Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių tautosaka anoniminė sakytinė didelio žmonių kolektyvo kūryba kuria buvo siekiama išsaugoti tradicijas ir perduo
Lietuvių tautosaka
Lietuvių tautosaka – anoniminė sakytinė didelio žmonių kolektyvo kūryba, kuria buvo siekiama išsaugoti tradicijas ir perduoti jas tolesnėms kartoms.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Lietuvių tautosakos rūšys
| Dainos: kasmetinių darbų ir papročių: | Pasakos: buitinės | Sakmės:
| Kita:
| patarlės priežodžiai |
Ištakos
Iš tolimųjų laikų liko tik žinių nuotrupos apie baltų ir konkrečiai - lietuvių tautosaką bei su ja susijusius papročius - atsitiktinės pastabos kronikose, metraščiuose, kelionių ar papročių aprašymuose. Pirmieji įsimintini tautosakos gyvavimą liudijantys faktai „Lietuvos TRS istorijos šaltiniuose“ (1955, t.1). Vulfstano (apie 887-901 m.) atsiliepimas: „Aisčiai turi įprotį numirėlį nesudegintą palikti gulėti giminių ir draugų tarpe 1 mėnesį, kartais - 2 mėnesius. <...> Ir visą laiką, lavonui viduje gulint, turi būti geriama ir žaidžiama iki tos dienos, kai jis sudeginamas“.
Vėlesni amžiai paliko senojo tikėjimo, buities liudijimų („Livonijos kroniką“, 1249 m. prūsų-kryžiuočių taikos sutartis) Kare žuvusių apraudojimas pastebėtas „Eiliuotoje Livonijos kronikoje XIII a.“ Taip pat lenkų kronikininkas Maciejus Miechovita „Veikale apie Sarmatų vadus“ 1517 m. pamini lietuvių dainą apie didžiojo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto nužudymą. XVI a. pabaigai priklauso veikalas, išsiskiriantis etnografinių, tautosakinių duomenų gausumu ir patikimumu. Tai Maciejaus Stryjkowskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“. Šį šaltinį papildo kiek anksčiau pasirodęs Aleksandro Guagninio „Europos Sarmatijos aprašymas“, kuriame naudotasi tuo pačiu Stryjkowskio kronikos rankraščiu.
Švietimo laikotarpis
XVII-XVIII a. gausėjo raštų iš vietinės kaimo buities papročių. Tokios knygos jau sudarė iškilią etnografinę kryptį anuometėje raštijoje lotynų, vokiečių kalbomis. Minėtini: Erhardo Wagnerio „Lietuvių gyvenimas ir papročiai Prūsijoje“, Johano Arnoldo Brando „Kelionė“, Teodoro Lepnerio „Prūsų lietuvis“, Motiejaus Pretorijaus „Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla“. Remiantis tiesioginiais stebėjimais, išsamiai apibūdinti vestuvių, krikštynų, laidojimo papročiai, gyventojų būdo ar buities charakteristikai pateikiama liaudies posakių, patarlių, raudų.
Sąmoninga, kryptinga ir plati tautosakinė veikla Lietuvoje prasidėjo tik XIX a. Šią veiklą skatino bendra Europos kraštų kultūrinė atmosfera, veržli romantizmo srovė, iškėlusi tautiškumą kaip konkrečiąją žmogaus dvasios esmę ir ieškojusi liaudyje, jos kūryboje šio tautiškojo elemento. Lietuvoje pradėjo busti tautos socialiniai ir nacionaliniai poreikiai. Pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys „Dainos oder Litauische Volkslieder“ pasirodė 1825 m. Karaliaučiuje. Jį parengė Liudvikas Rėza Karaliaučiaus universiteto profesorius, domėjęsis Lietuvių tautosaka, taip pat pirmą kartą išleidęs K. Donelaičio „Metus“. L. Rėza ir toliau vertino, apibūdino, nagrinėjo lietuvių liaudies dainas specialiuose straipsniuose. Po L. Rėzos Mažojoje Lietuvoje tautosakinė ir kultūrinė veikla ėmė vis labiaus silpti.
Lietuvoje švietimo ir visuomenės minties centras, skatinęs domėtis etnografija bei tautosaka, buvo Vilniaus universitetas. Universiteto auklėtiniai buvo žymieji tautosakininkai Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Liudvikas Adomas Jucevičius. 1829 m. Stanevičius išleido „Dainas Žemaičių“. Dainas jis laikė ne tik poetine kūryba, bet ir davė jų estetinės kritikos pavyzdį 1833 m. dainų leidinį papildė jų melodijų rinkinys „Pažymės žemaitiškos gaidos pridėtinos prie Dainų Žemaičių“.
Kitas veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvių tautosakos lobyno - Simonas Daukantas. 1835 m. surašytas, tačiau tik 1932 m. paskelbtas jo pasakų rinkinys „Pasakos masių“. 1846 m. išleistos „Dainelės žemaičių“. Į įvairaus pobūdžio S. Daukanto parengtas knygeles pateko apie 900 patarlių ir priežodžių. Daukantas gausiai pasiremdavo liaudies kūryba, ypač patarlėmis, kurdamas sintetinį praeities lietuvio valstiečio paveikslą „Darbuose senųjų lietuvių ir žemaičių“(1822 m.), o labiausiai - „Būde senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“(1845 m.).
Ano meto tautosaka rūpinosi ir Motiejus Valančius, 1869 m. išleidęs „Palangos Juzę“. Ši apysaka yra vienas pirmųjų bandymų kurti „liaudies literatūrą“ - beletristinius skaitymus, paremtus liaudies kūryba. Valančius taip pat išleido rinkinį „Patarlės žemaičių“. Tautosaką rinko ir ją, iš pradžių stilizuodamas, paskui autentišką, skelbė Laurynas Ivinksis savo „Metskaitliuose“.
Iškiliausi nuopelnai lietuvių tautosakos istorijoje priklauso broliams Juškoms. Nepaprastą užsidegimą tautosakai, kalbai, Antanas Juška savo veikloje derino su rimta moksline nuovoka. Jam padėjo brolis Jonas - kvalifikuotas filologas. Veliuonoje užrašyta pusšešto tūkstančio A. Juškos dainų, apie 1500 melodijų, aprašyti vestuvių papročiai, užrašyta 3000 žodžių. Didžiuosius dainynus broliai Juškos sugebėjo paskelbti mokslo centruose tiktai aktyviai remiami pažangių mokslininkų bei Rusijos mokslo įstaigų - Kazanės universiteto, Rusijos mokslo akademijos. Kazanėje mokytojavęs A. Juška išleido tris „Lietuviškų dainų“ tomus. 1880 m. paskelbtas ir vestuvių aprašas „Svotbinė rėda veliuoniečių lietuvių, surašyta per Antaną Juškevičią 1870 metuose“. Peterburge 1883 m. išėjo didžiulis „Lietuviškų svotbinių dainų“ tomas. ėmėsi leisti ir A. Juškos „Lietuvių kalbos žodyną“ gerokai vėliau (1990 m.) Krokuvos mokslų akademija išspauzdino A. Juškos užrašytas dainų melodijas „Lietuvių liaudies melodijos“. Brolių Juškų dainynai priskiriami prie fundamentalių kultūros reiškinių.
Senųjų tradicijų nykimas
XIX a. pab - XX a. prasidėjo senųjų tradicijų silpnėjimo laikotarpis. Liaudies kūrybą daugiausiai propagavo besikuriančios kultūrinės draugijos („Birutė“, „Daina“) ir naudojo ją savo veikloje. Energingas liaudies chorų organizatorius buvo Stasys Šimkus, XX a. pr. užrašęs per 1000 melodijų. 1907 m. Vilniuje įkurta Lietuvos mokslo draugija telkė tautosakos tyrinėtojus bei kaupė tautosakos rinkinius. Draugijos pirmininkas iki pat mirties - Jonas Basanavičius, jaunystėje rinkęs tautosaką, o vėliau būręs šiam darbui kitus. Didelis J. Basanavičiaus nuopelnas - didžiausi pasakų rinkiniai: „Lietuviškos pasakos“, „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“, „Lietuvių pasakos įvairios“. Taip pat vertingi Basanavičiaus dainų, raudų rinkiniai.
Nepriklausomoje Lietuvoje organizuoti tautosakos rinkimo ėmėsi Vytauto Didžiojo universiteto profesūros iniciatyva 1930 m. įsteigta Tautosakos komisija. Nuo 1935 m. moksliniu folkloristikos centru tapo lietuvių tautosakos archyvas. Tautosaka buvo publikuojama specialiuose leidiniuose „Mūsų tautosaka“, „Tautosakos darbai“. Tautosakos komisijos pirmininko Vinco Krėvės-Mickevičiaus parengtų rinkinių vertingiausias - iš bendro fondo sudarytas leidinys „Patarlės ir priežodžiai“. Darbų apie tautosaką iki Antrojo pasaulinio karo paskelbė Jonas Balys, Mykolas Biržiška, Balys Sruoga.
XX a. tradicinės kultūros nykimą paspartino politiniai visuomeniniai pokyčiai Lietuvoje. Sovietinė okupacija, masinės tremtys, „kultūrinė revoliucija“ ir pan. padarė šį procesą dar dramatiškesnį. 1980 m. Albinas Bernotas savo esė „Keliaujantys malūnai“ vaizdžiai aprašė tradicijų silpnėjimo laikotarpį: „Taip, liaudies daina pasitraukė iš mūsų meilės, darbo, buities, iš mūsų kasdienybės, ji liko mūsų šventėse, bet ir čia mes jau menki dainos kūrėjai, mes jau beveik ne dainininkai, o daugiau klausytojai, pasyvūs dainos vartotojai, kai ji mums skamba nuo scenos, iš radijo ar televizijos imtuvų. Ilga amžių tradicija, kai klausytojas buvo kartu ir dainininkas, ir dainos kūrėjas, apvirto aukštyn kojom, ir čia, kaip ir visur kitur, įvyko savotiškas „darbo pasidalijimas“, „specializacija“. Iš viešumos pasitraukė ne tik dainos, bet ir daug kitų tautosakos žanrų. Tradicinė kultūra nyko modernėjant visuomenei, keičiantis ūkinei veiklai, gyvenimo būdui, galvosenai ir jausenai.
Išsivadavimo laikotarpiu
Nors XX a. tautosaka išgyveno sunkų tradicijų nykimo laikotarpį, žmonių atmintyje ji išliko ilgai. Todėl ir XX a. antrojoje pusėje išliko daug tautosakos kūrinių. Keitėsi žanrai - keičiantis papročiams ir apeigoms sunyko darbo, kasmetinių papročių, vestuvių dainos. Tačiau sparčiai populiarėjo ir kūrėsi partizaninė kūryba, patriotinės dainos, jaunimo, meilės, šeimos dainos, romansai. Pasakas nustelbia anekdotai ir humoristiniai pasakojimai. Atgavus nepriklausomybę, 1992 m. atnaujintas „Tautosakos darbų“ leidimas. Spausdinami stambūs pluoštai partizanų dainų ir politinių anekdotų, šalia jų - svarbūs paliudijimai apie rezistencijos dainų neįtikėtiną gausą. Nepriklausomybės laikotarpiu taip pat plinta naujoviška tautosaka - vainikų užrašai, mažaraščių laiškų trafaretai, sveikinimai, linkėjimai ir pan. Rašto tekstu ir piešiniu pagrįsta „grafiti“ kūryba. Deja, naujoviška tautosaka meniniu požiūriu neretai esti menkavertė.
Šaltiniai
- Donatas Sauka. Lietuvių tautosaka. Vilnius, 2007. - 471 p. - ISBN 5-420-01609-5
- Leonardas Sauka. Lietuvių tautosaka. Kaunas, 1998. - 301 p. - ISBN 5-430-02685-9
- Saulius Žukas. Literatūra. Vilnius, 2007. - 49 p. - ISBN 978-9955-23-028-1
Nuorodos
- Lietuvių tautosaka Archyvuota kopija 2016-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvių tautosaka, referatas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių tautosaka, Kas yra Lietuvių tautosaka? Ką reiškia Lietuvių tautosaka?
Lietuviu tautosaka anonimine sakytine didelio zmoniu kolektyvo kuryba kuria buvo siekiama issaugoti tradicijas ir perduoti jas tolesnems kartoms Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiLietuviu tautosakos rusysDAINUOJAMOJI PASAKOJAMOJI SMULKIOJIDainos kasmetiniu darbu ir paprociu darbo apeigines kalendorines asmens ir seimos gyvenimo vestuvines krikstynu seimos meiles visuomeninio gyvenimo karines sukilimu partizanu kovu tremties Pasakos buitines stebuklines gyvulines melu pasakos pasakos be galo formulines Sakmes mitologines etnologines Kita padavimai legendos anekdotai pasakojimai patarles priezodziai mįsles minkles skaiciuotes greitakalbes oracijos garsu megdziojimai linkejimai laiminimai erzinimai zaidimai uzkalbejimai keiksmai ir kt IstakosIs tolimuju laiku liko tik ziniu nuotrupos apie baltu ir konkreciai lietuviu tautosaka bei su ja susijusius paprocius atsitiktines pastabos kronikose metrasciuose kelioniu ar paprociu aprasymuose Pirmieji įsimintini tautosakos gyvavima liudijantys faktai Lietuvos TRS istorijos saltiniuose 1955 t 1 Vulfstano apie 887 901 m atsiliepimas Aisciai turi įprotį numirelį nesudeginta palikti guleti giminiu ir draugu tarpe 1 menesį kartais 2 menesius lt gt Ir visa laika lavonui viduje gulint turi buti geriama ir zaidziama iki tos dienos kai jis sudeginamas Velesni amziai paliko senojo tikejimo buities liudijimu Livonijos kronika 1249 m prusu kryziuociu taikos sutartis Kare zuvusiu apraudojimas pastebetas Eiliuotoje Livonijos kronikoje XIII a Taip pat lenku kronikininkas Maciejus Miechovita Veikale apie Sarmatu vadus 1517 m pamini lietuviu daina apie didziojo Lietuvos kunigaikscio Zygimanto nuzudyma XVI a pabaigai priklauso veikalas issiskiriantis etnografiniu tautosakiniu duomenu gausumu ir patikimumu Tai Maciejaus Stryjkowskio Lenkijos Lietuvos Zemaiciu ir visos Rusios kronika Sį saltinį papildo kiek anksciau pasirodes Aleksandro Guagninio Europos Sarmatijos aprasymas kuriame naudotasi tuo paciu Stryjkowskio kronikos rankrasciu Svietimo laikotarpisXVII XVIII a gausejo rastu is vietines kaimo buities paprociu Tokios knygos jau sudare iskilia etnografine kryptį anuometeje rastijoje lotynu vokieciu kalbomis Minetini Erhardo Wagnerio Lietuviu gyvenimas ir paprociai Prusijoje Johano Arnoldo Brando Kelione Teodoro Lepnerio Prusu lietuvis Motiejaus Pretorijaus Prusijos įdomybes arba Prusijos regykla Remiantis tiesioginiais stebejimais issamiai apibudinti vestuviu krikstynu laidojimo paprociai gyventoju budo ar buities charakteristikai pateikiama liaudies posakiu patarliu raudu Samoninga kryptinga ir plati tautosakine veikla Lietuvoje prasidejo tik XIX a Sia veikla skatino bendra Europos krastu kulturine atmosfera verzli romantizmo srove iskelusi tautiskuma kaip konkreciaja zmogaus dvasios esme ir ieskojusi liaudyje jos kuryboje sio tautiskojo elemento Lietuvoje pradejo busti tautos socialiniai ir nacionaliniai poreikiai Pirmasis lietuviu liaudies dainu rinkinys Dainos oder Litauische Volkslieder pasirode 1825 m Karaliauciuje Jį parenge Liudvikas Reza Karaliauciaus universiteto profesorius domejesis Lietuviu tautosaka taip pat pirma karta isleides K Donelaicio Metus L Reza ir toliau vertino apibudino nagrinejo lietuviu liaudies dainas specialiuose straipsniuose Po L Rezos Mazojoje Lietuvoje tautosakine ir kulturine veikla eme vis labiaus silpti Lietuvoje svietimo ir visuomenes minties centras skatines dometis etnografija bei tautosaka buvo Vilniaus universitetas Universiteto aukletiniai buvo zymieji tautosakininkai Simonas Stanevicius Simonas Daukantas Liudvikas Adomas Jucevicius 1829 m Stanevicius isleido Dainas Zemaiciu Dainas jis laike ne tik poetine kuryba bet ir dave ju estetines kritikos pavyzdį 1833 m dainu leidinį papilde ju melodiju rinkinys Pazymes zemaitiskos gaidos pridetinos prie Dainu Zemaiciu Kitas veikejas prisidejes prie Lietuviu tautosakos lobyno Simonas Daukantas 1835 m surasytas taciau tik 1932 m paskelbtas jo pasaku rinkinys Pasakos masiu 1846 m isleistos Daineles zemaiciu Į įvairaus pobudzio S Daukanto parengtas knygeles pateko apie 900 patarliu ir priezodziu Daukantas gausiai pasiremdavo liaudies kuryba ypac patarlemis kurdamas sintetinį praeities lietuvio valstiecio paveiksla Darbuose senuju lietuviu ir zemaiciu 1822 m o labiausiai Bude senoves lietuviu kalnenu ir zemaiciu 1845 m Ano meto tautosaka rupinosi ir Motiejus Valancius 1869 m isleides Palangos Juze Si apysaka yra vienas pirmuju bandymu kurti liaudies literatura beletristinius skaitymus paremtus liaudies kuryba Valancius taip pat isleido rinkinį Patarles zemaiciu Tautosaka rinko ir ja is pradziu stilizuodamas paskui autentiska skelbe Laurynas Ivinksis savo Metskaitliuose Iskiliausi nuopelnai lietuviu tautosakos istorijoje priklauso broliams Juskoms Nepaprasta uzsidegima tautosakai kalbai Antanas Juska savo veikloje derino su rimta moksline nuovoka Jam padejo brolis Jonas kvalifikuotas filologas Veliuonoje uzrasyta pussesto tukstancio A Juskos dainu apie 1500 melodiju aprasyti vestuviu paprociai uzrasyta 3000 zodziu Didziuosius dainynus broliai Juskos sugebejo paskelbti mokslo centruose tiktai aktyviai remiami pazangiu mokslininku bei Rusijos mokslo įstaigu Kazanes universiteto Rusijos mokslo akademijos Kazaneje mokytojaves A Juska isleido tris Lietuvisku dainu tomus 1880 m paskelbtas ir vestuviu aprasas Svotbine reda veliuonieciu lietuviu surasyta per Antana Juskevicia 1870 metuose Peterburge 1883 m isejo didziulis Lietuvisku svotbiniu dainu tomas emesi leisti ir A Juskos Lietuviu kalbos zodyna gerokai veliau 1990 m Krokuvos mokslu akademija isspauzdino A Juskos uzrasytas dainu melodijas Lietuviu liaudies melodijos Broliu Jusku dainynai priskiriami prie fundamentaliu kulturos reiskiniu Senuju tradiciju nykimasXIX a pab XX a prasidejo senuju tradiciju silpnejimo laikotarpis Liaudies kuryba daugiausiai propagavo besikuriancios kulturines draugijos Birute Daina ir naudojo ja savo veikloje Energingas liaudies choru organizatorius buvo Stasys Simkus XX a pr uzrases per 1000 melodiju 1907 m Vilniuje įkurta Lietuvos mokslo draugija telke tautosakos tyrinetojus bei kaupe tautosakos rinkinius Draugijos pirmininkas iki pat mirties Jonas Basanavicius jaunysteje rinkes tautosaka o veliau bures siam darbui kitus Didelis J Basanaviciaus nuopelnas didziausi pasaku rinkiniai Lietuviskos pasakos Is gyvenimo veliu bei velniu Lietuviu pasakos įvairios Taip pat vertingi Basanaviciaus dainu raudu rinkiniai Nepriklausomoje Lietuvoje organizuoti tautosakos rinkimo emesi Vytauto Didziojo universiteto profesuros iniciatyva 1930 m įsteigta Tautosakos komisija Nuo 1935 m moksliniu folkloristikos centru tapo lietuviu tautosakos archyvas Tautosaka buvo publikuojama specialiuose leidiniuose Musu tautosaka Tautosakos darbai Tautosakos komisijos pirmininko Vinco Kreves Mickeviciaus parengtu rinkiniu vertingiausias is bendro fondo sudarytas leidinys Patarles ir priezodziai Darbu apie tautosaka iki Antrojo pasaulinio karo paskelbe Jonas Balys Mykolas Birziska Balys Sruoga XX a tradicines kulturos nykima paspartino politiniai visuomeniniai pokyciai Lietuvoje Sovietine okupacija masines tremtys kulturine revoliucija ir pan padare sį procesa dar dramatiskesnį 1980 m Albinas Bernotas savo ese Keliaujantys malunai vaizdziai aprase tradiciju silpnejimo laikotarpį Taip liaudies daina pasitrauke is musu meiles darbo buities is musu kasdienybes ji liko musu sventese bet ir cia mes jau menki dainos kurejai mes jau beveik ne dainininkai o daugiau klausytojai pasyvus dainos vartotojai kai ji mums skamba nuo scenos is radijo ar televizijos imtuvu Ilga amziu tradicija kai klausytojas buvo kartu ir dainininkas ir dainos kurejas apvirto aukstyn kojom ir cia kaip ir visur kitur įvyko savotiskas darbo pasidalijimas specializacija Is viesumos pasitrauke ne tik dainos bet ir daug kitu tautosakos zanru Tradicine kultura nyko modernejant visuomenei keiciantis ukinei veiklai gyvenimo budui galvosenai ir jausenai Issivadavimo laikotarpiuNors XX a tautosaka isgyveno sunku tradiciju nykimo laikotarpį zmoniu atmintyje ji isliko ilgai Todel ir XX a antrojoje puseje isliko daug tautosakos kuriniu Keitesi zanrai keiciantis paprociams ir apeigoms sunyko darbo kasmetiniu paprociu vestuviu dainos Taciau sparciai populiarejo ir kuresi partizanine kuryba patriotines dainos jaunimo meiles seimos dainos romansai Pasakas nustelbia anekdotai ir humoristiniai pasakojimai Atgavus nepriklausomybe 1992 m atnaujintas Tautosakos darbu leidimas Spausdinami stambus pluostai partizanu dainu ir politiniu anekdotu salia ju svarbus paliudijimai apie rezistencijos dainu neįtiketina gausa Nepriklausomybes laikotarpiu taip pat plinta naujoviska tautosaka vainiku uzrasai mazarasciu laisku trafaretai sveikinimai linkejimai ir pan Rasto tekstu ir piesiniu pagrįsta grafiti kuryba Deja naujoviska tautosaka meniniu poziuriu neretai esti menkaverte SaltiniaiDonatas Sauka Lietuviu tautosaka Vilnius 2007 471 p ISBN 5 420 01609 5 Leonardas Sauka Lietuviu tautosaka Kaunas 1998 301 p ISBN 5 430 02685 9 Saulius Zukas Literatura Vilnius 2007 49 p ISBN 978 9955 23 028 1NuorodosLietuviu tautosaka Archyvuota kopija 2016 03 28 is Wayback Machine projekto Lietuviu tautosaka referatas