Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rytų Europos virtuvė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Rytų Europos virtuvė | |
|---|---|
| Naudojama: | Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, Baltarusija, Ukraina |
| Valgymo įrankiai: | šaukštas, peilis, šakutė |
| Ląstelienos šaltiniai: | ruginė duona, bulvės |
| Baltymų šaltiniai: | mėsa, žuvis, pieno produktai |
| Riebalų šaltiniai: | taukai, saulėgrąžų, rapsų aliejus |
| Daržovės: | burokas, |
| Vaisiai: | laukinės ir kultūrinės uogos, obuolys |
| Prieskoniai: | krapas, krienas, lauras, kmynas, aguonos |
| Gėrimai: | midus, degtinė, trauktinės, gira, |
Rytų Europos virtuvė – kulinarinė tradicija, paplitusi Rytų Europos šalyse: Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Viena iš regioninių . Nors Balkanų šalys neretai laikomos Rytų Europa, jos dėl skirtingų istorinių įtakų į šią kulinarinę tradiciją nepatenka, o sudaro atskirą .
Apibrėžimas, raida ir įtakos
XIX a. pabaigoje atskiros Rytų Europos tautos sukonstravo savo nacionalines virtuves, išskirdamos svarbiausius nacionalinius patiekalus. Nepaisant to, Rytų Europos regiono šalių virtuvės turi daugiau tarpusavio panašumų negu skirtumų. Tai nulėmė ilga bendra istorinė patirtis (priklausymas Abiejų tautų respublikai, Rusijos imperijai, TSRS), panašios klimato sąlygos.
Apie IX–XI a. visame regione paplito ruginė duona, kuri tapo svarbiausiu maisto produktu. Tuo metu regiono valstybes (Lenkijos karalystę, Kijevo Rusią) veikė skirtingos tradicijos iš Vokietijos ir Bizantijos.
Nuo XIII a. Rytų Europos (ypač Rusijos) kulinariją labai stipriai paveikė . Per totorius, karaimus ir kitas Centrinės Azijos bei Sibiro tautas atkeliavo lakštiniai, virtiniai, įdaryti tešlos gaminiai, taip pat mėsos bei žuvies rūkymo tradicijos.
Nuo XVI–XVIII a. veikiant šioms rytietiškoms ir Vakarų Europos tradicijoms ATR susiformavo savita kulinarijos mokykla, apėmusi dabartinės Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijas. Joje paplito rafinuoti žvėrienos patiekalai, konditerijos gaminiai. Šiuo metu ši bajoriškoji kulinarinė tradicija yra nunykusi, tačiau iš jos yra išlikę tokie patiekalai kaip šakotis, žagarėliai, Kūčių stalo tradicijos, kurias dalinasi visos minėtosios šalys.
Nuo XVIII a. Rusijai užkariavus pajūrį, ATR, ir vis labiau atsidarant į Vakarus, Rusiška virtuvė prisijungė prie šių vakarietiškų tradicijų: visame regione ėmė stipriai plisti tuo metu nauji vakarietiški produktai bei technologijos: šokoladas, konditerija, daugybė prieskonių. Jekaterinos II valdymo laikais XVIII a. II pusėje apogėjų pasiekė rafinuota rusų-prancūzų virtuvė, paplitusi tarp Rusijos imperijos aristokratijos, kurios žymiausi patiekalai yra , Kijevo kotletas, Orlovo veršiena, šarlotė. Ši virtuvė paveikė visas tuometinės Rusijos imperijos tautas.
XIX a. Rytų Europą pasiekė bulvės, kurios labai stipriai paveikė valstietiškas virtuves, tapdamos vienu svarbiausiu produktu, galinčiu pakeisti ruginę duoną. Tuo metu galutinai susikristalizavo regiono nacionalinės virtuvės, paremtos valstiečių mitybos pagrindu.
XX a. TSRS ir komunistiniame bloke kulinarinės tradicijos labai sumenko dėl produktų stygiaus. Susiformavo savotiška . XX a. pabaigoje žlugus komunistiniam blokui atsikūrusios valstybės bando atgaivinti tradicines kulinarines tradicijas. Šiuo metu virtuves labai veikia globalizacijos procesai, kurie atneša daug naujovių.
Produktai
Rytų Europos virtuvės šalys dalijasi dideliu kiekiu bendrų produktų, kurie yra išskirtiniai kitų pasaulio kulinarinių tradicijų kontekste.
Nors daugumoje vakarietiškų virtuvių labiausiai paplitęs javas yra kvietys, o pagrindinis angliavandenių šaltinis – kvietinė duona, Rytų Europoje duona kepama iš rugių. Ši juoda ruginė duona su įvairiais variantais vis dar išlieka svarbiausias maisto produktas.
Nors Rytų Europoje naudojama šiek tiek augalinių baltymų (žirniai, pupos, riešutai), jie užima antraeilę reikšmę. Svarbiausi vis tiek išlieka gyvulinės kilmės baltymai. Tradiciškai naudojamos mėsos rūšys yra kiauliena, jautiena, paukštiena. Taip pat vartojama vietinė žuvis: daugiausia gėlavandenė (karpis, lydeka ir pan.), bet taip pat ir Baltijos jūros (silkės, kilkė, rečiau lašiša).
Tiek mėsa, tiek žuvis labai dažnai apdorojami rūkant. Tokiu būdu gaunamos labai įvairios dešrų rūšys, tarp kurių daug vietinės kilmės porūšių, pvz., lietuviškas skilandis, . Mėsa gali būti rūkoma ir gabalais (taip gaunama lenkiška Polędwica). Svarbus produktas yra rūkyti lašiniai, kurie naudojami kaip svarbus užkandis. Iš jo gaminami spirgučiai patiekiami kaip uždaras.
Ypač paplitęs pienas ir pieno produktai. Pienas vartojamas ne tik šviežias, bet daug dažniau perdirbtas. Sviestas naudojamas kaip svarbus riebalų šaltinis, grietinė – kaip svarbus uždaras beveik visiems patiekalams, rūgpienis, kefyras – kaip gėrimas, o varškė – kaip svarbus produktas, naudojamas įvairiuose patiekaluose. Regione paplitę ir sūriai, tačiau, skirtingai nei Vakarų Europoje jie mažai fermentuojami ir sūdomi. Tokiu būdu paplitę varškės, arba baltieji sūriai.
Kita fermentavimui naudojama produktų grupė – daržovės, grybai ir vaisiai. Jie gali būti rauginami, sūdomi (vėliau paplito marinavimo tradicijos). Rūgštus jų skonis ir fermentacijos bakterijos padeda virškinti riebų ir sunkų maistą. Dažniausiai fermentuojami agurkai, kopūstai, įvairūs grybai.
Daržovės naudojamos kaip ir kitur Europoje. Pažymėtinas gausus burokų, kopūstų naudojimas. Svarbią vietą racione užima laukiniai augalai: grybai, lapai, uogos.
Iki XVIII a., kol paplito egzotiškieji prieskoniai (pvz., pipiras) regione svarbiausi prieskoniai buvo vietinės žolelės. Tarp jų paminėtinas krapas, krienas, kmynas. Regionui būdingi neaštrūs patiekalai.
Patiekalai
Nors egzistuoja daug patiekalų, būdingų tik vienai nacionalinei virtuvei, tarp jų bendrumų yra labai daug.
Šaltieji patiekalai
Šaltieji patiekalai – svarbi Rytų Europos kulinarijos dalis. Jie dažnai naudojami švenčių metu. Dažniausiai vartojami patiekalai yra rūkytos mėsos, žuvies gaminiai, sūriai. Įdomi kulinarinė tradicija yra mėsos vyniotiniai, gaminami sukant kelias mėsos rūšis su vaisiais ir daržovėmis, verdant jas. Visame regione paplitusi šaltiena.
Čia paplitę virtų daržovių salotos, kurių bene garsiausios yra Rusiškos salotos (Оливье). Šios salotos turėjo įtakos Tarybinei virtuvei ir jų supaprastintas variantas buvo išplatintas visoje buvusioje TSRS. Lietuvoje jų variantas tapo žinomas kaip vinegretas.
Sriubos
Gausus sriubų pasirinkimas yra vienas Rytų Europos virtuvės ypatumų. Sriubos tradiciškai yra būtinas pietų patiekalas. Jos dažniausiai yra labai sočios, maistingos, uždaromos grietine ir spirgučiais. Sriubos gali būti verdamos iš pačių įvairiausių produktų: mėsos, žuvies, daržovių, grybų, lakštinių. Rusiškoje virtuvėje jos turi savo nacionalinius pavadinimus, tokius kaip , , barščiai, rasolnikai, . Lenkiškų nacionalinis valgis – irgi sriuba. Atskiruose regionuose žinomos ir (pvz., dzūkiška juka).
Svarbi tradicija yra šaltos sriubos, vartojamos dažniausiai vasarą. Regione paplitę šaltibarščiai, giros sriubos (), duonos sriubos (tiurja).
Karštieji patiekalai
Seniausi valgiai buvo įvairios grūdų košės, verdamos su mėsos gabaliukais, uodegomis, rūkytos mėsos gaminiais.
Iš mėsos dažniausiai gaminami , kotletai, kurių tradicijos atėjo iš Vokietijos.
Svarbi patiekalų grupė yra įdaryti kvietinės tešlos gaminiai, kurių dauguma perimti iš totorių ir kitų Azijos tautų. Tarp jų yra koldūnai, virtiniai, , čeburekai. Kitas visame regione paplitęs iš Azijos patiekalas yra balandėliai.
Tešlos valgiai (lakštiniai, skryliai, varškėčiai), taip pat blynai – dar vienas Rytų Europos virtuvės ypatumas. Jų formų ir ingredientų pasirinkimas yra labai didžiulis.
Tarp daržovių valgių svarbiausi bulviniai patiekalai, kurių įvairios variacijos sudaro nacionalinių virtuvių pagrindus. Bulvių plokštainis, vėdarai paplitę dideliame regione. Tuo tarpu cepelinai, žemaičių blynai – daugiau lokalūs valgiai.
Karštieji patiekalai labai dažnai valgomi su garnyru (virtomis daržovėmis, košėmis, bulvėmis). Svarbiu uždaru dažnai yra grietinė, krienai, garstyčios, kai kurie padažai.
Gėrimai
Rytų Europa – daugybės specifinių ir visame pasaulyje žinomų gėrimų tėvynė.
Iš nealkoholinių gėrimų čia paplitę laukinių žolelių arbatos, rauginti duonos gėrimai gira, vaisių ir uogų nuovirai (, kompotai), sultys. Kisielius yra vaisių ar uogų gėrimas sutirštintas krakmolu.
Seniausias žinomas alkoholinis gėrimas yra midus. Nors jį nacionaliniu gėrimu laiko visos Rytų Europos tautos, jis nėra specifinis vienai kuriai nors šaliai, o buvo paplitęs dideliame regione. Šiuo metu beveik išnykęs.
Degtinė, taip pat atsiradusi Rytų Europoje (nors dėl tikslios atsiradimo vietos diskutuojama) – dar vienas garsus visame pasaulyje gėrimas, kurio atradimas turėjo įtakos visai eilei kitų alkoholinių gėrimų. Tai ir starka, krupnikas, įvairios uogų, žolių ir vaisių trauktinės, Rygos juodasis balzamas ir kt.
Desertai
Seniausia paplitusi regione saldi tešla buvo mielinė kvietinė tešla, kuri naudota įvairiems saldiesiems patiekalams gaminti. Iš jos buvo kepamos bobos, varškės pyragai.
Didelį vaidmenį Rytų Europos konditerijoje atliko Abiejų Tautų Respublika, kurioje, veikiant Vakarų Europos, mažiau totorių ir karaimų, tradicijoms, susiformavo rafinuota konditerijos mokykla. Jos svarbiausias palikimas yra (išrasti Torunėje), šakotis, mozūrai, šimtalapis. Paplito ir virti riebaluose tešliniai gaminiai (, žagarėliai).
| Vakarietiškos virtuvės | |
|---|---|
| Britų (, , ) Airiška | (, , Švediška, , Suomiška) Žemyno: | Belgiška | | | Austriška | | | Slovakiška | | Viduržemio jūros: Portugališka | | Itališka | Kroatiška | | Graikiška | | : | | | | | Rytų Europos: | Lietuviška | Latviška | Estiška | Rusiška | | Užjūrio virtuvės: Amerikietiška | | | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Europos virtuvė, Kas yra Rytų Europos virtuvė? Ką reiškia Rytų Europos virtuvė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rytu Europos virtuveNaudojama Lenkija Lietuva Latvija Estija Rusija Baltarusija UkrainaValgymo įrankiai saukstas peilis sakuteSvarbiausi produktaiLastelienos saltiniai rugine duona bulvesBaltymu saltiniai mesa zuvis pieno produktaiRiebalu saltiniai taukai saulegrazu rapsu aliejusDarzoves burokas Vaisiai laukines ir kulturines uogos obuolysPrieskoniai krapas krienas lauras kmynas aguonosGerimai midus degtine trauktines gira Rytu Europos virtuve kulinarine tradicija paplitusi Rytu Europos salyse Lenkijoje Lietuvoje Latvijoje Estijoje Rusijoje Baltarusijoje Ukrainoje Viena is regioniniu Nors Balkanu salys neretai laikomos Rytu Europa jos del skirtingu istoriniu įtaku į sia kulinarine tradicija nepatenka o sudaro atskira Apibrezimas raida ir įtakosXIX a pabaigoje atskiros Rytu Europos tautos sukonstravo savo nacionalines virtuves isskirdamos svarbiausius nacionalinius patiekalus Nepaisant to Rytu Europos regiono saliu virtuves turi daugiau tarpusavio panasumu negu skirtumu Tai nuleme ilga bendra istorine patirtis priklausymas Abieju tautu respublikai Rusijos imperijai TSRS panasios klimato salygos Apie IX XI a visame regione paplito rugine duona kuri tapo svarbiausiu maisto produktu Tuo metu regiono valstybes Lenkijos karalyste Kijevo Rusia veike skirtingos tradicijos is Vokietijos ir Bizantijos Nuo XIII a Rytu Europos ypac Rusijos kulinarija labai stipriai paveike Per totorius karaimus ir kitas Centrines Azijos bei Sibiro tautas atkeliavo lakstiniai virtiniai įdaryti teslos gaminiai taip pat mesos bei zuvies rukymo tradicijos Nuo XVI XVIII a veikiant sioms rytietiskoms ir Vakaru Europos tradicijoms ATR susiformavo savita kulinarijos mokykla apemusi dabartines Lenkijos Lietuvos Baltarusijos ir Ukrainos teritorijas Joje paplito rafinuoti zverienos patiekalai konditerijos gaminiai Siuo metu si bajoriskoji kulinarine tradicija yra nunykusi taciau is jos yra islike tokie patiekalai kaip sakotis zagareliai Kuciu stalo tradicijos kurias dalinasi visos minetosios salys Nuo XVIII a Rusijai uzkariavus pajurį ATR ir vis labiau atsidarant į Vakarus Rusiska virtuve prisijunge prie siu vakarietisku tradiciju visame regione eme stipriai plisti tuo metu nauji vakarietiski produktai bei technologijos sokoladas konditerija daugybe prieskoniu Jekaterinos II valdymo laikais XVIII a II puseje apogeju pasieke rafinuota rusu prancuzu virtuve paplitusi tarp Rusijos imperijos aristokratijos kurios zymiausi patiekalai yra Kijevo kotletas Orlovo versiena sarlote Si virtuve paveike visas tuometines Rusijos imperijos tautas XIX a Rytu Europa pasieke bulves kurios labai stipriai paveike valstietiskas virtuves tapdamos vienu svarbiausiu produktu galinciu pakeisti rugine duona Tuo metu galutinai susikristalizavo regiono nacionalines virtuves paremtos valstieciu mitybos pagrindu XX a TSRS ir komunistiniame bloke kulinarines tradicijos labai sumenko del produktu stygiaus Susiformavo savotiska XX a pabaigoje zlugus komunistiniam blokui atsikurusios valstybes bando atgaivinti tradicines kulinarines tradicijas Siuo metu virtuves labai veikia globalizacijos procesai kurie atnesa daug naujoviu ProduktaiTradiciniai duonos kepalaiMesos produktu pasirinkimas Rytu Europos virtuves salys dalijasi dideliu kiekiu bendru produktu kurie yra isskirtiniai kitu pasaulio kulinariniu tradiciju kontekste Nors daugumoje vakarietisku virtuviu labiausiai paplites javas yra kvietys o pagrindinis angliavandeniu saltinis kvietine duona Rytu Europoje duona kepama is rugiu Si juoda rugine duona su įvairiais variantais vis dar islieka svarbiausias maisto produktas Nors Rytu Europoje naudojama siek tiek augaliniu baltymu zirniai pupos riesutai jie uzima antraeile reiksme Svarbiausi vis tiek islieka gyvulines kilmes baltymai Tradiciskai naudojamos mesos rusys yra kiauliena jautiena paukstiena Taip pat vartojama vietine zuvis daugiausia gelavandene karpis lydeka ir pan bet taip pat ir Baltijos juros silkes kilke reciau lasisa Tiek mesa tiek zuvis labai daznai apdorojami rukant Tokiu budu gaunamos labai įvairios desru rusys tarp kuriu daug vietines kilmes porusiu pvz lietuviskas skilandis Mesa gali buti rukoma ir gabalais taip gaunama lenkiska Poledwica Svarbus produktas yra rukyti lasiniai kurie naudojami kaip svarbus uzkandis Is jo gaminami spirguciai patiekiami kaip uzdaras Varskes ir suriu asortimentas Lenkijos parduotuveje Ypac paplites pienas ir pieno produktai Pienas vartojamas ne tik sviezias bet daug dazniau perdirbtas Sviestas naudojamas kaip svarbus riebalu saltinis grietine kaip svarbus uzdaras beveik visiems patiekalams rugpienis kefyras kaip gerimas o varske kaip svarbus produktas naudojamas įvairiuose patiekaluose Regione paplite ir suriai taciau skirtingai nei Vakaru Europoje jie mazai fermentuojami ir sudomi Tokiu budu paplite varskes arba baltieji suriai Kita fermentavimui naudojama produktu grupe darzoves grybai ir vaisiai Jie gali buti rauginami sudomi veliau paplito marinavimo tradicijos Rugstus ju skonis ir fermentacijos bakterijos padeda virskinti riebu ir sunku maista Dazniausiai fermentuojami agurkai kopustai įvairus grybai Darzoves naudojamos kaip ir kitur Europoje Pazymetinas gausus buroku kopustu naudojimas Svarbia vieta racione uzima laukiniai augalai grybai lapai uogos Iki XVIII a kol paplito egzotiskieji prieskoniai pvz pipiras regione svarbiausi prieskoniai buvo vietines zoleles Tarp ju paminetinas krapas krienas kmynas Regionui budingi neastrus patiekalai PatiekalaiRusiskos salotosUkrainietiski barsciaiStandartinis mesos patiekalas su padazu ir garnyruBaltarusiskas bulviu plokstainis Nors egzistuoja daug patiekalu budingu tik vienai nacionalinei virtuvei tarp ju bendrumu yra labai daug Saltieji patiekalai Saltieji patiekalai svarbi Rytu Europos kulinarijos dalis Jie daznai naudojami svenciu metu Dazniausiai vartojami patiekalai yra rukytos mesos zuvies gaminiai suriai Įdomi kulinarine tradicija yra mesos vyniotiniai gaminami sukant kelias mesos rusis su vaisiais ir darzovemis verdant jas Visame regione paplitusi saltiena Cia paplite virtu darzoviu salotos kuriu bene garsiausios yra Rusiskos salotos Olive Sios salotos turejo įtakos Tarybinei virtuvei ir ju supaprastintas variantas buvo isplatintas visoje buvusioje TSRS Lietuvoje ju variantas tapo zinomas kaip vinegretas Sriubos Gausus sriubu pasirinkimas yra vienas Rytu Europos virtuves ypatumu Sriubos tradiciskai yra butinas pietu patiekalas Jos dazniausiai yra labai socios maistingos uzdaromos grietine ir spirguciais Sriubos gali buti verdamos is paciu įvairiausiu produktu mesos zuvies darzoviu grybu lakstiniu Rusiskoje virtuveje jos turi savo nacionalinius pavadinimus tokius kaip barsciai rasolnikai Lenkisku nacionalinis valgis irgi sriuba Atskiruose regionuose zinomos ir pvz dzukiska juka Svarbi tradicija yra saltos sriubos vartojamos dazniausiai vasara Regione paplite saltibarsciai giros sriubos duonos sriubos tiurja Karstieji patiekalai Seniausi valgiai buvo įvairios grudu koses verdamos su mesos gabaliukais uodegomis rukytos mesos gaminiais Is mesos dazniausiai gaminami kotletai kuriu tradicijos atejo is Vokietijos Svarbi patiekalu grupe yra įdaryti kvietines teslos gaminiai kuriu dauguma perimti is totoriu ir kitu Azijos tautu Tarp ju yra koldunai virtiniai ceburekai Kitas visame regione paplites is Azijos patiekalas yra balandeliai Teslos valgiai lakstiniai skryliai varskeciai taip pat blynai dar vienas Rytu Europos virtuves ypatumas Ju formu ir ingredientu pasirinkimas yra labai didziulis Tarp darzoviu valgiu svarbiausi bulviniai patiekalai kuriu įvairios variacijos sudaro nacionaliniu virtuviu pagrindus Bulviu plokstainis vedarai paplite dideliame regione Tuo tarpu cepelinai zemaiciu blynai daugiau lokalus valgiai Karstieji patiekalai labai daznai valgomi su garnyru virtomis darzovemis kosemis bulvemis Svarbiu uzdaru daznai yra grietine krienai garstycios kai kurie padazai Gerimai Giros pardaveja Kaliningrade apie 1990 m Rytu Europa daugybes specifiniu ir visame pasaulyje zinomu gerimu tevyne Is nealkoholiniu gerimu cia paplite laukiniu zoleliu arbatos rauginti duonos gerimai gira vaisiu ir uogu nuovirai kompotai sultys Kisielius yra vaisiu ar uogu gerimas sutirstintas krakmolu Seniausias zinomas alkoholinis gerimas yra midus Nors jį nacionaliniu gerimu laiko visos Rytu Europos tautos jis nera specifinis vienai kuriai nors saliai o buvo paplites dideliame regione Siuo metu beveik isnykes Degtine taip pat atsiradusi Rytu Europoje nors del tikslios atsiradimo vietos diskutuojama dar vienas garsus visame pasaulyje gerimas kurio atradimas turejo įtakos visai eilei kitu alkoholiniu gerimu Tai ir starka krupnikas įvairios uogu zoliu ir vaisiu trauktines Rygos juodasis balzamas ir kt Desertai Spurgos Seniausia paplitusi regione saldi tesla buvo mieline kvietine tesla kuri naudota įvairiems saldiesiems patiekalams gaminti Is jos buvo kepamos bobos varskes pyragai Didelį vaidmenį Rytu Europos konditerijoje atliko Abieju Tautu Respublika kurioje veikiant Vakaru Europos maziau totoriu ir karaimu tradicijoms susiformavo rafinuota konditerijos mokykla Jos svarbiausias palikimas yra israsti Toruneje sakotis mozurai simtalapis Paplito ir virti riebaluose tesliniai gaminiai zagareliai Vakarietiskos virtuvesBritu Airiska Svediska Suomiska Zemyno Belgiska Austriska Slovakiska Vidurzemio juros Portugaliska Italiska Kroatiska Graikiska Rytu Europos Lietuviska Latviska Estiska Rusiska Uzjurio virtuves Amerikietiska