Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuvos muzika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Muzika Lietuvoje turi ilgas tradicijas.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Lietuvių liaudies muzika
Senoji lietuvių liaudies muzika - archajiška, apeiginės paskirties[reikalingas šaltinis] - iš pagoniškosios perėjusi į krikščioniškąją. Dainos - pagrindinis muzikinės kultūros paveldas, o ypač - tik Lietuvos šiaurrytinėje dalyje gyvuojančios sutartinės. Lietuvių liaudies dainos ypatingos tuo, kad dauguma jų yra apeiginės paskirties. Dainos skirstomos pagal gyvuojančius regionus ir dainų tekstų dialektą.
Lietuvos chorų muzika
Dainavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, einančias nuo sutartinių, kaimo vakarojimų laikų. Europoje XIX a. prasidėjus chorų sąjūdžiui, jis greitai išplito Lietuvoje. Chorai tarpukario Lietuvoje kūrėsi tiek mokymo įstaigose, tiek ir prie valstybinių įstaigų ar visuomenės organizacijų - pvz., Šaulių choras. Chorų sąskrydžiai, festivaliai, dažniasiai organizuojami pačių , išsirituliojo į fenomenalų pasaulio kultūros reiškinį - Dainų šventes, sutraukiančias tūkstančius atlikėjų bei žiūrovų. Chorai sovietmečiu padėjo išsaugoti tautinę kultūrą ir dvasią, kurią palaikė patriotinės dainos - „“ ir kt.
Lietuvos klasikinė ir šiuolaikinė modernioji muzika
- Taip pat žiūrėkite: Lietuvos kompozitorių sąrašas
Lietuvos klasikinės muzikos užuomazga - Valdovų rūmuose renesanso laikotarpiu atlikinėti kūriniai. Plėtojantis muzikinei raiškai ir populiarėjant muzikavimui dvaruose bei atsiradus muzikos mokymui mokyklose XIX a., susipažįstant su klasikų kūryba Lietuvoje radosi ne tik talentingų, pasaulinio garso atlikėjų - Jaša Cheifecas, bet ir Varšuvoje ar Vokietijos konservatorijose išsilavinimą gavusių talentingų kompozitorių: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mikas Petrauskas, Juozas Naujalis, Stasys Šimkus. Jų tradiciją, kūrybos stilių perėmė bei plėtojo pokaryje iškilę Julius Juzeliūnas, Vytautas Barkauskas, Osvaldas Balakauskas, Feliksas Bajoras, Bronius Kutavičius. Jie savo kūryboje sėkmingai derino tautiškas dermes bei harmonijas su modernistiniu stiliumi. Minimalistinę muzikos pakraipą plėtojo Mindaugas Urbaitis, Onutė Narbutaitė, Faustas Latėnas, Vidmantas Bartulis, Algirdas Martinaitis, Rytis Mažulis, Ričardas Kabelis, , Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika, .
Lietuvos estradinė muzika
Lietuvos estradinė muzika - lengvosios muzikos atšaka, susiformavusi XX a. pradžioje, sekant vakarų valstybių restoranų, kavinių, kabaretų pramoginių muzikinių programų mada. Tarpukario Lietuvoje žinomiausiais jos atlikėjais buvo Kauno kavinių maestro Danielius Dolskis bei iš jo žvaigždės laurus perėmęs Antanas Šabaniauskas. Estradinė muzika Lietuvoje suklestėjo savo koncertine forma XX a. septintajame dešimtmetyje. Pasižymėjo valdžios išlaikomi vokaliniai instrumentiniai ansambliai "Estradinės melodijos", "Nerija", saviveikliniai - "Gintarėliai", "Kertukai" bei kt. Jos plėtrą ir populiarumą stimuliavo ne tik televizijos atsiradimas, bet ir populiarus konkursas - "Vilniaus bokštai". Gilų pėdsaką paliko atlikėjas bardas Vytautas Kernagis. Atgimimas Lietuvoje pažadino naują patriotinės bei folkloru grįstos estradinės muzikos bangą. Susikūrus laisvai rinkai estradinė muzika komercializavosi ir tapo, daugeliu atvejų, privačia veikla, stimuliuojama radijo bei televizijos stočių bei pasilinksminimo įstaigų - klubų, restoranų, kavinių. Valstybė išlaiko tik kai kuriuos dūdų orkestrus, kurių repertuare įvairių progų metu atliekamos estradinės melodijos.
Džiazas Lietuvoje
Tarpukario Lietuvos spaudoje ne kartą mirgėjo žodis džiazas, tačiau manoma, tai nebuvo džiazo muzika, tačiau taip buvo vadinamos grupės, atliekančios populiarių šlagerių ir klasikinių kūrinių ištraukas. Deja, tam įrodyti ar paneigti neliko jokių patikimų įrašų.
Tarp žymiausių atlikėjų- pūtikai Petras Vyšniauskas, , solistė Neda Malūnavičiūtė. Daug žiūrovų sutraukia tarptautiniai Birštono, Kauno, Klaipėdos pilies ir Vilniaus džiazo festivaliai.
Televiziniai muzikiniai projektai
- Chorų karai
- Dainų daina
Švietimas
Lietuvoje veikia platus tinklas. Yra aukštosios mokyklos (pvz., Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir kitos papildomo ugdymo mokyklos, kuriose mokoma muzikos (pvz., meno mokyklose).
Nuorodos
- Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Archyvuota kopija 2014-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- Chorų žinios Archyvuota kopija 2011-02-15 iš Wayback Machine projekto.
- Muzikos tradicija ir modernumas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos muzika, Kas yra Lietuvos muzika? Ką reiškia Lietuvos muzika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Muzika Lietuvoje turi ilgas tradicijas Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiLietuviu liaudies muzikaPagrindinis straipsnis Lietuviu liaudies muzika Senoji lietuviu liaudies muzika archajiska apeigines paskirties reikalingas saltinis is pagoniskosios perejusi į krikscioniskaja Dainos pagrindinis muzikines kulturos paveldas o ypac tik Lietuvos siaurrytineje dalyje gyvuojancios sutartines Lietuviu liaudies dainos ypatingos tuo kad dauguma ju yra apeigines paskirties Dainos skirstomos pagal gyvuojancius regionus ir dainu tekstu dialekta KanklesLietuvos choru muzikaDainavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas einancias nuo sutartiniu kaimo vakarojimu laiku Europoje XIX a prasidejus choru sajudziui jis greitai isplito Lietuvoje Chorai tarpukario Lietuvoje kuresi tiek mokymo įstaigose tiek ir prie valstybiniu įstaigu ar visuomenes organizaciju pvz Sauliu choras Choru saskrydziai festivaliai dazniasiai organizuojami paciu issirituliojo į fenomenalu pasaulio kulturos reiskinį Dainu sventes sutraukiancias tukstancius atlikeju bei ziurovu Chorai sovietmeciu padejo issaugoti tautine kultura ir dvasia kuria palaike patriotines dainos ir kt Lietuvos klasikine ir siuolaikine modernioji muzikaTaip pat ziurekite Lietuvos kompozitoriu sarasas Lietuvos klasikines muzikos uzuomazga Valdovu rumuose renesanso laikotarpiu atlikineti kuriniai Pletojantis muzikinei raiskai ir populiarejant muzikavimui dvaruose bei atsiradus muzikos mokymui mokyklose XIX a susipazįstant su klasiku kuryba Lietuvoje radosi ne tik talentingu pasaulinio garso atlikeju Jasa Cheifecas bet ir Varsuvoje ar Vokietijos konservatorijose issilavinima gavusiu talentingu kompozitoriu Mikalojus Konstantinas Ciurlionis Mikas Petrauskas Juozas Naujalis Stasys Simkus Ju tradicija kurybos stiliu pereme bei pletojo pokaryje iskile Julius Juzeliunas Vytautas Barkauskas Osvaldas Balakauskas Feliksas Bajoras Bronius Kutavicius Jie savo kuryboje sekmingai derino tautiskas dermes bei harmonijas su modernistiniu stiliumi Minimalistine muzikos pakraipa pletojo Mindaugas Urbaitis Onute Narbutaite Faustas Latenas Vidmantas Bartulis Algirdas Martinaitis Rytis Mazulis Ricardas Kabelis Sarunas Nakas Gintaras Sodeika Lietuvos estradine muzikaPagrindinis straipsnis Lietuvos estradine muzika Lietuvos estradine muzika lengvosios muzikos atsaka susiformavusi XX a pradzioje sekant vakaru valstybiu restoranu kaviniu kabaretu pramoginiu muzikiniu programu mada Tarpukario Lietuvoje zinomiausiais jos atlikejais buvo Kauno kaviniu maestro Danielius Dolskis bei is jo zvaigzdes laurus peremes Antanas Sabaniauskas Estradine muzika Lietuvoje suklestejo savo koncertine forma XX a septintajame desimtmetyje Pasizymejo valdzios islaikomi vokaliniai instrumentiniai ansambliai Estradines melodijos Nerija saviveikliniai Gintareliai Kertukai bei kt Jos pletra ir populiaruma stimuliavo ne tik televizijos atsiradimas bet ir populiarus konkursas Vilniaus bokstai Gilu pedsaka paliko atlikejas bardas Vytautas Kernagis Atgimimas Lietuvoje pazadino nauja patriotines bei folkloru grįstos estradines muzikos banga Susikurus laisvai rinkai estradine muzika komercializavosi ir tapo daugeliu atveju privacia veikla stimuliuojama radijo bei televizijos stociu bei pasilinksminimo įstaigu klubu restoranu kaviniu Valstybe islaiko tik kai kuriuos dudu orkestrus kuriu repertuare įvairiu progu metu atliekamos estradines melodijos Dziazas LietuvojeTarpukario Lietuvos spaudoje ne karta mirgejo zodis dziazas taciau manoma tai nebuvo dziazo muzika taciau taip buvo vadinamos grupes atliekancios populiariu slageriu ir klasikiniu kuriniu istraukas Deja tam įrodyti ar paneigti neliko jokiu patikimu įrasu Tarp zymiausiu atlikeju putikai Petras Vysniauskas soliste Neda Malunaviciute Daug ziurovu sutraukia tarptautiniai Birstono Kauno Klaipedos pilies ir Vilniaus dziazo festivaliai Televiziniai muzikiniai projektaiChoru karai Dainu dainaSvietimasLietuvoje veikia platus tinklas Yra aukstosios mokyklos pvz Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir kitos papildomo ugdymo mokyklos kuriose mokoma muzikos pvz meno mokyklose NuorodosLietuvos teatro muzikos ir kino muziejus Archyvuota kopija 2014 01 02 is Wayback Machine projekto Choru zinios Archyvuota kopija 2011 02 15 is Wayback Machine projekto Muzikos tradicija ir modernumas Sis straipsnis apie Lietuva yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Sis straipsnis apie muzika yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį