Ragainės apskritis vok Landkreis Ragnit 1818 1871 m Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos 1871 1918 m Vokietijos
Ragainės apskritis

Ragainės apskritis (vok. Landkreis Ragnit) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos Gumbinės apygardos administracinis-teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Po Versalio taikos 1923 m. sujungta su Tilžės apskritimi į Tilžės-Ragainės apskritį. Centras – Ragainė. Kurį laiką apskritis priklausė Lietuvos departamentui, priklausė Lietuvos provincijai.
Ragainės apskritis Landkreis Ragnit | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Gumbinės apygardoje po 1905 m. | ||||
Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
Apygarda | Gumbinės apygarda | |||
Administracinis centras | Ragainė | |||
Valsčiai | 34 (1905) | |||
Gyventojų | 32 854 (1825), 54 123 (1900), 55 338 (1910) |
Geografija
Apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį Nemuno kairiajame krante. Ribojosi su Tilžės, Įsruties, Pilkalnio apskritimis. Apskrityje buvo miestas Ragainė, 4 evangelikų liuteronų parapijos: , , Ragainė ir Trapėnai.
Istorija
Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje priskirtini neolitui ir virvelinės keramikos kultūrai. Prie Trapėnų atkastame kapinyne rasta Senovės Romos monetų.
XIII a. šioje teritorijoje gyveno prūsai skalviai. Vokiečių ordinas galutinai įsitvirtino tik XIV a. pabaigoje, kai buvo numalšintas Didysis prūsų sukilimas. 1277–1278 m. Ordino Sembos srities viršininkas Teodorikas sunaikino Ramigės (dab. Rambynas) ir Ragainės pilis, o 1289 m. sudegintos skalvių pilies vietoje pastatė Landeshuto pilį, kuri nuo 1326 m. vadinta Ragaine. 1293 m. Nemuno saloje pastatyta Šalauersburgo pilis. Kai ties Ragaine Ordinas sulaikė laivus su Lietuvos grūdais, kuriuos Jogaila siuntė į Pamarį, tai buvo paskutinis incidentas, dėl kurio įvyko Žalgirio mūšis.
Ragainės apskritis sudaryta po Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 1525 m., minima nuo 1572 m.1656 m. kraštą nuniokojo švedai. 1709–1711 m. maro ir po jo sekusio bado metu žuvo keturi penktadaliai apylinkių gyventojų. Po to prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija šiek tiek pakeitė gyventojų tautinę sudėtį, bet kraštas išliko lietuviškiausias iš visų apskričių, iki 1939 m. išliko ir lietuviški vietovardžiai. Kraštas pasižymėjo žemės ūkio kultūra, gyvulininkyste, garsėjo auginamais arkliais ir žirgais.
Šeši šiaurinės dalies valsčiai (Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žūkų, viso 272 km²) buvo 1920 m. prijungti prie naujai sudarytos Pagėgių apskrities. 1923 m. jie su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai.
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1722 | 10 valsčių: Senosios Ragainės valsčius, Diržkiemio valsčius, Gerskulių valsčius, Grumbkaukaičių valsčius, Užpjaunių valsčius, Kazikėnų valsčius, Leskaminio valsčius, Liepgalio valsčius, Šereitlaukio valsčius, Zaumarų valsčius | |||
1736 | 10 valsčių: Antakminų valsčius, Diržkiemio valsčius, Dženguolių valsčius, Gerskulių valsčius, Kazikėnų valsčius, Liepgalių valsčius, , Šereiklaukio valsčius, Užpjaunių valsčius, Zaumarų valsčius | |||
1825 | 32.854 | |||
1837 | 40.000 | |||
1861 | 49.651 | |||
1890 | 54.725 | |||
1900 | 54.123 | |||
1910 | 55.338 | |||
1905 | 34 valsčiai |
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:
Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai |
1890 | 54 725 | n.d. | 333 |
1900 | 54 123 | 52 785 | 517 |
1910 | 55 338 | 53 822 | 826 |
Lietuviai
1709–1710 m. maru ir badu mirė apie 30 tūkst. gyventojų (dauguma lietuviai). Per Mažosios Lietuvos vokiečių kolonizaciją (1736 m. duomenimis) vien tik valstiečių ūkius valstybiniuose dvaruose gavo 714 kolonistų šeimų (lietuvių tokių šeimų po maro liko 1534). Vokiečių duomenimis, 1837 m. lietuvių buvo virš 19.000 (48,1 proc.), 1861 m. apie 19.000 (38,2 proc.), 1890 m. apie 14.000 (25,2 proc.), 1910 m. apie 7.400 (13,4 proc.).
Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, apskrities pietinėje, Prūsijos dalyje, 1870 m. iš 36 335 gyventojų 16 664 arba 45,9 % buvo lietuviai. 1878 m. lietuviais save pripažino tik 35,3 %, 1897 m. – 16,7 %, 1912 m. – 12,6 % gyventojų. 1890 m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje Ragainės apskrityje iš 54 725 gyventojų lietuviais užsirašė 17 500, apie 32 % žmonių.
Šaltiniai
- Ragainės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 738 psl.
- Kenkel, Horst: Amtsbauern und Kölmer im nördlichen Ostpreußen um 1736, Nachdruck: Sonderschrift Nr. 23 des VFFOW, Hamburg 1995. Cituoja Hauptamt Ragnit. Genealogy.net (tikrinta 2021-09-30).
- Ragainės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 491
- Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Ragainės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. 727 psl.
Literatūra
- Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.
Nuorodos
- Kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2008-10-02 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ragainės apskritis, Kas yra Ragainės apskritis? Ką reiškia Ragainės apskritis?
Ragaines apskritis vok Landkreis Ragnit 1818 1871 m Prusijos karalystes Rytu Prusijos provincijos 1871 1918 m Vokietijos imperijos Gumbines apygardos administracinis teritorinis vienetas Mazojoje Lietuvoje Sudaryta po Vienos kongreso per 1815 1818 m vykdyta reforma smulkinant Rytu Prusijos apskritis Po Versalio taikos 1923 m sujungta su Tilzes apskritimi į Tilzes Ragaines apskritį Centras Ragaine Kurį laika apskritis priklause Lietuvos departamentui priklause Lietuvos provincijai Ragaines apskritis Landkreis Ragnit 1818 1923 Apskritis Gumbines apygardoje po 1905 m Valstybe Prusijos karalysteApygarda Gumbines apygardaAdministracinis centras RagaineValsciai 34 1905 Gyventoju 32 854 1825 54 123 1900 55 338 1910 GeografijaApeme Mazosios Lietuvos siaurine dalį Nemuno kairiajame krante Ribojosi su Tilzes Įsruties Pilkalnio apskritimis Apskrityje buvo miestas Ragaine 4 evangeliku liuteronu parapijos Ragaine ir Trapenai IstorijaSeniausi archeologiniai radiniai apskrityje priskirtini neolitui ir virvelines keramikos kulturai Prie Trapenu atkastame kapinyne rasta Senoves Romos monetu XIII a sioje teritorijoje gyveno prusai skalviai Vokieciu ordinas galutinai įsitvirtino tik XIV a pabaigoje kai buvo numalsintas Didysis prusu sukilimas 1277 1278 m Ordino Sembos srities virsininkas Teodorikas sunaikino Ramiges dab Rambynas ir Ragaines pilis o 1289 m sudegintos skalviu pilies vietoje pastate Landeshuto pilį kuri nuo 1326 m vadinta Ragaine 1293 m Nemuno saloje pastatyta Salauersburgo pilis Kai ties Ragaine Ordinas sulaike laivus su Lietuvos grudais kuriuos Jogaila siunte į Pamarį tai buvo paskutinis incidentas del kurio įvyko Zalgirio musis Ragaines apskritis sudaryta po Prusijos kunigaikstystes susikurimo 1525 m minima nuo 1572 m 1656 m krasta nuniokojo svedai 1709 1711 m maro ir po jo sekusio bado metu zuvo keturi penktadaliai apylinkiu gyventoju Po to prasidejusi Didzioji Prusijos kolonizacija siek tiek pakeite gyventoju tautine sudetį bet krastas isliko lietuviskiausias is visu apskriciu iki 1939 m isliko ir lietuviski vietovardziai Krastas pasizymejo zemes ukio kultura gyvulininkyste garsejo auginamais arkliais ir zirgais Sesi siaurines dalies valsciai Bitenu Juravos Smalininku Vezininku Viesviles Zuku viso 272 km buvo 1920 m prijungti prie naujai sudarytos Pagegiu apskrities 1923 m jie su Klaipedos krastu atiteko Lietuvai Apskrities istorijaMetai Plotas km Gyventoju sk Suskirstymas Gyvenvietes1722 10 valsciu Senosios Ragaines valscius Dirzkiemio valscius Gerskuliu valscius Grumbkaukaiciu valscius Uzpjauniu valscius Kazikenu valscius Leskaminio valscius Liepgalio valscius Sereitlaukio valscius Zaumaru valscius1736 10 valsciu Antakminu valscius Dirzkiemio valscius Dzenguoliu valscius Gerskuliu valscius Kazikenu valscius Liepgaliu valscius Sereiklaukio valscius Uzpjauniu valscius Zaumaru valscius1825 32 8541837 40 0001861 49 6511890 54 7251900 54 1231910 55 3381905 34 valsciaiGyventojaiGyventoju surasymo duomenimis įskaitant nuo 1885 m dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariskius apskrityje gyveno Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai1890 54 725 n d 3331900 54 123 52 785 5171910 55 338 53 822 826Lietuviai 1709 1710 m maru ir badu mire apie 30 tukst gyventoju dauguma lietuviai Per Mazosios Lietuvos vokieciu kolonizacija 1736 m duomenimis vien tik valstieciu ukius valstybiniuose dvaruose gavo 714 kolonistu seimu lietuviu tokiu seimu po maro liko 1534 Vokieciu duomenimis 1837 m lietuviu buvo virs 19 000 48 1 proc 1861 m apie 19 000 38 2 proc 1890 m apie 14 000 25 2 proc 1910 m apie 7 400 13 4 proc Vokieciu oficialios statistikos duomenimis apskrities pietineje Prusijos dalyje 1870 m is 36 335 gyventoju 16 664 arba 45 9 buvo lietuviai 1878 m lietuviais save pripazino tik 35 3 1897 m 16 7 1912 m 12 6 gyventoju 1890 m rinkimu komisijos duomenimis visoje Ragaines apskrityje is 54 725 gyventoju lietuviais uzsirase 17 500 apie 32 zmoniu SaltiniaiRagaines apskritis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 Bronius Kviklys Musu Lietuva IV t Lietuviu enciklopedijos leidykla Bostonas 1968 m 738 psl Kenkel Horst Amtsbauern und Kolmer im nordlichen Ostpreussen um 1736 Nachdruck Sonderschrift Nr 23 des VFFOW Hamburg 1995 Cituoja Hauptamt Ragnit Genealogy net tikrinta 2021 09 30 Ragaines apskritis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 491 Rinkimu istorija Archyvuota kopija 2008 02 02 is Wayback Machine projekto Ragaines apskritis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 Bronius Kviklys Musu Lietuva IV t 727 psl LiteraturaNeumanns Orts Lexikon des Deutschen Reichs Ein geographisch statistisches Nachschlagebuch fur deutsche Landeskunde Dritte neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil Leipzig 1894 NuorodosKrastieciu tinklalapis Archyvuota kopija 2008 10 02 is Wayback Machine projekto