Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuviška virtuvė Lietuvoje ir tarp lietuvių paplitusi kulinarinių tradicijų visuma Lietuvos nacionalinė virtuvė Nors d
Lietuviška virtuvė
Lietuviška virtuvė – Lietuvoje ir tarp lietuvių paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Lietuvos nacionalinė virtuvė. Nors dėl istorinių ryšių ir įtakų ji turi daug panašumų į kitas aplinkinių tautų virtuves, jai būdingi savitumai leidžia kalbėti apie ją kaip apie atskirą tradiciją.
| Lietuviška virtuvė | |
|---|---|
| Šalis: | Lietuva |
| Užkandžiai: | skilandis |
| Pagrindiniai patiekalai: | didžkukuliai, vėdarai, švilpikai, bulvių plokštainis, virtiniai |
| Sriubos: | šaltibarščiai, barščiai, |
| Desertai: | šakotis, žagarėliai |
| Gėrimai: | žolelių arbata, starka, alus, krupnikas, midus |
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Raida ir įtakos
Maistas ir valgymo kultūra Lietuvoje, kaip ir dauguma kitokių visuomenės reiškinių, buvo neabejotinai daugiakultūriai. Pažymėtina, kad maistas ir valgymo kultūra taip pat buvo ir socialinis reiškinys (maitinimosi produktai bei kokybė priklausė nuo turimų pajamų ir padėties visuomenėje). Istoriškai socialiniu pagrindu Lietuvoje galima išskirti valstiečių, bajorų, miestiečių, didikų, valdovo dvaro ir (vėliau) viešojo maitinimo įstaigų virtuves. Valdovo ir didikų (iš dalies ir bajoriškoje) virtuvėse ryškūs europinių – gotikinės, renesansinės, barokinės ir švietimo epochos – virtuvių poveikis.
Krašto žmonių maitinimosi pagrindą sudarė istoriškai susiklostę vidutinės klimato juostos gamtinių sąlygų nulemti sėslių žemdirbių ir gyvulių augintojų patiekalai, neblogai žinomi iš XIX–XX a. pradžios valstietiškos virtuvės tyrimų. Kaip rodo lyginamieji tyrimai, panašūs patiekalai valgyti ir kitose šios klimato juostos žemdirbiškuose regionuose. Pažymėtina, kad šiuo požiūriu Lietuvos teritorija patenka tarp Europos šalių, kurių dauguma gyventojų toleruoja laktozę (gali vartoti šviežio pieno produktus). Kadangi Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sukūrė dabartinėje Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų Baltarusijoje gyvenusi baltiška lietuvių gentis, tai ir LDK diduomenės maitinimosi įpročiai buvę stipriai paveikti šio regiono specifikos. Lietuvos kulinarinio paveldo pagrindas yra tipiškas miškingo, nederlingų žemių ir toli nuo jūros esančio regiono gyventojų maistas. Maiste vyrauja mėsa. Naminių gyvulių mėsa laikoma vertesne nei laukinių, o geriausia „namine“ mėsa laikoma jautiena. Grūdų valgoma mažiau ir jų tarpe vyrauja rugiai. Dėl maisto stokos neretai prisiduriama gamtos gėrybių: gėlavandenių žuvų, vėžių, grybų, medaus ar riešutų. Vėlesniais laikais, jau po krikšto, gėlavandenių žuvų daug valgoma per pasninkus.
X – XV amžiuje
X–XII a. atsiradę glaudesni baltų kontaktai su Rytų (Bizantine) krikščionybe galėję atnešti į Lietuvos teritoriją patiekalų, būdingų Viduržemio jūros regionui. Neabejotinai tai įvyko LDK kunigaikščio Vytauto laikais, užėmus teritorijas Juodosios jūros pakrantėse (Viduržemio jūros kultūros įtakos erdvė nuo graikų kolonizaciojos laikų) ir įvykdžius šioje teritorijoje gyvenusių žmonių (totorių, karaimų) perkėlimą į Lietuvą. Persikėleliai atsivežė naujas žemės ūkio kultūras (agurkai) bei naujus maisto produktus. Kadangi totoriai ir karaimai buvo apgyvendinami įvairiose (dažniausiai strategiškai svarbiose Lietuvos vietose) – jų auginamos daržovės, kulinarinis paveldas sparčiai plito. Viduržemio jūros regiono įtakoms galima priskirti miltinius ar augalų lapų patiekalus su mėsos įdaru (balandėliai, virtiniai, koldūnai, kibinai ir t. t.) bei karštesniam nei Lietuvos klimatui būdingus patiekalus (pvz., šaltibarščiai).
Kur kas problemiškesnė yra viduramžių laikotarpio kulinarinė sąveika su Vidurio ir Vakarų Europa. Viena vertus, nemaža viso šio regiono virtuvių dalis buvo nulemta klimato sąlygų ir dėl to beveik identiška lietuviškajai. Atsekti tokių patiekalų kilmę yra sudėtinga. Masiškesnės migracijos iš Vakarų Europos į Lietuvą XIV–XV a. nebuvo, kita vertus, sąveikai pakankamai trukdė agresyvi Kryžiuočių ordino pozicija Lietuvos atžvilgiu. Vokiškos įtakos galėtume daugiau ieškoti latviškoje, gal iš dalies žemaitiškoje virtuvėje. Tačiau šiuo požiūriu labai iliustratyvus yra pastebėjimas K. Donelaičio „Metuose“, kuomet būrai, nors ir gyvendami nuo XIII a. Kryžiuočių ordino okupuotame regione, dėl visuomenės segregacijos tautiniu atžvilgiu net XVIII a. nepakankamai suprato vokiečių ir prancūzų maitinimosi ypatumų.
XVI amžiuje
XVI a. maisto ir maitinimosi kultūros srityje įvyko esminių pokyčių. Tai susiję su „antrąja“ Viduržemio jūros regiono poveikio banga, kuri turėjo vieną esminį socialinį skirtumą nuo pirmosios. Totorių ir karaimų patiekalai padarė įtaką daugiau žemesniojo socialinio lygmens asmenų (valstiečiai, miestiečiai) virtuvei. Tuo tarpu antroji banga, plitusi per valdovo dvarą, labiausiai paveikė diduomenės virtuvę. Kertinė šio poveikio asmenybe yra itališkos kilmės didikė Bona Sforza, 1518 m. tapusi Lenkijos karaliaus ir LD kunigaikščio Žygimanto Senojo žmona. XVI a. pradžios Italija buvo Europos kultūros židinys, todėl Bonos ir jos dvaro (tarp jų buvo ir virėjų) persikėlimas į regioną paskatino esmines permainas, pradedant stalo įrankių naudojimu ir baigiant Valakų reforma. Itališkas „madas“ LDK palaikė ir vėlesni monarchai – Žygimantas Augustas, Vazų dinastija.
XVIII – XIX amžiuje
XVIII–XIX a. LDK diduomenės ir bajorijos virtuvei nemenką įtaką padarė prancūzų virtuvė. Valstietiškajai virtuvei reikšminga žydų (litvakų) virtuvės įtaka, plitusi per litvakų užlaikomas smukles. Kaimo žmonės iš jų perėmė daugumą bulvinių patiekalų, kurių tarpe karaliauja tradicinis žydiškas kugelis, kuris iki bulvių išplitimo buvo gaminamas iš ropių.
Skirstymas pagal socialines grupes
Bajorų virtuvė
Lietuvių bajorų virtuvė kokybiškai skyrėsi nuo kitų Baltijos šalių virtuvių tiek savo patiekalais, tiek produktais, tiek jų derinimu. Taip pat gerokai skyrėsi XVI–XVIII a. bajorų bei didikų kasdieninis ir šventinis maistas. Galime teigti, kad bajoriškoji ir didikų virtuvė, greičiausiai dėl konservatyvių valgymo įpročių, buvusi vietinės „paprastosios“ ir užsienio „prašmatniosios“ (plitusios per valdovo dvarą) virtuvės mišinys. XV–XVI a., ypač kasdieninėje dietoje greičiausiai vyravusi vietinė virtuvė, o XVIII–XIX a., ypač per šventes – užsieninė. Tačiau, būtina pažymėti, kad net ir vietinis didikų maistas savo žaliavinių produktų ir parengimo kokybe iš esmės skyrėsi nuo žemesniųjų socialinių sluoksnių maisto.
XVI–XVIII a. lietuviškai virtuvei susiliejus su lenkiška, susiformavo turtinga ir brandi barokinė Abiejų Tautų Respublikos virtuvė, paplitusi didžiulėje Rytų Europos dalyje. Barokinėje virtuvėje buvo gausu mėsos, tačiau vyraujanti – jautiena. Pagal laikmečio supratimą riebus maistas buvo laikomas sveiku maistu, tad dažniausiai naudojama kiaulienos dalis buvo lašiniai, skirti šiaip jau liesiems jautienos patiekalams pariebinti. Taip pat valgyta nemažai žąsų, specialiai penėtų gaidžių – kaplūnų, paršelių. Žvėriena valgyta retai.
XIX a. Lietuvos bajorų virtuvė nyko, Lietuvai prarandant bajorijos sluoksnį. Bajorų kulinarinis paveldas didele dalimi išliko Lenkijos virtuvėje, o Lietuvoje tėra aptinkami jo fragmentai.
Valstietiška virtuvė
Valstietiška virtuvė iki pat XIX a. liko primityvi, paremta būtiniausiais produktais ir patiekalais. Nepaisant to, ji santykiavo su bajoriškąja virtuve ir perėmė kai kuriuos jos atradimus. Pirmiausia čia buvo gausus rūkytų gaminių asortimentas. Lietuviai valstiečiai išvystė rūkymo tradicijas, naudodami įvairias medienos rūšis, atrado lėtojo rūkymo metodus. Taip formavosi lietuviški rūkyti gaminiai dešros, skilandis, lašiniai, rūkyta žuvis ir pan. Valstietiška virtuvė, kaip ir latvių virtuvė, labiausiai vystė užkandžių įvairovę, kas buvo labai patogu valstiečiams, neturintiems laiko gamybai.
Dar vienas valstiečių virtuvės bruožas buvo bulvių introdukavimas XVIII a., kuomet dėl įtakos plačiai paplito bulviniai patiekalai.
Produktai
Produktai Lietuvoje nesiskiria nuo kitų Rytų Europos virtuvės produktų. Kaip pagrindinis ląstelienos ir angliavandenių šaltinis vartojamos ruginė duona, košės, nuo XVIII a. – ir bulvės. Baltymų šaltiniai čia yra gyvuliniai: daugiausia mėsa (kiauliena, jautiena, senovėje žvėriena) ir pieno produktai (rūgpienis, varškė, grietinė, sūris). Žuvies tradiciškai vartojama labai nedaug, bet gaminamos kai kurios gėlavandenės žuvys, kaip lydeka.
Valstiečių virtuvė negalėjo pasigirti didele daržovių ir vaisių įvairove. Čia paplitęs kopūstas, morka, ropė, burokas, obuolys, kriaušė. Labai svarbią dalį mitybos racione nuo seno užima laukiniai augalai (laukinės uogos, vaisiai, grybai, vaistažolės).
Čia paplitę daugiau prieskonių, nei kitose Baltijos šalių virtuvėse: gausiai naudojami kmynai, mairūnai, petražolės, krapai. Nuo seno vienintelis saldiklis buvo medus.
Lietuviai maisto produktus kepdavo, virdavo, troškindavo, o mėsą ir žuvis mokėjo ir rūkyti.
Patiekalai
Lietuvoje gana gausus šaltasis užkandžių stalas, būdingas visoms Baltijos šalių virtuvėms. Jame patiekiami įvairūs sūriai, rūgusio pieno produktai, rūkytos mėsos bei žuvies gaminiai, šaltiena, įvairūs mėsos vyniotiniai.
Karštųjų patiekalų asortimentas didžiulis. Bajoriškoje virtuvėje buvo labai paplitę kepti kumpiai, kimšta paukštiena, zrazai (perimti iš Lenkų virtuvės). Valstietiškoje virtuvėje vystėsi mėsos-kruopų patiekalai (šiupiniai), šiek tiek panašūs į Latviškos virtuvės putras, kurie šiuo metu beveik išstumti. Nuo XIX a. paplito bulvių valgiai – didžkukuliai (cepelinai), bulviniai vėdarai, švilpikai, bulviniai blynai, žemaitiški blynai, virtos bulvės su krapais su rūgusiu pienu, varške ar pasukomis, kurių dauguma yra laikomi lietuvių nacionaliniais patiekalais, nors dauguma jų taip pat žinomi ir kitose kaimyninėse virtuvėse: , , , ir kt.
Gana nemaža yra tešlos patiekalų įvairovė. Dauguma tų patiekalų į lietuvišką virtuvę atėjo dar XIV–XV a. per mongolus ir čia pasiliko, dažnai pakeitę produktus. Tai – koldūnai, virtiniai, , skryliai ir kt.
Dauguma lietuviškų tradicinių desertų (šakotis, žagarėliai, obuolių sūris) – bajoriškosios virtuvės palikimas. Tačiau greta jų Lietuvoje paplitę daugybė desertų, atkeliavusių XX a. iš vakarų.
Svarbiausias valstiečių gėrimas būdavo pienas, rūgpienis, kartais pasukos. Senovės Lietuvoje buvo paplitęs midus, vėliau per vokiečių virtuvę atėjo alaus tradicijos.
O bajoriškoje virtuvėje buvo išvystytas labai turtingas alkoholinių gėrimų asortimentas. Kažkur ATR teritorijoje išradus degtinę, tai inspiravo naujų alkoholio rūšių susiformavimą: įvairios trauktinės, užpiltinės, likeriai, krupnikas, starka – turtingo bajoriško kulinarinio paveldo palikimas.
Regioninė įvairovė
Skirtingose Lietuvos srityse mityba skyrėsi. Pavyzdžiui, Žemaitijoje dažniausiai valgydavo žuvį, košes, kastinį, šiupinį; rytų Aukštaitijoje – blynus, ragaišius, skrylius; Dzūkijoje – grikių, grybų, bulvių valgius; Suvalkijoje – rūkytą mėsą, didžkukulius, bulvines dešras.
Lietuvos tautinės mažumos (pvz., karaimai) turi savo nacionalines virtuves.
Šaltiniai
- Maistas ir valgymo kultūra Radvilų dvare. Iš Kuncevičius A., Laužikas R., Rutkauskaitė I, Šmigelskas R. Radvilų rūmai Dubingiuose. 2011
- Imbrasienė B. Lietuvių kulinarijos paveldas, 2009.
- Laužikas R. Istorinė Lietuvos virtuvė, 2014.
- Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов, Центрполиграф
Literatūra
- Lietuvos kulinarinis paveldas R.Laužiko tinklaraštis
- Lietuvių kulinarijos paveldas (sud. Birutė Imbrasienė, dail. Eglė Gražienė). – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2008. – 192 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-23-140-0
- Maistas ir valgymo kultūra Radvilų dvare. Iš knygos: Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Indrė Rutkauskaitė, Ramūnas Šmigelskas. Radvilų rūmai Dubingiuose.- Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011.
- Rimvydas Laužikas. Istorinė Lietuvos virtuvė: maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Briedis, 2014. ISBN 978-9955-26-463-7
- Prie stalo visa Lietuva: mityba ir maisto kultūra nuo seniausių laikų iki iki šių dienų. Kaunas: Terra Publica,2015. ISBN 978-609-8090-89-5
- Liudvika Didžiulienė-Žmona. Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas. Vilnius: Vaga, 2018. ISBN 9785415025381
- R. Daskevičius. Maisto ir fotografijos knyga "52 kartai" Archyvuota kopija 2019-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- N. Marcinkevičienė. Metai už stalo. Vilnius: Baltos lankos, 2009, ISBN 9789955232537
- N. Marcinkevičienė. Nuo grūdo iki kepalo. Vilnius: Žuvėdra, 2014, ISBN 9786098089349
- (angl.)Rimvydas Laužikas, Antanas Astrauskas. How the future king of England ate peacock in Vilnius: the shared cultural, political and culinary history of Britain and Lithuania. Vilnius: Lietuvos kultūros institutas, 2018. ISBN 9786098015652
- (angl.)Sweet Root. Proud of Lithuania: A Fairy Tale by Sweet Root. Vilnius: Dvi tylos, 2017. ISBN 9786099557144
Nuorodos
- V. V. Pochliobkino straipsnis apie lietuvišką virtuvę (ru) Archyvuota kopija 2009-04-25 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuviški lašiniai
- Senoji Baltijos virtuvė Archyvuota kopija 2019-07-21 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos kulinarinis paveldas
| Vakarietiškos virtuvės | |
|---|---|
| Britų (, , ) Airiška | (, , Švediška, , Suomiška) Žemyno: | Belgiška | | | Austriška | | | Slovakiška | | Viduržemio jūros: Portugališka | | Itališka | Kroatiška | | Graikiška | | : | | | | | Rytų Europos: | Lietuviška | Latviška | Estiška | Rusiška | | Užjūrio virtuvės: Amerikietiška | | | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuviška virtuvė, Kas yra Lietuviška virtuvė? Ką reiškia Lietuviška virtuvė?
Lietuviska virtuve Lietuvoje ir tarp lietuviu paplitusi kulinariniu tradiciju visuma Lietuvos nacionaline virtuve Nors del istoriniu rysiu ir įtaku ji turi daug panasumu į kitas aplinkiniu tautu virtuves jai budingi savitumai leidzia kalbeti apie ja kaip apie atskira tradicija Lietuviska virtuveSalis LietuvaZymiausi patiekalaiUzkandziai skilandisPagrindiniai patiekalai didzkukuliai vedarai svilpikai bulviu plokstainis virtiniaiSriubos saltibarsciai barsciai Desertai sakotis zagareliaiGerimai zoleliu arbata starka alus krupnikas midusLietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiRaida ir įtakosKavinukas Sukurtas Gustav Jacob Hahn 1756 1824 Vilniuje Maistas ir valgymo kultura Lietuvoje kaip ir dauguma kitokiu visuomenes reiskiniu buvo neabejotinai daugiakulturiai Pazymetina kad maistas ir valgymo kultura taip pat buvo ir socialinis reiskinys maitinimosi produktai bei kokybe priklause nuo turimu pajamu ir padeties visuomeneje Istoriskai socialiniu pagrindu Lietuvoje galima isskirti valstieciu bajoru miestieciu didiku valdovo dvaro ir veliau viesojo maitinimo įstaigu virtuves Valdovo ir didiku is dalies ir bajoriskoje virtuvese ryskus europiniu gotikines renesansines barokines ir svietimo epochos virtuviu poveikis Krasto zmoniu maitinimosi pagrinda sudare istoriskai susikloste vidutines klimato juostos gamtiniu salygu nulemti sesliu zemdirbiu ir gyvuliu augintoju patiekalai neblogai zinomi is XIX XX a pradzios valstietiskos virtuves tyrimu Kaip rodo lyginamieji tyrimai panasus patiekalai valgyti ir kitose sios klimato juostos zemdirbiskuose regionuose Pazymetina kad siuo poziuriu Lietuvos teritorija patenka tarp Europos saliu kuriu dauguma gyventoju toleruoja laktoze gali vartoti sviezio pieno produktus Kadangi Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste sukure dabartineje Rytu Lietuvoje ir Siaures Vakaru Baltarusijoje gyvenusi baltiska lietuviu gentis tai ir LDK diduomenes maitinimosi įprociai buve stipriai paveikti sio regiono specifikos Lietuvos kulinarinio paveldo pagrindas yra tipiskas miskingo nederlingu zemiu ir toli nuo juros esancio regiono gyventoju maistas Maiste vyrauja mesa Naminiu gyvuliu mesa laikoma vertesne nei laukiniu o geriausia namine mesa laikoma jautiena Grudu valgoma maziau ir ju tarpe vyrauja rugiai Del maisto stokos neretai prisiduriama gamtos gerybiu gelavandeniu zuvu veziu grybu medaus ar riesutu Velesniais laikais jau po kriksto gelavandeniu zuvu daug valgoma per pasninkus X XV amziuje X XII a atsirade glaudesni baltu kontaktai su Rytu Bizantine krikscionybe galeje atnesti į Lietuvos teritorija patiekalu budingu Vidurzemio juros regionui Neabejotinai tai įvyko LDK kunigaikscio Vytauto laikais uzemus teritorijas Juodosios juros pakrantese Vidurzemio juros kulturos įtakos erdve nuo graiku kolonizaciojos laiku ir įvykdzius sioje teritorijoje gyvenusiu zmoniu totoriu karaimu perkelima į Lietuva Persikeleliai atsiveze naujas zemes ukio kulturas agurkai bei naujus maisto produktus Kadangi totoriai ir karaimai buvo apgyvendinami įvairiose dazniausiai strategiskai svarbiose Lietuvos vietose ju auginamos darzoves kulinarinis paveldas sparciai plito Vidurzemio juros regiono įtakoms galima priskirti miltinius ar augalu lapu patiekalus su mesos įdaru balandeliai virtiniai koldunai kibinai ir t t bei karstesniam nei Lietuvos klimatui budingus patiekalus pvz saltibarsciai Kur kas problemiskesne yra viduramziu laikotarpio kulinarine saveika su Vidurio ir Vakaru Europa Viena vertus nemaza viso sio regiono virtuviu dalis buvo nulemta klimato salygu ir del to beveik identiska lietuviskajai Atsekti tokiu patiekalu kilme yra sudetinga Masiskesnes migracijos is Vakaru Europos į Lietuva XIV XV a nebuvo kita vertus saveikai pakankamai trukde agresyvi Kryziuociu ordino pozicija Lietuvos atzvilgiu Vokiskos įtakos galetume daugiau ieskoti latviskoje gal is dalies zemaitiskoje virtuveje Taciau siuo poziuriu labai iliustratyvus yra pastebejimas K Donelaicio Metuose kuomet burai nors ir gyvendami nuo XIII a Kryziuociu ordino okupuotame regione del visuomenes segregacijos tautiniu atzvilgiu net XVIII a nepakankamai suprato vokieciu ir prancuzu maitinimosi ypatumu XVI amziuje XVI a maisto ir maitinimosi kulturos srityje įvyko esminiu pokyciu Tai susije su antraja Vidurzemio juros regiono poveikio banga kuri turejo viena esminį socialinį skirtuma nuo pirmosios Totoriu ir karaimu patiekalai padare įtaka daugiau zemesniojo socialinio lygmens asmenu valstieciai miestieciai virtuvei Tuo tarpu antroji banga plitusi per valdovo dvara labiausiai paveike diduomenes virtuve Kertine sio poveikio asmenybe yra italiskos kilmes didike Bona Sforza 1518 m tapusi Lenkijos karaliaus ir LD kunigaikscio Zygimanto Senojo zmona XVI a pradzios Italija buvo Europos kulturos zidinys todel Bonos ir jos dvaro tarp ju buvo ir vireju persikelimas į regiona paskatino esmines permainas pradedant stalo įrankiu naudojimu ir baigiant Valaku reforma Italiskas madas LDK palaike ir velesni monarchai Zygimantas Augustas Vazu dinastija XVIII XIX amziuje XVIII XIX a LDK diduomenes ir bajorijos virtuvei nemenka įtaka padare prancuzu virtuve Valstietiskajai virtuvei reiksminga zydu litvaku virtuves įtaka plitusi per litvaku uzlaikomas smukles Kaimo zmones is ju pereme dauguma bulviniu patiekalu kuriu tarpe karaliauja tradicinis zydiskas kugelis kuris iki bulviu isplitimo buvo gaminamas is ropiu Skirstymas pagal socialines grupesBajoru virtuve Į Konstanco susirinkimo puota gabenamas uzsudytas jautis ir kiti valgiai is Lietuvos Rosgartenmuseum Konstanz Hs 1 Richental Konzilschronik Sakotis Lietuviu bajoru virtuve kokybiskai skyresi nuo kitu Baltijos saliu virtuviu tiek savo patiekalais tiek produktais tiek ju derinimu Taip pat gerokai skyresi XVI XVIII a bajoru bei didiku kasdieninis ir sventinis maistas Galime teigti kad bajoriskoji ir didiku virtuve greiciausiai del konservatyviu valgymo įprociu buvusi vietines paprastosios ir uzsienio prasmatniosios plitusios per valdovo dvara virtuves misinys XV XVI a ypac kasdienineje dietoje greiciausiai vyravusi vietine virtuve o XVIII XIX a ypac per sventes uzsienine Taciau butina pazymeti kad net ir vietinis didiku maistas savo zaliaviniu produktu ir parengimo kokybe is esmes skyresi nuo zemesniuju socialiniu sluoksniu maisto XVI XVIII a lietuviskai virtuvei susiliejus su lenkiska susiformavo turtinga ir brandi barokine Abieju Tautu Respublikos virtuve paplitusi didziuleje Rytu Europos dalyje Barokineje virtuveje buvo gausu mesos taciau vyraujanti jautiena Pagal laikmecio supratima riebus maistas buvo laikomas sveiku maistu tad dazniausiai naudojama kiaulienos dalis buvo lasiniai skirti siaip jau liesiems jautienos patiekalams pariebinti Taip pat valgyta nemazai zasu specialiai penetu gaidziu kaplunu parseliu Zveriena valgyta retai XIX a Lietuvos bajoru virtuve nyko Lietuvai prarandant bajorijos sluoksnį Bajoru kulinarinis paveldas didele dalimi isliko Lenkijos virtuveje o Lietuvoje tera aptinkami jo fragmentai Valstietiska virtuve Skilandis Valstietiska virtuve iki pat XIX a liko primityvi paremta butiniausiais produktais ir patiekalais Nepaisant to ji santykiavo su bajoriskaja virtuve ir pereme kai kuriuos jos atradimus Pirmiausia cia buvo gausus rukytu gaminiu asortimentas Lietuviai valstieciai isvyste rukymo tradicijas naudodami įvairias medienos rusis atrado letojo rukymo metodus Taip formavosi lietuviski rukyti gaminiai desros skilandis lasiniai rukyta zuvis ir pan Valstietiska virtuve kaip ir latviu virtuve labiausiai vyste uzkandziu įvairove kas buvo labai patogu valstieciams neturintiems laiko gamybai Dar vienas valstieciu virtuves bruozas buvo bulviu introdukavimas XVIII a kuomet del įtakos placiai paplito bulviniai patiekalai ProduktaiDidzkukuliaiVirtiniaiZemaiciu blynaiSuris Liliputas ir zemaitiskas kastinys Produktai Lietuvoje nesiskiria nuo kitu Rytu Europos virtuves produktu Kaip pagrindinis lastelienos ir angliavandeniu saltinis vartojamos rugine duona koses nuo XVIII a ir bulves Baltymu saltiniai cia yra gyvuliniai daugiausia mesa kiauliena jautiena senoveje zveriena ir pieno produktai rugpienis varske grietine suris Zuvies tradiciskai vartojama labai nedaug bet gaminamos kai kurios gelavandenes zuvys kaip lydeka Valstieciu virtuve negalejo pasigirti didele darzoviu ir vaisiu įvairove Cia paplites kopustas morka rope burokas obuolys kriause Labai svarbia dalį mitybos racione nuo seno uzima laukiniai augalai laukines uogos vaisiai grybai vaistazoles Cia paplite daugiau prieskoniu nei kitose Baltijos saliu virtuvese gausiai naudojami kmynai mairunai petrazoles krapai Nuo seno vienintelis saldiklis buvo medus Lietuviai maisto produktus kepdavo virdavo troskindavo o mesa ir zuvis mokejo ir rukyti PatiekalaiLietuvoje gana gausus saltasis uzkandziu stalas budingas visoms Baltijos saliu virtuvems Jame patiekiami įvairus suriai rugusio pieno produktai rukytos mesos bei zuvies gaminiai saltiena įvairus mesos vyniotiniai Karstuju patiekalu asortimentas didziulis Bajoriskoje virtuveje buvo labai paplite kepti kumpiai kimsta paukstiena zrazai perimti is Lenku virtuves Valstietiskoje virtuveje vystesi mesos kruopu patiekalai siupiniai siek tiek panasus į Latviskos virtuves putras kurie siuo metu beveik isstumti Nuo XIX a paplito bulviu valgiai didzkukuliai cepelinai bulviniai vedarai svilpikai bulviniai blynai zemaitiski blynai virtos bulves su krapais su rugusiu pienu varske ar pasukomis kuriu dauguma yra laikomi lietuviu nacionaliniais patiekalais nors dauguma ju taip pat zinomi ir kitose kaimyninese virtuvese ir kt Gana nemaza yra teslos patiekalu įvairove Dauguma tu patiekalu į lietuviska virtuve atejo dar XIV XV a per mongolus ir cia pasiliko daznai pakeite produktus Tai koldunai virtiniai skryliai ir kt Dauguma lietuvisku tradiciniu desertu sakotis zagareliai obuoliu suris bajoriskosios virtuves palikimas Taciau greta ju Lietuvoje paplite daugybe desertu atkeliavusiu XX a is vakaru Svarbiausias valstieciu gerimas budavo pienas rugpienis kartais pasukos Senoves Lietuvoje buvo paplites midus veliau per vokieciu virtuve atejo alaus tradicijos O bajoriskoje virtuveje buvo isvystytas labai turtingas alkoholiniu gerimu asortimentas Kazkur ATR teritorijoje isradus degtine tai inspiravo nauju alkoholio rusiu susiformavima įvairios trauktines uzpiltines likeriai krupnikas starka turtingo bajorisko kulinarinio paveldo palikimas Regionine įvairoveSkirtingose Lietuvos srityse mityba skyresi Pavyzdziui Zemaitijoje dazniausiai valgydavo zuvį koses kastinį siupinį rytu Aukstaitijoje blynus ragaisius skrylius Dzukijoje grikiu grybu bulviu valgius Suvalkijoje rukyta mesa didzkukulius bulvines desras Lietuvos tautines mazumos pvz karaimai turi savo nacionalines virtuves SaltiniaiMaistas ir valgymo kultura Radvilu dvare Is Kuncevicius A Lauzikas R Rutkauskaite I Smigelskas R Radvilu rumai Dubingiuose 2011 Imbrasiene B Lietuviu kulinarijos paveldas 2009 Lauzikas R Istorine Lietuvos virtuve 2014 Pohlebkin V V 1978 Nacionalnye kuhni nashih narodov CentrpoligrafLiteraturaLietuvos kulinarinis paveldas R Lauziko tinklarastis Lietuviu kulinarijos paveldas sud Birute Imbrasiene dail Egle Graziene Vilnius Baltu lanku leidyba 2008 192 p iliustr ISBN 978 9955 23 140 0 Maistas ir valgymo kultura Radvilu dvare Is knygos Albinas Kuncevicius Rimvydas Lauzikas Indre Rutkauskaite Ramunas Smigelskas Radvilu rumai Dubingiuose Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 2011 Rimvydas Lauzikas Istorine Lietuvos virtuve maistas ir gerimai Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje Vilnius Briedis 2014 ISBN 978 9955 26 463 7 Prie stalo visa Lietuva mityba ir maisto kultura nuo seniausiu laiku iki iki siu dienu Kaunas Terra Publica 2015 ISBN 978 609 8090 89 5 Liudvika Didziuliene Zmona Lietuvos gaspadine arba Pamokinimai kaip prigulinciai suvartoti Dievo dovanas Vilnius Vaga 2018 ISBN 9785415025381 R Daskevicius Maisto ir fotografijos knyga 52 kartai Archyvuota kopija 2019 04 24 is Wayback Machine projekto N Marcinkeviciene Metai uz stalo Vilnius Baltos lankos 2009 ISBN 9789955232537 N Marcinkeviciene Nuo grudo iki kepalo Vilnius Zuvedra 2014 ISBN 9786098089349 angl Rimvydas Lauzikas Antanas Astrauskas How the future king of England ate peacock in Vilnius the shared cultural political and culinary history of Britain and Lithuania Vilnius Lietuvos kulturos institutas 2018 ISBN 9786098015652 angl Sweet Root Proud of Lithuania A Fairy Tale by Sweet Root Vilnius Dvi tylos 2017 ISBN 9786099557144NuorodosVikiteka Lietuviska virtuve vaizdine ir garsine medziagaV V Pochliobkino straipsnis apie lietuviska virtuve ru Archyvuota kopija 2009 04 25 is Wayback Machine projekto Lietuviski lasiniai Senoji Baltijos virtuve Archyvuota kopija 2019 07 21 is Wayback Machine projekto Lietuvos kulinarinis paveldasVakarietiskos virtuvesBritu Airiska Svediska Suomiska Zemyno Belgiska Austriska Slovakiska Vidurzemio juros Portugaliska Italiska Kroatiska Graikiska Rytu Europos Lietuviska Latviska Estiska Rusiska Uzjurio virtuves Amerikietiska