Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dvarų kultūra Lietuvoje dvaruose puoselėtų meno literatūros pažangių ūkininkavimo formų visuma Dvarų kultūra Lietuvoje k
Dvarų kultūra
Dvarų kultūra – Lietuvoje dvaruose puoselėtų meno, literatūros, pažangių ūkininkavimo formų visuma. Dvarų kultūra Lietuvoje klestėjo XIII-XIX a., o XX a. nunyko.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Feodalinio dvaro kultūra
Valstybės kūrimosi laikotarpiu, iki XIII a. ketvirtojo dešimtmečio, žemių kunigaikščių dvarai, o valstybei susidarius ir Lietuvos , buvo diplomatijos, administracijos, rašto perėmimo svarbiausi centrai. Nuo XIV a. antrosios pusės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Trakų ir Vilniaus dvaruose kūrėsi , archyvai. Lietuvos valdovas, jo šeimos nariai buvo meno kūrinių, architektūros statinių, užsakovai bei mecenatai. Valdovo dvare Vilniuje XV a. - XVII a. pirmoje pusėje buvo kaupiamos meno kolekcijos, bibliotekos, veikė muzikos kolektyvai.
Nuo XIV a. pabaigos kai kurias kultūrinės institucijos funkcijas, skatinami didžiojo kunigaikščio dvaro pavyzdžio, pamažu perėmė ir pasauliečių didikų bei vyskupų, taip pat turtingųjų bajorų dvarai. Nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos, iš dalies ir XIX a., didikai Vilniuje, Biržuose, Kėdainiuose ir kitur buvo reikšmingų architektūros ansamblių užsakovai, literatūros kūrinių mecenatai. Didikai Chodkevičiai, Oginskiai, Pacai, Pociejai, Radvilos, Sapiegos, Tiškevičiai ir turtingieji bajorai savo dvaruose kaupė meno kūrinių kolekcijas, bibliotekas, dvaruose veikė muzikos kapelos arba muzikantų grupės, ansambliai, teatrai, spaustuvės, ginklų arsenalai.
Kalba ir kultūra
Lietuvių kilmės didikų dvaruose XVI a. antroje pusėje buvo pereita į dvikalbystę, o XVII a. jau buvo kalbama dažniausiai lenkų kalba, kai kuriuose – ir lenkų ir vokiečių kalba. Šiuose dvaruose buvo sparčiai perimamos Vakarų Europos kultūros naujovės, bet dažnai buvo prarandamas ryšys su tradicine . Tik pasiturimai gyvenančios Lietuvos bajorijos dvarų kultūra ilgiau išlaikė ryšį su lietuvių kultūra. Nors XVIII a. - XIX a. pirmoje pusėje dauguma turtingųjų ir vidutinių bajorų dvarų tapo lenkų kalbos platinimo židiniais, ne visi jų savininkai nutraukė ryšį su lietuvių kalba ir kultūra. XIX a. dalis dvarų, ypač Žemaitijoje, tapo lietuvių tautinio sąjūdžio atsparos vietomis, kai kurie - net centrais. Netgi grafų Zubovų dvaruose Dabikinėje nuo 1891 m., nuo 1892 m. Medemrodėje, Naisiuose ir Bubiuose, nuo 1896 m. Ginkūnuose veikė slaptos lietuvių mokyklos. Antano Tyzenhauzo Rokiškio dvare 1785 m. atkelta iš Gardino, XIX a. pirmoje pusėje Liucijono Morikonio dvare Salose, 1873–1902 m. Mykolo Oginskio Rietavo dvare, 1874–1909 m. Bogdano Oginskio dvare Plungėje veikė muzikos mokyklos. Nuo XIX a. vidurio išsilavinimas bajorams tapo prestižo dalyku, mada, kartais ir būtinybe. Buvo privaloma mokėti užsienio kalbų, išmanyti literatūra, muziką, dailę, skaityti spaudą, mokslo veikalus.
Žemės ūkio kultūra
XIX a. pereinant į rinkos ūkį dvarininkai pirmiausia įsigijo tobulesnių žemės ūkio padargų, mašinų, dvaruose pradėta diegti , melioracija, diegiamos naujos augalų ir gyvulių veislės. Aktyviau pradėtos plėtoti prekinės žemės ūkio gamybos šakos – sodininkystė, daržininkystė, žuvivaisa, auginti cukriniai runkeliai. Populiarėjo specialus agrarinis išsilavinimas. Dvaruose įkurtos pirmosios manufaktūros, veikė įmonės.
Pažanga paspartėjo 1861 m. panaikinus baudžiavą. XIX a. pabaigoje Lietuvos dvarai Rusijos imperijoje buvo žinomi kaip sėkmingai plėtojantys pieninę gyvulininkystę. Joniškėlio dvare 1899–1917 m. veikė viena pirmųjų Lietuvoje žemės ūkio mokyklų. Bubių dvare Dmitrijus Zubovas 1910 m. įsteigė pienininkystės mokyklą. Mederodės dvarą Vladimiras Zubovas XX a. pirmoje pusėje pavertė pavyzdinio ūkininkavimo Lietuvoje centru. Antalieptės, Belvederio, Gruzdžių, Plungės ir kituose dvaruose XX a. pirmoje pusėje veikė žemės ūkio, , gyvulininkystės, bitininkystės mokyklos. Dvarų agrotechnikos ir agrokultūros lygis buvo aukštesnis už valstiečių ūkių, tai sudarė prielaidas kultūros plėtrai.
Dvarų kultūra Lietuvos Respublikoje
Per dvarus Lietuvoje plito Vakarų Europos kultūros naujovės, todėl 1919–1940 m. Lietuvos vyriausybė kaip priemonę kaimo kultūrai kelti naudojo ir dvarus, tuo metu virtusius rinkos ekonomikos ūkiais. Kai kurie dvarai buvo pripažinti kultūriniais, t. y. pavyzdiniais ūkiais. Bet po 1922 m. žemės reformos dvarai susmulkėjo, sumažėjo jų pajamos. Dvarininkai buvo užsiėmę ūkininkavimu, tad XX a. pirmoje pusėje dvarai pamažu prarado kultūros centrų reikšmę, juos nustelbė miestai.
Dvarų kultūros naikinimas
Dalis dvarų kultūrinių vertybių per XVII a. viduryje, 1812 m., Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius bei kitus karus buvo sunaikinta, dalis Rusijos valdžios konfiskuota po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų, dalį kilnojamųjų kultūros vertybių patys dvarininkai išvežė į Lenkiją ir kitas šalis, dalis pateko į valstybines įstaigas muziejus, archyvus, bibliotekas.
Sovietinei valdžiai 1940–1941 m. likviduojant dvarus, buvo nacionalizuotos ir jų kultūros vertybės. Po Antrojo pasaulinio karo įvairios mokslininkų ekspedicijos buvo kreipiamos į kaimus, o ne į dvarus, nes jie nebuvo vertinami kaip kultūros paveldas. 1944–1953 m., per vadinamąją sovietinę kultūrinę revoliuciją, valdžios nurodymu buvo naikinamas ne tik dvarų kultūros palikimas, bet ir kai kurie jau patekę į muziejus eksponatai.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę imta labiau rūpintis dvarų kultūros palikimu. Kai kuriuos buvusiems savininkams grąžintus dvarus bandoma atgaivinti kaip kultūros centrus.
Literatūra
- Jūratė Kiaupienė. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. Vilnius, 1988
- Leonas Mulevičius. Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amžiuje. Vilnius, 2003
Nuorodos
Šaltiniai
- Ingė Lukšaitė, Leonas Mulevičius. Dvarų kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 237 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dvarų kultūra, Kas yra Dvarų kultūra? Ką reiškia Dvarų kultūra?
Dvaru kultura Lietuvoje dvaruose puoseletu meno literaturos pazangiu ukininkavimo formu visuma Dvaru kultura Lietuvoje klestejo XIII XIX a o XX a nunyko Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiFeodalinio dvaro kulturaValstybes kurimosi laikotarpiu iki XIII a ketvirtojo desimtmecio zemiu kunigaiksciu dvarai o valstybei susidarius ir Lietuvos buvo diplomatijos administracijos rasto peremimo svarbiausi centrai Nuo XIV a antrosios puses Lietuvos didziojo kunigaikscio Traku ir Vilniaus dvaruose kuresi archyvai Lietuvos valdovas jo seimos nariai buvo meno kuriniu architekturos statiniu uzsakovai bei mecenatai Valdovo dvare Vilniuje XV a XVII a pirmoje puseje buvo kaupiamos meno kolekcijos bibliotekos veike muzikos kolektyvai Nuo XIV a pabaigos kai kurias kulturines institucijos funkcijas skatinami didziojo kunigaikscio dvaro pavyzdzio pamazu pereme ir pasaulieciu didiku bei vyskupu taip pat turtinguju bajoru dvarai Nuo XV a iki XVIII a pabaigos is dalies ir XIX a didikai Vilniuje Birzuose Kedainiuose ir kitur buvo reiksmingu architekturos ansambliu uzsakovai literaturos kuriniu mecenatai Didikai Chodkeviciai Oginskiai Pacai Pociejai Radvilos Sapiegos Tiskeviciai ir turtingieji bajorai savo dvaruose kaupe meno kuriniu kolekcijas bibliotekas dvaruose veike muzikos kapelos arba muzikantu grupes ansambliai teatrai spaustuves ginklu arsenalai Kalba ir kulturaLietuviu kilmes didiku dvaruose XVI a antroje puseje buvo pereita į dvikalbyste o XVII a jau buvo kalbama dazniausiai lenku kalba kai kuriuose ir lenku ir vokieciu kalba Siuose dvaruose buvo sparciai perimamos Vakaru Europos kulturos naujoves bet daznai buvo prarandamas rysys su tradicine Tik pasiturimai gyvenancios Lietuvos bajorijos dvaru kultura ilgiau islaike rysį su lietuviu kultura Nors XVIII a XIX a pirmoje puseje dauguma turtinguju ir vidutiniu bajoru dvaru tapo lenku kalbos platinimo zidiniais ne visi ju savininkai nutrauke rysį su lietuviu kalba ir kultura XIX a dalis dvaru ypac Zemaitijoje tapo lietuviu tautinio sajudzio atsparos vietomis kai kurie net centrais Netgi grafu Zubovu dvaruose Dabikineje nuo 1891 m nuo 1892 m Medemrodeje Naisiuose ir Bubiuose nuo 1896 m Ginkunuose veike slaptos lietuviu mokyklos Antano Tyzenhauzo Rokiskio dvare 1785 m atkelta is Gardino XIX a pirmoje puseje Liucijono Morikonio dvare Salose 1873 1902 m Mykolo Oginskio Rietavo dvare 1874 1909 m Bogdano Oginskio dvare Plungeje veike muzikos mokyklos Nuo XIX a vidurio issilavinimas bajorams tapo prestizo dalyku mada kartais ir butinybe Buvo privaloma moketi uzsienio kalbu ismanyti literatura muzika daile skaityti spauda mokslo veikalus Zemes ukio kulturaXIX a pereinant į rinkos ukį dvarininkai pirmiausia įsigijo tobulesniu zemes ukio padargu masinu dvaruose pradeta diegti melioracija diegiamos naujos augalu ir gyvuliu veisles Aktyviau pradetos pletoti prekines zemes ukio gamybos sakos sodininkyste darzininkyste zuvivaisa auginti cukriniai runkeliai Populiarejo specialus agrarinis issilavinimas Dvaruose įkurtos pirmosios manufakturos veike įmones Pazanga paspartejo 1861 m panaikinus baudziava XIX a pabaigoje Lietuvos dvarai Rusijos imperijoje buvo zinomi kaip sekmingai pletojantys pienine gyvulininkyste Joniskelio dvare 1899 1917 m veike viena pirmuju Lietuvoje zemes ukio mokyklu Bubiu dvare Dmitrijus Zubovas 1910 m įsteige pienininkystes mokykla Mederodes dvara Vladimiras Zubovas XX a pirmoje puseje paverte pavyzdinio ukininkavimo Lietuvoje centru Antalieptes Belvederio Gruzdziu Plunges ir kituose dvaruose XX a pirmoje puseje veike zemes ukio gyvulininkystes bitininkystes mokyklos Dvaru agrotechnikos ir agrokulturos lygis buvo aukstesnis uz valstieciu ukiu tai sudare prielaidas kulturos pletrai Dvaru kultura Lietuvos RespublikojePer dvarus Lietuvoje plito Vakaru Europos kulturos naujoves todel 1919 1940 m Lietuvos vyriausybe kaip priemone kaimo kulturai kelti naudojo ir dvarus tuo metu virtusius rinkos ekonomikos ukiais Kai kurie dvarai buvo pripazinti kulturiniais t y pavyzdiniais ukiais Bet po 1922 m zemes reformos dvarai susmulkejo sumazejo ju pajamos Dvarininkai buvo uzsieme ukininkavimu tad XX a pirmoje puseje dvarai pamazu prarado kulturos centru reiksme juos nustelbe miestai Dvaru kulturos naikinimasDalis dvaru kulturiniu vertybiu per XVII a viduryje 1812 m Pirmajį ir Antrajį pasaulinius bei kitus karus buvo sunaikinta dalis Rusijos valdzios konfiskuota po 1831 m ir 1863 m sukilimu dalį kilnojamuju kulturos vertybiu patys dvarininkai isveze į Lenkija ir kitas salis dalis pateko į valstybines įstaigas muziejus archyvus bibliotekas Sovietinei valdziai 1940 1941 m likviduojant dvarus buvo nacionalizuotos ir ju kulturos vertybes Po Antrojo pasaulinio karo įvairios mokslininku ekspedicijos buvo kreipiamos į kaimus o ne į dvarus nes jie nebuvo vertinami kaip kulturos paveldas 1944 1953 m per vadinamaja sovietine kulturine revoliucija valdzios nurodymu buvo naikinamas ne tik dvaru kulturos palikimas bet ir kai kurie jau pateke į muziejus eksponatai 1990 m atkurus Lietuvos nepriklausomybe imta labiau rupintis dvaru kulturos palikimu Kai kuriuos buvusiems savininkams grazintus dvarus bandoma atgaivinti kaip kulturos centrus LiteraturaJurate Kiaupiene Kaimas ir dvaras Zemaitijoje XVI XVIII a Vilnius 1988 Leonas Mulevicius Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amziuje Vilnius 2003NuorodosSaltiniaiInge Luksaite Leonas Mulevicius Dvaru kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 237 psl