Frydrichas Vilhelmas I dar žinomas kaip kareivių karalius vok der Soldatenkönig 1688 m rugpjūčio 15 d Berlyne 1740 m geg
Frydrichas Vilhelmas I

Frydrichas Vilhelmas I (dar žinomas kaip „kareivių karalius“, vok. der Soldatenkönig; 1688 m. rugpjūčio 15 d. Berlyne – 1740 m. gegužės 31 d. Potsdame) – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje.
Frydrichas Vilhelmas I dar žinomas kaip „kareivių karalius“, vok. der Soldatenkönig | |
---|---|
Hohenzollernų dinastija | |
Gimė | 1688 m. rugpjūčio 15 d. Berlyne |
Mirė | 1740 m. gegužės 31 d. (51 metai) Potsdame |
Tėvas | Frydrichas III |
Motina | Sofija Šarlotė |
Sutuoktinis (-ė) | Sofija Dorotėja |
Vaikai | Vilhalmina, Frydrichas II, Friderika Luiza, Filipina Šarlotė, Sofija Dorotėja Marija, Luizė Ulrika, Augustas Vilhelmas, Abna Amalija, Henrikas, Augustas Ferdinandas |
Antrasis Prūsijos karalius | |
Valdė | 1713–1740 |
Pirmtakas | Frydrichas III |
Įpėdinis | Frydrichas II |
Veikla | Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje. |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Frydrichas Vilhelmas I |
Biografija
Frydrichas Vilhelmas I, kilęs iš Hohenzollernų dinastijos, buvo trečiasis Frydricho III vaikas, iš antrosios santuokos su Hanoverio princese Sofija Šarlote. Turėjo vienintelę seserį Luizę Dorotėją, kuri 1700 m. ištekėjo už būsimojo Švedijos karaliaus Fredericko I, tačiau po penkerių metų mirė.
Šeima
Pats Frydrichas Vilhelmas vedė 1706 m. būsimojo Anglijos karaliaus Jurgio I (1714–1727 m.) vienintelę dukterį, Braunšveigo-Liuneburgo princesę, Sofiją Dorotėją, su kuria susilaukė keturiolikos vaikų, tarp jų – būsimojo sosto paveldėtojo Frydricho II bei Luizės Ulrikos, kuri 1744 m. ištekėjo už būsimojo Švedijos karaliaus Adolfo Frederiko (1751–1771 m.).
Valdymo bruožai
Pateko į istoriją kaip „kareivių karalius“, kadangi, nors buvo labai religingas, bet grubus, reikalavęs besąlygiško paklusnumo ir nuolat dėvėjo uniformą. Buvo pirmasis monarchas Europoje, nuolat dėvėjęs uniformą. Sukūrė absoliutinę monarchiją. Prūsiją valdė pavyzdingai ir taupiai, organizuodamas valstybę pagal kariuomenės pavyzdį. Reformavo karališkuosius domenus ir Generalinius sąskaitybos rūmus. Sukūrė gerai funkcionavusį valdymo aparatą, išugdė ištikimų ir taupių valdininkų armiją, kurių dėka į valstybės iždą surinko 9 milijonus talerių. Valdovų rūmų ir kitų valdžios institucijų išlaidas sumažino 6 kartus. Centrine valdymo įstaiga tapo .
Buvo veikiamas idėjų. Vadovavosi nuostata, kad visuomenei pakanka Biblijos ir karinio statuto. Skatino žemės ūkį ir merkantilizmą, rūpinosi, kad valstiečiai keltųsi į naujas žemes ir šitaip padidino gaunamos žemės ūkio produkcijos kiekį.
Jo laikais Prūsijoje – pirmojoje valstybėje Europoje – buvo pradėtas įgyvendinti visuotinio privalomo pradinio švietimo principas. Visuotinio pradinio mokymo idėja buvo pirmąsyk deklaruota 1717 m. rugsėjo 28 d. karaliaus paliepime, vad. Schuledikt, o 1736 m. buvo patvirtinti vadinamieji Principia regulativa – projektas, kaip realizuoti visuotinį pradinį švietimą.
Pirmuoju luomu valstybėje pavertė karininkų bajorų korpusą. 1733 m. paskelbė vad. „kantonistų reglamentą“ (vok. Kantonreglement), pagal kurį visa Prūsija buvo padalinta į specialias karines apygardas – kantonus. Karinei tarnybai pradėta registruoti visus vyriškos lyties vaikus, o kariuomenę įsakyta papildyti kiekvienam pulkui imant sveikus, 20 metų sulaukusius rekrūtus iš jam priskirto kantono. Nuo to laiko karo prievolininkų pagrindą Prūsijoje sudarė valstiečiai. Priverstinę bajorų tarnybą pakeitė mokesčiu. Tai leido nuo 38 000 iki 83 000 žmonių padidinti Prūsijos kariuomenę, ji tapo trečioji pagal dydį Europoje. Kariuomenės kovingumą stiprino muštru ir drausme. Taip pat šiurkščiai auklėjo savo sūnų, būsimąjį – Frydrichą II.
Palikuonys
Santuokoje su Sofija Dorotėja (1687–1757) gimė keturiolika vaikų iš kurių išgyveno dešimt:
- Vilhelmina Prūsė (1709–1758), Baireito markgrafė;
- Frydrichas (1712–1786), busimasis Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis;
- Frederika Luiza Prūsė (1714–1784), 1729 metais ištekėjo už Brandenburgo markgrafo Karolio Vilhelmo Frydricho;
- Filipina Šarlotė Prūsė (1716–1801), 1733 metais ištekėjo už Karolio I Braunšveig;
- Sofija Dorotėja Marija Prūsė (1719–1765), 1734 metais ištekėjo už Frydriko Vilhelmo Brandenburg;
- Luiza Ulricha Prūsė (1720–1782), 1744 mertais ištekėjo už Švedijos karaliaus Adolfo Frederiko;
- Augustas Vilhelmas Prūsas (1722–1758), 1742 metais vedė Luizą Amaliją, jų sūnus Frydrichas Vilhelmas taps Prūsijos karaliumi po bevaikio Frydricho II;
- Amalija Prūsė (1723–1787), vienuolė;
- Henrikas Prūsas (1726–1802), 1752 m. vedė Vilhelminą;
- Augustas Ferdinandas Prūsas (1730–1813), 1755 m. vedė Aną Elžbietą Luizą.
Nuorodos
Frydrichas Vilhelmas I Gimė: 1688 rugpjūčio 14 Mirė: 1740 kovo 31 | ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Frydrichas I | Prūsijos karalius 1713–1740 | Po to: Frydrichas II |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frydrichas Vilhelmas I, Kas yra Frydrichas Vilhelmas I? Ką reiškia Frydrichas Vilhelmas I?
Frydrichas Vilhelmas I dar zinomas kaip kareiviu karalius vok der Soldatenkonig 1688 m rugpjucio 15 d Berlyne 1740 m geguzes 31 d Potsdame Sventosios Romos imperijos kurfiurstas Brandenburgo markgrafas ir karalius Prusijoje Frydrichas Vilhelmas I dar zinomas kaip kareiviu karalius vok der SoldatenkonigHohenzollernu dinastijaGime 1688 m rugpjucio 15 d BerlyneMire 1740 m geguzes 31 d 51 metai PotsdameTevas Frydrichas IIIMotina Sofija SarloteSutuoktinis e Sofija DorotejaVaikai Vilhalmina Frydrichas II Friderika Luiza Filipina Sarlote Sofija Doroteja Marija Luize Ulrika Augustas Vilhelmas Abna Amalija Henrikas Augustas FerdinandasAntrasis Prusijos karaliusValde 1713 1740Pirmtakas Frydrichas IIIĮpedinis Frydrichas IIVeikla Sventosios Romos imperijos kurfiurstas Brandenburgo markgrafas ir karalius Prusijoje Zymus apdovanojimaiOrder Orla CzarnegoVikiteka Frydrichas Vilhelmas IBiografijaFrydrichas Vilhelmas I vaikystejeFrydricho Vilhelmo I zmona Sofija Doroteja Frydrichas Vilhelmas I kiles is Hohenzollernu dinastijos buvo treciasis Frydricho III vaikas is antrosios santuokos su Hanoverio princese Sofija Sarlote Turejo vienintele seserį Luize Doroteja kuri 1700 m istekejo uz busimojo Svedijos karaliaus Fredericko I taciau po penkeriu metu mire SeimaPats Frydrichas Vilhelmas vede 1706 m busimojo Anglijos karaliaus Jurgio I 1714 1727 m vienintele dukterį Braunsveigo Liuneburgo princese Sofija Doroteja su kuria susilauke keturiolikos vaiku tarp ju busimojo sosto paveldetojo Frydricho II bei Luizes Ulrikos kuri 1744 m istekejo uz busimojo Svedijos karaliaus Adolfo Frederiko 1751 1771 m Valdymo bruozaiPateko į istorija kaip kareiviu karalius kadangi nors buvo labai religingas bet grubus reikalaves besalygisko paklusnumo ir nuolat devejo uniforma Buvo pirmasis monarchas Europoje nuolat devejes uniforma Sukure absoliutine monarchija Prusija valde pavyzdingai ir taupiai organizuodamas valstybe pagal kariuomenes pavyzdį Reformavo karaliskuosius domenus ir Generalinius saskaitybos rumus Sukure gerai funkcionavusį valdymo aparata isugde istikimu ir taupiu valdininku armija kuriu deka į valstybes izda surinko 9 milijonus taleriu Valdovu rumu ir kitu valdzios instituciju islaidas sumazino 6 kartus Centrine valdymo įstaiga tapo Buvo veikiamas ideju Vadovavosi nuostata kad visuomenei pakanka Biblijos ir karinio statuto Skatino zemes ukį ir merkantilizma rupinosi kad valstieciai keltusi į naujas zemes ir sitaip padidino gaunamos zemes ukio produkcijos kiekį Jo laikais Prusijoje pirmojoje valstybeje Europoje buvo pradetas įgyvendinti visuotinio privalomo pradinio svietimo principas Visuotinio pradinio mokymo ideja buvo pirmasyk deklaruota 1717 m rugsejo 28 d karaliaus paliepime vad Schuledikt o 1736 m buvo patvirtinti vadinamieji Principia regulativa projektas kaip realizuoti visuotinį pradinį svietima Pirmuoju luomu valstybeje paverte karininku bajoru korpusa 1733 m paskelbe vad kantonistu reglamenta vok Kantonreglement pagal kurį visa Prusija buvo padalinta į specialias karines apygardas kantonus Karinei tarnybai pradeta registruoti visus vyriskos lyties vaikus o kariuomene įsakyta papildyti kiekvienam pulkui imant sveikus 20 metu sulaukusius rekrutus is jam priskirto kantono Nuo to laiko karo prievolininku pagrinda Prusijoje sudare valstieciai Priverstine bajoru tarnyba pakeite mokesciu Tai leido nuo 38 000 iki 83 000 zmoniu padidinti Prusijos kariuomene ji tapo trecioji pagal dydį Europoje Kariuomenes kovinguma stiprino mustru ir drausme Taip pat siurksciai auklejo savo sunu busimajį Frydricha II PalikuonysFrydricho Vilhelmo I sunus Karolio Pranciskaus Ruski portretas 1737 m Santuokoje su Sofija Doroteja 1687 1757 gime keturiolika vaiku is kuriu isgyveno desimt Vilhelmina Pruse 1709 1758 Baireito markgrafe Frydrichas 1712 1786 busimasis Prusijos karalius Frydrichas II Didysis Frederika Luiza Pruse 1714 1784 1729 metais istekejo uz Brandenburgo markgrafo Karolio Vilhelmo Frydricho Filipina Sarlote Pruse 1716 1801 1733 metais istekejo uz Karolio I Braunsveig Sofija Doroteja Marija Pruse 1719 1765 1734 metais istekejo uz Frydriko Vilhelmo Brandenburg Luiza Ulricha Pruse 1720 1782 1744 mertais istekejo uz Svedijos karaliaus Adolfo Frederiko Augustas Vilhelmas Prusas 1722 1758 1742 metais vede Luiza Amalija ju sunus Frydrichas Vilhelmas taps Prusijos karaliumi po bevaikio Frydricho II Amalija Pruse 1723 1787 vienuole Henrikas Prusas 1726 1802 1752 m vede Vilhelmina Augustas Ferdinandas Prusas 1730 1813 1755 m vede Ana Elzbieta Luiza NuorodosFrydrichas Vilhelmas IHohenzollernaiGime 1688 rugpjucio 14 Mire 1740 kovo 31Karaliskieji titulaiPries tai Frydrichas I Prusijos karalius 1713 1740 Po to Frydrichas II