Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Bosnijos karasPriklauso Jugoslavijos karaiDegantis parlamento pastatas Sarajeve 1992 m gegužės mėn Ratko Mladičius su sa

Bosnijos karas

  • Pagrindinis puslapis
  • Bosnijos karas
Bosnijos karas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Bosnijos karas
Priklauso: Jugoslavijos karai

Degantis parlamento pastatas Sarajeve 1992 m. gegužės mėn.; Ratko Mladičius su savo daliniais; Norvegijos JTO kareivis Sarajeve.
Data 1992 m. kovo 1 d. – 1995 m. gruodžio 14 d.
Vieta Bosnija ir Hercegovina
Rezultatas Taikos sutartis
  • Bosnijos ir Hercegovinos vidinis, teritorinis padalijimas pagal taikos sutarties nuostatas
  • Dislokuojami NATO taikdariai.
  • Didžiuliai bosnių civilių nuostoliai.
  • Mažiausiai 100 000 žuvo ir du milijonai liko be pastogės.
Priežastis Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybės paskelbimas
Konflikto šalys
Bosnija ir Hercegovina

 Kroatija
NATO (1995 m.)

 Serbų respublika
Jugoslavija
Pajėgos
~400 tankų
~270 000 pėstininkų
600–700 tankų
102 000 pėstininkų
Nuostoliai
36 709 kareivių žuvo
35 234 civilių žuvo
20 649 kareivių žuvo
4 075 civilių žuvo

Bosnijos karas buvo ginkluotas konfliktas vykęs Bosnijoje ir Hercegovinoje nuo 1992 m. kovo mėn. iki 1995 m. lapkričio mėn. Kare dalyvavo keletas etniniu pagrindu susikūrusių karinių grupių: bosniai, serbai ir kroatai, taip pat nedidelė grupė vakarų Bosnijoje vadovaujama . Skirtingais karo etapais šios grupės keletą kartų keitė savo tikslus ir sąjungininkus.

Kadangi Bosnijos karas buvo susijęs su įvykiais platesniame buvusios Jugoslavijos regione, o kaimyninės šalys (Kroatija ir Jugoslavija) aktyviai kišosi į karo eigą, šis karas kartais laikomas ne pilietiniu, o tarptautiniu karu, prasidėjusiu dėl Jugoslavijos agresijos. Neabejotinai tarptautinį pobūdį karas įgavo 1995 m. NATO vykdant operaciją „“ prieš pozicijas.

Per trejus metus trukusį karą pagal pirminius paskaičiavimus žuvo apie 200 000 žmonių, o apie 2 mln. tapo pabėgėliais. Pagal naujesnius skaičiavimus žuvusiųjų buvo apie 150 000, o pabėgėliais tapo apie 1,8 mln. Kare plačiai naudoti etniniai valymai. Didžiausios žudynės vyko Šiaurės Bosnijoje prie Brčko ir rytuose prie Srebrenicos. Karą sukėlė sudėtingas politinių, socialinių ir saugumo krizių kompleksas susidaręs po Šaltojo karo pabaigos ir komunizmo buvusioje Jugoslavijoje žlugimo. Karas buvo užbaigtas pasirašius Paryžiuje, 1995 m. rugsėjo 21 d.

Bosnijos karas yra artimai susijęs su Jugoslavijos žlugimu. Nuo 1988 m. pabaigos – 1989 m. pradžios Jugoslavijos komunistų partija ėmė prarasti savo ideologinę viršenybę, kurią ėmė išstumti nacionalizmas ir separatizmas. Šis pasikeitimas buvo ypač ryškus Serbijoje ir Kroatijoje, vėliau Bosnijoje ir Hercegovinoje ir šiek tiek mažiau Slovėnijoje ir Makedonijoje

1989 m. politinėje scenoje pasirodė Slobodanas Miloševičius, kuris savo politinį iškilimą grindė nacionalistine ideologija, ypač išnaudojant serbų padėties Kosove klausimą. Miloševičius taip pat bandė užimti dominuojančią padėtį Jugoslavijos federacijoje. Jam pavyko pakeisti kabinetus Vojvodinoje ir Juodkalnijoje sau palankiais bei išvaikyti Kosovo vyriausybę, dominuojamą albanų. Tai paskatino separatistinius procesus Kroatijoje ir Slovėnijoje bei šiek tiek vėlesnius įvykius Bosnijoje, kurie vedė prie Bosnijos karo.

Vienas iš pirmųjų taikos planų buvo 1993 m. gegužę sudarytas Vance-Owen planas, kuris numatė Bosnijos padalinimą į kantonus, iš esmės atsižvelgiant į realią karo frontų padėtį, o ne prieškarinį etninį pasiskirstymą. Pagal šį planą serbams turėjo atitekti 52 % valstybės teritorijos, nors prieš karą jie sudarė tik 31 % gyventojų. Kariaujančios pusės šio plano nepriėmė.

Po 1995 m. liepos mėn. vykdytų NATO bombardavimų sekė musulmonų ir kroatų puolimas vakarų Bosnijoje. Didžioji dalis čia gyvenusių serbų pasitraukė su besitraukiančia serbų armija, prie jų prisidėjo ir serbai iš . Faktiškai pagal 1995 m. rudens frontų linijas buvo sudaryta Deitono taikos sutartis, nes po masinių gyventojų perkėlimų ir žudynių nebebuvo įmanoma atsižvelgti į prieškarinę etninę situaciją. Pagal Deitono taikos sutartį Bosnija turi būti vieninga valstybė susidedanti iš dviejų sudėtinių dalių: bosnių ir kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federacijos ir Serbų respublikos.

Šaltiniai

  1. „Rezultati istraživanja "Ljudski gubici '91–'95"“. Research and Documentation Center Sarajevo. Suarchyvuotas originalas 2012-02-04. Nuoroda tikrinta 2013-02-02.
  2. „Dayton Peace Accords on Bosnia“. US Department of State. 1996-03-30. Suarchyvuota iš originalo 2011-05-22. Nuoroda tikrinta 2006-03-19.
  3. Shrader 2003, p. 13.

Literatūra

  • Shrader, Charles R. (2003). The Muslim-Croat Civil War in Central Bosnia: A Military History, 1992–1994. College Station, Texas: . ISBN 978-1-58544-261-4.


Vikiteka: Bosnijos karas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
   Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 02:05

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bosnijos karas, Kas yra Bosnijos karas? Ką reiškia Bosnijos karas?

Bosnijos karasPriklauso Jugoslavijos karaiDegantis parlamento pastatas Sarajeve 1992 m geguzes men Ratko Mladicius su savo daliniais Norvegijos JTO kareivis Sarajeve Data 1992 m kovo 1 d 1995 m gruodzio 14 d Vieta Bosnija ir HercegovinaRezultatas Taikos sutartis Bosnijos ir Hercegovinos vidinis teritorinis padalijimas pagal taikos sutarties nuostatas Dislokuojami NATO taikdariai Didziuliai bosniu civiliu nuostoliai Maziausiai 100 000 zuvo ir du milijonai liko be pastoges Priezastis Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybes paskelbimasKonflikto salysBosnija ir Hercegovina Kroatija NATO 1995 m Serbu respublika JugoslavijaPajegos 400 tanku 270 000 pestininku 600 700 tanku 102 000 pestininkuNuostoliai36 709 kareiviu zuvo 35 234 civiliu zuvo 20 649 kareiviu zuvo 4 075 civiliu zuvo Bosnijos karas buvo ginkluotas konfliktas vykes Bosnijoje ir Hercegovinoje nuo 1992 m kovo men iki 1995 m lapkricio men Kare dalyvavo keletas etniniu pagrindu susikurusiu kariniu grupiu bosniai serbai ir kroatai taip pat nedidele grupe vakaru Bosnijoje vadovaujama Skirtingais karo etapais sios grupes keleta kartu keite savo tikslus ir sajungininkus Kadangi Bosnijos karas buvo susijes su įvykiais platesniame buvusios Jugoslavijos regione o kaimynines salys Kroatija ir Jugoslavija aktyviai kisosi į karo eiga sis karas kartais laikomas ne pilietiniu o tarptautiniu karu prasidejusiu del Jugoslavijos agresijos Neabejotinai tarptautinį pobudį karas įgavo 1995 m NATO vykdant operacija pries pozicijas Per trejus metus trukusį kara pagal pirminius paskaiciavimus zuvo apie 200 000 zmoniu o apie 2 mln tapo pabegeliais Pagal naujesnius skaiciavimus zuvusiuju buvo apie 150 000 o pabegeliais tapo apie 1 8 mln Kare placiai naudoti etniniai valymai Didziausios zudynes vyko Siaures Bosnijoje prie Brcko ir rytuose prie Srebrenicos Kara sukele sudetingas politiniu socialiniu ir saugumo kriziu kompleksas susidares po Saltojo karo pabaigos ir komunizmo buvusioje Jugoslavijoje zlugimo Karas buvo uzbaigtas pasirasius Paryziuje 1995 m rugsejo 21 d Bosnijos karas yra artimai susijes su Jugoslavijos zlugimu Nuo 1988 m pabaigos 1989 m pradzios Jugoslavijos komunistu partija eme prarasti savo ideologine virsenybe kuria eme isstumti nacionalizmas ir separatizmas Sis pasikeitimas buvo ypac ryskus Serbijoje ir Kroatijoje veliau Bosnijoje ir Hercegovinoje ir siek tiek maziau Slovenijoje ir Makedonijoje 1989 m politineje scenoje pasirode Slobodanas Milosevicius kuris savo politinį iskilima grinde nacionalistine ideologija ypac isnaudojant serbu padeties Kosove klausima Milosevicius taip pat bande uzimti dominuojancia padetį Jugoslavijos federacijoje Jam pavyko pakeisti kabinetus Vojvodinoje ir Juodkalnijoje sau palankiais bei isvaikyti Kosovo vyriausybe dominuojama albanu Tai paskatino separatistinius procesus Kroatijoje ir Slovenijoje bei siek tiek velesnius įvykius Bosnijoje kurie vede prie Bosnijos karo Vienas is pirmuju taikos planu buvo 1993 m geguze sudarytas Vance Owen planas kuris numate Bosnijos padalinima į kantonus is esmes atsizvelgiant į realia karo frontu padetį o ne prieskarinį etninį pasiskirstyma Pagal sį plana serbams turejo atitekti 52 valstybes teritorijos nors pries kara jie sudare tik 31 gyventoju Kariaujancios puses sio plano neprieme Po 1995 m liepos men vykdytu NATO bombardavimu seke musulmonu ir kroatu puolimas vakaru Bosnijoje Didzioji dalis cia gyvenusiu serbu pasitrauke su besitraukiancia serbu armija prie ju prisidejo ir serbai is Faktiskai pagal 1995 m rudens frontu linijas buvo sudaryta Deitono taikos sutartis nes po masiniu gyventoju perkelimu ir zudyniu nebebuvo įmanoma atsizvelgti į prieskarine etnine situacija Pagal Deitono taikos sutartį Bosnija turi buti vieninga valstybe susidedanti is dvieju sudetiniu daliu bosniu ir kroatu Bosnijos ir Hercegovinos federacijos ir Serbu respublikos Saltiniai Rezultati istrazivanja Ljudski gubici 91 95 Research and Documentation Center Sarajevo Suarchyvuotas originalas 2012 02 04 Nuoroda tikrinta 2013 02 02 Dayton Peace Accords on Bosnia US Department of State 1996 03 30 Suarchyvuota is originalo 2011 05 22 Nuoroda tikrinta 2006 03 19 Shrader 2003 p 13 LiteraturaShrader Charles R 2003 The Muslim Croat Civil War in Central Bosnia A Military History 1992 1994 College Station Texas ISBN 978 1 58544 261 4 Vikiteka Bosnijos karas vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie kara yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 16, 2025

    Pažąseliai

  • Rugpjūtis 14, 2025

    Pažiezdris

  • Rugpjūtis 12, 2025

    Pažeimenys

  • Rugsėjis 02, 2025

    Paževiškiai

  • Rugpjūtis 12, 2025

    Pašimšės akmuo

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje