Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos fotografija yra istorinis laikotarpis kada Lietuvoje užsiimta profesionalia ir mėgėjiška fotografija Šis laikot
Lietuvos fotografija
Lietuvos fotografija yra istorinis laikotarpis, kada Lietuvoje užsiimta profesionalia ir mėgėjiška fotografija. Šis laikotarpis sutampa su pasaulinės fotografijos istorija ir apima apie 170 metų: nuo XIX amžiaus vidurio iki šių dienų. Jos vystymuisi įtakos turėjo įvairūs tarptautiniai fotografijos išradimai, pramonės evoliucija, fotografija besidomėjusios asmenybės, pasaulinės fotografijos tendencijos ir reikšmingos istorinės aplinkybės.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
1839 metai: fotografijos atsiradimas Lietuvoje
Fotografijos istorija Lietuvoje prasidėjo 1839 m., kai buvo išrasta dagerotipija. Tų pačių metų vasarą buvo padarytos Verkių rūmų, esančių prie Vilniaus, nuotraukos. Po kelerių metų Vilniuje apsilankė pirmieji uždarbiaujantys dagerotipistai. Dagerotipiniai portretai buvo gaminami ant metalinių plokštelių, padengtų šviesai jautriu sidabro jodido sluoksniu. Šiuo būdu padarytų portretų pusės būdavo veidrodiškai sukeistos – dešinioji kairėje, kairioji dešinėje. Procesas neturėjo tarpinio negatyvo, todėl atvaizdo nebuvo galima padauginti.
1845 metais Vilniuje atidaryta pirmoji vilniečio Rozensono ateljė, su trumpomis pertraukomis veikusi iki 1863 m.
1854-1864 metai: pirmasis Lietuvos fotografijos laikotarpis
Pirmuoju Lietuvos fotografijos istorijos laikotarpiu laikytini 1854-1864 m. Tuomet fotografija buvo amatas ir į meną nepretendavo. Pagrindinis nuotraukų formatas buvo vadinamasis "visit carte" (6x9,10x15,13x18cm). Dominavo portretai visu ūgiu, formate 6x9 – iki pusės. Fotografuojamieji arba stovėdavo, arba sėdėdavo.
Vyravo portretinė fotografija, tačiau jau apie 1860 m. buvo pradėti sudarinėti Vilniaus vaizdų albumai. Iki šių dienų yra išlikę apie 80 seniausių Abdono Korzono (pirmasis pradėjo fotografuoti už atlejė sienų), Alberto Swieykowskio ir Vilhelmo Zacharčiko nuotraukų. Juzefas Čechavičius per du savo veiklos Vilniuje dešimtmečius padarė per 200 meninės ir istorinės ikonografinės vertės Vilniaus miesto ir apylinkių vaizdų nuotraukų.
Fotografija pasitarnavo ir 1863 m. sukilimui. Sukilimo vadų portretai buvo dauginami ir platinami. Daugelis sukilėlių, pasitraukdami į miškus ar kaudamiesi su caro kariuomene, tokius portretus pasiimdavo kartu su savimi.
1864-1905 metai: fotografija tarnauja mokslui
Fotografija imta naudoti mokslo reikalams. 1866 m. Vilniaus observatorijoje buvo įrengtas antras pasaulyje heliografas, kuriuo buvo fotografuojamos saulės dėmės. Fotografija taip pat naudota muziejininkystėje: 1864 m. dailininkas S. Petrovas fotografavo muziejų eksponatus. Povilas Višinskis, rengdamas studiją apie žemaičių antropologiją, 1896 ir 1897 m. fotografavo etnografinius vaizdus. A. Jaroševičius parengė puikų Lietuvos kryžių albumą, kuriam medžiagą susirinko fotografuodamas. 1872 m. Aleksandras Štrausas Vilniaus imperatoriškosios medicinos draugijos pranešimams iliustruoti fotografavo ligonius.
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje populiarėjant fotografijai, atsirado daugiau fotoaparatų ir fotografijos reikmenų parduotuvių, prie kurių steigtos specialios laboratorijos mėgėjams.
1904-1918 metai: pirmieji fotožurnalistikos žingsniai Lietuvoje
Kai buvo panaikintas spaudos lietuviškais rašmenimis draudimas, pagausėjo ir įvairėjo leidžiama spauda. Išaugo iliustracijų ir fotografijų poreikis periodiniuose leidiniuose. Šiuo laikotarpiu profesionalūs fotografai savo ateljė įrengė pirmąsias cinkografijas ir galėjo gamintis reikiamas klišes, fotografijų nebereikėjo gabenti į Varšuvą, Rygą ar Karaliaučių. Didėjo nuotraukų spaudai pardavimai.
Lietuvos pradžia yra laikytini 1905 m. Tais metais „Vilniaus žiniose“ buvo išspausdinta 31 fotografija. Jų tematika nelabai įvairi – tai užsienio karvedžių ir politikos veikėjų portretai, gamtos, jūros peizažai, Vilniaus architektūra, sodybos, miestelių ir apylinkių vaizdai.
Tuo metu tebuvo 2 fotožurnalistikos žanrai: foto iliustracija (laisvoji) ir foto informacija (iš įvykio vietos). Ilgainiui leidinių viršeliuose pradėta spausdinti portretus, peizažus, grupinius portretus ar patalpinti netgi dvi fotografijas. Taip pat buvo praktikuojamas klišių skolinimasis. Tiražai buvo nedideli, klišės nesusidėvėdavo, todėl būdavo perleidžiamos kitiems leidiniams.
Daugiausia fotografijų 1904-1918 m. paskelbė šie Vilniuje leisti laikraščiai ir žurnalai: „Aušra“ (128), „Vairas“ (123), „Lietuvos ūkininkas“ (97), „Liuosoji valanda“ (65), „Šaltinis“ (52), „Lietuvių tauta“ (41), „Vilniaus žinios“ (31), „Lietuvos bitininkas“ (27).
Fotožurnalistika galutinai susiformavo 1933 m. ir tapo svarbia sudedamąja žurnalistikos dalimi.
1918-1940: fotografijos mėgėjų indėlis
Šiuo laikotarpiu Lietuvos fotografija buvo plėtojama daugiausia pavienių entuziastų inteligentų kaip P. Babickas, S. Kolupaila, I. Končius, K. Laucius, V. Augustinas, A. Naruševičius, K. Daugėla. Jų darbai atspindėjo realizmą.
Petro Babicko iniciatyva 1933 m. įkurta Fotomėgėjų sąjunga. Jos nariai rengė parodas, leido periodiką, tuo nemažai pakėlė fotografijos mėgėjų kultūros lygį. Fotografiją stengtasi pradėti vadinti menu. Fotografijos parodų eksponatus aptardavo aktyviausi fotografai praktikai, tačiau savo vertinimų jie nesugebėdavo pagrįsti estetinėmis kategorijomis – teorija buvo atsilikusi nuo praktikos. Kvalifikuota diskusija apie fotografijos vietą kultūroje buvo tik epizodinė, teorinių žinių semtasi iš užsienio šaltinių.
1936 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungoje pradėjo veikti fotografijos sekcija, organizavusi parodas, foto konkursus. Lietuvos fotografai 1937 m. pasaulinei Paryžiaus technikos ir meno parodai pateikė per 100 nuotraukų, geriausiai vaizduojančių Lietuvos gamtą, pastatus ir tipus. Lietuviai fiksavo savo krašto gamtą, nykstančią etnografiją. Visą savo gyvenimą Lietuvos kaimo tradicijoms fiksuoti paskyrė Balys Buračas, palikęs per 10 tūkstančių negatyvų.
XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje fotografija įsitvirtino atvirukų, iliustruotų knygų ir albumu leidyboje. Tam buvo naudojamos tik pačios geriausios fotografijos: daugiausia su Lietuvos miestų ir miestelių vaizdais, gamtovaizdžiais, o vėliau ir žymesnių aktorių portretais. Fotomėgėjai Tadas Ivanauskas, Matas Šalčius, Antanas Poška iliustravo savo knygas pačių darytomis fotografijomis. Po 1930 m. pradėta leisti daug ir įvairių proginių albumų, iš pradžių tai buvo Vilniaus vaizdų fotooriginalų rinkiniai (autoriai: J. Čechavičius, S. Fileris), vėliau padauginti poligrafiniu būdu.
Fotografijos situacija Vilniuje
Pirmojo pasaulinio karo metu fotografija Vilniuje smuko. Nebeliko meniškai išprususių žmonių, tačiau fotografų daugėjo. Įvairios įstaigos, žinybos, įmonės, draugijos, susivienijimai pageidavo fotografijose įamžinti savo veiklą.
Žymesni to meto fotografai: A. Skurjota, L. Mizenecas, broliai Šerai, L. Šemaška. Valdžia juos kviesdavo fotografuoti įvairias ceremonijas, iškilmes, vyriausybinius priėmimus, kariuomenės paradus.
Užsienyje pagarsėjęs fotografas Janas Bulhakas profesionaliai fotografavo teatro spektaklius, aktorius, mokslininkus, Vilniaus universiteto patalpas, bažnytinių indų kolekcijas, audinius muziejaus fonduose, interjerus, gatves, priemiesčius ir gamtą. Jo darbai yra laikomi meninės peizažinės fotografijos pirmtakais Lietuvoje. J. Bulhakas daug nusipelnė senojo Vilniaus ikonografijai, nes kruopščiai fotografavo senamiestį. Taip pat aktyviai dalyvavo net 174 tarptautinėse parodose, daug reiškėsi kaip publicistas ir fotografijos teoretikas: parašė 4 knygas apie fotografijos techniką ir estetiką.
1919 m. Vilniuje buvo įkurta Meninės fotografijos katedra Vilniaus Universiteto Dailės fakultete. To meto Europoje tai buvo septintoji mokykla, kurioje buvo dėstomas fotografijos menas.
1926 m. Vilniuje susikūrė 2 kūrybiniai sambūriai – Vilniaus fotoklubas ir Vilniaus fotomėgėjų draugija. Draugija sutelkė pradedančius fotografuoti megėjus, organizuodavo pratybas ir parodas. Fotoklubas būrė profesionalesnius fotografus.
Po Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir Vilniaus krašto praradimo fotografija tarpukario metais Vilniuje vystėsi Lenkijos fotografijos kontekste, tačiau savo pozicijų neapleido lietuvių fotografai.
Fotografijos situacija Kaune
Po Pirmojo pasaulinio karo Kaune buvo likę tik trys fotografai: A. Kliučinskas, B. Savsenavičius ir Š. Bajeras.
1920 m. fotografų profesionalų padaugėjo, o 1921 m. veikė jau 15 ateljė. Per 10 nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metų profesionalių fotoateljė Kaune padvigubėjo – buvo jau 30. Vieni fotografavo studijose, kiti – pagal iškvietimus, treti gamino grupines vinjetes, kūrė įmantrius portretus. Šiame mieste buvo susiformavusios 3 fotografų grupės: ateljė dirbantys profesionalai, foto mėgėjų ir laisvo verslo fotografai. Pastarieji namie turėjo įsirengę laboratorijas ir atlikdavo įvairių asmenų, įstaigų, organizacijų užsakymus.
1945-1991 metai: fotografijos raida okupuotoje Lietuvoje
Iškart po Antrojo pasaulinio karo labiau vystėsi fotožurnalistika, o fotografijose vyravo plakatinis stilius, stengtasi perdėtai dailinti tikrovę. Bendrai okupuotoje Lietuvoje keitėsi fotografijos parodų turinys, funkcijos, eksponavimo sąlygos.
1945 m. J. Kacenbergas (J. Kalnaitis) ir Ch. Levinas tapo sovietinio „Tiesa“ fotokorespondentais. 1946 m. „Valstiečių laikraštyje“ pradėjo dirbti M. Rebis. Jie su redakcijos užduotimis važinėjo po Lietuvą ir fotografavo pokario gyvenimą, įvairiausių profesijų žmones, kultūros įvykius.
Ilja Fišeris (J. Žvejas) fotografavo pokario metų Lietuvos kultūrinius įvykius, dalyvavo daugelyje fotoparodų, turėjo sukaupęs unikalų Lietuvos baleto archyvą. Jis vienas pirmųjų pradėjo naudoti originalią linijinę perspektyvą, apatinį rakursą.
1947 m. Kaune buvo įsteigta Fotografijos meno studija.
Nuo 1952 m. Lietuvos žurnaluose pradėtos spausdinti spalvotos fotografijos (iki tol naudotos paspalvintos nespalvotos nuotraukos). Pirmąsias spalvotąsias fotografijas žurnaluose spausdino V. Sparnaitis, A. Mockus, M. Rebis, H. Paluševičius, J. Kacenbergas, A. Karosas, P. Karpavičius ir kt.
1958 m. įsteigta Respublikinė fotografijos sekcija prie Žurnalistų sąjungos.
Nieko keisto, kad sovietinio režimo laikais fotoeksperimentai menininkams būdavo griežtai draudžiami. Akcentuoti tarybinės tikrovės negražumą buvo draudžiama. Tokie poelgiai galėjo būti interpretuojami kaip nusikaltimas, antitarybinė veikla. Vyravo „socialistinis realizmas“.
7-to dešimtmečio pabaigoje Lietuvos fotografų Antano Sutkaus, Aleksandro Macijausko, Algimanto Kunčiaus, Romualdo Rakausko darbai vaizdavo kasdienišką kaimo gyvenimo realybę, padarė nemažą poveikį visos tuometinės Tarybų Sąjungos fotografijai.
1969 m. buvo įkurta Lietuvos fotomenininkų draugija, pradėjusi vadovauti fotomenininkų parodinei ir leidybinei veiklai. Lietuvos fotografų darbais imta domėtis ir užsienyje.
8-tame ir 9-ame dešimtmečiuose kito lietuvių fotografų darbų stilistika ir tematika: į antrą planą traukėsi beveik 20 metų dominavusios kaimo temos, užleisdamos vietą miesto gyvenimo vaizdams. Fotografijose buvo mažiau lyriškumo, atviras jausmingumo, romantiško idealizavimo. Sumažėjo polinkis fotografuoti viešuosius renginius, šventes. Fotografai darėsi atidesni kasdienybei, įdėmiau ir analitiškiau žvelgė į tuos gyvenimo reiškinius, kurie lėmė žmonių ateitį.
Nepriklausoma Lietuva: naujosios technologijos fotografijoje
Per Nepriklausomybės metus Lietuvos fotografija tapo svarbi postmodernistinės estetikos dalis ir pradėjo plisti šiuolaikiniame vaizduojamajame mene. Nuolat tobulėjančios skaitmeninės fotografijos technologijos sudarė palankias sąlygas sukurti įspūdingus, virtualius fotorealybės efektus.
Pagal fotografijų pobūdį ir atliekamas funkcijas išskiriamos 4 jų rūšys:
- žurnalistinė,
- meninė,
- „įvaizdžių“,
- „virtualioji“.
Nuo 2000 m. itin sėkmingai plėtojama spaudos fotografija. Ji turi savo metraštį, parodas, apdovanojimus. Pagausėjo leidyba: kasmet išleidžiama apie keliasdešimt fotografijos knygų, eina keli periodiniai fotografijos žurnalai, tik skiriasi jų paskirtis ir kokybė.
Fotografijos istorija ir šiuolaikinės fotografija yra daugiau tyrinėjama. Svarbiausi darbai apie Lietuvos fotografiją: Agnės Narušytės studija „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“, Vytauto Michelkevičiaus ir kolegų parengta knyga „Fotografijos. Istorijos. Žemėlapiai“, Stanislovo Žvirgždo išverstos trys fotografijos klasiko Jano Bułhako knygos, Margaritos Matulytės parengti leidiniai iš fotografijos istorijos. Gausu straipsnių, recenzijų kultūrinėje spaudoje.
Šaltiniai
- Virgilijus Juodakis. Lietuvos fotografijos istorija: 1854-1940. - V. Austėja, 1996. ISBN 9986-464-06-4.
- Lithuanian Photography: Yesterday and Today 2001. - V. Lietuvos fotomenininkų sąjunga,2002.ISBN 9955-438-05-3.
- Jurgita Biliukevičiūtė, Alvydas Vaitkevičius. Šiuolaikinės fotografijos bruožai.
- Dainius Junevičius. Lietuvos fotografijos apžvalga. Archyvuota kopija 2009-05-17 iš Wayback Machine projekto.
- Monika Lipšic. Iš Lietuvos fotografijos istorijos: 1919-1950.
- Monika Lipšic. Iš Lietuvos fotografijos istorijos: 1839-1920.
Nuorodos
- Lietuvos fotomenininkų sąjungos tinklalapis
- Simon Rees straipsnis "Narcizo atvaizdas. "Lietuvos fotografija ’08"
- Interviu su Skirmantu Valiuliu. Lietuvos fotografijoje – visur sostinė
- Interviu su Skirmantu Valiuliu apie šiuolaikinę fotografiją "Pokalbiai – svarbiausia fotografijos gyvavimo forma"
- Lietuvos dailės muziejuje atidarytos parodos apie senąjį Vilnių "Vilniaus elegijos" virtuali galerija Archyvuota kopija 2009-06-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos fotografija, Kas yra Lietuvos fotografija? Ką reiškia Lietuvos fotografija?
Lietuvos fotografija yra istorinis laikotarpis kada Lietuvoje uzsiimta profesionalia ir megejiska fotografija Sis laikotarpis sutampa su pasaulines fotografijos istorija ir apima apie 170 metu nuo XIX amziaus vidurio iki siu dienu Jos vystymuisi įtakos turejo įvairus tarptautiniai fotografijos isradimai pramones evoliucija fotografija besidomejusios asmenybes pasaulines fotografijos tendencijos ir reiksmingos istorines aplinkybes Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguoti1839 metai fotografijos atsiradimas LietuvojeFotografijos istorija Lietuvoje prasidejo 1839 m kai buvo israsta dagerotipija Tu paciu metu vasara buvo padarytos Verkiu rumu esanciu prie Vilniaus nuotraukos Po keleriu metu Vilniuje apsilanke pirmieji uzdarbiaujantys dagerotipistai Dagerotipiniai portretai buvo gaminami ant metaliniu ploksteliu padengtu sviesai jautriu sidabro jodido sluoksniu Siuo budu padarytu portretu puses budavo veidrodiskai sukeistos desinioji kaireje kairioji desineje Procesas neturejo tarpinio negatyvo todel atvaizdo nebuvo galima padauginti 1845 metais Vilniuje atidaryta pirmoji vilniecio Rozensono atelje su trumpomis pertraukomis veikusi iki 1863 m 1854 1864 metai pirmasis Lietuvos fotografijos laikotarpisPirmuoju Lietuvos fotografijos istorijos laikotarpiu laikytini 1854 1864 m Tuomet fotografija buvo amatas ir į mena nepretendavo Pagrindinis nuotrauku formatas buvo vadinamasis visit carte 6x9 10x15 13x18cm Dominavo portretai visu ugiu formate 6x9 iki puses Fotografuojamieji arba stovedavo arba sededavo Vilnius Lukiskiu aikste 1860 m Abdono Korzono nuotrauka Vyravo portretine fotografija taciau jau apie 1860 m buvo pradeti sudarineti Vilniaus vaizdu albumai Iki siu dienu yra islike apie 80 seniausiu Abdono Korzono pirmasis pradejo fotografuoti uz atleje sienu Alberto Swieykowskio ir Vilhelmo Zacharciko nuotrauku Juzefas Cechavicius per du savo veiklos Vilniuje desimtmecius padare per 200 menines ir istorines ikonografines vertes Vilniaus miesto ir apylinkiu vaizdu nuotrauku Zverynas Juozapo Cechoviciaus nuotrauka Fotografija pasitarnavo ir 1863 m sukilimui Sukilimo vadu portretai buvo dauginami ir platinami Daugelis sukileliu pasitraukdami į miskus ar kaudamiesi su caro kariuomene tokius portretus pasiimdavo kartu su savimi Zigmantas Sierakauskas Abdono Korzono nuotrauka 1864 1905 metai fotografija tarnauja moksluiFotografija imta naudoti mokslo reikalams 1866 m Vilniaus observatorijoje buvo įrengtas antras pasaulyje heliografas kuriuo buvo fotografuojamos saules demes Fotografija taip pat naudota muziejininkysteje 1864 m dailininkas S Petrovas fotografavo muzieju eksponatus Povilas Visinskis rengdamas studija apie zemaiciu antropologija 1896 ir 1897 m fotografavo etnografinius vaizdus A Jarosevicius parenge puiku Lietuvos kryziu albuma kuriam medziaga susirinko fotografuodamas 1872 m Aleksandras Strausas Vilniaus imperatoriskosios medicinos draugijos pranesimams iliustruoti fotografavo ligonius Dvidesimtojo amziaus pradzioje populiarejant fotografijai atsirado daugiau fotoaparatu ir fotografijos reikmenu parduotuviu prie kuriu steigtos specialios laboratorijos megejams 1904 1918 metai pirmieji fotozurnalistikos zingsniai LietuvojeKai buvo panaikintas spaudos lietuviskais rasmenimis draudimas pagausejo ir įvairejo leidziama spauda Isaugo iliustraciju ir fotografiju poreikis periodiniuose leidiniuose Siuo laikotarpiu profesionalus fotografai savo atelje įrenge pirmasias cinkografijas ir galejo gamintis reikiamas klises fotografiju nebereikejo gabenti į Varsuva Ryga ar Karaliauciu Didejo nuotrauku spaudai pardavimai Lietuvos pradzia yra laikytini 1905 m Tais metais Vilniaus ziniose buvo isspausdinta 31 fotografija Ju tematika nelabai įvairi tai uzsienio karvedziu ir politikos veikeju portretai gamtos juros peizazai Vilniaus architektura sodybos miesteliu ir apylinkiu vaizdai Tuo metu tebuvo 2 fotozurnalistikos zanrai foto iliustracija laisvoji ir foto informacija is įvykio vietos Ilgainiui leidiniu virseliuose pradeta spausdinti portretus peizazus grupinius portretus ar patalpinti netgi dvi fotografijas Taip pat buvo praktikuojamas klisiu skolinimasis Tirazai buvo nedideli klises nesusidevedavo todel budavo perleidziamos kitiems leidiniams Daugiausia fotografiju 1904 1918 m paskelbe sie Vilniuje leisti laikrasciai ir zurnalai Ausra 128 Vairas 123 Lietuvos ukininkas 97 Liuosoji valanda 65 Saltinis 52 Lietuviu tauta 41 Vilniaus zinios 31 Lietuvos bitininkas 27 Fotozurnalistika galutinai susiformavo 1933 m ir tapo svarbia sudedamaja zurnalistikos dalimi 1918 1940 fotografijos megeju indelisSiuo laikotarpiu Lietuvos fotografija buvo pletojama daugiausia pavieniu entuziastu inteligentu kaip P Babickas S Kolupaila I Koncius K Laucius V Augustinas A Narusevicius K Daugela Ju darbai atspindejo realizma Petro Babicko iniciatyva 1933 m įkurta Fotomegeju sajunga Jos nariai renge parodas leido periodika tuo nemazai pakele fotografijos megeju kulturos lygį Fotografija stengtasi pradeti vadinti menu Fotografijos parodu eksponatus aptardavo aktyviausi fotografai praktikai taciau savo vertinimu jie nesugebedavo pagrįsti estetinemis kategorijomis teorija buvo atsilikusi nuo praktikos Kvalifikuota diskusija apie fotografijos vieta kulturoje buvo tik epizodine teoriniu ziniu semtasi is uzsienio saltiniu 1936 m Lietuvos matininku ir kulturtechniku sajungoje pradejo veikti fotografijos sekcija organizavusi parodas foto konkursus Lietuvos fotografai 1937 m pasaulinei Paryziaus technikos ir meno parodai pateike per 100 nuotrauku geriausiai vaizduojanciu Lietuvos gamta pastatus ir tipus Lietuviai fiksavo savo krasto gamta nykstancia etnografija Visa savo gyvenima Lietuvos kaimo tradicijoms fiksuoti paskyre Balys Buracas palikes per 10 tukstanciu negatyvu XX a 4 ojo desimtmecio pabaigoje fotografija įsitvirtino atviruku iliustruotu knygu ir albumu leidyboje Tam buvo naudojamos tik pacios geriausios fotografijos daugiausia su Lietuvos miestu ir miesteliu vaizdais gamtovaizdziais o veliau ir zymesniu aktoriu portretais Fotomegejai Tadas Ivanauskas Matas Salcius Antanas Poska iliustravo savo knygas paciu darytomis fotografijomis Po 1930 m pradeta leisti daug ir įvairiu proginiu albumu is pradziu tai buvo Vilniaus vaizdu fotooriginalu rinkiniai autoriai J Cechavicius S Fileris veliau padauginti poligrafiniu budu Lietuvos kaima fotografaves B Buracas 1929 m Fotografijos situacija Vilniuje Pirmojo pasaulinio karo metu fotografija Vilniuje smuko Nebeliko meniskai isprususiu zmoniu taciau fotografu daugejo Įvairios įstaigos zinybos įmones draugijos susivienijimai pageidavo fotografijose įamzinti savo veikla Zymesni to meto fotografai A Skurjota L Mizenecas broliai Serai L Semaska Valdzia juos kviesdavo fotografuoti įvairias ceremonijas iskilmes vyriausybinius priemimus kariuomenes paradus Uzsienyje pagarsejes fotografas Janas Bulhakas profesionaliai fotografavo teatro spektaklius aktorius mokslininkus Vilniaus universiteto patalpas baznytiniu indu kolekcijas audinius muziejaus fonduose interjerus gatves priemiescius ir gamta Jo darbai yra laikomi menines peizazines fotografijos pirmtakais Lietuvoje J Bulhakas daug nusipelne senojo Vilniaus ikonografijai nes kruopsciai fotografavo senamiestį Taip pat aktyviai dalyvavo net 174 tarptautinese parodose daug reiskesi kaip publicistas ir fotografijos teoretikas parase 4 knygas apie fotografijos technika ir estetika 1919 m Vilniuje buvo įkurta Menines fotografijos katedra Vilniaus Universiteto Dailes fakultete To meto Europoje tai buvo septintoji mokykla kurioje buvo destomas fotografijos menas 1926 m Vilniuje susikure 2 kurybiniai samburiai Vilniaus fotoklubas ir Vilniaus fotomegeju draugija Draugija sutelke pradedancius fotografuoti megejus organizuodavo pratybas ir parodas Fotoklubas bure profesionalesnius fotografus Po Lietuvos valstybingumo atkurimo ir Vilniaus krasto praradimo fotografija tarpukario metais Vilniuje vystesi Lenkijos fotografijos kontekste taciau savo poziciju neapleido lietuviu fotografai Fotografijos situacija Kaune Po Pirmojo pasaulinio karo Kaune buvo like tik trys fotografai A Kliucinskas B Savsenavicius ir S Bajeras 1920 m fotografu profesionalu padaugejo o 1921 m veike jau 15 atelje Per 10 nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metu profesionaliu fotoatelje Kaune padvigubejo buvo jau 30 Vieni fotografavo studijose kiti pagal iskvietimus treti gamino grupines vinjetes kure įmantrius portretus Siame mieste buvo susiformavusios 3 fotografu grupes atelje dirbantys profesionalai foto megeju ir laisvo verslo fotografai Pastarieji namie turejo įsirenge laboratorijas ir atlikdavo įvairiu asmenu įstaigu organizaciju uzsakymus 1945 1991 metai fotografijos raida okupuotoje LietuvojeIskart po Antrojo pasaulinio karo labiau vystesi fotozurnalistika o fotografijose vyravo plakatinis stilius stengtasi perdetai dailinti tikrove Bendrai okupuotoje Lietuvoje keitesi fotografijos parodu turinys funkcijos eksponavimo salygos 1945 m J Kacenbergas J Kalnaitis ir Ch Levinas tapo sovietinio Tiesa fotokorespondentais 1946 m Valstieciu laikrastyje pradejo dirbti M Rebis Jie su redakcijos uzduotimis vazinejo po Lietuva ir fotografavo pokario gyvenima įvairiausiu profesiju zmones kulturos įvykius Ilja Fiseris J Zvejas fotografavo pokario metu Lietuvos kulturinius įvykius dalyvavo daugelyje fotoparodu turejo sukaupes unikalu Lietuvos baleto archyva Jis vienas pirmuju pradejo naudoti originalia linijine perspektyva apatinį rakursa 1947 m Kaune buvo įsteigta Fotografijos meno studija Nuo 1952 m Lietuvos zurnaluose pradetos spausdinti spalvotos fotografijos iki tol naudotos paspalvintos nespalvotos nuotraukos Pirmasias spalvotasias fotografijas zurnaluose spausdino V Sparnaitis A Mockus M Rebis H Palusevicius J Kacenbergas A Karosas P Karpavicius ir kt 1958 m įsteigta Respublikine fotografijos sekcija prie Zurnalistu sajungos Nieko keisto kad sovietinio rezimo laikais fotoeksperimentai menininkams budavo grieztai draudziami Akcentuoti tarybines tikroves negrazuma buvo draudziama Tokie poelgiai galejo buti interpretuojami kaip nusikaltimas antitarybine veikla Vyravo socialistinis realizmas 7 to desimtmecio pabaigoje Lietuvos fotografu Antano Sutkaus Aleksandro Macijausko Algimanto Kunciaus Romualdo Rakausko darbai vaizdavo kasdieniska kaimo gyvenimo realybe padare nemaza poveikį visos tuometines Tarybu Sajungos fotografijai 1969 m buvo įkurta Lietuvos fotomenininku draugija pradejusi vadovauti fotomenininku parodinei ir leidybinei veiklai Lietuvos fotografu darbais imta dometis ir uzsienyje 8 tame ir 9 ame desimtmeciuose kito lietuviu fotografu darbu stilistika ir tematika į antra plana traukesi beveik 20 metu dominavusios kaimo temos uzleisdamos vieta miesto gyvenimo vaizdams Fotografijose buvo maziau lyriskumo atviras jausmingumo romantisko idealizavimo Sumazejo polinkis fotografuoti viesuosius renginius sventes Fotografai daresi atidesni kasdienybei įdemiau ir analitiskiau zvelge į tuos gyvenimo reiskinius kurie leme zmoniu ateitį R Rakauskas zymus Lietuvos fotografas Anyksciai 2008 m Nepriklausoma Lietuva naujosios technologijos fotografijojePer Nepriklausomybes metus Lietuvos fotografija tapo svarbi postmodernistines estetikos dalis ir pradejo plisti siuolaikiniame vaizduojamajame mene Nuolat tobulejancios skaitmenines fotografijos technologijos sudare palankias salygas sukurti įspudingus virtualius fotorealybes efektus Pagal fotografiju pobudį ir atliekamas funkcijas isskiriamos 4 ju rusys zurnalistine menine įvaizdziu virtualioji Nuo 2000 m itin sekmingai pletojama spaudos fotografija Ji turi savo metrastį parodas apdovanojimus Pagausejo leidyba kasmet isleidziama apie keliasdesimt fotografijos knygu eina keli periodiniai fotografijos zurnalai tik skiriasi ju paskirtis ir kokybe Fotografijos istorija ir siuolaikines fotografija yra daugiau tyrinejama Svarbiausi darbai apie Lietuvos fotografija Agnes Narusytes studija Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje Vytauto Michelkeviciaus ir kolegu parengta knyga Fotografijos Istorijos Zemelapiai Stanislovo Zvirgzdo isverstos trys fotografijos klasiko Jano Bulhako knygos Margaritos Matulytes parengti leidiniai is fotografijos istorijos Gausu straipsniu recenziju kulturineje spaudoje SaltiniaiVirgilijus Juodakis Lietuvos fotografijos istorija 1854 1940 V Austeja 1996 ISBN 9986 464 06 4 Lithuanian Photography Yesterday and Today 2001 V Lietuvos fotomenininku sajunga 2002 ISBN 9955 438 05 3 Jurgita Biliukeviciute Alvydas Vaitkevicius Siuolaikines fotografijos bruozai Dainius Junevicius Lietuvos fotografijos apzvalga Archyvuota kopija 2009 05 17 is Wayback Machine projekto Monika Lipsic Is Lietuvos fotografijos istorijos 1919 1950 Monika Lipsic Is Lietuvos fotografijos istorijos 1839 1920 NuorodosLietuvos fotomenininku sajungos tinklalapis Simon Rees straipsnis Narcizo atvaizdas Lietuvos fotografija 08 Interviu su Skirmantu Valiuliu Lietuvos fotografijoje visur sostine Interviu su Skirmantu Valiuliu apie siuolaikine fotografija Pokalbiai svarbiausia fotografijos gyvavimo forma Lietuvos dailes muziejuje atidarytos parodos apie senajį Vilniu Vilniaus elegijos virtuali galerija Archyvuota kopija 2009 06 11 is Wayback Machine projekto