Lietuvos baletas viena iš teatro šakų susiformavusi plėtojant šokio teatrą baletą Lietuvoje Lietuvos kultūraLiaudies kul

Lietuvos baletas – viena iš teatro šakų, susiformavusi plėtojant šokio teatrą – baletą Lietuvoje.

Kultūros istorija

Modernioji kultūra

Infolentelė: žiūrėti • • redaguoti

Istorija

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos baletas

XVI a. – XVIII a. šokių buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mokyklinių teatrų vaidinimuose. Baleto trupes turėjo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai Žygimantas Senasis, Vladislovas Vaza, Jonas Kazimieras. Vilniaus teatre 1635–1648 m. veikė ir baleto trupė. Šokiai buvo įterpiami į dramos ir operos spektaklius.

XVIII a. teatrus steigė didikai. Nuo 1750 m. Nesvyžiuje, Mykolo Kazimiero Radvilos ir jo žmonos dvare, baletus statė prancūzų baletmeisteris Lubė Matjė. 1758 m. Slucke Jeronimas Florijonas Radvila įsteigė baleto mokyklą, kuriai vadovavo prancūzų baletmeisteris L. M. Duprė. 1764–1784 m. baletai statyti Mykolo Kazimiero Oginskio ir teatruose. 1774 m. savo dvare Gardine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valstybės veikėjas Antanas Tyzenhauzas įsteigė baleto mokyklą, kurioje mokėsi daugiausia baudžiauninkų vaikai – apie 60 šokėjų, dirbo kviestiniai baletmeisteriai F. G. Le Du, G. Petinetis (Valstiečių baletas, Dūdininkų kvartetas, Kepėjų baletas). Po A. Tyzenhauzo mirties 1785 m. trupė buvo padovanota Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, šoko karaliaus dvare Varšuvoje. 1788 m. prie jos buvo prijungta Slanimo trupė. XVIII a. pabaigoje – XIX a. baleto artistai dalyvaudavo Vilniaus miesto teatro, įkurto 1785 m., operos spektakliuose.

Baletas 1919–1940 m.

1919 m. Kaune Olga Dubeneckienė su dainininke Adele Galauniene įkūrė plastikos ir estetikos šokių kursus. O. Dubeneckienė dainininkų, rašytojų, aktorių kūrybos vakaruose šoko Medėjos, Persės, Jūrininkų šokius. 1920 m. Lietuvių meno kūrėjų draugija Kaune įsteigė Operos vaidyklą, 1922 m. ji suvalstybinta ir pavadinta Valstybės opera. 1921 m. Kaune O. Dubeneckienė įsteigė pirmąją lietuvių baleto studiją; iki 1925 m. jai vadovavo. 1922 m. birželio 2 d. surengtas pirmasis šios studijos mokinių koncertas, kuriame pasižymėjo Jadvyga Jovaišaitė, L. Gailevičaitė, N. Rivkaitė, . 1921–1925 m. jos dalyvavo Valstybės operos spektakliuose (. Demonas, Džiuzepė Verdis. Rigoletas, abu 1921 m., Piotras Čaikovskis. Eugenijus Oneginas 1923 m.), šoko O. Dubeneckienės pastatytus šokius. Artistės atlikdavo ir vyrų vaidmenis, nes vyrų baleto artistų nebuvo.

1925–1929 m. Kaune suburtai Valstybės teatro baleto trupei ir studijai vadovavo buvęs Marijos teatro Sankt Peterburge baleto artistas ir baletmeisteris . Teatre jis pastatė 13 baleto spektaklių ir 17 šokių operų spektakliams, siekdamas sustiprinti trupės vyrų dalį pakvietė į ją aktorių V. Sipaitį, dainininką S. Dautartą. 1925 m. gegužės 18 d. Kaune P. Petrovas surengė baleto koncertą, rodytos baletų J. Štrauso Promenada, N. Rimskio-Korsakovo Orientale ištraukos.

1925 m. gruodžio 4 d. įvyko pirmasis baleto spektaklis – 3 veiksmų L. Delibo Kopelija (baletmeisteris P. Petrovas), kuriame šoko pirmieji lietuvių baleto artistai Olga Malėjinaitė, P. Petrovas, J. Jovaišaitė-Olekienė, Bronius Kelbauskas ir kiti. Ugdydamas baleto trupės profesionalumą P. Petrovas pastatė baletus: P. Čaikovskio Gulbių ežeras,1927 m.; Spragtukas, L. Delibo Silvija, abu 1928 m.; I. Stravinskio Ugnies paukštė, 1929 m.; vienveiksmę kompoziciją Lietuviška rapsodija, 1928 m., pagal J. Karnavičiaus muziką, joje panaudoti lietuviškų liaudies šokių žingsniai. Trupę sudarė 16 baleto artistų, tarp jų , M. Kačinskienė, , , , J. Ambrazas, Eugenijus Bandzevičius, A. Butkus, B. Čunovas, J. Vasiliauskas, Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė (šoko nuo 1929 m.).

1929 m. išvykus P. Petrovui Valstybės teatre dirbo baletmeisteriai , Jurgis Kiakštas, T. Vasiljevas (Rudžeras Leonkavalis. Pajacai, Poloviečių šokiai A. Borodino operai Kunigaikštis Igoris, abu 1931 m.).

1931 m. Valstybės teatro direktorius Andrius Oleka-Žilinskas, siekdamas pakelti teatro meno lygį, pakvietė dirbti žymius rusų baleto artistus , (buvę S. Diagilevo trupės „“ solistai), (Marijos teatro Sankt Peterburge baleto solistas), kurie turėjo įtakos Lietuvos baleto tolesnei raidai. Baletmeisteris N. Zverevas pastatė klasikinius baletus (Adolfas Adamas. Žizel 1931 m., Aleksandras Glazunovas. Raimonda 1933 m., Piotras Čaikovskis. Miegančioji gražuolė 1934 m.; juose laikėsi M. Petipa ir B. Romanovo choreografijos stilistikos), pastatė novatoriškus vienveiksmius baletus (Naktis raganų kalne, pagal M. Musorgskio muziką, choreografija, Ryto serenada, Fauno popietė, pagal K. A. Debiusi muz., V. Nižinskio choreografija, Bolero, pagal M. Ravelio muziką, B. Nižinskos choreografija, visi 1932 m.). 1933 m. N. Zverevas pastatė pirmuosius lietuvių kompozitorių baletus: modernųjį V. Bacevičiaus Šokių sūkuryje, romantiškąjį J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis, linksmą ir groteskišką B. Dvariono Piršlybos, 1935 m. per trupės gastroles šoktas Monte Karle ir Londone.

Trečiame dešimtmetyje Kaune veikė Maskvos baleto artistės , V. Karali, J. Kiakšto privačios baleto studijos, 1931–1935 m. – A. Obuchovo baleto studija, 1935 m. suvalstybinta. 1935 m. impresarijaus R. Blumo pakviesta Valstybės teatro baleto trupė gastroliavo Monte Karle (parodyta 10 spektaklių) ir Londono teatre „Alhambra“ Londone (parodyti 32 spektakliai). 1935 m. išvykus V. Nemčinovai, N. Zverevui ir A. Obuchovui iki 1937 m. Valstybės teatro baleto trupei ir studijai vadovavo rusų baletmeisterė ir pedagogė Aleksandra Fokina, savo pamokomis ji patobulino baleto trupės ir studijos artistų profesionalumą. Pagrindinius vaidmenis šoko M. Juozapaitytė-Kelbauskienė, O. Malėjinaitė, B. Kelbauskas, Vytautas Aukščiūnas. Kiti žymesni artistai: V. Adomavičiūtė, Tatjana Babuškinaitė, Irena Eidrigevičiūtė-Sprindienė, T. Kublickaitė, T. Pagodinaitė, O. Zateplinskaitė, Petras Baravykas, Janina Drazdauskaitė-Čunovas, Henrikas Jagminas, , . Po 1938 m. surengto baleto studijos koncerto į teatrą buvo priimtos talentingos balerinos ir Genovaitė Sabaliauskaitė.

Nuo ketvirto dešimtmečio pirmasis lietuvių baletmeisteris B. Kelbauskas statė baletus (Šecherazada 1937 m., pagal N. Rimskio-Korsakovo muziką, . Bachčisarajaus fontanas 1938 m., . Raudonoji aguona 1940 m.), šokius baleto studijos mokinių pavasariniams koncertams (1937 m., 1938 m., 1940 m.).

Trečiojo-ketvirto dešimtmečio baletus dirigavo Mykolas Bukša, Leiba Hofmekleris, Vytautas Marijošius, Juozas Pakalnis, Juozas Tallat Kelpša, spektaklius apipavidalino Mstislavas Dobužinskis, Olga Dubeneckienė, Adomas Galdikas, Telesforas Kulakauskas, Stasys Ušinskas.

Kaune gastroliavo žymūs rusų baleto artistai V. Trefilova, L. Šolar ir A. Viltzakas, Tamara Karsavina, V. Kriger ir A. Mesereras, M. Reizen ir L. Žukovas, L. Bank ir M. Gabovičius, N. Kirsanova, latviai H. Tangijeva-Birzniecė ir O. Lemanis, E. Feifere ir H. Plūcis, prancūzė L. Darsonval ir kiti, trupė „Lenkų baletas“. Iki 1940 m. okupacijos baleto trupė parengė 29 kompozitorių 36 baletų premjeras.

Baletas karo metais

Per Vokietijos okupaciją teatre vyko spektakliai, su pertraukomis veikė baleto studija. 1943 m. B. Kelbauskas pastatė J. Pakalnio baletą Sužadėtinė (dirigavo J. Pakalnis), kuriame derino klasikinio baleto judesius ir lietuvių liaudies šokių elementus. 1942–1944 m. Vilniaus operoje veikė baletmeisterio V. Germanavičiaus suburta nedidelė baleto trupė (šokiai Š. Guno operai Faustas 1942 m., Kvietimas šokiui, pagal K. M. fon Veberio muziką, R. Drigo Užburtoji fleita; abu 1944 m.).

1944 m. TSRS vėl okupuojant Lietuvą emigravo du trečdaliai lietuvių baleto artistų: I. Gintautienė (Adomavičiūtė), V. Adomavičiūtė, T. Babuškinaitė, I. Eidrigevičiūtė-Sprindienė, J. Drazdauskaitė-Čunovas, R. Drazdauskaitė, N. Giedraitytė, N. Kaliskienė, T. Kublickaitė, T. Pagodinaitė, Z. Smolskaitė, J. Šadzevičiūtė, A. Šlepetytė, O. Zateplinskaitė, E. Bandzevičius, B. Čunovas, A. Liepinis, S. Modzeliauskas, J. Vasiliauskas, S. Velbasis ir kiti. 1945 m. į Lenkiją išvyko M. Galočkinaitė ir V. Miliūnas.

Vokietijoje artistus iš Lietuvos subūrė Adolfas Butkus. 1947 m. Augsburge įsteigtame Lietuvių tremtinių baleto teatre A. Butkus surengė A. Delibo baleto Kopelija spektaklį (baletmeisteris Eugenijus Bandzevičius, dirigentas A. Kučiūnas), kuris buvo rodytas lietuvių . Vėliau daugelis baleto artistų įsteigė privačias baleto mokyklas ir studijas JAV, Kanadoje, Australijoje.

Lietuvos operos ir baleto teatras

Pokario metai

1944 m. nuo Kauno didžiojo teatro (iki 1940 m. Valstybės teatras, 1940–1941 m. Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras) atskyrus dramos trupę, operos ir baleto trupės sudarė Lietuvos operos ir baleto teatrą (nuo 1998 m. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Bronius Kelbauskas, papildęs trupę baleto studijos mokiniais, atnaujino prieš karą statytus spektaklius. 1948 m. rusų baletmeisteris Kaune pastatė B. Kelbausko pradėtą P. Čaikovskio baletą Gulbių ežeras. 1948 m. Lietuvos operos ir baleto teatras perkeltas į Vilnių. B. Kelbauskas iš naujo pastatė J. Pakalnio baletą Sužadėtinė, R. Gliero Raudonoji aguona (abu 1949 m.), su dirigentu 1965 m. sukūrė paskutinį savo spektaklį – J. Gruodžio Jūratė ir Kastytis.

Šiuo laikotarpiu Lietuvos operos ir baleto teatre pagrindinius vaidmenis šoko Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė, su H. Kunavičiumi, G. Sabaliauskaitė su H. A. Baniu, solo partijas – Regina Jamontaitė, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė, Regina Grigorovaitė, Irena Kalvaitytė, Viktorija Lipnickaitė, Aliodija Ruzgaitė, , , M. Vitkevičiūtė, Sergejus Bilida, Vytautas Brazdylis vyresnysis, S. Gončiarovas, , V. Stiklioraitis.

1951–1954 m. Lietuvos operos ir baleto teatre dirbo vyr. baletmeisteris su žmona – trupės pedagoge ir repetitore (Aleksandras Glazunovas. Raimonda, 1951 m.; . Daktaras Aiskauda, baletas vaikams, 1954 m.; Piotras Čaikovskis. Miegančioji gražuolė 1955 m.). 1954–1971 m. baleto trupei vadovavo Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje baigęs baletmeisteris Vytautas Grivickas. Lietuvių kompozitorių baletuose (Julius Juzeliūnas. Ant marių kranto 1953 m., su A. Mesereru, 1975 m.; Juozas Indra. Audronė, 1957 m., 1969 m.; Eduardas Balsys. Eglė žalčių karalienė, 1960 m., 1965 m.; pagal jį sukurto pirmojo lietuvių filmo baleto Eglė choreografas ir vienas režisierių) jis derino klasikinį baletą su lietuvių liaudies choreografijos elementais. Originalia dramaturgija ir choreografija išsiskyrė V. Grivicko pastatyti baletai Peras Giuntas (1956 m., pagal E. Grygo muziką), Leo Delibas. Silvija, . Šiaurės sapnas (abu 1961 m.), . Paryžiaus katedra / Esmeralda (1962 m.), Aramas Chačaturianas. Spartakas (1964 m.), Dmitrijus Šostakovičius. Panelė ir chuliganas (1971 m.), Justinas Bašinskas. Užkeiktieji vienuoliai (1984 m.).

Pagrindinius vaidmenis Lietuvos OBT kūrė baleto solistai Leokadija Aškelovičiūtė, , Antanas Beliukevičius, Raimondas Minderis; visi 1959 m. baigė Leningrado A. Vaganovos choreografijos mokyklą. Šoko solistai Vladimiras Baltrušaitis, , Vytautas Kudžma, , artistai , , , .

Šeštame–septintame dešimtmetyje Lietuvos OBT dirbo kviestiniai baletmeisteriai (. Rigonda 1960 m.), (Antanas Rekašius. Gęstantis kryžius 1966 m.). Daugelį spektaklių apipavidalino Viktorija Gatavynaitė, J. Jankus, , dirigavo Jonas Aleksa, Rimas Geniušas, Algimantas Kalinauskas, , Vytautas Viržonis, Algis Žiūraitis.

Baletas 1974–1990 m.

1974 m. Lietuvos operos ir baleto teatras persikėlė į naujus rūmus. Baletmeisteris E. Bukaitis (1974–1978 m., 1991–1992 m. vyr. baletmeisteris) pastatė nesiužetinių neoklasikinės stilistikos baletų (A. Rekašius. Aistros 1971 m.), atnaujino klasikinių baletų (P. Čaikovskis. Gulbių ežeras 1974 m.), pastatė E. Balsio baletą Eglė žalčių karalienė (1976 m.). Repertuarą papildė kviestinių baletmeisterių M. Pliseckajos ir jos asistentų V. Smirnovo-Golovanovo, N. Ryženko (Rodionas Ščedrinas. Ana Karenina 1975 m.), t. p. N. Bojarčikovo (Sergejus Prokofjevas. Romeo ir Džuljeta 1977 m.), M. Murdmos (Bela Bartokas. Stebuklingas mandarinas 1978 m.) baletai. 1980–1991 m. vyr. baletmeisteriu dirbo Vytautas Brazdylis jaunesnysis (J. Gruodis. Jūratė ir Kastytis 1978 m., 1984 m., Viačeslavas Ganelinas. Baltaragio malūnas 1979 m., L. Delibas. Kopelija 1980 m., 1983 m., A. Rekašius. Amžinai gyvi 1982 m., S. Krasausko grafikos motyvais). Jurijus Smoriginas pastatė baletų Lietuvos OBT (vienveiksmių baletų vakaras Keturios dramos 1988 m., pagal įvairių kompozitorių muziką, Osvaldas Balakauskas. Makbetas, Paskutinės pagonių apeigos, pagal B. Kutavičiaus muziką, abu 1989 m., Morisas Ravelis. Dafnis ir Chloja 1997 m.), t. p. Suomijoje, Estijoje, Maskvoje ir kitur. 1998 m. jis įsteigė choreografinių projektų teatrą „Vilniaus baletas“.

Žymiausi šio laikotarpio Lietuvos OBT solistai: Loreta Bartusevičiūtė, , (nuo 1991 m. šoko užsienyje), , Svetlana Masaniova, Jonas Katakinas, Vytautas Kudžma ir kiti.

Baletas po 1990 m.

Nuo 1992 m. Lietuvos OBT baleto trupei vadovauja . Baletų sukūrė Anželika Cholina (A. Rekašiaus Medėja 1996 m.; Barbora Radvilaitė, pagal S. Vainiūno, A. Malcio, H. M. Góreckio ir kt. kompozitorių muziką, 2011 m.), E. Domeika (Karmen, pagal Ž. Bizė, R. Ščedrino muziką, Kaligula, pagal D. Šostakovičiaus muziką, abu 1992 m., E. Balsys. Eglė žalčių karalienė 1995 m.).

Devintame-dešimtame dešimtmetyje garsėjo baleto artistai Neli Beliakaitė (nuo 1999 m. šoko JAV), Rūta Jezerskytė (nuo 1999 m. šoko Olandijoje), (nuo 2002 m. šoko Didžiojoje Britanijoje, vėliau Olandijoje), Mindaugas Baužys (nuo 2001 m. šoko JAV).

XX a. dešimtame dešimtmetyje baletų Lietuvos OBT sukūrė kviestiniai choreografai V. Vasiljevas (S. Prokofjevas. Romeo ir Džuljeta 1993 m., L. Minkus. Don Kichotas 1994 m.), A. Melanjinas (P. Čaikovskis. Spragtukas 1996 m., Venecijos karnavalas 1999 m., pagal įvairių kompozitorių muziką). XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje kviestiniai choreografai K. Pastoras (Karmen 1997 m., pagal Ž. Bizė, R. Ščedrino muzika; Vasarvidžio nakties sapnas 1998 m., pagal muzika; Mindaugas Urbaitis. Acid City 2002 m.), Sin Peng Vangas (I. Stravinskis. Šventasis pavasaris, 2000 m.; Karmina Burana 2003 m., pagal K. Orfo muziką) pastatė šiuolaikinės choreografijos baletų. JAV baletmeisteris L. Masinas pastatė Graikas Zorba (1998 m.). Atnaujinta klasikinių baletų (P. Čaikovskis. Gulbių ežeras 2005 m., Miegančioji gražuolė 2006 m., L. Minkus. Bajaderė 2007 m.).

XXI a. pradžios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai: Eligijus Butkus, , , , , Miki Hamanaka, Nerijus Juška, Olga Konošenko, , Martynas Rimeikis, , Eglė Špokaitė, . Artistai: Živilė Baikštytė, , , , , , , , , , Kristina Kanišauskaitė, , , , Rūta Kudžmaitė, , ir kiti.

Daugeliui baleto spektaklių dirigavo Vytautas Viržonis, Jonas Aleksa, nuo 1984 m. teatre diriguoja , nuo 1994 m. Martynas Staškus, nuo 2000 m. vyriausiasis dirigentas Liutauras Balčiūnas. Spektaklius apipavidalino scenografai Henrikas Ciparis, (Estija), Adomas Jacovskis, (Rusija), kostiumų sukūrė Aleksandra Jacovskytė, Juozas Statkevičius.

Gastrolės

Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupė gastroliavo Maskvoje (1954 m., 1957 m., 1963 m., 1969 m., 1986 m., 2003 m.), Leningrade (dab. Sankt Peterburgas; 1958 m.), Vokietijoje (1969 m., 1977 m., 1987 m., 1990 m., 1992 m., 1994 m., 2000 m., 2002 m.), Bulgarijoje (1973 m.), Rygoje (1979 m., 2006 m.), Estijoje (1980 m.), Graikijoje (1983 m., 1997 m.), Švedijoje (1983 m., 1984 m.), Zaire, Konge, Zimbabvėje, Argentinoje (1987 m.), Sirijoje, Turkijoje, Meksikoje, Kuveite, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (1988 m.), Lenkijoje (Varšuvoje 1988 m., 2006 m.), Lotynų Amerikos šalyse (1989 m.), Olandijoje (1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m., 1997 m.), Prancūzijoje, Kaire, Danijoje (1997 m.), JAV (Vašingtone 1998 m.), Lodzėje, Madride, Italijoje (1999 m., 2004 m.), Japonijoje (2001 m.), Turkijoje (2001 m., 2002 m.), Valensijoje, Didžiojoje Britanijoje (Londone 2002 m., Notingeme 2004 m.), Slovėnijoje (2002 m.), Ispanijoje (2005 m., 2007 m.).

XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje Lietuvoje gastroliavo rusų baleto artistai , Maja Pliseckaja, , , , , Vladimiras Vasiljevas, , prancūzai ir I. Algarofas, italė L. Kosi, ispanas ir kiti, t. p. Ispanijos nacionalinis baletas, Didžiojo teatro baleto trupė iš Ženevos, trupė „Joffrey Ballet“ iš Niujorko, P. Teiloro šokio trupė, „XX amžiaus baletas“ ir „Bejart Ballet Lausanne“ (vadovas M. Bežaras), Monte Carlo baletas, B. Eifmano baleto trupė ir kitos.

Kiti teatrai

Be Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, baleto trupės dar nuo 1948 m. veikia Kauno muzikiniame teatre ir nuo 1987 m. Klaipėdos muzikiniame teatre. Kauno muzikiniame teatre baletmeisteriais dirbo Vaclovas Germanavičius, J. Jastrebovas, Alfredas Kondratavičius (Atsisveikinimo simfonija 1970 m., pagal J. Haidno muziką, Terra Archegon 1972 m., pagal J. Juzeliūno muziką), (Aušrinė 1976 m., pagal J. Pakalnio muziką, J. Ter Osipovo Mažylis ir Karlsonas 1981 m., I. Morozovo Daktaras Aiskauda 1983 m., S. Prokofjevo Pelenė 1997 m., P. Čaikovskio Spragtukas 1999 m.), J. Smoriginas (Z. Bružaitės opera-baletas Voro vestuvės 2007 m.).

Su Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupe baletų pastatė , D. Tchorževskis, P. Fokinas, J. Smoriginas (Žydrasis Dunojus 1994 m., 1998 m., pagal J. Strauso muz., sceninė kantata Karmina Burana 1996 m., pagal K. Orfo muziką, Bolero 1997 m., pagal M. Ravelio muziką, Artisto gyvenimas, pagal H. Berliozo muziką, Sirenos, pagal K. A. Debiusi muziką; abu 1998 m.).

Baleto mokymas

1952 m. V. Grivicko, M. Moisejevo ir K. Salnikovos iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos įsteigtas Choreografijos skyrius (iki 1961 m. vadovas H. Kunavičius, nuo 1963 m. L. Navickytė), 1986 m. reorganizuotas į Vilniaus baleto mokyklą, nuo 2001 m. – į M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių (2001–2007 m. vadovas , Jolanta Vymerytė (2007-2010), 2010 m. , , nuo 2016 m. Eligijus Butkus). Iki 2008 m. parengtos 37 baleto ir 7 liaudies šokių artistų laidos. Daugelis klasikinio šokio pedagogų yra buvę LNOBT baleto artistai (kai kurie baigė Rusijos teatro akademijos Maskvoje Pedagogikos fakultetą arba Maskvos choreografijos mokyklos 2 metų pedagoginius kursus): R. Janavičiūtė-Kantoravičienė, J. Jovaišaitė-Olekienė, Irena Kalvaitytė, B. Krapavičienė, J. Liaugminienė, N. Makarova, A. Nasvytienė (Tumalevičiūtė), A. Ruzgaitė, G. Sabaliauskaitė, T. Sventickaitė, L. Šveikauskaitė, L. Tamulevičienė, V. Tarasova, B. Tomaševičienė, Jolanta Vymerytė, A. Beliukevičius, Jonas Katakinas, V. Kudžma, P. Peluritis, A. Semionovas, ir kiti.

Kiekvienais metais Lietuvos OBT vyksta parodomieji mokinių koncertai, rodomi mokinių baletai. Daugelis mokinių yra pelnę apdovanojimų jaunųjų baleto šokėjų tarptautiniuose konkursuose: Živilė Baikštytė, Loreta Bartusevičiūtė, Mindaugas Baužys (nuo 2001 m. šoka JAV), Neli Beliakaitė (1999-2015 m. šoko JAV), Jurgita Dronina (nuo 2015 m. šoka Kanadoje ir nuo 2017 m. Anglijoje), (2009–2010 m. šoko Hong Konge), Rūta Jezerskytė, Nerijus Juška, O. Pavliukevič, Rūta Pipinytė, Eglė Špokaitė, Jolanta Valeikaitė ir kiti.

1965–1991 m. baleto artistai rengti Kauno vidurinėje meno mokykloje (nuo 1969 m. J. Naujalio meno mokykla). Nuo 1971 m. dabartiniame Klaipėdos universitete veikia Choreografijos ir Sportinių šokių katedros, nuo 2001 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiami šokio pedagogai.

Baleto mokyklos

Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Baleto skyrius (buvusi )
Kauno choreografijos mokykla, Klasikinio šokio programa
Šokių mokykla “CODA”
Lietuvos tarptautinė baleto akademija (buvusi Eglės Špokaitės baleto mokykla)
Nerijaus Juškos mokykla
Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija
Beatos Molytės baleto mokykla
Vilniaus mokytojų namų Baleto mokykla NUOTAIKA
Olgos Konošenko baleto studija
Baleto studija "GRACIJA"
LVJC Baleto studija

Teatro kritika

XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje Lietuvoje kritikos straipsnius apie baletą daugiausia rašė , Jonas Kardelis, po Antrojo pasaulinio karo – Aliodija Ruzgaitė, Lidija Motiejūnaitė, , Algimantas Kalinauskas, Rūta Krugiškytė, Henrikas Kunavičius, , , XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje – , Helmutas Šabasevičius, ir kiti.

Literatūra

Aliodija Ruzgaitė. Choreografijos menas. Vilnius, 1960 m.,
Lietuviško baleto kelias. Vilnius, 1964 m.;
Vytautas Grivickas. Šokio menas. Vilnius, 1965 m.;
V. Grivickas. Baleto menas. Vilnius, 2001 m.;
Lietuvių tarybinis teatras: 1940–1956 m. Vilnius, 1979 m.;
Lietuvių teatras: 1918–1929 m. Vilnius, 1981 m.;
Krantai 1995 m. nr. 10-12, 2005 m. nr. 4;
L. Gulbinaitė. Akimirkos vaikai. Vilnius, 1996 m.;
Lietuvos baletas šiandien / sud. Helmutas Šabasevičius. Vilnius, 2000 m.;
Lietuvių teatro istorija: 1929–1935 m. Vilnius, 2000 m.;
Lietuvių teatro istorija: 1935–1940 m. Vilnius, 2002 m.;
Vytautas Grivickas: Baletmeisterio užrašai / sud. A. Grivickienė. Vilnius, 2005 m.;
J. Bruveris. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Vilnius, 2006 m.;
Lietuvių teatro istorija: 1970–1980 m. Vilnius, 2006 m.

Šaltiniai

Aliodija Ruzgaitė. Lietuva. Baletas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 433-434 psl.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Archyvuota kopija 2008-03-18 iš Wayback Machine projekto.
Aliodija Ruzgaitė. Lietuva. Baletas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 434 psl.
Aliodija Ruzgaitė. Lietuva. Baletas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 435-346 psl.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] Aliodija Ruzgaitė. Lietuva. Baletas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 433-434 psl.

[2] Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Archyvuota kopija 2008-03-18 iš Wayback Machine projekto.

[3] Aliodija Ruzgaitė. Lietuva. Baletas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 434 psl.

[4] Aliodija Ruzgaitė. Lietuva. Baletas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 435-346 psl.