Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liudvika Didžiulienė Nitaitė slapyvardis Žmona 1856 m balandžio 21 d Robliuose Rokiškio raj 1925 m spalio 25 d Griežionė
Liudvika Didžiulienė
Liudvika Didžiulienė–Nitaitė (slapyvardis Žmona, 1856 m. balandžio 21 d. Robliuose, Rokiškio raj. – 1925 m. spalio 25 d. Griežionėlėse) – lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja.
Dešimties vaikų, iš kurių du mirė maži, tarp jų – dukterų – rašytojos Vandos Albrechtienės (Vinco Mickevičiaus – Kapsuko pirmoji žmona) (1881–1941 m.), Aldonos Kazanavičienės (1889–1970 m.), Onos Sketerienės (1878–1960 m.), ir sūnų – Algirdo Severino (g. 1888 m., 1916 m. žuvo fronte Rumunijoje), Antano (1883–1960 m.) ir Vytauto (1881–1956 m.) Didžiulių motina.
Biografija
Mokėsi privačiai, anksti pradėjo skaityti ir rašyti. 1876 m. ištekėjo už senos lietuvių bajorų giminės palikuonio, bibliografo, tautosakos rinkėjo, lietuvių visuomenės veikėjo Stanislovo Didžiulio. Jos namuose lankydavosi Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis ir kiti to meto šviesuoliai. Tai ir Didžiulienę paskatino imtis plunksnos, nors ji manė, jog svarbiausia jos gyvenime – moters, žmonos, motinos pašaukimas. Tai matyti ir iš jos pasirinkto slapyvardžio.
Pati platino caro draudžiamą lietuvišką spaudą, organizavo jos platinimą Aukštaitijoje. Rinko tautosaką, Antano Strazdo, Antano Vienažindžio ir kitų liaudies poetų kūrinius.
1896–1907 m. kartu su vaikais gyvendama Mintaujoje įkūrė lietuvių moksleivių bendrabutį – pensioną, globojo lietuvių moksleivius. Pensionate, mokydamiesi Mintaujoje, gyveno Antanas Smetona, Juozas Vaičkus, Juozas Tūbelis, Konstantinas Jasiukaitis, Justinas Vienožinskis ir kiti būsimi Lietuvos kultūros, visuomenės ir politikos veikėjai.
Nuteisus ir ištrėmus vyrą ir sūnus Antaną bei Vytautą, viena rūpinosi dvaru, o prasidėjus karui, išvyko pas dukterį, 1915–1924 m. gyveno Jaltoje. Ten 1917 m. atvyko ir vyras. 1924 m. su šeima grįžo į Griežionėlių dvarą.
Literatūra
Daug apsakymų paskelbė periodinėje to meto spaudoje. Tiktai komedija „Lietuvaitės“, 1912 m. buvo išleista atskira knygele. Kiti kūriniai rinkiniuose pasirodė tik po Antrojo pasaulinio karo.
Jos kūryboje pasišaipoma iš to meto dvarų buities, inteligentijos sustabarėjimo, daug valstietiškos buities vaizdelių. Stambiausias ir vienas reikšmingiausių Didžiulienės grožinės prozos kūrinių – apysaka „Atgajėlė“ (parašyta apie 1895 m., išspausdinta „Žvaigždėje“ 1904 m.). Tai gana sentimentalus pasakojimas apie sulenkėjusių nuskurdusių bajorų Daugelevičių atžalos Amelijos ir tautiškai susipratusio inteligento, neturtingų valstiečių sūnaus Jono Strazdo meilę.
Gerai pažindama dvaro aplinką ir iš jos kilusią inteligentiją, Didžiulienė matė jos dalies pastangas dalyvauti tautiniame, visuomenės švietimo ir kultūrinimo darbe ir visaip tas pastangas rėmė. Tokia visuomenininkė yra ir Amelija. Ji atmeta tuščiagarbio, švaistūno dvarininkaičio Makso meilę ir pasirenka Joną Strazdą, kurio senelius kadaise mirtinai užplakė jos protėvis. Taip rašytoja propaguoja luominio susitaikymo idėją vardan kilnaus tikslo – tautinio atgimimo.
Tiek savo publicistika, tiek grožinės literatūros kūriniais pirmiausia siekė įgyvendinti švietėjiškus uždavinius. Būdama visuomenininke, ji labiausiai vertino ir literatūros visuomeniškumą. Laikydama švietimą tautos atgimimo pagrindu, Didžiulienė rūpinosi švietimu ir kartu inteligentijos ugdymu, liaudies etikos diegimu.
Rašytojai nesvetimas – teigiamų veikėjų lūpomis ji dažnai išsako savo pačios mintis. Didžiulienės kūryba svarbi ne tik savo visuomeniškumu. Jos kūrinių, parašytų rytų aukštaičių tarme, žodynas yra daug švaresnis už pirmtakų, ji viena pirmųjų įvedė į literatūrą iš liaudies kilusio lietuvio inteligento paveikslą, kurį vėliau raiškesnį ir meniškesnį sukūrė Lazdynų Pelėda, Antanas Vienuolis ir kiti.
Didžiulių sodyba
Griežionėlėse, Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje, 1968 m. atidarytas A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus padalinys.
Bibliografija
Liudvika Didžiulienė-Žmona. Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas. Vilnius: Vaga, 2018. ISBN 9785415025381
Šaltiniai
- Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyba-muziejus baranauskas.lt
Nuorodos
- Milda Telksnytė, Vygandas Račkaitis. KAIP LAŠAS MARIOSE… – Vilnius: Petro ofsetas, 2004.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liudvika Didžiulienė, Kas yra Liudvika Didžiulienė? Ką reiškia Liudvika Didžiulienė?
Liudvika Didziuliene Nitaite slapyvardis Zmona 1856 m balandzio 21 d Robliuose Rokiskio raj 1925 m spalio 25 d Griezionelese lietuviu rasytoja visuomenes veikeja L Didziulienes bareljefas ant paminklo Desimties vaiku is kuriu du mire mazi tarp ju dukteru rasytojos Vandos Albrechtienes Vinco Mickeviciaus Kapsuko pirmoji zmona 1881 1941 m Aldonos Kazanavicienes 1889 1970 m Onos Sketerienes 1878 1960 m ir sunu Algirdo Severino g 1888 m 1916 m zuvo fronte Rumunijoje Antano 1883 1960 m ir Vytauto 1881 1956 m Didziuliu motina BiografijaLietuviu mokslo draugijos nariu grupe 1912 m Pirmoje eileje Jonas Jablonskis Zemaite Petras Kriauciunas Jonas Basanavicius Liudvika Didziuliene Jonas Dielininkaitis antroje eileje Vincas Palukaitis Antanas Vileisis Baltramiejus Cepulis Adomas Sketeris Gabrielius Landsbergis Zemkalnis Jonas Ambrozaitis trecioje eileje Juozas Kairiukstis Jonas Spudulis Mecislovas Davainis Silvestraitis Mykolas Kuprevicius Mokesi privaciai anksti pradejo skaityti ir rasyti 1876 m istekejo uz senos lietuviu bajoru gimines palikuonio bibliografo tautosakos rinkejo lietuviu visuomenes veikejo Stanislovo Didziulio Jos namuose lankydavosi Antanas Baranauskas Jonas Jablonskis ir kiti to meto sviesuoliai Tai ir Didziuliene paskatino imtis plunksnos nors ji mane jog svarbiausia jos gyvenime moters zmonos motinos pasaukimas Tai matyti ir is jos pasirinkto slapyvardzio Pati platino caro draudziama lietuviska spauda organizavo jos platinima Aukstaitijoje Rinko tautosaka Antano Strazdo Antano Vienazindzio ir kitu liaudies poetu kurinius 1896 1907 m kartu su vaikais gyvendama Mintaujoje įkure lietuviu moksleiviu bendrabutį pensiona globojo lietuviu moksleivius Pensionate mokydamiesi Mintaujoje gyveno Antanas Smetona Juozas Vaickus Juozas Tubelis Konstantinas Jasiukaitis Justinas Vienozinskis ir kiti busimi Lietuvos kulturos visuomenes ir politikos veikejai Nuteisus ir istremus vyra ir sunus Antana bei Vytauta viena rupinosi dvaru o prasidejus karui isvyko pas dukterį 1915 1924 m gyveno Jaltoje Ten 1917 m atvyko ir vyras 1924 m su seima grįzo į Griezioneliu dvara LiteraturaDaug apsakymu paskelbe periodineje to meto spaudoje Tiktai komedija Lietuvaites 1912 m buvo isleista atskira knygele Kiti kuriniai rinkiniuose pasirode tik po Antrojo pasaulinio karo Jos kuryboje pasisaipoma is to meto dvaru buities inteligentijos sustabarejimo daug valstietiskos buities vaizdeliu Stambiausias ir vienas reiksmingiausiu Didziulienes grozines prozos kuriniu apysaka Atgajele parasyta apie 1895 m isspausdinta Zvaigzdeje 1904 m Tai gana sentimentalus pasakojimas apie sulenkejusiu nuskurdusiu bajoru Daugeleviciu atzalos Amelijos ir tautiskai susipratusio inteligento neturtingu valstieciu sunaus Jono Strazdo meile Gerai pazindama dvaro aplinka ir is jos kilusia inteligentija Didziuliene mate jos dalies pastangas dalyvauti tautiniame visuomenes svietimo ir kulturinimo darbe ir visaip tas pastangas reme Tokia visuomenininke yra ir Amelija Ji atmeta tusciagarbio svaistuno dvarininkaicio Makso meile ir pasirenka Jona Strazda kurio senelius kadaise mirtinai uzplake jos protevis Taip rasytoja propaguoja luominio susitaikymo ideja vardan kilnaus tikslo tautinio atgimimo Tiek savo publicistika tiek grozines literaturos kuriniais pirmiausia sieke įgyvendinti svietejiskus uzdavinius Budama visuomenininke ji labiausiai vertino ir literaturos visuomeniskuma Laikydama svietima tautos atgimimo pagrindu Didziuliene rupinosi svietimu ir kartu inteligentijos ugdymu liaudies etikos diegimu Rasytojai nesvetimas teigiamu veikeju lupomis ji daznai issako savo pacios mintis Didziulienes kuryba svarbi ne tik savo visuomeniskumu Jos kuriniu parasytu rytu aukstaiciu tarme zodynas yra daug svaresnis uz pirmtaku ji viena pirmuju įvede į literatura is liaudies kilusio lietuvio inteligento paveiksla kurį veliau raiskesnį ir meniskesnį sukure Lazdynu Peleda Antanas Vienuolis ir kiti Didziuliu sodybaGriezionelese Liudvikos ir Stanislovo Didziuliu sodyboje 1968 m atidarytas A Baranausko ir A Zukausko Vienuolio memorialinio muziejaus padalinys BibliografijaLiudvika Didziuliene Zmona Lietuvos gaspadine arba Pamokinimai kaip prigulinciai suvartoti Dievo dovanas Vilnius Vaga 2018 ISBN 9785415025381SaltiniaiLiudvikos ir Stanislovo Didziuliu sodyba muziejus baranauskas ltNuorodosMilda Telksnyte Vygandas Rackaitis KAIP LASAS MARIOSE Vilnius Petro ofsetas 2004