Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Hercegovina
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Hercegovina arba Hercogovina (bosn. Херцеговина arba Hercegovina) – istorinis regionas , sudarantis pietinę Bosnijos ir Hercegovinos (Bosna i Hercegovina) valstybės dalį. Pavadinimas kilęs nuo „hercogo“ arba „hercogystės“. Didžiausias miestas ir regiono centras – Mostaras, liūdnai pagarsėjęs po to, kai kroatų nacionalistai Bosnijos ir Hercegovinos pilietinio karo metu susprogdino garsųjį Osmanų laikų tiltą.
| Balkanų istorinis regionas Herecegovina (Херцеговина) | |
|---|---|
| Šalis | Bosnija ir Hercegovina |
| Tautos | serbai, kroatai, bosniai |
| Valstybės | Zahumljė, Travunija |
| Miestai | Mostaras |
| Ankstesnis pav. | |
Vakarinėje Hercegovinos dalyje daugiausia gyvena kroatai, o rytinėje – serbai, palei Neretvos upę gyvena bosniai, įskaitant Mostaro, Konico ir Stolaco miestus. Hercegovinos gyventojų tautinė sudėtis buvo marga tiek prieš Jugaslavijos karus, tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, per kurį regione vyko masiniai „etniniai valymai“.
Geografija ir klimatas
Hercegovinos istorinis regionas apima dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos pietinį kampą, taip pat dalį prisiglaudusių teritorijų dabartinėje Juodkalnijoje (taip vadinama Senoji Hercegovina). Senoji riba tarp Hercegovinos ir istorinės Juodkalnijos (Duklios regiono) ėjo ties Kotoro įlanka. Tikslią šiaurinę ribą su Bosnija nustatyti sunku, kadangi šios sritys dabar nesudaro atskirų politinių vienetų. Teritorija aplink Livną (Livno) osmanų laikais priklausė ne tuometiniam Hercegovinos sandžakui, bet Bosnijai, kas iki šiol atsispindi katalikų vyskupysčių ribose. Geografiniu požiūriu, sieną būtų galima brėžti per vandenskyros liniją tarp Dunojaus intakų ir Adrijos jūros intakų (šiuo atveju Livnas patenka į Hercegoviną).
Seniausiais laikais regionui priklausė ir Adrijos pajūris, tačiau nuo XIII a. pajūryje viešpatavo Jūrinė Venecija ir , vėliau – Kroatija. Nuo 1699 m. siauras priėjimas prie jūros ties Neumo miestu buvo atiduotas Osmanų imperijai, o vėliau paveldėtas Bosnijos ir Hercegovinos.
Hercegovina yra kalnuotas kraštas. Faktiškai ji yra išsidėsčiusi Dinarų kalnuose, išskyrus Neretvos upės slėnį. Būdingi karstiniai kraštovaizdžiai su panašiomis į oazes derlingomis žemumomis. Žiemos Hercegovinoje švelnios, skirtingai nuo Bosnijos, Mostare sninga retai.
Miestai
Pagrindiniai Hercegovinos miestai:
- Mostaras
- Konicas
- Livnas
- Široki Brijegas
- Tomislavgradas (anksčiau Duvnas)
- Trebinė
Istorija
| Bosnijos ir Hercegovinos istorija |
| Ilyrija |
| Kroatijos karalystė, Serbijos kng., Zahumljė, Travunija, Paganija |
| Vengrijos karalystė (Bosnija, ) |
| Bosnijos karalystė |
| Osmanų imperija () |
| Habsburgų monarchija () |
| Jugoslavijos karalystė () |
| Nepriklausoma Kroatijos valstybė |
| Jugoslavija: |
| () |
| Bosnijos karas |
| Bosnija ir Hercegovina |
| Istoriniai regionai: |
| Bosnija, Hercegovina, , , , |
Zahumlė ir Travunija
Kaip atskiras regionas Hercegovina ėmė formuotis tada, kai šioje vietoje serbų gentys sukūrė ir Travunijos kunigaikštystes (jų riba ėjo ties Dubrovniku). Jas valdė kunigaikščiai, tituluojami županais. Šios kunigaikštystės nepriklausomybę turėjo su pertrūkiais, kartais priklausydamos Bizantijai, Dukliai, ir Raškai. Vakarinė Hercegovinos dalis tuo metu priklausė Kroatijos karalystei.
Serbijos ir Bosnijos priklausomybėje
XII a., gretimą Rašką valdant dinastijai, Travunija ir Zahumlė galutinai aneksuotos šios valstybės, kuri ilgainiui peraugo į Serbijos imperiją.
Nuo XIII a. pr. Hercegovinos pajūryje įsitvirtino Venecijos Respublika (1205–1358 m.), o vėliau – (1358–1808 m.). Tokiu būdu regionas atskirtas nuo pajūrio, čia įsitvirtino etniniai veneciečiai, vėliau – kroatai.
Nuo 1320 m., Serbijos imperijai silpstant, jos šiaurinės dalys atsiskyrė kaip Bosnijos karalystė. Nuo tada Hercegovinos regionas buvo jos sudėtine dalimi. 1355–1373 m. čia egzistavo Humo kunigaikštystė, vėliau atitekusi Serbijos despotatui, o 1448–1483 m. ji buvo valdoma kaip . 1448 m. sausio 20 d. Frydrichui III siųstame dokumente Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, Humo ir Primorjės valdovu, Bosnijos karalystės didžiuoju kunigaikščiu (Herzog vokiškai – kunigaikštis), dėl to šios žemės pradėtos vadinti „hercogo“ žemėmis arba Hercegovina.
Osmanų priklausomybėje
1482 m. Hercegoviną nugalėjo osmanai, kurių kariuomenei vadovavo paties hercogo sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą. Osmanai sukūrė Hercegovinos (turkiškai Hersek) sandžaką (turkiškai – provincija) su sostine Mostare, kuris įėjo į Bosnijos . Mostaras ir Stolacas vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp Dubrovniko (Ragūzos respublikos) ir šalies gilumos.
Hercegovina išbuvo osmanų rankose mažiau nei keturis šimtmečius, kas labai stipriai pakeitė krašto kultūrą, religiją. Nepaisant Osmanų pastangų islamizuoti kraštą, didelė dalis gyventojų išlaikė stačiatikybę (pietų Hercegovina]]) ir katalikybę (vakarų Hercegovina).
1853 m. šalies pavadinimas pakeistas į Bosniją ir Hercegoviną.
Austrijos priklausomybėje
Berlyno kongresą 1878 m. istorinė Hercegovina buvo padalinta: didžioji Hercegovinos dalis atiteko Austrijai-Vengrijai, o rytinė dalis – Juodkalnijai (ši dalis – Senoji Hercegovina – jai priklauso iki šiol).
Austrijoje-Vengrijoje Hercegovina tapo Bosnijos-Hercegovinos administracinio vieneto dalimi (kaip Mostaro rajonas, vienas iš 6). Austrų valdymas sukėlė bosnių ir serbų gyventojų pasipriešinimą, kuris truko iki 1882 m. Austrai siekė sukurti bosnų naciją, kuriame nebūtų teikiamas dėmesys religijai. Tuo tarpu Serbija, Juodkalnija, Kroatija propagavo pietinių slavų nacijos idėją.
XX a.
1918 m. Hercegovina tapo Jugoslavijos karalystės dalimi ir buvo valdoma kaip .
Prasidėjus II pasauliniam karui, 1941 m. regionas okupuotas Vokietijos kariuomenės, o 1941 m. balandžio 10 d. – 1945 m. gegužės 6 d. buvo Nepriklausomos Kroatijos dalimi. Vėliau sukurtoje socialistinėje Jugoslavijoje regionas priklausė Bosnijos ir Hercegovinos Socialistinei Respublikai, kuri 1992 m. paskelbė nepriklausomybę.
Balkanų konflikto metu Hercegovina buvo vienas iš pagrindinių karo veiksmų teatrų. Iš čia 1991 m. buvo apšaudomas Dubrovnikas. 1992 m., kai kilo karas ir Bosnijoje, čia prasidėjo kruvini susidūrimai, iš pradžių tarp serbų iš vienos pusės ir bosnių bei kroatų iš kitos pusės. Vėliau, kai kroatų nacionalistai paskelbė Herceg-Bosna respubliką, prasidėjo kovos ir tarp kroatų ir bosnių (musulmonų). Šių kovų metu, pvz., Stolac miestas praktiškai buvo sulygintas su žeme ir vykdomi „etniniai valymai“. Mostaras buvo padalintas į bosnių rytinę ir kroatų vakarinę dalis. Ryšys tarp šių dalių buvo visiškai nutrauktas. Tik 2004 metų pradžioje Paddy Ashdowns spaudimo dėka priimti sprendimai miestą vėl padaryti vieningu valdymo vienetu, turinčiu ypatingą statusą ir griežtas saugumo sąlygas.
Šiuo metu Hercegovina politiškai yra padalinta į tris dalis: rytinė dalis aplink Trebinje priklauso Serbų respublikai (Republika Srpska). Vakarinė, centrinė ir šiaurinė dalis priklauso Bosnijos-Hercegovinos federacijai, ir yra padalinta į kroatų kantoną Vakarų Hercegoviną (Zapadno-hercegovački kanton) ir šiaurėje bei centrinėje dalyje esantį dvitautį (bosnių ir kroatų) kantoną Hercegovina-Neretva (Hercegovačko-neretvanski kanton).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hercegovina, Kas yra Hercegovina? Ką reiškia Hercegovina?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Hercegovina arba Hercogovina bosn Hercegovina arba Hercegovina istorinis regionas sudarantis pietine Bosnijos ir Hercegovinos Bosna i Hercegovina valstybes dalį Pavadinimas kiles nuo hercogo arba hercogystes Didziausias miestas ir regiono centras Mostaras liudnai pagarsejes po to kai kroatu nacionalistai Bosnijos ir Hercegovinos pilietinio karo metu susprogdino garsujį Osmanu laiku tilta Balkanu istorinis regionas Herecegovina Hercegovina Salis Bosnija ir HercegovinaTautos serbai kroatai bosniaiValstybes Zahumlje TravunijaMiestai MostarasAnkstesnis pav Vakarineje Hercegovinos dalyje daugiausia gyvena kroatai o rytineje serbai palei Neretvos upe gyvena bosniai įskaitant Mostaro Konico ir Stolaco miestus Hercegovinos gyventoju tautine sudetis buvo marga tiek pries Jugaslavijos karus tiek pries Antrajį pasaulinį kara per kurį regione vyko masiniai etniniai valymai Geografija ir klimatasHercegovinos istorinis regionas apima dabartines Bosnijos ir Hercegovinos pietinį kampa taip pat dalį prisiglaudusiu teritoriju dabartineje Juodkalnijoje taip vadinama Senoji Hercegovina Senoji riba tarp Hercegovinos ir istorines Juodkalnijos Duklios regiono ejo ties Kotoro įlanka Tikslia siaurine riba su Bosnija nustatyti sunku kadangi sios sritys dabar nesudaro atskiru politiniu vienetu Teritorija aplink Livna Livno osmanu laikais priklause ne tuometiniam Hercegovinos sandzakui bet Bosnijai kas iki siol atsispindi kataliku vyskupysciu ribose Geografiniu poziuriu siena butu galima brezti per vandenskyros linija tarp Dunojaus intaku ir Adrijos juros intaku siuo atveju Livnas patenka į Hercegovina Seniausiais laikais regionui priklause ir Adrijos pajuris taciau nuo XIII a pajuryje viespatavo Jurine Venecija ir veliau Kroatija Nuo 1699 m siauras priejimas prie juros ties Neumo miestu buvo atiduotas Osmanu imperijai o veliau paveldetas Bosnijos ir Hercegovinos Hercegovina yra kalnuotas krastas Faktiskai ji yra issidesciusi Dinaru kalnuose isskyrus Neretvos upes slenį Budingi karstiniai krastovaizdziai su panasiomis į oazes derlingomis zemumomis Ziemos Hercegovinoje svelnios skirtingai nuo Bosnijos Mostare sninga retai MiestaiPagrindiniai Hercegovinos miestai Mostaras Konicas Livnas Siroki Brijegas Tomislavgradas anksciau Duvnas TrebineIstorijaBosnijos ir Hercegovinos istorijaIlyrijaKroatijos karalyste Serbijos kng Zahumlje Travunija PaganijaVengrijos karalyste Bosnija Bosnijos karalysteOsmanu imperija Habsburgu monarchija Jugoslavijos karalyste Nepriklausoma Kroatijos valstybeJugoslavija Bosnijos karasBosnija ir HercegovinaIstoriniai regionai Bosnija Hercegovina Zahumle ir Travunija Pagrindiniai straipsniai Zahumlje ir Travunija Kaip atskiras regionas Hercegovina eme formuotis tada kai sioje vietoje serbu gentys sukure ir Travunijos kunigaikstystes ju riba ejo ties Dubrovniku Jas valde kunigaiksciai tituluojami zupanais Sios kunigaikstystes nepriklausomybe turejo su pertrukiais kartais priklausydamos Bizantijai Dukliai ir Raskai Vakarine Hercegovinos dalis tuo metu priklause Kroatijos karalystei Serbijos ir Bosnijos priklausomybeje XII a gretima Raska valdant dinastijai Travunija ir Zahumle galutinai aneksuotos sios valstybes kuri ilgainiui peraugo į Serbijos imperija Nuo XIII a pr Hercegovinos pajuryje įsitvirtino Venecijos Respublika 1205 1358 m o veliau 1358 1808 m Tokiu budu regionas atskirtas nuo pajurio cia įsitvirtino etniniai venecieciai veliau kroatai Nuo 1320 m Serbijos imperijai silpstant jos siaurines dalys atsiskyre kaip Bosnijos karalyste Nuo tada Hercegovinos regionas buvo jos sudetine dalimi 1355 1373 m cia egzistavo Humo kunigaikstyste veliau atitekusi Serbijos despotatui o 1448 1483 m ji buvo valdoma kaip 1448 m sausio 20 d Frydrichui III siustame dokumente Kosaca save vadino Sventojo Savos hercogu Humo ir Primorjes valdovu Bosnijos karalystes didziuoju kunigaiksciu Herzog vokiskai kunigaikstis del to sios zemes pradetos vadinti hercogo zememis arba Hercegovina Osmanu priklausomybeje Pagrindinis straipsnis 1482 m Hercegovina nugalejo osmanai kuriu kariuomenei vadovavo paties hercogo sunus Achmedas Hercegovicius priemes islama Osmanai sukure Hercegovinos turkiskai Hersek sandzaka turkiskai provincija su sostine Mostare kuris įejo į Bosnijos Mostaras ir Stolacas vaidino svarbu vaidmenį prekyboje tarp Dubrovniko Raguzos respublikos ir salies gilumos Hercegovina isbuvo osmanu rankose maziau nei keturis simtmecius kas labai stipriai pakeite krasto kultura religija Nepaisant Osmanu pastangu islamizuoti krasta didele dalis gyventoju islaike staciatikybe pietu Hercegovina ir katalikybe vakaru Hercegovina 1853 m salies pavadinimas pakeistas į Bosnija ir Hercegovina Austrijos priklausomybeje Pagrindinis straipsnis Berlyno kongresa 1878 m istorine Hercegovina buvo padalinta didzioji Hercegovinos dalis atiteko Austrijai Vengrijai o rytine dalis Juodkalnijai si dalis Senoji Hercegovina jai priklauso iki siol Austrijoje Vengrijoje Hercegovina tapo Bosnijos Hercegovinos administracinio vieneto dalimi kaip Mostaro rajonas vienas is 6 Austru valdymas sukele bosniu ir serbu gyventoju pasipriesinima kuris truko iki 1882 m Austrai sieke sukurti bosnu nacija kuriame nebutu teikiamas demesys religijai Tuo tarpu Serbija Juodkalnija Kroatija propagavo pietiniu slavu nacijos ideja XX a 1918 m Hercegovina tapo Jugoslavijos karalystes dalimi ir buvo valdoma kaip Prasidejus II pasauliniam karui 1941 m regionas okupuotas Vokietijos kariuomenes o 1941 m balandzio 10 d 1945 m geguzes 6 d buvo Nepriklausomos Kroatijos dalimi Veliau sukurtoje socialistineje Jugoslavijoje regionas priklause Bosnijos ir Hercegovinos Socialistinei Respublikai kuri 1992 m paskelbe nepriklausomybe Balkanu konflikto metu Hercegovina buvo vienas is pagrindiniu karo veiksmu teatru Is cia 1991 m buvo apsaudomas Dubrovnikas 1992 m kai kilo karas ir Bosnijoje cia prasidejo kruvini susidurimai is pradziu tarp serbu is vienos puses ir bosniu bei kroatu is kitos puses Veliau kai kroatu nacionalistai paskelbe Herceg Bosna respublika prasidejo kovos ir tarp kroatu ir bosniu musulmonu Siu kovu metu pvz Stolac miestas praktiskai buvo sulygintas su zeme ir vykdomi etniniai valymai Mostaras buvo padalintas į bosniu rytine ir kroatu vakarine dalis Rysys tarp siu daliu buvo visiskai nutrauktas Tik 2004 metu pradzioje Paddy Ashdowns spaudimo deka priimti sprendimai miesta vel padaryti vieningu valdymo vienetu turinciu ypatinga statusa ir grieztas saugumo salygas Siuo metu Hercegovina politiskai yra padalinta į tris dalis rytine dalis aplink Trebinje priklauso Serbu respublikai Republika Srpska Vakarine centrine ir siaurine dalis priklauso Bosnijos Hercegovinos federacijai ir yra padalinta į kroatu kantona Vakaru Hercegovina Zapadno hercegovacki kanton ir siaureje bei centrineje dalyje esantį dvitautį bosniu ir kroatu kantona Hercegovina Neretva Hercegovacko neretvanski kanton Vikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Hercegovina