Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių liaudies dainos lietuvių liaudies muzikinės kultūros dalis vokalinė muzika Dainos sudaro didžiąją dalį lietuviš
Lietuvių liaudies dainos
Lietuvių liaudies dainos – lietuvių liaudies muzikinės kultūros dalis, vokalinė muzika. Dainos sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro greta instrumentinės muzikos ir šokių.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Bendri bruožai
Lietuvių liaudies dainos yra įvairaus pobūdžio. Daugeliui būdingas švelnumas, lyriškumas, neretai liūdesys.
Dainų siužetuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas. Taip pat dainuojama ir apie skaudžią našlaičių dalią, sunkų žemdirbio triūsą, švelnius mergelės ir bernelio jausmus. Dainose labai daug palyginimų: žmogaus gyvenimas lyginamas su augalų, ypač medžių, gyvenimu, prašoma paukščių ir žvėrių pagalbos.
Lietuvių liaudies dainų ritmas gana sudėtingas. Tai tarsi gyvas pasakojimas, nuolat besikeičiantis ir vis bėgantis tolyn. Jį gana sunku užrašyti, nes dažnai kinta metras, gausu . Tai – svarbiausi lietuvių liaudies dainų bruožai, atspindintys tik joms būdinga nuotaiką ir savitumą.
Lietuvių liaudies vokalo labai įvairi. Liaudies dainininkai dainas puošia , subtiliai išvingiuoja, suteikia emocinio kolorito. Dainoms būdingi subtilūs tempo kitimai, garso stiprumo svyravimai, vienos dainos atliekamos švelniai ir jautriai, kitos oriai ir karingai, dar kitos šūksmingai ar pamaldžiai. Dainų ritmikai ir balso pastatymui didelę įtaką daro tarmių artikuliacija ir priegaidės.
Stiliai ir įvairovė
Lietuvių liaudies dainos skiriasi priklausomai nuo etninių regionų. Svarbiausios tradicijos yra žemaičių, (pietų aukštaičių), (pastarieji aprėpia Lietuvos Užnemunę ir Mažąją Lietuvą su Klaipėdos Kraštu) ir šiaurės rytų aukštaičių dainos.
Regioniniai skirtumai pirmiausia išryškėja dainavimo stiliuose, kurie gali būti: (), , (mišrus vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo tipas) ir polifonija.
- Vienbalsumas būdingas dzūkams. Jų dainos nepaprastai gražios, dainingos ir dažniausiai liūdnos, jų ritmas gana sudėtingas,- dažnai besikeičiančiu metru, nereguliariai pasikartojančiais akcentais, kuriantis laisvo, nesuvaržyto pasakojimo įspūdį.
- Daugiabalsumas būdingiausias Žemaitijai, kur jis ypač archajiškas, tačiau daugiau ar mažiau paplitęs po visą Lietuvą. Be to, žemaičiai savo melodijose mėgo išskirti aukščiausiąją gaida ir ją patęsti. Tai – skiriamasis žemaičių dainų bruožas.
- Šiaurės aukštaičiai dainavo daugiabalses dainas. Jų dainos linksmos, daug paprastesnės. Dainos šiek tiek švelnesnės, dainingesnės.
- būdingiausia rytų Lietuvai, Aukštaitijai.
- Polifonijai priskiriamos sutartinės, kurios gyvojoje tradicijoje išnyko XX a. viduryje, tačiau labai populiariai atliekamos folkloro ansambliuose.
Žanrai
Visos lietuvių liaudies dainos (plačiąja prasme) gali būti skirstomos į dainas (siaurąja prasme), giesmes, raudas, sutartines .
Raudos
Yra veikiausiai pats seniausias žanras, susijęs su laidojimo ir vestuvių apeigomis. Pagal tai raudos skirstomos į raudas (laidotuvių) ir verkavimus (vestuvių).
Raudos atliekamos subtiliai imituojant verkimą, profesionalūs raudotojai buvo kviečiami į laidotuves ir vestuves atlikti subtiliems raudojimams, jie sugebėdavę pravirkdyti minias žmonių.
Raudotojų vis dar yra pietų ir rytų Lietuvoje.
Sutartinės
Sutartinės yra archajiškas aukštaičių dainavimo stilius. Jos dar vadintos saugėmis, nes jų atlikimas yra stiprus ir grubokas, tačiau šis terminas baigiamas užmiršti. Dauguma sutartinių atliekamos su šokio judesiais. Sutartinės yra vieni seniausių dviejų – trijų balsų polifonijos pavyzdžiai. Joms būdingi 4 pagrindiniai senovinės polifonijos principai: heterofonija, paralelizmas, kanonas ir imitacija.
Kaip atskiram stiliui sutartinėms būdingi visi žanrai: karo, vestuvių, kalendorinio ciklo ir kiti…
Sutartinės, kaip senojo tikėjimo apeiginės giesmės pradėjo nykti su krikščionybės priėmimu, ypatingai XIX–XX ais amžiais.
Lietuvių sutartinių tekstuose labai mažai žodžių, jie kartojasi, daug priedainių. Melodijos trumputės ir siauros apimties. Jas sudaro du- penki skirtingo aukštumo garsai. Tačiau įdomiausia sutartinėse – tai ritmas ir harmonija. Ritme dažnai girdime sinkopes, o harmonija- tai nuolat skambančios sekundos. Todėl sutartinės skamba aštriai ir kaprizingai. Sutartinės būdavo dainuojamo įvairiais būdais, tos sutartinės, kurias dainuodavo dvi dainininkės arba jų grupės, vadinamos dvejinėmis. Kai sutartinę dainuoja trys dainininkės, įstodamos viena paskui kitą, vadinamos trejinėmis. Tas pats yra ir su ketverinėm. Baigiant dainuoti sutartines dažnai ūkiojama. Kokiais būdais bebūtų dainuojama, visada skamba tik du balsai. Dainuojant sutartines dažnai būdavo ir šokama ramiais, nuosekliais judesiais.
Lietuviškos sutartinės yra labai specifinės, tačiau savo specifika artimų kūrinių aptinkama Ukrainoje, Rusijoje finougrų (mordvių) gyvenamuose kraštuose, Balkanuose, kai kuriose negridų juodosios rasės tautose.
Giesmės
Šis žanras yra pagoniškos (senojo tikėjimo iki krikščioninės Lietuvos) arba krikščioniškos paskirties, ir, palyginus su visais kitais, krikščioniškasis yra labai jaunas.
Dauguma krikščioniškos Lietuvos giesmių atsirado krikščioniškus tekstus derinant su liaudies melodijomis, ėmė formuotis XVI–XVII a. pradedant krikščionėti valstiečių sluoksniui. Dalis giesmių yra sinkretinio pobūdžio, turi senojo tikėjimo elementų.
Žinomiausias pavyzdys yra arti išnykimo esantys Žemaičių Kalvarijos giedamos įvairomis progomis. Jos sukurtos XVII a. senovines žemaičių melodijas derinant su krikščioniškais tekstais, artimos grigališkajam choralui.
Iš senojo lietuvių tikėjimo prieš įsitvirtinant krikščionybei pusės, šios giesmės dažnai būna apgiedamos apie įvairiausius lietuvių (taip pat giminingai Latvių bei Prūsų) Dievus, dažnai minima Žemyna, Perkūnas, Gabija, Saulė ir kiti. Taip pat labai svarbios yra vėlės, bei elnias devyniaragis šiose giesmėse. Manoma, kad ši žanro rūšis galėtu būti viena iš seniausių tarp lietuvių liaudies atliekamų kurinių.
Šiais laikais dar yra išlikusių bendraminčių kurie noriai gieda šias senojo tikėjimo giesmes, kaip religinė bendruomenė ,,Romuva”, ,,”, ,,” ir daug kitų, bei religinės giesmių grupės kaip ,,Kūlgrinda”. Taip pat galime atrasti daugybe šių senojo tikėjimo pėdsakų atliekamose grupėse, kaip: ,,Donis”, ,,Atalyja”, ,,”, ,,”, ,,”, ,,”, ,,”, ,,Žalvarinis” ir begalę kitų.
Dainos (siaurąja prasme)
Dainos siaurąja prasme yra arčiausiai buities esanti dainų rūšis, lydėjusi visais gyvenimo atvejais. Dėl to jos gali būti skirstomos pagal savo paskirtį į daugybę žanrų, tarp kurių yra šie:
- – vaikams skirtos arba vaikų atliekamos dainos, tarp kurių išskiriamos Lopšinės, žaidinimai, gyvūnijos apdainavimas, formulinės dainos, erzinimai ir kt.
- – šis žanras patenka į rašytinius šaltinius jau XVI–XVII a., susijęs su vestuvių apeigomis ir papročiais, didžioji dalis šių dainų surinkta XIX a. Vestuvių dainos skirstomos į lyrines, satyrines, gėrimo, puotavimo, dialogines, verkavimus, žaidimus, šokius ir maršus. Pačios gražiausios yra lyrinės dainos, jose apdainuojami nuotakos gyvenimo virsmai.
- – šis dainų tipas glaudžiai susijęs su liaudies epu. Istoriniai XIII–XVI a, šaltiniai mini dainas skirtas šlovinti karžygiams ir karo žygiams. Kai kurios išlikusios dainos mena XVII a. kovas su švedais, žygius į Rygą ir Salaspilį, kovas su totoriais. Mažojoje Lietuvoje apdainuojamas Napoleonmetis. Esama pavienių dainų, menančių gilius viduramžius, pvz., „Ko tujei kunigėli, Sudaičio“.
- Kalendorinių apeigų dainos – šios dainos yra susiję su senojo tikėjimo apeigomis, jose atsispindi įvairūs senieji animistiniai tikėjimai, mitologija, žemdirbystės ir mirusiųjų kultai. Dainomis būdavo garbinamos gamtos jėgos (saulė, mėnulis, vėjas, lietus), kurios turėjo padėti užauginti gerą derlių.
- Darbo dainos – priskiriamos prie archajiškiausių folkloro formų. Jų paskirtis palengvinti darbo monotoniją darbą paverčiant maloniu meditavimu. Šiandien šis žanras gyvojoje tradicijoje smarkiai apnykęs dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Kai kurios darbo dainos turi apeiginių dainų bruožų, susijusios su senaisiais tikėjimais. Daugiausia jose atsispindi kaimo gyvenimo realijos. Tarp jų išskiriamos piemenavimo, artojų, šienapjūtės, rugiapjūtės, derliaus nuėmimo, girnų dainos, verpimo ir audimo, skalbimo, žvejybos, medžioklės, uogavimo dainos.
- Baladės – plačiausias dainų žanras, susijęs su kitais žanrais, pavyzdžiui, kalendorinių apeigų ir darbo. Baladžių melodika yra labiausiai ištobulinta. Visais laikais baladės buvo populiarus žanras, dėl to dalis jų yra ypač archajiškos, susijusios su senuoju tikėjimu, dalis mena palyginti nesenus laikus.
Šaltiniai
- Lietuvių dainuojamosios tautosakos elektroninis katalogas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių liaudies dainos, Kas yra Lietuvių liaudies dainos? Ką reiškia Lietuvių liaudies dainos?
Lietuviu liaudies dainos lietuviu liaudies muzikines kulturos dalis vokaline muzika Dainos sudaro didziaja dalį lietuvisko muzikinio folkloro greta instrumentines muzikos ir sokiu Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiLuokes ansamblis dainuoja liaudies dainasBendri bruozaiLietuviu liaudies dainos yra įvairaus pobudzio Daugeliui budingas svelnumas lyriskumas neretai liudesys Dainu siuzetuose atsispindi gamtos vaizdai zveriu ir pauksciu gyvenimas Taip pat dainuojama ir apie skaudzia naslaiciu dalia sunku zemdirbio triusa svelnius mergeles ir bernelio jausmus Dainose labai daug palyginimu zmogaus gyvenimas lyginamas su augalu ypac medziu gyvenimu prasoma pauksciu ir zveriu pagalbos Lietuviu liaudies dainu ritmas gana sudetingas Tai tarsi gyvas pasakojimas nuolat besikeiciantis ir vis begantis tolyn Jį gana sunku uzrasyti nes daznai kinta metras gausu Tai svarbiausi lietuviu liaudies dainu bruozai atspindintys tik joms budinga nuotaika ir savituma Lietuviu liaudies vokalo labai įvairi Liaudies dainininkai dainas puosia subtiliai isvingiuoja suteikia emocinio kolorito Dainoms budingi subtilus tempo kitimai garso stiprumo svyravimai vienos dainos atliekamos svelniai ir jautriai kitos oriai ir karingai dar kitos suksmingai ar pamaldziai Dainu ritmikai ir balso pastatymui didele įtaka daro tarmiu artikuliacija ir priegaides Stiliai ir įvairoveLietuviu liaudies dainos skiriasi priklausomai nuo etniniu regionu Svarbiausios tradicijos yra zemaiciu pietu aukstaiciu pastarieji aprepia Lietuvos Uznemune ir Mazaja Lietuva su Klaipedos Krastu ir siaures rytu aukstaiciu dainos Regioniniai skirtumai pirmiausia isryskeja dainavimo stiliuose kurie gali buti misrus vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo tipas ir polifonija Vienbalsumas budingas dzukams Ju dainos nepaprastai grazios dainingos ir dazniausiai liudnos ju ritmas gana sudetingas daznai besikeicianciu metru nereguliariai pasikartojanciais akcentais kuriantis laisvo nesuvarzyto pasakojimo įspudį Daugiabalsumas budingiausias Zemaitijai kur jis ypac archajiskas taciau daugiau ar maziau paplites po visa Lietuva Be to zemaiciai savo melodijose mego isskirti auksciausiaja gaida ir ja patesti Tai skiriamasis zemaiciu dainu bruozas Siaures aukstaiciai dainavo daugiabalses dainas Ju dainos linksmos daug paprastesnes Dainos siek tiek svelnesnes dainingesnes budingiausia rytu Lietuvai Aukstaitijai Polifonijai priskiriamos sutartines kurios gyvojoje tradicijoje isnyko XX a viduryje taciau labai populiariai atliekamos folkloro ansambliuose ZanraiVisos lietuviu liaudies dainos placiaja prasme gali buti skirstomos į dainas siauraja prasme giesmes raudas sutartines Raudos Pagrindinis straipsnis Rauda Yra veikiausiai pats seniausias zanras susijes su laidojimo ir vestuviu apeigomis Pagal tai raudos skirstomos į raudas laidotuviu ir verkavimus vestuviu Raudos atliekamos subtiliai imituojant verkima profesionalus raudotojai buvo kvieciami į laidotuves ir vestuves atlikti subtiliems raudojimams jie sugebedave pravirkdyti minias zmoniu Raudotoju vis dar yra pietu ir rytu Lietuvoje Sutartines Pagrindinis straipsnis Sutartine Sutartines yra archajiskas aukstaiciu dainavimo stilius Jos dar vadintos saugemis nes ju atlikimas yra stiprus ir grubokas taciau sis terminas baigiamas uzmirsti Dauguma sutartiniu atliekamos su sokio judesiais Sutartines yra vieni seniausiu dvieju triju balsu polifonijos pavyzdziai Joms budingi 4 pagrindiniai senovines polifonijos principai heterofonija paralelizmas kanonas ir imitacija Kaip atskiram stiliui sutartinems budingi visi zanrai karo vestuviu kalendorinio ciklo ir kiti Sutartines kaip senojo tikejimo apeigines giesmes pradejo nykti su krikscionybes priemimu ypatingai XIX XX ais amziais Lietuviu sutartiniu tekstuose labai mazai zodziu jie kartojasi daug priedainiu Melodijos trumputes ir siauros apimties Jas sudaro du penki skirtingo aukstumo garsai Taciau įdomiausia sutartinese tai ritmas ir harmonija Ritme daznai girdime sinkopes o harmonija tai nuolat skambancios sekundos Todel sutartines skamba astriai ir kaprizingai Sutartines budavo dainuojamo įvairiais budais tos sutartines kurias dainuodavo dvi dainininkes arba ju grupes vadinamos dvejinemis Kai sutartine dainuoja trys dainininkes įstodamos viena paskui kita vadinamos trejinemis Tas pats yra ir su ketverinem Baigiant dainuoti sutartines daznai ukiojama Kokiais budais bebutu dainuojama visada skamba tik du balsai Dainuojant sutartines daznai budavo ir sokama ramiais nuosekliais judesiais Lietuviskos sutartines yra labai specifines taciau savo specifika artimu kuriniu aptinkama Ukrainoje Rusijoje finougru mordviu gyvenamuose krastuose Balkanuose kai kuriose negridu juodosios rases tautose Giesmes Pagrindinis straipsnis Giesme Sis zanras yra pagoniskos senojo tikejimo iki krikscionines Lietuvos arba krikscioniskos paskirties ir palyginus su visais kitais krikscioniskasis yra labai jaunas Dauguma krikscioniskos Lietuvos giesmiu atsirado krikscioniskus tekstus derinant su liaudies melodijomis eme formuotis XVI XVII a pradedant krikscioneti valstieciu sluoksniui Dalis giesmiu yra sinkretinio pobudzio turi senojo tikejimo elementu Zinomiausias pavyzdys yra arti isnykimo esantys Zemaiciu Kalvarijos giedamos įvairomis progomis Jos sukurtos XVII a senovines zemaiciu melodijas derinant su krikscioniskais tekstais artimos grigaliskajam choralui Is senojo lietuviu tikejimo pries įsitvirtinant krikscionybei puses sios giesmes daznai buna apgiedamos apie įvairiausius lietuviu taip pat giminingai Latviu bei Prusu Dievus daznai minima Zemyna Perkunas Gabija Saule ir kiti Taip pat labai svarbios yra veles bei elnias devyniaragis siose giesmese Manoma kad si zanro rusis galetu buti viena is seniausiu tarp lietuviu liaudies atliekamu kuriniu Siais laikais dar yra islikusiu bendraminciu kurie noriai gieda sias senojo tikejimo giesmes kaip religine bendruomene Romuva ir daug kitu bei religines giesmiu grupes kaip Kulgrinda Taip pat galime atrasti daugybe siu senojo tikejimo pedsaku atliekamose grupese kaip Donis Atalyja Zalvarinis ir begale kitu Dainos siauraja prasme Dainos siauraja prasme yra arciausiai buities esanti dainu rusis lydejusi visais gyvenimo atvejais Del to jos gali buti skirstomos pagal savo paskirtį į daugybe zanru tarp kuriu yra sie vaikams skirtos arba vaiku atliekamos dainos tarp kuriu isskiriamos Lopsines zaidinimai gyvunijos apdainavimas formulines dainos erzinimai ir kt sis zanras patenka į rasytinius saltinius jau XVI XVII a susijes su vestuviu apeigomis ir paprociais didzioji dalis siu dainu surinkta XIX a Vestuviu dainos skirstomos į lyrines satyrines gerimo puotavimo dialogines verkavimus zaidimus sokius ir marsus Pacios graziausios yra lyrines dainos jose apdainuojami nuotakos gyvenimo virsmai sis dainu tipas glaudziai susijes su liaudies epu Istoriniai XIII XVI a saltiniai mini dainas skirtas slovinti karzygiams ir karo zygiams Kai kurios islikusios dainos mena XVII a kovas su svedais zygius į Ryga ir Salaspilį kovas su totoriais Mazojoje Lietuvoje apdainuojamas Napoleonmetis Esama pavieniu dainu menanciu gilius viduramzius pvz Ko tujei kunigeli Sudaicio Kalendoriniu apeigu dainos sios dainos yra susije su senojo tikejimo apeigomis jose atsispindi įvairus senieji animistiniai tikejimai mitologija zemdirbystes ir mirusiuju kultai Dainomis budavo garbinamos gamtos jegos saule menulis vejas lietus kurios turejo padeti uzauginti gera derliu Darbo dainos priskiriamos prie archajiskiausiu folkloro formu Ju paskirtis palengvinti darbo monotonija darba paverciant maloniu meditavimu Siandien sis zanras gyvojoje tradicijoje smarkiai apnykes del pasikeitusiu gyvenimo salygu Kai kurios darbo dainos turi apeiginiu dainu bruozu susijusios su senaisiais tikejimais Daugiausia jose atsispindi kaimo gyvenimo realijos Tarp ju isskiriamos piemenavimo artoju sienapjutes rugiapjutes derliaus nuemimo girnu dainos verpimo ir audimo skalbimo zvejybos medziokles uogavimo dainos Balades placiausias dainu zanras susijes su kitais zanrais pavyzdziui kalendoriniu apeigu ir darbo Baladziu melodika yra labiausiai istobulinta Visais laikais balades buvo populiarus zanras del to dalis ju yra ypac archajiskos susijusios su senuoju tikejimu dalis mena palyginti nesenus laikus SaltiniaiLietuviu dainuojamosios tautosakos elektroninis katalogas