Bosansko kraljevstvo, Босанско краљевство) – XIV–XV a. trumpai gyvavusi karalystė Balkanuose. Apėmė tik dalį dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos, tačiau didžiausio išsiplėtimo laikotarpiu jai priklausė ir kaimyninėse šiuolaikinės Bosnijos šalyse. Tiek valstybės susikūrimui, tiek jos 80 metų trukusiam egzistavimui būdingi nuolatiniai kariniai konfliktai, teritoriniai pasikeitimai ir besikeičiančios sąjungos su kitomis valstybėmis. Valstybė žlugo ją užkariavus Osmanų imperijai.
| Bosansko kraljevstvo Bosnijos karalystė | ||||
| ||||
| Sostinė | Visokas, Jaicė, Bobovacas | |||
| Kalbos | bosnių, serbų, kroatų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Tvrtko I | 1377 m. | |||
Priešistorė
Bosnijos karalystė išsivystė iš Bosnijos banato (1154–1377 m.). Vėliausiai apie 1250 m. kaip Bosnijos banato, nuo to laiko vadinamo Didžioju banatu, valdančioji dinastija įsitvirtino Kotromaničiai. Jau banato laikotarpiu Bosnijos politiką daugiausia lėmė besikeičiančios sąjungos ir suartėjimai su galingesnėmis kaimyninėmis šalimis – Bizantija, Vengrija, Serbija. Dėl geografinių ypatumų (sunkiai prieinami kalnai) ir atokumo Bosnijos gyventojai galėjo manevruoti tarp dviejų galingų kaimynų – Vengrijos ir Serbijos ir išvengti tiesioginio pavaldumo vienai iš šių valstybių. 1290 m. Bosnija tapo nepriklausoma nuo Vengrijos ir užėmė didelę Serbijai priklausiusią teritoriją Dalmatijoje.
1353 m. penkiolikmetis Steponas Tvrtko iš savo dėdės Stepono II Kotromaničiaus paveldėjo Bosnijos didįjį banatą. Iš pradžių kaip jo regentas valdė Tvrtko tėvas Vladislovas, tačiau jis kitais metais mirė. Tvrtko tapus banu tais pačiais metais jo pusseserė Elžbieta ištekėjo už Vengrijos karaliaus Liudviko I. Jau valdant Steponui II Kotromaničiui Bosnija ėmė glaudžiai bendradarbiauti su Vengrija prieš nuosmūkį išgyvenančią Serbiją. Santykiai netrukus pablogėjo, nes Tvrtko atsisakė palaikyti Vengriją kare su Venecija (1356–1358 m.). 1363 m. kilo atviras karas tarp Liudviko ir Trtko, Vengrija karo priežastimi skelbė Bosnijos bano gynimą nuo jų požiūriu eretiškos bogomilų sektos. Nugalėjęs kare su vengrais Tvrtko ėmė tituluotis „Dievo malone visos Bosnijos banu“. Tai sukėlė kilmingųjų maištą, nuo kurios Tvrtko 1366 m. pabėgo į Vengriją, kur pasidavė Liudvikui. Su vengrų pagalba Tvrtko numalšino sukilimą, pašalino iš valdžios brolį Vuką, kuris buvo tapęs Bosnijos valdovu ir Liudvikas vėl paskyrė Tvrtko Bosnijos banu.
Po to keletą metų truko vidinės kovos bei buvo užimtos besiribojančios Serbijos teritorijos. 1372 m. Tvrtko sudarė aljansą su princu , vienu iš regioninių valdovų subyrėjusios Serbijos imperijos teritorijoje. Kitais metais Lazaras užpuolė Nikolos Altomanovičiaus, kuris tuo metu buvo galingiausias Serbijos kilmingasis, domeną. Nugalėję Altomanovičių klaną, Tvrtko su Lazaru pasidalino jų valdas, išskyrus Dračevicos, Konavlės ir Trebinjės rajonus, kuriuos savo valdžioje išlaikė Zetos kunigaikštystės valdovas Lorduradas I Balšičius.
Karalystės sukūrimas
1377 m. Tvrtko atėmė pakrantės rajonus iš Balšičiaus. Tais pačiais metais, spalio 26 d., jis buvo karūnuotas kaip serbų, Bosnijos, Primorjės (pajūrio) ir vakarinių žemių karalius. Tvrtko močiutė buvo narė, o tai paskatino jį karūnuotis „Serbijos karaliumi“ ir taip išreikšti pretenzijas į Serbijos sostą. Kai 1371 m. karališkoji Nemanjičių linija išmirė, karūną jam atsiuntė Vengrijos karalius .
Po Nikolos Altomanovičiaus pralaimėjimo princas Lazaras tapo galingiausiu valdovu buvusios Serbijos imperijos teritorijoje. Jis norėjo susivienyti Serbijos valstybę, o Serbijos stačiatikių bažnyčia jį matė kaip labiausiai tinkamą žmogų. Bažnyčia nepritarė Tvrtko pretenzijoms ir rėmė Lazarą.
Iki 1390 m. Tvrtko išplėtė savo įtaką į Kroatijos ir Dalmatijos dalis, ir titulavosi serbų, Bosnijos, Dalmatijos, Kroatijos ir pakrantės karaliumi. Jis titulavosi „Bosnijos, Serbijos, Kroatijos, Hum, , , Dalmatijos, Donji Kraji“ karaliumi.
Valdant , Bosnija pasiekė didžiausio klestėjimo laikotarpį. Jam valdant Bosnija tapo viena įtakingiausių ir galingiausių Balkanų šalių, tačiau Bosnijoje išliko stiprus feodalinis susiskaidymas, o po valdovo mirties šalis prarado savo svarbą.
Teritorijos mažėjimas
Po Tvrtko I mirties Bosnijos valstybės galia pamažu ėmė nykti. Tuo metu Osmanų imperija pradėjo savo invaziją į Europą ir ėmė kelti didelę grėsmę Balkanų pusiasalio valstybėms ir net Vengrijai. Osmanų imperija 1440 ir 1450 m. prijungė rytinės Bosnijos dalis ir Hercegoviną. Bosnija tapo vakarine Osmanų imperijos provincija. Hercegovina kaip provincija 1482 m. taip pat buvo prijungta prie Osmanų imperijos.
Valdytojai
Šaltiniai
- Fine, John Van Antwerp (1994). The Late Medieval Balkans: A Critical Survey from the Late Twelfth Century to the Ottoman Conquest. Michigan: University of Michigan Press. ISBN 0-472-08260-4.
- Bataković, Dušan T. (1996). The Serbs of Bosnia & Herzegovina: History and Politics. Dialogue Association.
- Velkonija, Mitja (2003). Religious Separation and Political Intolerance in Bosnia-Herzegovina. Texas A&M University Press. ISBN 1-58544-226-7.
Nuorodos
- F. Miklosich: Monumenta serbica spectantia historiam Serbiae, Bosnae, Ragusii, Viennae 1858, p. 1-2
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bosnijos karalystė, Kas yra Bosnijos karalystė? Ką reiškia Bosnijos karalystė?
Bosnijos karalyste bosn Bosansko kraljevstvo Bosansko kraљevstvo XIV XV a trumpai gyvavusi karalyste Balkanuose Apeme tik dalį dabartines Bosnijos ir Hercegovinos taciau didziausio issipletimo laikotarpiu jai priklause ir kaimyninese siuolaikines Bosnijos salyse Tiek valstybes susikurimui tiek jos 80 metu trukusiam egzistavimui budingi nuolatiniai kariniai konfliktai teritoriniai pasikeitimai ir besikeiciancios sajungos su kitomis valstybemis Valstybe zlugo ja uzkariavus Osmanu imperijai Bosansko kraljevstvo Bosnijos karalyste1377 1463Location of BosnijaijaSostine Visokas Jaice BobovacasKalbos bosniu serbu kroatuValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Tvrtko I 1377 m PriesistoreBosnijos karalyste issivyste is Bosnijos banato 1154 1377 m Veliausiai apie 1250 m kaip Bosnijos banato nuo to laiko vadinamo Didzioju banatu valdancioji dinastija įsitvirtino Kotromaniciai Jau banato laikotarpiu Bosnijos politika daugiausia leme besikeiciancios sajungos ir suartejimai su galingesnemis kaimyninemis salimis Bizantija Vengrija Serbija Del geografiniu ypatumu sunkiai prieinami kalnai ir atokumo Bosnijos gyventojai galejo manevruoti tarp dvieju galingu kaimynu Vengrijos ir Serbijos ir isvengti tiesioginio pavaldumo vienai is siu valstybiu 1290 m Bosnija tapo nepriklausoma nuo Vengrijos ir uzeme didele Serbijai priklausiusia teritorija Dalmatijoje 1353 m penkiolikmetis Steponas Tvrtko is savo dedes Stepono II Kotromaniciaus paveldejo Bosnijos didįjį banata Is pradziu kaip jo regentas valde Tvrtko tevas Vladislovas taciau jis kitais metais mire Tvrtko tapus banu tais paciais metais jo pussesere Elzbieta istekejo uz Vengrijos karaliaus Liudviko I Jau valdant Steponui II Kotromaniciui Bosnija eme glaudziai bendradarbiauti su Vengrija pries nuosmukį isgyvenancia Serbija Santykiai netrukus pablogejo nes Tvrtko atsisake palaikyti Vengrija kare su Venecija 1356 1358 m 1363 m kilo atviras karas tarp Liudviko ir Trtko Vengrija karo priezastimi skelbe Bosnijos bano gynima nuo ju poziuriu eretiskos bogomilu sektos Nugalejes kare su vengrais Tvrtko eme tituluotis Dievo malone visos Bosnijos banu Tai sukele kilminguju maista nuo kurios Tvrtko 1366 m pabego į Vengrija kur pasidave Liudvikui Su vengru pagalba Tvrtko numalsino sukilima pasalino is valdzios brolį Vuka kuris buvo tapes Bosnijos valdovu ir Liudvikas vel paskyre Tvrtko Bosnijos banu Po to keleta metu truko vidines kovos bei buvo uzimtos besiribojancios Serbijos teritorijos 1372 m Tvrtko sudare aljansa su princu vienu is regioniniu valdovu subyrejusios Serbijos imperijos teritorijoje Kitais metais Lazaras uzpuole Nikolos Altomanoviciaus kuris tuo metu buvo galingiausias Serbijos kilmingasis domena Nugaleje Altomanoviciu klana Tvrtko su Lazaru pasidalino ju valdas isskyrus Dracevicos Konavles ir Trebinjes rajonus kuriuos savo valdzioje islaike Zetos kunigaikstystes valdovas Lorduradas I Balsicius Karalystes sukurimas1377 m Tvrtko ateme pakrantes rajonus is Balsiciaus Tais paciais metais spalio 26 d jis buvo karunuotas kaip serbu Bosnijos Primorjes pajurio ir vakariniu zemiu karalius Tvrtko mociute buvo nare o tai paskatino jį karunuotis Serbijos karaliumi ir taip isreiksti pretenzijas į Serbijos sosta Kai 1371 m karaliskoji Nemanjiciu linija ismire karuna jam atsiunte Vengrijos karalius Po Nikolos Altomanoviciaus pralaimejimo princas Lazaras tapo galingiausiu valdovu buvusios Serbijos imperijos teritorijoje Jis norejo susivienyti Serbijos valstybe o Serbijos staciatikiu baznycia jį mate kaip labiausiai tinkama zmogu Baznycia nepritare Tvrtko pretenzijoms ir reme Lazara Iki 1390 m Tvrtko isplete savo įtaka į Kroatijos ir Dalmatijos dalis ir titulavosi serbu Bosnijos Dalmatijos Kroatijos ir pakrantes karaliumi Jis titulavosi Bosnijos Serbijos Kroatijos Hum Dalmatijos Donji Kraji karaliumi Valdant Bosnija pasieke didziausio klestejimo laikotarpį Jam valdant Bosnija tapo viena įtakingiausiu ir galingiausiu Balkanu saliu taciau Bosnijoje isliko stiprus feodalinis susiskaidymas o po valdovo mirties salis prarado savo svarba Teritorijos mazejimas Po Tvrtko I mirties Bosnijos valstybes galia pamazu eme nykti Tuo metu Osmanu imperija pradejo savo invazija į Europa ir eme kelti didele gresme Balkanu pusiasalio valstybems ir net Vengrijai Osmanu imperija 1440 ir 1450 m prijunge rytines Bosnijos dalis ir Hercegovina Bosnija tapo vakarine Osmanu imperijos provincija Hercegovina kaip provincija 1482 m taip pat buvo prijungta prie Osmanu imperijos ValdytojaiSaltiniaiFine John Van Antwerp 1994 The Late Medieval Balkans A Critical Survey from the Late Twelfth Century to the Ottoman Conquest Michigan University of Michigan Press ISBN 0 472 08260 4 Batakovic Dusan T 1996 The Serbs of Bosnia amp Herzegovina History and Politics Dialogue Association Velkonija Mitja 2003 Religious Separation and Political Intolerance in Bosnia Herzegovina Texas A amp M University Press ISBN 1 58544 226 7 NuorodosF Miklosich Monumenta serbica spectantia historiam Serbiae Bosnae Ragusii Viennae 1858 p 1 2