Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuvos bažnytinis menas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos bažnytinis menas – sustiprėjo ir subrendo XVII – XVIII a., kai Lietuvoje sustiprėjo . Lietuvos bažnytiniame mene ypatinga pagarba reiškiama Švenčiausiajai Mergelei Marijai bei kenčiančiam Kristui.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Šventųjų vaizdavimas Lietuvoje
Ikonografija
Šventųjų vaizdavimo tradicija (ikonografija) ėmė formuotis pirmaisiais krikščionybės amžiais, ypač paplito viduramžiais. Ilgus amžius atvaizdai buvo kuriami pagal XIII a. pasakojimų apie šventuosius rinkinį, vadinamą Aukso legenda, maldų ir giesmių tekstus. Bažnytiniame Tridento susirinkime (1545-1563) teologai sutvarkė ir pagrindė šventųjų vaizdavimo nuostatas.
Lietuvoje yra išlikusių senųjų atvaizdų ir kopijų, kuriose sekama bizantine tradicija, tačiau daugiausia jų sukurta po Bažnytinio Tridento susirinkimo. Buvo perimti bendri visai katalikų bažnyčiai siužetai ir pamaldumo raiškos formos. Šventieji vaizduojami su atributais – priskirtais simboliais ir su aureole – dieviška šviesa, gobiančia galvą. Stebuklingais pripažinti paveikslai puošiami brangiųjų metalų aptaisais, vainikuojami karūnomis. Ši tradicija perimta iš , Lietuvoje ji paplito baroko laikotarpiu. XVII a. pirmojoje pusėje aptaisais aprėpiami Dievo Motinos paveikslai, kiek vėliau imti puošti šventųjų paveikslai. Prie stebuklingų paveikslų kabinami votai - širdutės, rankos, kojos pavidalo brangių metalų dirbiniai, kaip padėkos ženklai už patirtas malones, išgijimus. Yra išlikusių ir stačiatikių ikonų, kilusių iš Lietuvos, kaip antai Surdegio Dievo Motinos ikona. Jos paprastai būna paauksuotos ir griežtai atvaizduotos. Dauguma vyrų ikonose vaizduojami su barzdomis, o visos moterys turi būtinai būti atvaizduotos su skaromis. Jos saugomos didžiausiose Lietuvos stačiatikių cerkvėse ir soboruose, koplyčiose: Vilniaus Skaisčiausios Dievo Motinos sobore, Kauno Apreiškimo katedroje, Surdegio Dievo Motinos ikonos koplyčioje, Vievio visų rusų Šventųjų koplyčioje ir kt.
Trakų bažnyčios paveikslas
Labiausiai išaukštinta tarp šventųjų – Švč. Mergelė Marija. Jos garbinimo pradininkai Lietuvoje – pranciškonų, domininkonų vienuolijos ir kunigaikštis Vytautas, kuris steigė Marijai pašvęstas bažnyčias. Tradiciškai su Vytautu siejamas seniausias Trakų bažnyčios Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, nors jis nutapytas trimis šimtmečiais vėliau. 1718 m. atsiranda pirmasis Lietuvoje popiežiaus vainikuotas šventasis paveikslas, nuo seno garsėjęs stebuklais. Paveikslo ikonografija artima bizantiniam (rus. Богородица Одигитрия) tipui: Dievo motinos galvą gaubia maforijus su graikišku kryželiu. Ji laiko kūdikį, kuris kairia ranka laimina, dešinėje laiko Evangeliją. Trižiedė rožės šakelė Marijos rankoje, nutapyta vėliau, simbolizuoja tris rožinio dalis.
Aušros vartų paveikslas
XVIII a. visoje LDK pradėti garbinti Trakų, Šeduvos, Žemaičių Kalvarijos, Kazokiškių, Linkuvos, Tverų ir daugelio Vilniaus bažnyčių Dievo Motinos paveikslai. Iki šiol garsiausias, didžiai gerbtinas yra Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas. Miesto vartai tapo Marijos, kuri vadinama Dangaus vartais, buveine. Aušros vartų Marijos kulto iniciatoriai – .
Paveikslas sukurtas XVII a. pradž. pagal flamandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. Aušros Vartų Marijos paveikslas yra daugiaprasmis: galime atpažinti Sopulingosios, Gailestingosios Švč. Mergelės Marijos, Nekalto prasidėjimo atvaizdų bruožų – ji be Kūdikio, ją supa spinduliai, dvylikos žvaigždžių vainikas, mėnulis. Nuo XVII a. Aušros vartų Marija vis puošiama auksuoto sidabro drabužiais, aptaisais, kabinami votai.
Kenčiančios Marijos vaizdinys
Žemiškoji Kristaus Motina minima tik penkiolika kartų, - Marijos vaidmuo neatskiriamas nuo jos vienybės su Kristumi, nuo Kristaus pradėjimo iki jo mirties. Ji vaizduojama Apreiškimo Jėzaus gimimo, Šventosios šeimos, Nukryžiavimo scenose, Kryžiaus kelio stotyse, Šventosios Dvasios atsiuntimo scenose.
Lietuvio sielai artimiausias kenčiančios Dievo Motinos vaizdinys – Pieta (it. 'gailestingumas'). Gedinčios Marijos su Sūnumi ant kelių paveikslas kilo iš viduramžių mistikos, paplito Vokietijoje. Lietuvoje jis jau žinomas nuo XV a., paplito XVII a., jį ypač pamėgo liaudies drožėjai. Liaudiškose Pietose Marija vaizduojama su vieną ar septynis sopulius simbolizuojančiais . Senuose maldynuose, giesmėse išvardijami visi septyni sopuliai.
Marija apdovanota malonėmis
Ilgainiui Bažnyčia suvokė, kad Marija, angelo pasveikinta „malonėmis apdovanotoji“, buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės. Nekaltojo prasidėjimo paveiksluose sekama XVII a. ispanų tapytojo Bartolomės Estebano Muriljo (Bartolomé Esteban Murillo) sukurta kompozicija. Jauna ilgaplaukė Marija prie krūtinės sudėjusi rankas maldai, balta suknele, mėlynu apsiaustu, po kojomis mėnulio pjautuvas, pamynusi – šėtoną, aplink galvą dvylikos žvaigždžių vainikas. „Marija buvo su kūnu ir siela paimta į dangų ir Viešpaties išaukštinta kaip karalienė“, - ši dogma buvo paskelbta XX a. viduryje. Religinėje dailėje jau nuo XIII a. ji vaizduojama nešama angelų į . Baroko laikotarpio dailėje Marija šlovinta Marijos ėmimo į dangų, Marijos vainikavimo siužetais. Kauno arkikatedroje puošniame raižytame XVII a. medžio altoriuje kabo 1686 m. dailininko Johano Gothardo Berkhofo (Johann Gotthard Berchhoff) nutapyti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Marijos vainikavimo paveikslai.
Rožinio Švč. Mergelė Marija
Kontempliatyvūs vienuolynai puoselėjo naujas marijinio pamaldumo formas. Nuo XVII a. Lietuvoje kūrėsi rožinio, škaplieriaus brolijos, kurios įrengdavo altorius, užsakydavo paveikslus. Domininkonai platino rožinio maldą. Rožinio Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslai vaizduoja šv. Dominyko viziją, kai Marija jam davė karoliukų vėrinį, kurį jis pavadino rožių vainiku. Kartu su šv. Dominyku grupuojama šio ordino globėja . Šv. Dominyko atributas – šuo su liepsnojančiu (misijų pamokslininko simbolis).
Panašiai komponuojama Švč. Mergelė Marija škaplierinė – vaizduojama karmelito vienuolio vizija. Vietoj rožinio kaip apsaugą nuo amžino pasmerkimo Marija dovanoja škaplierių.
Šventųjų patriarchų ir pranašų vaizdavimas
Šv. Ona paveiksluose
Šv. Oną, Marijos motiną, dažniausiai galima pamatyti Šventosios šeimos atvaizduose. Kompozicija, kur vaizduojama tik su Marija ir Kūdikiu, vadinama „Šventa Ona pati trečia“. Liaudies skulptūros, kuriose šv. Ona su knyga rankose moko Mariją, spaudos draudimo metu įgijo lietuvių kalbos išsaugojimo prasmę.
Šv. Juozapo atributai – lelija bei dailidės įrankiai
Šv. Juozapas - Marijos sužadėtinis, kuklusis Jėzaus globėjas, paskirtas visos bažnyčios globėju. Vakaruose jį imta išskirti, gerbti ir vaizduoti tik nuo XVI a. Lietuvos žmonės meldžia jo užtarimo dėl laimingos mirties, jo globai paveda šeimos tėvus, darbininkus. Šv. Juozapas vaizduojamas žilaplaukis, vyresnio amžiaus vyras su Kūdikiu ant rankų, jo atributai – , dailidės įrankiai.
Šv. Jonas Krikštytojas su nendriniu kryžiumi
Daugiausia bažnyčių Lietuvoje tituluotos Šv. Jono Krikštytojo vardu. Šventosios šeimos paveiksluose šv. Jonas Krikštytojas – vaikas su nendriniu kryžiumi. Tarp pranašų šv. Joną galima atpažinti iš kupranugarių odos apdaro, ilgų susitaršiusių plaukų, barzdos. Bažnyčių tradiciškai įkomponuojama Jėzaus krikšto Jordano upėje scena, kuri mažai ikonografiškai pakitusi nuo ankstyvosios krikščionybės laikų.
Šv. Marija Magdalietė vaizduojama nusidėjele
Šv. Marija Magdalietė (Magdalena) vaizduojama kaip jauna atgailaujanti nusidėjėlė – palaidais plaukais, pakėlusi ašarų pilnas akis į dangų, jos atributas – ir kryžius bei tepalų indelis. Fone matyti ola, kur, pasak legendos, po Kristaus mirties atsiskyrusi gyveno. Evangelinėje scenoje Vakarienė fariziejaus namuose Magdalena klūpo prie Kristaus kojų, šluosto jas ir tepa kvapniaisiais tepalais. Ji dalyvauja Nukryžiavimo ir Kristaus laidojimo scenose.
Kiti šventieji, vaizduojami bažnytiniame mene
- Apaštalai ir ,
- , Bažnyčios mokytojai
- ir atsiskyrėliai
- Angelai ir arkangelai
- .
Literatūra
- Lietuvos bažnytinis menas. – Kaunas: Šviesa, 2007.
- Lietuva. Šeimos enciklopedija – Kaunas: Šviesa, 2006
- Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, 1997.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos bažnytinis menas, Kas yra Lietuvos bažnytinis menas? Ką reiškia Lietuvos bažnytinis menas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lietuvos baznytinis menas sustiprejo ir subrendo XVII XVIII a kai Lietuvoje sustiprejo Lietuvos baznytiniame mene ypatinga pagarba reiskiama Svenciausiajai Mergelei Marijai bei kencianciam Kristui Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiSventuju vaizdavimas LietuvojeIkonografija Sventuju vaizdavimo tradicija ikonografija eme formuotis pirmaisiais krikscionybes amziais ypac paplito viduramziais Ilgus amzius atvaizdai buvo kuriami pagal XIII a pasakojimu apie sventuosius rinkinį vadinama Aukso legenda maldu ir giesmiu tekstus Baznytiniame Tridento susirinkime 1545 1563 teologai sutvarke ir pagrinde sventuju vaizdavimo nuostatas Lietuvoje yra islikusiu senuju atvaizdu ir kopiju kuriose sekama bizantine tradicija taciau daugiausia ju sukurta po Baznytinio Tridento susirinkimo Buvo perimti bendri visai kataliku baznyciai siuzetai ir pamaldumo raiskos formos Sventieji vaizduojami su atributais priskirtais simboliais ir su aureole dieviska sviesa gobiancia galva Stebuklingais pripazinti paveikslai puosiami brangiuju metalu aptaisais vainikuojami karunomis Si tradicija perimta is Lietuvoje ji paplito baroko laikotarpiu XVII a pirmojoje puseje aptaisais aprepiami Dievo Motinos paveikslai kiek veliau imti puosti sventuju paveikslai Prie stebuklingu paveikslu kabinami votai sirdutes rankos kojos pavidalo brangiu metalu dirbiniai kaip padekos zenklai uz patirtas malones isgijimus Yra islikusiu ir staciatikiu ikonu kilusiu is Lietuvos kaip antai Surdegio Dievo Motinos ikona Jos paprastai buna paauksuotos ir grieztai atvaizduotos Dauguma vyru ikonose vaizduojami su barzdomis o visos moterys turi butinai buti atvaizduotos su skaromis Jos saugomos didziausiose Lietuvos staciatikiu cerkvese ir soboruose koplyciose Vilniaus Skaisciausios Dievo Motinos sobore Kauno Apreiskimo katedroje Surdegio Dievo Motinos ikonos koplycioje Vievio visu rusu Sventuju koplycioje ir kt Traku baznycios paveikslas Labiausiai isaukstinta tarp sventuju Svc Mergele Marija Jos garbinimo pradininkai Lietuvoje pranciskonu domininkonu vienuolijos ir kunigaikstis Vytautas kuris steige Marijai pasvestas baznycias Tradiciskai su Vytautu siejamas seniausias Traku baznycios Dievo Motinos su Kudikiu paveikslas nors jis nutapytas trimis simtmeciais veliau 1718 m atsiranda pirmasis Lietuvoje popieziaus vainikuotas sventasis paveikslas nuo seno garsejes stebuklais Paveikslo ikonografija artima bizantiniam rus Bogorodica Odigitriya tipui Dievo motinos galva gaubia maforijus su graikisku kryzeliu Ji laiko kudikį kuris kairia ranka laimina desineje laiko Evangelija Triziede rozes sakele Marijos rankoje nutapyta veliau simbolizuoja tris rozinio dalis Ausros vartu paveikslas XVIII a visoje LDK pradeti garbinti Traku Seduvos Zemaiciu Kalvarijos Kazokiskiu Linkuvos Tveru ir daugelio Vilniaus baznyciu Dievo Motinos paveikslai Iki siol garsiausias didziai gerbtinas yra Ausros Vartu Gailestingumo Motinos paveikslas Miesto vartai tapo Marijos kuri vadinama Dangaus vartais buveine Ausros vartu Marijos kulto iniciatoriai Paveikslas sukurtas XVII a pradz pagal flamandu dailininko Martino de Voso pavyzdį Ausros Vartu Marijos paveikslas yra daugiaprasmis galime atpazinti Sopulingosios Gailestingosios Svc Mergeles Marijos Nekalto prasidejimo atvaizdu bruozu ji be Kudikio ja supa spinduliai dvylikos zvaigzdziu vainikas menulis Nuo XVII a Ausros vartu Marija vis puosiama auksuoto sidabro drabuziais aptaisais kabinami votai Kenciancios Marijos vaizdinys Zemiskoji Kristaus Motina minima tik penkiolika kartu Marijos vaidmuo neatskiriamas nuo jos vienybes su Kristumi nuo Kristaus pradejimo iki jo mirties Ji vaizduojama Apreiskimo Jezaus gimimo Sventosios seimos Nukryziavimo scenose Kryziaus kelio stotyse Sventosios Dvasios atsiuntimo scenose Lietuvio sielai artimiausias kenciancios Dievo Motinos vaizdinys Pieta it gailestingumas Gedincios Marijos su Sunumi ant keliu paveikslas kilo is viduramziu mistikos paplito Vokietijoje Lietuvoje jis jau zinomas nuo XV a paplito XVII a jį ypac pamego liaudies drozejai Liaudiskose Pietose Marija vaizduojama su viena ar septynis sopulius simbolizuojanciais Senuose maldynuose giesmese isvardijami visi septyni sopuliai Marija apdovanota malonemis Ilgainiui Baznycia suvoke kad Marija angelo pasveikinta malonemis apdovanotoji buvo apsaugota nuo gimtosios nuodemes Nekaltojo prasidejimo paveiksluose sekama XVII a ispanu tapytojo Bartolomes Estebano Muriljo Bartolome Esteban Murillo sukurta kompozicija Jauna ilgaplauke Marija prie krutines sudejusi rankas maldai balta suknele melynu apsiaustu po kojomis menulio pjautuvas pamynusi setona aplink galva dvylikos zvaigzdziu vainikas Marija buvo su kunu ir siela paimta į dangu ir Viespaties isaukstinta kaip karaliene si dogma buvo paskelbta XX a viduryje Religineje daileje jau nuo XIII a ji vaizduojama nesama angelu į Baroko laikotarpio daileje Marija slovinta Marijos emimo į dangu Marijos vainikavimo siuzetais Kauno arkikatedroje puosniame raizytame XVII a medzio altoriuje kabo 1686 m dailininko Johano Gothardo Berkhofo Johann Gotthard Berchhoff nutapyti Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu ir Marijos vainikavimo paveikslai Rozinio Svc Mergele Marija Kontempliatyvus vienuolynai puoselejo naujas marijinio pamaldumo formas Nuo XVII a Lietuvoje kuresi rozinio skaplieriaus brolijos kurios įrengdavo altorius uzsakydavo paveikslus Domininkonai platino rozinio malda Rozinio Svc Mergeles Marijos su Kudikiu paveikslai vaizduoja sv Dominyko vizija kai Marija jam dave karoliuku verinį kurį jis pavadino roziu vainiku Kartu su sv Dominyku grupuojama sio ordino globeja Sv Dominyko atributas suo su liepsnojanciu misiju pamokslininko simbolis Panasiai komponuojama Svc Mergele Marija skaplierine vaizduojama karmelito vienuolio vizija Vietoj rozinio kaip apsauga nuo amzino pasmerkimo Marija dovanoja skaplieriu Sventuju patriarchu ir pranasu vaizdavimasSv Ona paveiksluose Sv Ona Marijos motina dazniausiai galima pamatyti Sventosios seimos atvaizduose Kompozicija kur vaizduojama tik su Marija ir Kudikiu vadinama Sventa Ona pati trecia Liaudies skulpturos kuriose sv Ona su knyga rankose moko Marija spaudos draudimo metu įgijo lietuviu kalbos issaugojimo prasme Sv Juozapo atributai lelija bei dailides įrankiai Sv Juozapas Marijos suzadetinis kuklusis Jezaus globejas paskirtas visos baznycios globeju Vakaruose jį imta isskirti gerbti ir vaizduoti tik nuo XVI a Lietuvos zmones meldzia jo uztarimo del laimingos mirties jo globai paveda seimos tevus darbininkus Sv Juozapas vaizduojamas zilaplaukis vyresnio amziaus vyras su Kudikiu ant ranku jo atributai dailides įrankiai Sv Jonas Krikstytojas su nendriniu kryziumi Daugiausia baznyciu Lietuvoje tituluotos Sv Jono Krikstytojo vardu Sventosios seimos paveiksluose sv Jonas Krikstytojas vaikas su nendriniu kryziumi Tarp pranasu sv Jona galima atpazinti is kupranugariu odos apdaro ilgu susitarsiusiu plauku barzdos Baznyciu tradiciskai įkomponuojama Jezaus kriksto Jordano upeje scena kuri mazai ikonografiskai pakitusi nuo ankstyvosios krikscionybes laiku Sv Marija Magdaliete vaizduojama nusidejele Sv Marija Magdaliete Magdalena vaizduojama kaip jauna atgailaujanti nusidejele palaidais plaukais pakelusi asaru pilnas akis į dangu jos atributas ir kryzius bei tepalu indelis Fone matyti ola kur pasak legendos po Kristaus mirties atsiskyrusi gyveno Evangelineje scenoje Vakariene fariziejaus namuose Magdalena klupo prie Kristaus koju sluosto jas ir tepa kvapniaisiais tepalais Ji dalyvauja Nukryziavimo ir Kristaus laidojimo scenose Kiti sventieji vaizduojami baznytiniame meneApastalai ir Baznycios mokytojai ir atsiskyreliai Angelai ir arkangelai LiteraturaLietuvos baznytinis menas Kaunas Sviesa 2007 Lietuva Seimos enciklopedija Kaunas Sviesa 2006 Krikscioniskosios ikonografijos zodynas 1997