Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prūsijos karalystė vok Königreich Preußen 1701 1918 m gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros
Prūsijos karalystė
Prūsijos karalystė (vok. Königreich Preußen) – 1701–1918 m. gyvavusi Vokietijos valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros. Karalystę 1701 m. sausio 18 d. vietoje Prūsijos hercogystės įkūrė kurfiurstas Frydrichas III, tuo pačiu tapdamas Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Naujoji karalystė pakeitė faktiškai unijoje egzistavusią Brandenburgo-Prūsijos valstybę ir gyvavo iki ir po jos įvykusio Prūsijos karaliaus sosto atsisakymo 1918 m. lapkričio 9 d. – tuo metu karalystės teritorijoje sudaryta Prūsijos laisvoji valstybė.
| Prūsijos karalystė vok. Königreich Preußen | |||||
| Vokietijos imperijos dalis (1871–1918) | |||||
| |||||
| |||||
| Devizas Suum cuique | |||||
| Prūsijos karalystė (raudona) Vokietijos imperijoje 1871–1918 m. | |||||
| Sostinė | Berlynas | ||||
| Kalbos | Vokiečių | ||||
| Valdymo forma | Absoliutinė monarchija (iki 1848) Konstitucinė monarchija (nuo 1848) | ||||
| Karalius | |||||
| 1701–1713 (pirmas) | Frydrichas I | ||||
| 1888–1918 (paskutinis) | Vilhelmas II | ||||
| Istorija | |||||
| - Frydricho I karūnacija | 1701 m. sausio 18 d. | ||||
| - Vienos kongresas | 1815 m. birželio 9 d. | ||||
| - Vokietijos suvienijimas | 1871 m. sausio 18 d. | ||||
| - Vilhelmo II sosto atsisakymas | 1918 m. lapkričio 28 d. | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 1816 | 10 349 031 | ||||
| - 1871 | 24 689 000 | ||||
| - 1910 | 40 169 219 | ||||
| Valiuta | Reichstaleris (1701–1750) Prūsijos taleris (1750–1857) (1873–1914) | ||||
XVIII a. Prūsijos karalystė buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. XIX a. viduryje jos valdovų pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po 1871 m. suvienijimo Prūsija tapo Vokietijos imperijos autonomine dalimi, iki 1918 m. revoliucijos, o faktiškai iki 1934 m. sausio 30 d. turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Sostinė 1701 m. Karaliaučius, nuo 1772 m. Berlynas, 1806–1807 m. Klaipėda.
Istorija
| Pomerelijos ir Prūsijos istorija |
| Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija |
| Kryžiaus žygiai į Prūsiją |
| Vokiečių ordinas |
| Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng. |
| Brandenburgas-Prūsija |
| Prūsijos karalystė: |
| Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija |
| Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas |
| Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis) |
Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir Prūsijos hercogas Frydrichas Vilhelmas, miręs 1688 m. gegužės 9 d., savo valdas paliko sūnui Frydrichui, kuris 1701 m. sausio 18 d. Karaliaučiaus katedroje buvo karūnuotas Prūsijos karaliumi, o Brandenburgo-Prūsijos valstybė pakelta į Prūsijos karalystės rangą. Iki tol Šventojoje Romos imperijoje karalystės statusą turėjo tik Bohemija, tačiau Frydrichui pavyko įtikinti imperatorių Leopoldą I suteikti jam karaliaus titulą mainais į paramą ginklais Ispanijos įpėdinystės kare (1701–1714 m.). Faktiškai pirmuoju tikru Prūsijos karalystės karaliumi tapo tik jo sūnus Frydrichas Vilhelmas I 1713 m., kai įsigaliojo Utrechto sutartis.
1772 m. Per I Abiejų Tautų respublikos padalijimą Prūsija realizavo ilgai puoselėtą sumanymą sujungti Brandenburgą su Rytų Prūsija, o gavusi Vyslos žiotis, ėmė kontroliuoti Lenkijos prekybą su Vakarų Europa. 1793 m. Per II padalijimą Prūsijai atiteko Gdanskas, Torunė, Poznanė. Per III padalijimą ji prisijungė Lietuvos Užnemunę, dalį Palenkės ir Mazoviją su Varšuva.
1807–1815 m. Napoleonas Prūsijos karalystės žemėse buvo įkūręs Varšuvos kunigaikštystę. 1815 m. Vienos kongresas Prūsijai atidavė Poznanės provinciją, jai taip pat atiteko Altmarkas, Magdeburgas, Halberštadtas, Nešatelis, , Marka, -Ravensburgas Pareinėje ir Vestfalija.
Administracinis suskirstymas
1752 m. karaliaus Frydricho II nurodymu vietoje Prūsijos kunigaikštystėje buvusių 3 didelių sričių karalystė buvo suskirstyta į 10 sričių su naujomis įvairaus dydžio apskritimis. Po 3 naujas sritis įsteigta buvusiose Sembos ir Oberlando, 4 – Notangos srityse. Vietoje didžiųjų valsčių – hauptamtų – sukurtos apskritys – kreizai (vok. Kreis). Nuo tada Semboje Žiokų sritį sudarė , Žuvininkų ir . Tepliuvos sritį sudarė , Labguvos ir . Įsruties sritį (didžiausią Prūsijoje) sudarė Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos apskritys. Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos apskritys buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – lenkiškomis, dar kitos – vokiškomis. Buvo sukurtas Lietuvos departamentas bei Rytų Prūsijos departamentas.
Per 1815–1818 metų administracinę teritorinę reformą, vietoje departamentų sudarius Gumbinės apygardą su 16 apskričių ir Karaliaučiaus apygardą su 20 apskričių, apskritis tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su įvairiomis institucijomis, įvesta apskrities viršininko – landrato pareigybė. Lietuvos provincijoje vietoje buvusių 4 buvo sudaryta 10 apskričių (plotas apie 10 000 km²): Šilutės, Lankos (Pakalnės), Ragainės, Tilžės, Pilkalnio, Stalupėnų, Gumbinės, Įsruties, Darkiemio ir Geldapės (didžioji dalis Klaipėdos apskrities buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai). Klaipėdos apskritis su atitinkamomis struktūromis kaip ir kitos Prūsijos apskritys tuomet gavo visišką apskrities statusą (imta vadinti Kreis Memel). Vėliau atskirtos miestų apskritys (vok. Stadkreise) bei krašto apskritys (vok. Landkreise).
Dalys iki 1772 m.
- Prūsijos hercogystė
- Brandenburgas
- , , (nuo 1614 m.)
- Pomeranija, , (nuo 1648 m.)
- , (nuo 1657 m.)
- Magdeburgas (nuo 1680 m.)
- Noišatelis (nuo 1707)
- (nuo 1713)
- (nuo 1719)
- (nuo 1720, 1815)
- Silezija, (nuo 1742)
- Rytų Fryzija (nuo 1744)
1773–1775 m. prijungtos provincijos
- Rytų Prūsijos provincija (Lietuvos departamentas, )
- Vakarų Prūsijos provincija
- Naujoji Rytų Prūsija
Provincijos po 1808 m.
- Brandenburgas
- Silezijos provincija (nuo 1815 m.)
- (nuo 1815 m.)
- (1815–1946 m.)
- (nuo 1816 m.)
- (1822–1946 m.): (1815–1822 m.), Julicho-Klevės-Bergo provincija (1815–1822 m.)
- Rytų Prūsijos provincija (1824–1878 m.): Gumbinės apygarda, Karaliaučiaus apygarda
- Poznanės provincija (1848–1919 m.), buvusi Poznanės didžioji kunigaikštystė (1815–1848 m.)
- (1850–1945 m.): Hohencolernas-Hešingenas (1576–1850 m.), Hohencolernas-Zigmaringenas (1576–1850 m.)
- Hanoveris (nuo 1866 m.)
- (nuo 1866 m.)
Gyventojai ir plotas
| Demografinė raida tarp 1713 m. ir 1910 m. | |||||||
| 1713 m. | 1740 m. | 1786 m. | 1795 m. | 1806 m. | 1807 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 600 000 | 2 400 000 | 5 400 000 | 8 700 000 | 9 700 000 | 8 490 000 | ||
| 1816 m. | 1840 m. | 1861 m. | 1871 m. | 1880 m. | 1910 m. | ||
| 10 300 000 | 15 000 000 | 18 500 000 | 24 600 000 | 27 000 000 | 40 160 000 | ||
| |||||||
Teritorijos raida
| Metai | 1713 | 1740 | 1786 | 1795 | 1807 | 1816 | 1871 |
| Plotas km² | 114 000 | 119 000 | 195 000 | 300 000 | 158 000 | 280 000 | 348 780 |
Valdovai
- Frydrichas III, kurfiurstas, nuo 1701 m. karalius Prūsijai
- Frydrichas Vilhelmas I, Prūsijos karalius
- Frydrichas II
- Frydrichas Vilhelmas II
- Frydrichas Vilhelmas III
- Frydrichas Vilhelmas IV
- Vilhelmas I, nuo 1867 m. Šiaurės Vokietijos valstybių sąjungos prezidentas, nuo 1871 m. Vokiečių imperatorius.
- Frydrichas III
- Vilhelmas II, 1918 m. lapkričio 9 d. Vokietijoje kilus revoliucijai, atsisakė sosto.
Šaltiniai
- Mažosios Lietuvos enciklopedija, I–II t., Vilnius, 2000–2003
Literatūra
- Otto Büsch, Wolfgang Neugebauer: Moderne preussische Geschichte : 1648–1947. 3 Bände. Berlin 1981, De Gruyter Verlag, ISBN 3-11-008324-8
- Ingrid Mittenzwei/Erika Herzfeld: Brandenburg-Preußen 1648–1789. Verlag der Nation, Berlin 1. Auflage 1987, ISBN 3-373-00004-1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prūsijos karalystė, Kas yra Prūsijos karalystė? Ką reiškia Prūsijos karalystė?
Prusijos karalyste vok Konigreich Preussen 1701 1918 m gyvavusi Vokietijos valstybe Vidurio Europoje prie Baltijos juros Karalyste 1701 m sausio 18 d vietoje Prusijos hercogystes įkure kurfiurstas Frydrichas III tuo paciu tapdamas Prusijos karaliumi Frydrichu I Naujoji karalyste pakeite faktiskai unijoje egzistavusia Brandenburgo Prusijos valstybe ir gyvavo iki ir po jos įvykusio Prusijos karaliaus sosto atsisakymo 1918 m lapkricio 9 d tuo metu karalystes teritorijoje sudaryta Prusijos laisvoji valstybe Prusijos karalyste vok Konigreich PreussenVokietijos imperijos dalis 1871 1918 1701 1918 Veliava 1892 1918 Herbas 1873 1918 Devizas Suum cuiqueLocation of Prusijos karalystePrusijos karalyste raudona Vokietijos imperijoje 1871 1918 m Sostine BerlynasKalbos VokieciuValdymo forma Absoliutine monarchija iki 1848 Konstitucine monarchija nuo 1848 Karalius 1701 1713 pirmas Frydrichas I 1888 1918 paskutinis Vilhelmas IIIstorija Frydricho I karunacija 1701 m sausio 18 d Vienos kongresas 1815 m birzelio 9 d Vokietijos suvienijimas 1871 m sausio 18 d Vilhelmo II sosto atsisakymas 1918 m lapkricio 28 d Gyventojai 1816 10 349 031 1871 24 689 000 1910 40 169 219 Valiuta Reichstaleris 1701 1750 Prusijos taleris 1750 1857 1873 1914 XVIII a Prusijos karalyste buvo didziausia vokieciu gyvenama valstybe Europoje XIX a viduryje jos valdovu pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas Po 1871 m suvienijimo Prusija tapo Vokietijos imperijos autonomine dalimi iki 1918 m revoliucijos o faktiskai iki 1934 m sausio 30 d turejusia sava vyriausybe parlamenta ir vietinius įstatymus Sostine 1701 m Karaliaucius nuo 1772 m Berlynas 1806 1807 m Klaipeda IstorijaPrusijos veliava 1701 m Pomerelijos ir Prusijos istorijaPomerelijos kunigaikstyste Senoves PrusijaKryziaus zygiai į PrusijaVokieciu ordinasKaraliskoji Prusija Prusijos kng Brandenburgas PrusijaPrusijos karalyste Vakaru Prusija Rytu PrusijaDancigo koridorius Rytu Prusija Klaipedos krastasLenkija TSRS Kaliningrado sritis Sventosios Romos imperijos kurfiurstas Brandenburgo markgrafas ir Prusijos hercogas Frydrichas Vilhelmas mires 1688 m geguzes 9 d savo valdas paliko sunui Frydrichui kuris 1701 m sausio 18 d Karaliauciaus katedroje buvo karunuotas Prusijos karaliumi o Brandenburgo Prusijos valstybe pakelta į Prusijos karalystes ranga Iki tol Sventojoje Romos imperijoje karalystes statusa turejo tik Bohemija taciau Frydrichui pavyko įtikinti imperatoriu Leopolda I suteikti jam karaliaus titula mainais į parama ginklais Ispanijos įpedinystes kare 1701 1714 m Faktiskai pirmuoju tikru Prusijos karalystes karaliumi tapo tik jo sunus Frydrichas Vilhelmas I 1713 m kai įsigaliojo Utrechto sutartis 1772 m Per I Abieju Tautu respublikos padalijima Prusija realizavo ilgai puoseleta sumanyma sujungti Brandenburga su Rytu Prusija o gavusi Vyslos ziotis eme kontroliuoti Lenkijos prekyba su Vakaru Europa 1793 m Per II padalijima Prusijai atiteko Gdanskas Torune Poznane Per III padalijima ji prisijunge Lietuvos Uznemune dalį Palenkes ir Mazovija su Varsuva 1807 1815 m Napoleonas Prusijos karalystes zemese buvo įkures Varsuvos kunigaikstyste 1815 m Vienos kongresas Prusijai atidave Poznanes provincija jai taip pat atiteko Altmarkas Magdeburgas Halberstadtas Nesatelis Marka Ravensburgas Pareineje ir Vestfalija Administracinis suskirstymasPrusijos hercogyste ir karalyste 1600 1795 m Prusijos karalyste 1806 m Prusijos karalyste 1807 1871 m 1752 m karaliaus Frydricho II nurodymu vietoje Prusijos kunigaikstysteje buvusiu 3 dideliu sriciu karalyste buvo suskirstyta į 10 sriciu su naujomis įvairaus dydzio apskritimis Po 3 naujas sritis įsteigta buvusiose Sembos ir Oberlando 4 Notangos srityse Vietoje didziuju valsciu hauptamtu sukurtos apskritys kreizai vok Kreis Nuo tada Semboje Zioku sritį sudare Zuvininku ir Tepliuvos sritį sudare Labguvos ir Įsruties sritį didziausia Prusijoje sudare Įsruties Ragaines Tilzes ir Klaipedos apskritys Atsizvelgiant į vyraujancia tautybe vienos apskritys buvo vadinamos lietuviskomis kitos lenkiskomis dar kitos vokiskomis Buvo sukurtas Lietuvos departamentas bei Rytu Prusijos departamentas Per 1815 1818 metu administracine teritorine reforma vietoje departamentu sudarius Gumbines apygarda su 16 apskriciu ir Karaliauciaus apygarda su 20 apskriciu apskritis tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su įvairiomis institucijomis įvesta apskrities virsininko landrato pareigybe Lietuvos provincijoje vietoje buvusiu 4 buvo sudaryta 10 apskriciu plotas apie 10 000 km Silutes Lankos Pakalnes Ragaines Tilzes Pilkalnio Stalupenu Gumbines Įsruties Darkiemio ir Geldapes didzioji dalis Klaipedos apskrities buvo priskirta Karaliauciaus apygardai Klaipedos apskritis su atitinkamomis strukturomis kaip ir kitos Prusijos apskritys tuomet gavo visiska apskrities statusa imta vadinti Kreis Memel Veliau atskirtos miestu apskritys vok Stadkreise bei krasto apskritys vok Landkreise Dalys iki 1772 m Prusijos hercogyste Brandenburgas nuo 1614 m Pomeranija nuo 1648 m nuo 1657 m Magdeburgas nuo 1680 m Noisatelis nuo 1707 nuo 1713 nuo 1719 nuo 1720 1815 Silezija nuo 1742 Rytu Fryzija nuo 1744 1773 1775 m prijungtos provincijos Prusijos didziausia teritorija 1795 m Rytu Prusijos provincija Lietuvos departamentas Vakaru Prusijos provincija Naujoji Rytu PrusijaProvincijos po 1808 m Brandenburgas Silezijos provincija nuo 1815 m nuo 1815 m 1815 1946 m nuo 1816 m 1822 1946 m 1815 1822 m Julicho Kleves Bergo provincija 1815 1822 m Rytu Prusijos provincija 1824 1878 m Gumbines apygarda Karaliauciaus apygarda Poznanes provincija 1848 1919 m buvusi Poznanes didzioji kunigaikstyste 1815 1848 m 1850 1945 m Hohencolernas Hesingenas 1576 1850 m Hohencolernas Zigmaringenas 1576 1850 m Hanoveris nuo 1866 m nuo 1866 m Vokietijos imperija nuo 1871 m kurioje visiska valdzia turejo PrusijaGyventojai ir plotasDemografine raida tarp 1713 m ir 1910 m 1713 m 1740 m 1786 m 1795 m 1806 m 1807 m 1 600 000 2 400 000 5 400 000 8 700 000 9 700 000 8 490 0001816 m 1840 m 1861 m 1871 m 1880 m 1910 m 10 300 000 15 000 000 18 500 000 24 600 000 27 000 000 40 160 000Demografines raidos histograma Teritorijos raida Metai 1713 1740 1786 1795 1807 1816 1871Plotas km 114 000 119 000 195 000 300 000 158 000 280 000 348 780ValdovaiPrusijos karaliaus Frydricho karunavimasFrydrichas III kurfiurstas nuo 1701 m karalius Prusijai Frydrichas Vilhelmas I Prusijos karalius Frydrichas II Frydrichas Vilhelmas II Frydrichas Vilhelmas III Frydrichas Vilhelmas IV Vilhelmas I nuo 1867 m Siaures Vokietijos valstybiu sajungos prezidentas nuo 1871 m Vokieciu imperatorius Frydrichas III Vilhelmas II 1918 m lapkricio 9 d Vokietijoje kilus revoliucijai atsisake sosto SaltiniaiMazosios Lietuvos enciklopedija I II t Vilnius 2000 2003LiteraturaOtto Busch Wolfgang Neugebauer Moderne preussische Geschichte 1648 1947 3 Bande Berlin 1981 De Gruyter Verlag ISBN 3 11 008324 8 Ingrid Mittenzwei Erika Herzfeld Brandenburg Preussen 1648 1789 Verlag der Nation Berlin 1 Auflage 1987 ISBN 3 373 00004 1