Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stalupėnų apskritis vok Landkreis Stallupönen nuo 1938 m Ebenrodės apskritis Landkreis Ebenrode 1818 1871 m Prūsijos kar
Stalupėnų apskritis
Stalupėnų apskritis (vok. Landkreis Stallupönen, nuo 1938 m. Ebenrodės apskritis, Landkreis Ebenrode) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Stalupėnai.
| Stalupėnų apskritis Landkreis Stallupönen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Apskritis Gumbinės apygardoje (melsva) iki 1905 m. | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Gumbinės apygarda | |||
| Administracinis centras | Stalupėnai | |||
| Plotas | 703,9 km² | |||
Geografija
Apėmė Mažosios Lietuvos rytinę dalį Rausvės, baseinuose ir Pisos aukštupį Romintos girios šiauriniame pakraštyje. Ribojosi su Vilkaviškio, Pilkalnio, Gumbinės, Geldapės apskritimis. 1939 m. apskrities plotas buvo 703,9 km², gyveno 41 265 gyventojai, 58,6 gyv./km².
Apskrityje buvo du miestai – Stalupėnai, 1938 m. pervadintas Ebenrode ir Eitkūnai, 165 seniūnijos ir 2 valstybiniai dvarai. Apskrityje buvo 9 evangelikų liuteronų parapijos: Bildviečiai, Enciūnai, Gėritai, Katniava, Košūbai, Pilupėnai, Stalupėnai, Žirgupėnai ir Tolminkiemis.
Istorija
Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje priskirtini Kundos kultūrai. XIII a. šioje teritorijoje gyveno prūsai nadruviai. Vokiečių ordinas galutinai įsitvirtino tik XIV a. viduryje, kai buvo numalšintas Didysis prūsų sukilimas. 1656 m. kraštą nuniokojo totoriai. Iki 1709–1711 m. maro ir po jo sekusio bado krašte daugumą gyventojų sudarė lietuvininkai laukininkai. Po to prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė gyventojų tautinę sudėtį, bet išliko lietuviški vietovardžiai. Be to, ir atsikėlę vokiečiai, norėdami pabrėžti neva bajorišką kilmę, dažnai prie savo vardo pridėdavo von (liet. fon–iš) ir vietovardžio pavadinimą, todėl net XIX a. pabaigoje buvo sunku atskirti, kuris lietuvis, kuris vokietis.
Kraštas pasižymėjo žemės ūkio kultūra, gyvulininkyste, garsėjo auginamais arkliais ir žirgais. Ypač žirgais garsėjo miestelis ir dvaras 11 km. į pietvakarius nuo Stalupėnų. Trakėnų dvare Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I 1732 m. įsteigė žirgyną, kuriame buvo auginama per 1200 arklių. Kergiant nedidelius vietinius arklius su atvežtais vokiečių milžinais, buvo išvesta gera ir patvari trakėnų žirgų veislė. Valdžios remiami ir kiti ūkininkai pradėjo auginti arklius, kuriuos nuo 1821 m. pradėjo supirkinėti Prūsijos ir Vokietijos kariuomenės. Amžiaus pabaigoje net du trečdaliai Vokietijos kariuomenės žirgų buvo kilę ir Rytprūsių. 1932 m. minint žirgyno 200 m. jubiliejų Trakėnų parke buvo pastatyta žirgo skulptūra, apšviesta šviesa.
1824 m. sausio 1 d. Žirgupėnai buvo prijungti prie Gumbinės apskrities. 1938 m. rugsėjo 7 d. naciai pervadino daugelį Mažosios Lietuvos vietovių. Stalupėnai, o nuo 1939 m. sausio 1 d. ir apskritis pervadinta Ebenrodės vardu. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo du miestai, 165 savivaldybės ir du valstybiniai dvarai.
1944 m. rudenį apskritį okupavo TSRS. Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta 50 metų kraštą perdavė valdyti Tarybų Sąjungai. Buvo sudaryta Kaliningrado sritis, joje – Nesterovo rajonas, apėmęs beveik visą Stalupėnų apskritį.
1894 m. per apskritį nutiestas geležinkelis Tilžė–Stalupėnai bei valstybinis plentas.
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:
| Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m. | |||||||
| 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 45 329 | 44 336 | 43 453 | 43 515 | 42 220 | 40 823 | ||
| |||||||
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 45 329 | n.d. | 532 | 368 |
| 1900 | 44 336 | 43 034 | 737 | |
| 1910 | 43 453 | 41 892 | 985 | |
| 1925 | 43 515 | 42 342 | 863 | 199 |
| 1933 | 42 220 | 40 890 | 1 019 | 191 |
| 1939 | 40 823 | 38 558 | 1 019 | 106 |
Lietuviai
Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1890 m. Stalupėnų apskrityje iš 45 329 gyventojų lietuviais užsirašė 2250, apie 0,5 % žmonių, nors to meto žmonių prisiminimuose pažymima, kad ir mieste, ir kaime dauguma kalbėjo lietuviškai. Tik lietuviškai buvo kalbama turguose, į kuriuos dėl pigių pramoninių prekių suvažiuodavo kapsai ir suvalkiečiai.
Stalupėnų apskritis neatsiejama nuo Kristijono Donelaičio vardo. Jis 1740–1743 m. mokytojavo Stalupėnuose, o nuo 1743 m. iki mirties buvo Tolminkiemio kunigas.
Šaltiniai
- Varpas, 1892 m. Nr.10
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 753–757 psl.
- Das Ortsbuch für das Deutsche Reich. Herausgegeben in Verbindung mit der Deutschen Reichsbahn und Deutschen Reichspost. Berlin, 1927.
- Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-02-02 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.
Nuorodos
- Kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2008-10-05 iš Wayback Machine projekto.
- Stalupėnų apskritis GenWiki
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stalupėnų apskritis, Kas yra Stalupėnų apskritis? Ką reiškia Stalupėnų apskritis?
Stalupenu apskritis vok Landkreis Stalluponen nuo 1938 m Ebenrodes apskritis Landkreis Ebenrode 1818 1871 m Prusijos karalystes Rytu Prusijos provincijos 1871 1918 m Vokietijos imperijos 1918 1933 m Veimaro respublikos 1933 1945 m Treciojo reicho Gumbines apygardos administracinis teritorinis vienetas Mazojoje Lietuvoje Sudaryta po Vienos kongreso per 1815 1818 m vykdyta reforma smulkinant Rytu Prusijos apskritis Centras Stalupenai Stalupenu apskritis Landkreis Stalluponen 1818 1945 Apskritis Gumbines apygardoje melsva iki 1905 m Valstybe Prusijos karalysteApygarda Gumbines apygardaAdministracinis centras StalupenaiPlotas 703 9 km GeografijaStalupenu apskritis pries Antrajį pasaulinį kara Apeme Mazosios Lietuvos rytine dalį Rausves baseinuose ir Pisos aukstupį Romintos girios siauriniame pakrastyje Ribojosi su Vilkaviskio Pilkalnio Gumbines Geldapes apskritimis 1939 m apskrities plotas buvo 703 9 km gyveno 41 265 gyventojai 58 6 gyv km Apskrityje buvo du miestai Stalupenai 1938 m pervadintas Ebenrode ir Eitkunai 165 seniunijos ir 2 valstybiniai dvarai Apskrityje buvo 9 evangeliku liuteronu parapijos Bildvieciai Enciunai Geritai Katniava Kosubai Pilupenai Stalupenai Zirgupenai ir Tolminkiemis IstorijaSeniausi archeologiniai radiniai apskrityje priskirtini Kundos kulturai XIII a sioje teritorijoje gyveno prusai nadruviai Vokieciu ordinas galutinai įsitvirtino tik XIV a viduryje kai buvo numalsintas Didysis prusu sukilimas 1656 m krasta nuniokojo totoriai Iki 1709 1711 m maro ir po jo sekusio bado kraste dauguma gyventoju sudare lietuvininkai laukininkai Po to prasidejusi Didzioji Prusijos kolonizacija pakeite gyventoju tautine sudetį bet isliko lietuviski vietovardziai Be to ir atsikele vokieciai noredami pabrezti neva bajoriska kilme daznai prie savo vardo pridedavo von liet fon is ir vietovardzio pavadinima todel net XIX a pabaigoje buvo sunku atskirti kuris lietuvis kuris vokietis Krastas pasizymejo zemes ukio kultura gyvulininkyste garsejo auginamais arkliais ir zirgais Ypac zirgais garsejo miestelis ir dvaras 11 km į pietvakarius nuo Stalupenu Trakenu dvare Prusijos karalius Frydrichas Vilhelmas I 1732 m įsteige zirgyna kuriame buvo auginama per 1200 arkliu Kergiant nedidelius vietinius arklius su atveztais vokieciu milzinais buvo isvesta gera ir patvari trakenu zirgu veisle Valdzios remiami ir kiti ukininkai pradejo auginti arklius kuriuos nuo 1821 m pradejo supirkineti Prusijos ir Vokietijos kariuomenes Amziaus pabaigoje net du trecdaliai Vokietijos kariuomenes zirgu buvo kile ir Rytprusiu 1932 m minint zirgyno 200 m jubilieju Trakenu parke buvo pastatyta zirgo skulptura apsviesta sviesa 1824 m sausio 1 d Zirgupenai buvo prijungti prie Gumbines apskrities 1938 m rugsejo 7 d naciai pervadino daugelį Mazosios Lietuvos vietoviu Stalupenai o nuo 1939 m sausio 1 d ir apskritis pervadinta Ebenrodes vardu 1945 m sausio 1 d apskrityje buvo du miestai 165 savivaldybes ir du valstybiniai dvarai 1944 m rudenį apskritį okupavo TSRS Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta 50 metu krasta perdave valdyti Tarybu Sajungai Buvo sudaryta Kaliningrado sritis joje Nesterovo rajonas apemes beveik visa Stalupenu apskritį 1894 m per apskritį nutiestas gelezinkelis Tilze Stalupenai bei valstybinis plentas GyventojaiGyventoju surasymo duomenimis įskaitant nuo 1885 m dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariskius apskrityje gyveno Demografine raida tarp 1890 m ir 1939 m 1890 m 1900 m 1910 m 1925 m 1933 m 1939 m 45 329 44 336 43 453 43 515 42 220 40 823Demografines raidos histograma Gyventojai pagal tikejima Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Zydai1890 45 329 n d 532 3681900 44 336 43 034 7371910 43 453 41 892 9851925 43 515 42 342 863 1991933 42 220 40 890 1 019 1911939 40 823 38 558 1 019 106LietuviaiVokieciu oficialios statistikos duomenimis 1890 m Stalupenu apskrityje is 45 329 gyventoju lietuviais uzsirase 2250 apie 0 5 zmoniu nors to meto zmoniu prisiminimuose pazymima kad ir mieste ir kaime dauguma kalbejo lietuviskai Tik lietuviskai buvo kalbama turguose į kuriuos del pigiu pramoniniu prekiu suvaziuodavo kapsai ir suvalkieciai Stalupenu apskritis neatsiejama nuo Kristijono Donelaicio vardo Jis 1740 1743 m mokytojavo Stalupenuose o nuo 1743 m iki mirties buvo Tolminkiemio kunigas SaltiniaiVarpas 1892 m Nr 10 Bronius Kviklys Musu Lietuva IV t Lietuviu enciklopedijos leidykla Bostonas 1968 m 753 757 psl Das Ortsbuch fur das Deutsche Reich Herausgegeben in Verbindung mit der Deutschen Reichsbahn und Deutschen Reichspost Berlin 1927 Rinkimu istorija Archyvuota kopija 2008 02 02 is Wayback Machine projekto LiteraturaNeumanns Orts Lexikon des Deutschen Reichs Ein geographisch statistisches Nachschlagebuch fur deutsche Landeskunde Dritte neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil Leipzig 1894 NuorodosKrastieciu tinklalapis Archyvuota kopija 2008 10 05 is Wayback Machine projekto Stalupenu apskritis GenWiki