Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Lietuvių liaudies muzika
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Lietuvių liaudies muzika arba lietuvių muzikinis folkloras – Lietuvoje paplitusi liaudies muzika. Kaip ir kitos pasaulio liaudies muzikos variacijos, skirstoma į lietuvių liaudies dainas, instrumentinę muziką, šokius ir žaidimus.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Bendri bruožai
Didelė dalis lietuvių liaudies muzikos yra labai archajiška, apeiginės paskirties – tiek pagoniškos, tiek krikščioniškos. Bendrame Europos etnomuzikologijos kontekste lietuvių etninė muzika priskiriama šiaurės Europos arealui, kurio ribos artimos neolito epochos virvelinės keramikos kultūrai. Šio arealo rytinėje dalyje išryškėja styginių (kanklių) ir pučiamųjų kultūrų bruožai ir melodika, Lietuva yra jų sandūroje, dėl to etninė muzika ypatinga savo įvairumu.
Lietuvių tautos istorija rodo, kad jų protėviai nuo senų senovės savo gyvenimą siejo su žemės darbais. Žemė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, svarbiausi rūpesčiai ir džiaugsmai. Lietuviai dievino gamtą, tikėjo žmonių pavirtimu medžiais, akmenimis ar gyvais gamtos padarais. Visa tai formavo tautos būdą, dvasią ir tuo pačiu, meną.
Lietuvių liaudies dainos
Dainos sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro. Balsu, melodijomis išreiškiami patys giliausi žmogaus jausmai. Lietuvių liaudies dainos švelnios, lyriškos ir dažniausiai liūdnos. Tekstuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas. Dainuojama ir apie skaudžią našlaičių dalią, sunkų žemdirbio triūsą, švelnius mergelės ir bernelio jausmus. Dainose labai daug palyginimų. Žmogaus gyvenimas lyginamas su augalų, ypač medžių, gyvenimu, prašoma paukščių ir žvėrių pagalbos.
Lietuvių liaudies dainų ritmas gana sudėtingas. Tai tarsi gyvas pasakojimas, nuolat besikeičiantis ir vis bėgantis tolyn. Jį gana sunku užrašyti, nes dažnai kinta metras, gausu fermatų. Tai svarbiausi lietuvių liaudies dainų bruožai, atspindintys tik joms būdinga nuotaiką ir savitumą.
Lietuvių liaudies vokalo labai įvairi. Liaudies dainininkai dainas puošia , subtiliai išvingiuoja, suteikia emocinio kolorito. Dainoms būdingi subtilūs tempo kitimai, garso stiprumo svyravimai, vienos dainos atliekamos švelniai ir jautriai, kitos oriai ir karingai, dar kitos šūksmingai ir pamaldžiai. Dainų ritmikai ir balso pastatymui didelę įtaką daro tarmių artikuliacija ir priegaidės.
Lietuvių liaudies dainų stiliai
Lietuvių liaudies dainas galima skirstyti į 4 stilius, būdingi skirtingiems etnografiniams regionams: (), , (mišrus vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo tipas) ir polifonija.
Vienbalsumas būdingas dzūkams. Dainos nepaprastai gražios, dainingos ir dažniausiai liūdnos. Dzūkų dainų ritmas gana sudėtingas,- dažnai besikeičiančiu metru, nereguliariai pasikartojančiais akcentais, kuriantis laisvo, nesuvaržyto pasakojimo įspūdį. Daugiabalsumas būdingiausias Žemaitijai, kur jis ypač archajiškas, tačiau daugiau ar mažiau paplitęs po visą Lietuvą. Be to, žemaičiai savo melodijose mėgo išskirti aukščiausiąją gaida ir ją patęsti. Tai skiriamasis žemaičių dainų bruožas.
Šiaurės aukštaičiai dainavo daugiabalses dainas. Jų dainos linksmos, daug paprastesnio. Dainos šiek tiek švelnesnės, dainingesnės. būdingiausia rytų Lietuvai, Aukštaitijai.
Polifonijai priskiriamos sutartinės, kurios gyvojoje tradicijoje išnyko XX a. viduryje, tačiau labai populiariai atliekamos folkloro ansambliuose.
Lietuvių liaudies dainų žanrai
Lietuvių liaudies dainų žanrai skirstomi pagal paskirtį. Čia išskiriamos keturios pagrindinės dainų rūšys: sutartinė, giesmė, rauda ir daina (siaurąja prasme).
Sutartinės yra archajiškas aukštaičių dainavimo stilius. Dauguma sutartinių atliekamos su šokio judesiais. Sutartinės yra vieni seniausių dviejų – trijų balsų polifonijos pavyzdžių. Joms būdingi 3 pagrindiniai senovinės polifonijos principai: heterofonija, paralelizmas, kanonas ir imitacija. Seniausių užuominų apie sutartines randama XVI a. rašytiniuose šaltiniuose, tačiau pačios sutartinės surinktos XIX–XX a. Sutartinės iš kitų stilių išsiskiria aiškia sinkopuota , sekundiniu derinimu. Sutartinės būdavo dainuojamo įvairiais būdais. Sutartinės, kurias dainuodavo dvi dainininkės arba jų grupės, vadinamos dvejinėmis. Kai sutartinę dainuoja trys dainininkės, įstodamos viena paskui kitą – tai trejinė. Tas pats yra ir su ketverinėmis. Baigiant dainuoti sutartines dažnai ūkuojama. Kokiais būdais bebūtų dainuojama, visada skamba tik du balsai.
Rauda yra veikiausiai pats seniausias žanras, susijęs su laidojimo ir vestuvių apeigomis. Jos skirstomos į raudas (laidotuvių) ir verkavimus (vestuvių) ir atliekamos subtiliai imituojant verkimą. Profesionalūs raudotojai, kviečiami į laidotuves ir vestuves atlikti subtilių raudojimų, sugebėdavę pravirkdyti minias žmonių.
Giesmė yra krikščioniškos kilmės ir, palyginus su kitais žanrais, labai jaunas. Dauguma giesmių atsirado krikščioniškus tekstus derinant su liaudies melodijomis, ėmė formuotis XVI–XVII a. pradedant krikščionėti valstiečių sluoksniui. Tačiau dalis giesmių yra sinkretinio pobūdžio, turi senojo tikėjimo elementų.
Dainos siaurąja prasme daugiausia susijusios su kasdienybės, buities ritualais. Jos skirstomos į daugybę rūšių pagal savo paskirtį:
- – lopšinės, žaidinimai, gyvūnijos apdainavimas, formulinės dainos, erzinimai;
- – susijusios su vestuvių apeigomis ir papročiais. Skirstomos į lyrines, satyrines, gėrimo, puotavimo, dialogines, verkavimus, žaidimus, šokius ir maršus. Pačios gražiausios yra lyrinės dainos – jose apdainuojami nuotakos gyvenimo virsmai;
- – glaudžiai susijusios su liaudies epu;
- Kalendorinių apeigų dainos – susijusios su senojo tikėjimo apeigomis: jose atsispindi įvairūs senieji animistiniai tikėjimai, mitologija, žemdirbystės ir mirusiųjų kultai. Dainomis būdavo garbinamos gamtos jėgos (saulė, mėnulis, vėjas, lietus), kurios turėjo padėti užauginti gerą derlių.
- Darbo dainos – jų paskirtis – palengvinti darbo monotoniją, darbą paverčiant maloniu meditavimu. Klasifikuojamos į daugybę smulkesnių žanrų pagal paskirtį.
- Baladės – plačiausias dainų žanras, susijusios su kitais žanrais, pavyzdžiui, kalendorinių apeigų ir darbo.
Lietuvių liaudies instrumentinė muzika
Lietuvoje nuo seno dominavo dvi muzikinės kultūros: stygininių (vakaruose) ir pučiamųjų (rytuose). Greičiausiai ši instrumentikos specifika nulėmė ir vokalo ypatybių formavimąsi. Vėlesniais laikais šie arealai niveliavosi, iš kitų kraštų atėjo naujų instrumentų.
Vieni populiariausių lietuvių liaudies instrumentai buvo kanklės ir birbynė.
Kanklės – tai grakšti medinė dėžė su metalinėmis stygomis.Grojama pirštais arba brauktuku. Liaudiškos kanklės turėjo 5, 7 ar 12 stygų. Šiandieninės kanklės turi 22-23 stygas. Panašius instrumentus į kankles turi ir latviai, estai, suomiai, rusai. Lietuvių tautosakoje ir senoviniuose raštuose kanklės minimos jau nuo XVI a.
Birbynė – tai pučiamasis instrumentas. Dabar tai medinis apie 30 cm ilgio vamzdis su užmautu ant galo karvės ragu. Senovėje žmonės birbynę darydavo iš šiaudo arba žąsies plunksnos. Ja grodavo piemenys.
Dabar rečiau girdimi muzikos instrumentai yra skrabalai, kelmas ir . Skrabalai – tai mušamasis instrumentas. Jie kilę iš medinių barškalų, kuriuos rišdavo gyvuliams po kaklu, ganomiems miškingose vietose.dabar tai medinės dėžutės, pritvirtintos prie rėmo. Jas barbena medine lazdele. Prie skrabalų dabar paprastai pritvirtinamas ir kelmas. Jis sukurtas XX a. viduryje. Tai medinis graižas, iš viršaus tarsi būgnas aptrauktas oda.
Daudytės ir giminingi tuo, kad jais, kaip ir skudučiais, galima išgauti tik vieną garsą. Senovėje jais būdavo grojami įvairūs signalai, pvz., medžioklės, ganymo arba pašto. Keliais ragais arba daudytėmis būdavo grojamos sutartinės. Ragus dirbdavo iš gyvulių ragų, o vėliau iš medžio išlaikant medžio formą. Liaudies muziką sudaro ne vien dainos, bet ir instrumentinė muzika. Liaudies muziką vartoja simfonijų kompozitoriai savo kūryboje.
Kiti lietuvių liaudies instrumentai:
- Idiofonai (saviskambiai): dambrelis, , , terkšlė, , skrabalai
- Membranofonai: būgnai
- Chordofonai (styginiai): pūslinė, cimbolai
- Pučiamieji aerofonai: skudučiai, , , molinukas, lamzdelis, švilpa, , , birbynė, , jaučio ragas, ožragis, žievės trimitas, kerdžiaus trimitas, ragai ir daudytės, dūdmaišis dar vadinamas Labanoro dūda.
- Laisvieji aerofonai: ūkas, ūžlys.
Esama vėlyvesnių laikų instrumentų, klasifikuotinų panašiai, tačiau paplitusių didelėje Europos dalyje, nepriskirtinų prie etninės muzikos, tačiau puikiai adaptuotų etninėje kultūroje: bosas, smuikas, armonika, akordeonas, lyra, mandolina, gitara, klarnetas, balalaika ir t. t.
Žaidimai ir šokiai
Žaidimų ir šokių vokalinis atlikimas iš esmės priklauso kitiems žanrams, daugiausia apeiginiams: kalendorinių apeigų, vestuvių ir kt… Esminis skirtumas tarp jų, jog žaidimai seniau buvę išskirtinai apeiginės paskirties, susiję su senuoju tikėjimu, vėliau tapo vaikų mėgstamu žanru prarasdami savo pirminę prasmę ir paskirtį. Šokiai dažnai vėlesnės kilmės, dažniausiai skirti pasilinksminimui, dažnai įtraukiami į apeigas, pakeisdami žaidimus. Šokiai patyrė didelę kaimyninių kraštų įtaką, taip pat perėmė daug žaidimų elementų.
Liaudies muzika dabar
Šiais laikais sparčiai nykstant senosioms tarmėms ir seniesiems dainininkams, dažnai tenka mokytis iš antrinių šaltinių ir perteikėjų. Dainavimo manieros taip pat dažnai praranda savo subtilumą, grožį, kartais net išsigimsta. Kai kurie atlikėjai imituoja senus dainininkus, dėl to dainos skamba nenatūraliai ir nemaloniai, yra sugadinamos. Kiti atlikėjai visiškai perdirba dainų atlikimo techniką, dėl to dainos skamba visiškai neautentiškai, prarasdamos bet kokį subtilumą ir tampa mažiau įspūdingos. Esama labai mažai dainininkų, kuriuos būtų galima laikyti liaudies dainų atlikėjais profesionalais, o autentiški liaudies muzikos įrašai su senų žmonių balsais nėra labai patrauklūs klausytojams.
Ansambliai
Lietuvoje kiekviename mieste, miestelyje, stambesniuose kaimuose veikia žmonių beisdominčių liaudies muzika ir kultūra būreliai ir klubai, kuriems prigijo populiarus terminas „folkloro ansambliai“. Dauguma jų stengiasi ne tik išmokti tradicines dainavimo ypatybes, bet dažnai ir originaliai improvizuoja, kuria savitą stilių, bei manieras, praturtina folklorą modernia muzika ir egzotiškais instrumentais. Esama daugybė populiariosios muzikos grupių, kurių pagrindinė veikla populiarinti liaudies muziką naujomis formomis. Folkloras įgyja naujų avangardinių ir šiuolaikinių formų, jungiamas su džiazu, roku, elektronika, klasika: „Atalyja“, „Žalvarinis“, „Kūlgrinda“, „, „Virvytė“, „Lygaudė“ ir daugelis kitų.
Daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyklų veikia folkloro ansambliai, vienas seniausių VU ansamblis „Ratilio“, Klaipėdos universiteto menų fakulteto folkloro ansamblis „Auksodis“, Šiaulių universiteto – „Vaiguva“ ir kiti.
XX a. pradžioje taip pat buvo tradicinių muzikinių žaidimų, pavyzdžiui, Kupiškėnų vestuvės. Kai kurie iš žinomiausių šiuolaikinių kaimo ansamblių: Marcinkonys (Varėnos raj.), Žiūrai (Varėnos raj.), Kalviai-Lieponys (Trakų raj.), Luokė (Telšių raj.), Linkava (Linkuva, Pakruojo raj.), Šeduviai (Šeduva, Radviliškio raj.) ir kt.
Esama folkloro ansamblių savo veiklą koncentruojančių išskirtiniai ties apeiginiu žanru, vienas populiariausių tokių ansamblių yra folkloro ansamblis „Kūlgrinda“.
Folkloro ansambliuose praktikuojamas ne tik etninis muzikavimas, bei domimasi senąja pasaulėžiūra, bet ir tęsiamos tradicinio liaudies kostiumo tradicijos siekiančios ypač senus laikus, propaguojami amatai: audimas, siuvinėjimas, senojo tradicinio kostiumo puošyba, ornamentikos tradicijos (siekiančios neolitą). Kiti ansambliai pasirenka stilizuotus ir supaprastintus kostiumus, arba kuria naujus menkai dekoruotus kostiumus išryškindami archeologinę IX–XIV a. juvelyriką.
Šventės, festivaliai
1924 m. įvyko pirmoji Dainų šventė, dainos festivalis, kuris buvo valstybės remiamas siekiant išlaikyti tradicijas. Dainų šventės buvo rengiamos kas penkerius metus. Tarpukaryje Dzūkijoje vyko liaudies meno šventės – Senovės dienos. Lietuva yra daugelio liaudies muzikos festivalių tėvynė.
Kiti pagrindiniai festivaliai – tai „Skamba skamba kankliai“ ir „Atataria lamzdžiai“, abu rengiami kasmet. Istoriškai svarbi yra „Skruzdė marių krantelio“, surengta 1980 m.
„Baltica“ – tarptautinis folkloro festivalis, kuris yra rengiamas kasmet vienoje iš Baltijos valstybių.
Šaltiniai
- Vida Umbra. Muzikos literatūra
- Lietuvos tarybinė enciklopedija.
Nuorodos
- Lietuvių dainuojamosios tautosakos katalogas
- Anthology of Lithuanian ethnoculture
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių liaudies muzika, Kas yra Lietuvių liaudies muzika? Ką reiškia Lietuvių liaudies muzika?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Lietuviu liaudies muzika arba lietuviu muzikinis folkloras Lietuvoje paplitusi liaudies muzika Kaip ir kitos pasaulio liaudies muzikos variacijos skirstoma į lietuviu liaudies dainas instrumentine muzika sokius ir zaidimus Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiBendri bruozaiDidele dalis lietuviu liaudies muzikos yra labai archajiska apeigines paskirties tiek pagoniskos tiek krikscioniskos Bendrame Europos etnomuzikologijos kontekste lietuviu etnine muzika priskiriama siaures Europos arealui kurio ribos artimos neolito epochos virvelines keramikos kulturai Sio arealo rytineje dalyje isryskeja styginiu kankliu ir puciamuju kulturu bruozai ir melodika Lietuva yra ju sanduroje del to etnine muzika ypatinga savo įvairumu Lietuviu tautos istorija rodo kad ju proteviai nuo senu senoves savo gyvenima siejo su zemes darbais Zeme buvo pagrindinis pragyvenimo saltinis svarbiausi rupesciai ir dziaugsmai Lietuviai dievino gamta tikejo zmoniu pavirtimu medziais akmenimis ar gyvais gamtos padarais Visa tai formavo tautos buda dvasia ir tuo paciu mena Lietuviu liaudies dainosPagrindinis straipsnis Lietuviu liaudies dainos Dainos sudaro didziaja dalį lietuvisko muzikinio folkloro Balsu melodijomis isreiskiami patys giliausi zmogaus jausmai Lietuviu liaudies dainos svelnios lyriskos ir dazniausiai liudnos Tekstuose atsispindi gamtos vaizdai zveriu ir pauksciu gyvenimas Dainuojama ir apie skaudzia naslaiciu dalia sunku zemdirbio triusa svelnius mergeles ir bernelio jausmus Dainose labai daug palyginimu Zmogaus gyvenimas lyginamas su augalu ypac medziu gyvenimu prasoma pauksciu ir zveriu pagalbos Lietuviu liaudies dainu ritmas gana sudetingas Tai tarsi gyvas pasakojimas nuolat besikeiciantis ir vis begantis tolyn Jį gana sunku uzrasyti nes daznai kinta metras gausu fermatu Tai svarbiausi lietuviu liaudies dainu bruozai atspindintys tik joms budinga nuotaika ir savituma Lietuviu liaudies vokalo labai įvairi Liaudies dainininkai dainas puosia subtiliai isvingiuoja suteikia emocinio kolorito Dainoms budingi subtilus tempo kitimai garso stiprumo svyravimai vienos dainos atliekamos svelniai ir jautriai kitos oriai ir karingai dar kitos suksmingai ir pamaldziai Dainu ritmikai ir balso pastatymui didele įtaka daro tarmiu artikuliacija ir priegaides Lietuviu liaudies dainu stiliai Lietuviu liaudies dainas galima skirstyti į 4 stilius budingi skirtingiems etnografiniams regionams misrus vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo tipas ir polifonija Vienbalsumas budingas dzukams Dainos nepaprastai grazios dainingos ir dazniausiai liudnos Dzuku dainu ritmas gana sudetingas daznai besikeicianciu metru nereguliariai pasikartojanciais akcentais kuriantis laisvo nesuvarzyto pasakojimo įspudį Daugiabalsumas budingiausias Zemaitijai kur jis ypac archajiskas taciau daugiau ar maziau paplites po visa Lietuva Be to zemaiciai savo melodijose mego isskirti auksciausiaja gaida ir ja patesti Tai skiriamasis zemaiciu dainu bruozas Siaures aukstaiciai dainavo daugiabalses dainas Ju dainos linksmos daug paprastesnio Dainos siek tiek svelnesnes dainingesnes budingiausia rytu Lietuvai Aukstaitijai Polifonijai priskiriamos sutartines kurios gyvojoje tradicijoje isnyko XX a viduryje taciau labai populiariai atliekamos folkloro ansambliuose Lietuviu liaudies dainu zanrai Lietuviu liaudies dainu zanrai skirstomi pagal paskirtį Cia isskiriamos keturios pagrindines dainu rusys sutartine giesme rauda ir daina siauraja prasme source source Skuduciais atliekama sutartine Groja Vaiguva Tolminkiemyje 2007 m Sutartines yra archajiskas aukstaiciu dainavimo stilius Dauguma sutartiniu atliekamos su sokio judesiais Sutartines yra vieni seniausiu dvieju triju balsu polifonijos pavyzdziu Joms budingi 3 pagrindiniai senovines polifonijos principai heterofonija paralelizmas kanonas ir imitacija Seniausiu uzuominu apie sutartines randama XVI a rasytiniuose saltiniuose taciau pacios sutartines surinktos XIX XX a Sutartines is kitu stiliu issiskiria aiskia sinkopuota sekundiniu derinimu Sutartines budavo dainuojamo įvairiais budais Sutartines kurias dainuodavo dvi dainininkes arba ju grupes vadinamos dvejinemis Kai sutartine dainuoja trys dainininkes įstodamos viena paskui kita tai trejine Tas pats yra ir su ketverinemis Baigiant dainuoti sutartines daznai ukuojama Kokiais budais bebutu dainuojama visada skamba tik du balsai Rauda yra veikiausiai pats seniausias zanras susijes su laidojimo ir vestuviu apeigomis Jos skirstomos į raudas laidotuviu ir verkavimus vestuviu ir atliekamos subtiliai imituojant verkima Profesionalus raudotojai kvieciami į laidotuves ir vestuves atlikti subtiliu raudojimu sugebedave pravirkdyti minias zmoniu Giesme yra krikscioniskos kilmes ir palyginus su kitais zanrais labai jaunas Dauguma giesmiu atsirado krikscioniskus tekstus derinant su liaudies melodijomis eme formuotis XVI XVII a pradedant krikscioneti valstieciu sluoksniui Taciau dalis giesmiu yra sinkretinio pobudzio turi senojo tikejimo elementu Dainos siauraja prasme daugiausia susijusios su kasdienybes buities ritualais Jos skirstomos į daugybe rusiu pagal savo paskirtį lopsines zaidinimai gyvunijos apdainavimas formulines dainos erzinimai susijusios su vestuviu apeigomis ir paprociais Skirstomos į lyrines satyrines gerimo puotavimo dialogines verkavimus zaidimus sokius ir marsus Pacios graziausios yra lyrines dainos jose apdainuojami nuotakos gyvenimo virsmai glaudziai susijusios su liaudies epu Kalendoriniu apeigu dainos susijusios su senojo tikejimo apeigomis jose atsispindi įvairus senieji animistiniai tikejimai mitologija zemdirbystes ir mirusiuju kultai Dainomis budavo garbinamos gamtos jegos saule menulis vejas lietus kurios turejo padeti uzauginti gera derliu Darbo dainos ju paskirtis palengvinti darbo monotonija darba paverciant maloniu meditavimu Klasifikuojamos į daugybe smulkesniu zanru pagal paskirtį Balades placiausias dainu zanras susijusios su kitais zanrais pavyzdziui kalendoriniu apeigu ir darbo Lietuviu liaudies instrumentine muzikaPagrindinis straipsnis Kankles is Suvalkijos 1886 m Lietuviu liaudies instrumentu piesiniai is Kristiano Barco rinkinio Dainu balsai Melodieen litauischer Volkslieder 1889Lietuvisku ragu muzikaBirbyne desineje kartu su kitais kaimyniniu krastu puciamaisiais instrumentais Lietuvoje nuo seno dominavo dvi muzikines kulturos stygininiu vakaruose ir puciamuju rytuose Greiciausiai si instrumentikos specifika nuleme ir vokalo ypatybiu formavimasi Velesniais laikais sie arealai niveliavosi is kitu krastu atejo nauju instrumentu Vieni populiariausiu lietuviu liaudies instrumentai buvo kankles ir birbyne Kankles tai graksti medine deze su metalinemis stygomis Grojama pirstais arba brauktuku Liaudiskos kankles turejo 5 7 ar 12 stygu Siandienines kankles turi 22 23 stygas Panasius instrumentus į kankles turi ir latviai estai suomiai rusai Lietuviu tautosakoje ir senoviniuose rastuose kankles minimos jau nuo XVI a Birbyne tai puciamasis instrumentas Dabar tai medinis apie 30 cm ilgio vamzdis su uzmautu ant galo karves ragu Senoveje zmones birbyne darydavo is siaudo arba zasies plunksnos Ja grodavo piemenys Dabar reciau girdimi muzikos instrumentai yra skrabalai kelmas ir Skrabalai tai musamasis instrumentas Jie kile is mediniu barskalu kuriuos risdavo gyvuliams po kaklu ganomiems miskingose vietose dabar tai medines dezutes pritvirtintos prie remo Jas barbena medine lazdele Prie skrabalu dabar paprastai pritvirtinamas ir kelmas Jis sukurtas XX a viduryje Tai medinis graizas is virsaus tarsi bugnas aptrauktas oda Daudytes ir giminingi tuo kad jais kaip ir skuduciais galima isgauti tik viena garsa Senoveje jais budavo grojami įvairus signalai pvz medziokles ganymo arba pasto Keliais ragais arba daudytemis budavo grojamos sutartines Ragus dirbdavo is gyvuliu ragu o veliau is medzio islaikant medzio forma Liaudies muzika sudaro ne vien dainos bet ir instrumentine muzika Liaudies muzika vartoja simfoniju kompozitoriai savo kuryboje Kiti lietuviu liaudies instrumentai Idiofonai saviskambiai dambrelis terksle skrabalai Membranofonai bugnai Chordofonai styginiai pusline cimbolai Puciamieji aerofonai skuduciai molinukas lamzdelis svilpa birbyne jaucio ragas ozragis zieves trimitas kerdziaus trimitas ragai ir daudytes dudmaisis dar vadinamas Labanoro duda Laisvieji aerofonai ukas uzlys Esama velyvesniu laiku instrumentu klasifikuotinu panasiai taciau paplitusiu dideleje Europos dalyje nepriskirtinu prie etnines muzikos taciau puikiai adaptuotu etnineje kulturoje bosas smuikas armonika akordeonas lyra mandolina gitara klarnetas balalaika ir t t Zaidimai ir sokiaiPagrindinis straipsnis Lietuviu liaudies sokiai Zaidimu ir sokiu vokalinis atlikimas is esmes priklauso kitiems zanrams daugiausia apeiginiams kalendoriniu apeigu vestuviu ir kt Esminis skirtumas tarp ju jog zaidimai seniau buve isskirtinai apeigines paskirties susije su senuoju tikejimu veliau tapo vaiku megstamu zanru prarasdami savo pirmine prasme ir paskirtį Sokiai daznai velesnes kilmes dazniausiai skirti pasilinksminimui daznai įtraukiami į apeigas pakeisdami zaidimus Sokiai patyre didele kaimyniniu krastu įtaka taip pat pereme daug zaidimu elementu Liaudies muzika dabarApeigu folkloro grupes Kulgrinda pasirodymas Vilniuje su siuolaikiskais kostiumais archeologine tema isryskinanciais senovine juvelyrikaLietuvisko folkloro grupe Vaiguva su siuolaikiskais kostiumais archeologine tema isryskinanciais senovine juvelyrikaSokejai tautiniais drabuziais Siais laikais sparciai nykstant senosioms tarmems ir seniesiems dainininkams daznai tenka mokytis is antriniu saltiniu ir perteikeju Dainavimo manieros taip pat daznai praranda savo subtiluma grozį kartais net issigimsta Kai kurie atlikejai imituoja senus dainininkus del to dainos skamba nenaturaliai ir nemaloniai yra sugadinamos Kiti atlikejai visiskai perdirba dainu atlikimo technika del to dainos skamba visiskai neautentiskai prarasdamos bet kokį subtiluma ir tampa maziau įspudingos Esama labai mazai dainininku kuriuos butu galima laikyti liaudies dainu atlikejais profesionalais o autentiski liaudies muzikos įrasai su senu zmoniu balsais nera labai patrauklus klausytojams Ansambliai Lietuvoje kiekviename mieste miestelyje stambesniuose kaimuose veikia zmoniu beisdominciu liaudies muzika ir kultura bureliai ir klubai kuriems prigijo populiarus terminas folkloro ansambliai Dauguma ju stengiasi ne tik ismokti tradicines dainavimo ypatybes bet daznai ir originaliai improvizuoja kuria savita stiliu bei manieras praturtina folklora modernia muzika ir egzotiskais instrumentais Esama daugybe populiariosios muzikos grupiu kuriu pagrindine veikla populiarinti liaudies muzika naujomis formomis Folkloras įgyja nauju avangardiniu ir siuolaikiniu formu jungiamas su dziazu roku elektronika klasika Atalyja Zalvarinis Kulgrinda Virvyte Lygaude ir daugelis kitu Daugelyje Lietuvos aukstuju mokyklu veikia folkloro ansambliai vienas seniausiu VU ansamblis Ratilio Klaipedos universiteto menu fakulteto folkloro ansamblis Auksodis Siauliu universiteto Vaiguva ir kiti XX a pradzioje taip pat buvo tradiciniu muzikiniu zaidimu pavyzdziui Kupiskenu vestuves Kai kurie is zinomiausiu siuolaikiniu kaimo ansambliu Marcinkonys Varenos raj Ziurai Varenos raj Kalviai Lieponys Traku raj Luoke Telsiu raj Linkava Linkuva Pakruojo raj Seduviai Seduva Radviliskio raj ir kt Esama folkloro ansambliu savo veikla koncentruojanciu isskirtiniai ties apeiginiu zanru vienas populiariausiu tokiu ansambliu yra folkloro ansamblis Kulgrinda Folkloro ansambliuose praktikuojamas ne tik etninis muzikavimas bei domimasi senaja pasauleziura bet ir tesiamos tradicinio liaudies kostiumo tradicijos siekiancios ypac senus laikus propaguojami amatai audimas siuvinejimas senojo tradicinio kostiumo puosyba ornamentikos tradicijos siekiancios neolita Kiti ansambliai pasirenka stilizuotus ir supaprastintus kostiumus arba kuria naujus menkai dekoruotus kostiumus isryskindami archeologine IX XIV a juvelyrika Sventes festivaliai 1924 m įvyko pirmoji Dainu svente dainos festivalis kuris buvo valstybes remiamas siekiant islaikyti tradicijas Dainu sventes buvo rengiamos kas penkerius metus Tarpukaryje Dzukijoje vyko liaudies meno sventes Senoves dienos Lietuva yra daugelio liaudies muzikos festivaliu tevyne Kiti pagrindiniai festivaliai tai Skamba skamba kankliai ir Atataria lamzdziai abu rengiami kasmet Istoriskai svarbi yra Skruzde mariu krantelio surengta 1980 m Baltica tarptautinis folkloro festivalis kuris yra rengiamas kasmet vienoje is Baltijos valstybiu SaltiniaiVida Umbra Muzikos literatura Lietuvos tarybine enciklopedija NuorodosLietuviu dainuojamosios tautosakos katalogas Anthology of Lithuanian ethnoculture