Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kryždirbystė ir jos simbolizmasNematerialusis pasaulio paveldasKoplyčios kryžius Sereikių kaimeVieta LietuvaRegionas ENA
Lietuvos kryždirbystė
| Kryždirbystė ir jos simbolizmas | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Koplyčios kryžius Sereikių kaime | |
| Vieta | Lietuva |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2008 |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| Vikiteka: | Lietuvos kryždirbystėVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
Lietuviškieji kryžiai – liaudies mažosios architektūros sakralinio krikščioniškojo (pokario metais – ir pasaulietinio turinio) statiniai, sudaryti iš architektūrinių, dekoratyvinių, skulptūrinių formų, kurių paskirtį ir prasmę nusako jų turinys, sukūrimo motyvai ir intencijos bei pastatymo vieta. Kryžių statyba susijusi su tam tikrais papročiais ir tikslais: jie statomi kaip mirusiesiems arba kaip dvasinės apsaugos ženklai tam tikrose vietose, norint išprašyti malonių ar už jas padėkoti.
Istorija
2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų. Į šį sąrašą taip pat buvo įtraukta kryždirbystė ir kryžių simbolika. UNESCO pabrėžė, kad kryždirbystė atstovauja Lietuvos kultūrai keturis šimtmečius ir išliko iki .
Kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir tuo metu, kai Rusijos imperija (XIX a. II pusėje) ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė statyti arba nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje šie paminklai greta religinės ir paprotinės reikšmės įgijo ir nacionalinio simbolio statusą.
Statinių paskirtis
Kryždirbystė yra gyva žodžiu ir praktiškai perduodama liaudies meno tradicija. Tradiciniai lietuvių kryžiai – tai unikalūs statiniai su architektūros, skulptūros, kalvystės, kartais netgi primityviosios tapybos elementais. Kryžiai geležinėmis viršūnėmis, ornamentuoti kryžiai, „saulutės“, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu lietuvių liaudies meno palikimu.
Kryždirbystės amato niekada nebuvo mokoma mokyklose – paminklus kuria savamoksliai meistrai. Nors Lietuvoje užsisakoma įvairios paskirties kryžių, daugumai kūrėjų tai yra laisvalaikio arba proginis užsiėmimas ir vos nedideliai daliai – pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Kryždirbystė Jonavos krašte
Kryždirbystė Jonavos krašte yra neatsiejama nuo visos Lietuvos kryždirbystės tradicijų. XVIII a. Jonavos krašte atsirado staliaus – baldžiaus amatas. Staliai drožinėdavo įvairius „balvonėlius“, išdroždavo ir vieną kitą kryžių savo ar kaimyno sodybai. Taip atsirado pirmieji kryždirbystės objektai Jonavos krašte. Dar vėliau staliai drožinėdavo šventųjų skulptūras, kryžius. 2003–2005 metais Jonavos apylinkių kryždirbystę tyrinėjo Jonavos krašto muziejaus specialistai, kurie surengė iš viso penkias ekspedicijas. Specialistai rėmėsi iš šio krašto kilusio menotyrininko Pauliaus Galaunės moksliniu darbu „Lietuvių liaudies menas“, taip pat daktarės Elenos Počiulpaitės, dailėtyrininko ir etnografo Klemenso Čerbulėno darbais ir rekomendacijomis. 2004 m. Jonavos krašto muziejaus specialistai įgyvendino projektą „Kryždirbystė Jonavos krašte“, per kurį rajone užfiksavo per 200 kryždirbystės objektų.
Remiantis dr. E. Počiulpaitės rekomendacijomis kryždirbystės objektai Jonavos krašte suskirstyti į tris grupes:
- kryžiai;
- stogastulpiai;
- koplytstulpiai.
Visi Jonavos rajone pastatyti ir 2004–2005 m. ekspedicijų metu tyrinėti mažosios architektūros paminklai, remiantis dr. E. Počiulpaitės tipizacija, buvo suskirstyti:
- kryžmiški kryžiai;
- stoginiai (stogastulpiai) kryžiai;
- koplytstulpiai (koplytėlė ant stulpo);
- stulpinės skulptūros;
- reljefai, bareljefai, horeljefai;
- dekoratyvinės kompozicijos.
Pagal formą kryžiai suskirstyti:
- (jo skersinė sija yra trumpesnė už stačiąją, kerta aukščiau jos vidurio);
- (jo abi sijos yra vienodo ilgio ir susikerta ties viduriu).
Kryžių ornamentiką ekspedicijų dalyviai suskirstė į dvi grupes, vadovaudamiesi P. Galaune:
- ornamentai, atsiradę iš gilios senovės lietuvių raštų (šie elementai būdingiausi Jonavos krašte. Geometriniai: eglutės, dantukai, rombeliai, langučiai, pynutės);
- krikščioniškosios simbolikos elementai, paimti iš katalikų liturgijos (spinduliai, nimbai, Dievo apvaizdos akis, ).
Visi Jonavos rajone aptikti kryžmiški kryžiai suskirstyti:
- kryžiai su spinduliais ir nimbais;
- kryžiai su stogeliais ar mūkelėmis;
- kryžiai su dviem ar trimis kryžmomis;
- kryžiai su koplytėlėmis kryžmoje;
- kryžiai su ornamentais ant liemens ir kryžmoje.
Žymiausi Jonavos krašto kryždirbystės meistrai
Tarpukariu Jonavos krašte kryžius drožė Alfonsas Zubrus. Jis yra išdrožęs ir medinių paveikslų, šventųjų skulptūrėlių. Keletas jo darbų yra Jonavos krašto muziejuje. Tai šventoji Teresėlė, Jėzaus ir Marijos galvutės, paveikslas „Tiltas per Varnutę“. Kitas drožėjas, išgarsėjęs Jonavos krašte, Domininkas Leparskis, išdrožęs Jonavoje Šaulių kryžių, bei dailininkas Augustinas Mėslynas, išdrožęs Žeimių koplytstulpį. Kiti drožėjai dar neišaiškinti, jų kūryba neištirta. Didžioji dalis sunaikintų kryždirbystės objektų buvo atstatyta po nepriklausomybės atkūrimo. Jonavos krašto kryždirbystės meistrai ir drožėjai: Janina Baltramavičiūtė-Listvina, Antanas Budrys, Aleksandras Fomkinas, Vytautas Ilonis, Tomas Jončas, Andriejus Kazlauskas, Artūras Narkevičius, Lionginas Sabaliauskas, Pranas Butkevičius. Jonas Ertmonas, Andrius Aloyzas Kuzma, Gurijus Lisovkis, Domininkas Leparskis, Aldona Mačiulytė, Danutė Mačiulytė-Dambrauskienė, Stanislovas Raila.
Šaltiniai
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
2001 m. gegužės 18 d. UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojo kultūros reikalams Mouinir Bouchenaki oficialus pranešimas.
Literatūra
- Balys Buračas. Kryždirbystė Lietuvoje (albumą sud. A. Buračas, A. Stravinskas). – V., Lietuvos Respublikos Seimo leidykla. 1998. – 637 p. – ISBN 9986-18-042-2.
- Vytautas Jarutis. Kryždirbystės tradicijos tąsa. – V.: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-19-3
- Regina Kasperavičiūtė-Karaliūnienė. Jonavos krašto kryždirbystė ir kryždirbiai. Atgimimo paminklai. – Jonava: Linotipas, 2006. – 66 [1] p. ISBN 9955-654-04-X
- Kryždirbystės fenomenas liaudies kultūroje: mokslinių straipsnių rinkinys (sud. Alė Počiulpaitė). – V.: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2008. – 199 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-529-76-7
Nuorodos
- Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija (www.unesco.lt)
- Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas (savadas.lnkc.lt)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos kryždirbystė, Kas yra Lietuvos kryždirbystė? Ką reiškia Lietuvos kryždirbystė?
Kryzdirbyste ir jos simbolizmasNematerialusis pasaulio paveldasKoplycios kryzius Sereikiu kaimeVieta LietuvaRegionas ENAĮrasas 2008NuorodosNuorodaVikiteka Lietuvos kryzdirbysteVikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Lietuvos kryzdirbyste tradiciniu lietuvisku kryziu darymas lietuviu liaudies meno saka 2001 m įrasyta į UNESCO Zmonijos nematerialaus ir zodinio paveldo sedevru sarasa Lietuviskieji kryziai liaudies mazosios architekturos sakralinio krikscioniskojo pokario metais ir pasaulietinio turinio statiniai sudaryti is architekturiniu dekoratyviniu skulpturiniu formu kuriu paskirtį ir prasme nusako ju turinys sukurimo motyvai ir intencijos bei pastatymo vieta Kryziu statyba susijusi su tam tikrais paprociais ir tikslais jie statomi kaip mirusiesiems arba kaip dvasines apsaugos zenklai tam tikrose vietose norint isprasyti maloniu ar uz jas padekoti Istorija2001 m geguzes 18 d UNESCO paskelbe pirmuosius devyniolika Zmonijos nematerialaus ir zodinio paveldo sedevru saraso punktu Į sį sarasa taip pat buvo įtraukta kryzdirbyste ir kryziu simbolika UNESCO pabreze kad kryzdirbyste atstovauja Lietuvos kulturai keturis simtmecius ir isliko iki Kryziai Lietuvoje buvo statomi ir tuo metu kai Rusijos imperija XIX a II puseje ir Tarybu Sajunga XX a 5 8 desimtmeciais juos draude statyti arba nurodinejo kiek ir kur statyti Todel jau XIX a pabaigoje sie paminklai greta religines ir paprotines reiksmes įgijo ir nacionalinio simbolio statusa Statiniu paskirtisKryzdirbyste yra gyva zodziu ir praktiskai perduodama liaudies meno tradicija Tradiciniai lietuviu kryziai tai unikalus statiniai su architekturos skulpturos kalvystes kartais netgi primityviosios tapybos elementais Kryziai gelezinemis virsunemis ornamentuoti kryziai saulutes įvairiu siuzetu medines skulpturos visa tai laikoma vertingiausiu lietuviu liaudies meno palikimu Kryzdirbystes amato niekada nebuvo mokoma mokyklose paminklus kuria savamoksliai meistrai Nors Lietuvoje uzsisakoma įvairios paskirties kryziu daugumai kureju tai yra laisvalaikio arba proginis uzsiemimas ir vos nedideliai daliai pagrindinis pragyvenimo saltinis Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Kryzdirbyste Jonavos krasteKryzdirbyste Jonavos kraste yra neatsiejama nuo visos Lietuvos kryzdirbystes tradiciju XVIII a Jonavos kraste atsirado staliaus baldziaus amatas Staliai drozinedavo įvairius balvonelius isdrozdavo ir viena kita kryziu savo ar kaimyno sodybai Taip atsirado pirmieji kryzdirbystes objektai Jonavos kraste Dar veliau staliai drozinedavo sventuju skulpturas kryzius 2003 2005 metais Jonavos apylinkiu kryzdirbyste tyrinejo Jonavos krasto muziejaus specialistai kurie surenge is viso penkias ekspedicijas Specialistai remesi is sio krasto kilusio menotyrininko Pauliaus Galaunes moksliniu darbu Lietuviu liaudies menas taip pat daktares Elenos Pociulpaites dailetyrininko ir etnografo Klemenso Cerbuleno darbais ir rekomendacijomis 2004 m Jonavos krasto muziejaus specialistai įgyvendino projekta Kryzdirbyste Jonavos kraste per kurį rajone uzfiksavo per 200 kryzdirbystes objektu Remiantis dr E Pociulpaites rekomendacijomis kryzdirbystes objektai Jonavos kraste suskirstyti į tris grupes kryziai stogastulpiai koplytstulpiai Visi Jonavos rajone pastatyti ir 2004 2005 m ekspediciju metu tyrineti mazosios architekturos paminklai remiantis dr E Pociulpaites tipizacija buvo suskirstyti kryzmiski kryziai stoginiai stogastulpiai kryziai koplytstulpiai koplytele ant stulpo stulpines skulpturos reljefai bareljefai horeljefai dekoratyvines kompozicijos Pagal forma kryziai suskirstyti jo skersine sija yra trumpesne uz staciaja kerta auksciau jos vidurio jo abi sijos yra vienodo ilgio ir susikerta ties viduriu Kryziu ornamentika ekspediciju dalyviai suskirste į dvi grupes vadovaudamiesi P Galaune ornamentai atsirade is gilios senoves lietuviu rastu sie elementai budingiausi Jonavos kraste Geometriniai eglutes dantukai rombeliai languciai pynutes krikscioniskosios simbolikos elementai paimti is kataliku liturgijos spinduliai nimbai Dievo apvaizdos akis Visi Jonavos rajone aptikti kryzmiski kryziai suskirstyti kryziai su spinduliais ir nimbais kryziai su stogeliais ar mukelemis kryziai su dviem ar trimis kryzmomis kryziai su koplytelemis kryzmoje kryziai su ornamentais ant liemens ir kryzmoje Zymiausi Jonavos krasto kryzdirbystes meistrai Tarpukariu Jonavos kraste kryzius droze Alfonsas Zubrus Jis yra isdrozes ir mediniu paveikslu sventuju skulptureliu Keletas jo darbu yra Jonavos krasto muziejuje Tai sventoji Teresele Jezaus ir Marijos galvutes paveikslas Tiltas per Varnute Kitas drozejas isgarsejes Jonavos kraste Domininkas Leparskis isdrozes Jonavoje Sauliu kryziu bei dailininkas Augustinas Meslynas isdrozes Zeimiu koplytstulpį Kiti drozejai dar neisaiskinti ju kuryba neistirta Didzioji dalis sunaikintu kryzdirbystes objektu buvo atstatyta po nepriklausomybes atkurimo Jonavos krasto kryzdirbystes meistrai ir drozejai Janina Baltramaviciute Listvina Antanas Budrys Aleksandras Fomkinas Vytautas Ilonis Tomas Joncas Andriejus Kazlauskas Arturas Narkevicius Lionginas Sabaliauskas Pranas Butkevicius Jonas Ertmonas Andrius Aloyzas Kuzma Gurijus Lisovkis Domininkas Leparskis Aldona Maciulyte Danute Maciulyte Dambrauskiene Stanislovas Raila SaltiniaiLietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguoti 2001 m geguzes 18 d UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojo kulturos reikalams Mouinir Bouchenaki oficialus pranesimas LiteraturaBalys Buracas Kryzdirbyste Lietuvoje albuma sud A Buracas A Stravinskas V Lietuvos Respublikos Seimo leidykla 1998 637 p ISBN 9986 18 042 2 Vytautas Jarutis Kryzdirbystes tradicijos tasa V Lietuvos nacionalinis muziejus 2002 48 p iliustr ISBN 9955 415 19 3 Regina Kasperaviciute Karaliuniene Jonavos krasto kryzdirbyste ir kryzdirbiai Atgimimo paminklai Jonava Linotipas 2006 66 1 p ISBN 9955 654 04 X Kryzdirbystes fenomenas liaudies kulturoje moksliniu straipsniu rinkinys sud Ale Pociulpaite V Lietuvos liaudies kulturos centras 2008 199 p iliustr ISBN 978 9986 529 76 7NuorodosLietuvos nacionaline UNESCO komisija www unesco lt Lietuvos nematerialaus kulturos paveldo vertybiu savadas savadas lnkc lt