Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilhelmas I Vilhelmas Frydrichas Ludvigas 1797 m kovo 22 d Berlyne 1888 m kovo 9 d Berlyne Prūsijos karalius ir nuo 1871
Vilhelmas I
Vilhelmas I (Vilhelmas Frydrichas Ludvigas; 1797 m. kovo 22 d. Berlyne – 1888 m. kovo 9 d. Berlyne) – Prūsijos karalius ir nuo 1871 m. Vokietijos imperatorius.
| Vilhelmas I | |
|---|---|
| Dinastija Hohencolernai | |
| Gimė | 1797 m. kovo 22 d. Berlynas |
| Mirė | 1888 m. kovo 9 d. (90 metų) Berlynas |
| Tėvas | Frydrichas Vilhelmas III |
| Motina | Luizė |
| Sutuoktinis (-ė) | Augusta Sachsen-Veimar |
| Vaikai | Frydrichas III, Luiza |
| Vokietijos imperatorius | |
| Valdė | 1861–1888 m. |
| Pirmtakas | Frydrichas Vilhelmas IV |
| Įpėdinis | Frydrichas III |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Vilhelmas I |
| Parašas | |
Biografija
Kilęs iš Hohencolernų dinastijos, buvo antrasis karaliaus Frydricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės sūnus. 1829 m. vedė Saksonijos-Veimaro princesę Augustę Mariją Luizę Katariną, su kuria susilaukė dviejų vaikų – Frydricho Vilhelmo ir Luizės, 1856 m. ištekėjusios už Badeno didžiojo hercogo Frydricho I. Kai 1840 m. įžengė į sostą jo bevaikis brolis Frydrichas Vilhelmas IV, Vilhelmas, turėdamas „Prūsijos princo“ titulą, tapo sosto įpėdiniu. Buvo konservatyvių pažiūrų (dėl savo veiksmų malšinant 1848–1849 m. revoliuciją Vokietijoje buvo niekinamai pramintas „kartečės princu“ (vok. Kartätschenprinz)).
Valdymo bruožai
Po to, kai 1858 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV patyrė smūgį, paralyžiavusį ir padariusį jį protiškai neįgaliu, Vilhelmas tapo regentu. Po brolio mirties 1861 m. sausio 2 d. regentas įžengė į sostą, spalio 18 d. buvo karūnuotas Karaliaučiuje ir tapo visateisiu valdovu. Nors dar jam regentaujant, Prūsijoje buvo paskirta liberali vyriausybė, leista kurtis politinėms partijoms, tačiau Vilhelmui I įžengus į sostą, prasidėjo nuolatinis konfliktas su liberalų dominuojamu Prūsijos landtagu. Landtagas atsisakė palaiminti 1860 m. karo ministro Albrechto von Roono parengto armijos reorganizavimo projekto finansavimą, manydamas, kad karo prievolės laikotarpio pailginimas sustiprins karaliaus valdžią. Krizė užaštrėjo 1862 m., kai karalius paleido landtagą, bet naujuose rinkimuose daugumą vėl laimėjo liberalai. Kariškiai ėmė svarstyti, kas turi svarstyti kariuomenės klausimus: karalius ar landtagas. Karaliaus ministrai nepajėgė įtikinti delegatų, todėl karalius jau ketino atsistatydinti. Išeitį iš susidariusios situacijos rado 1862 m. rugsėjo 23 d. naujai paskirtas Prūsijos reichkancleris (ministras pirmininkas) Otto von Bismark. Nuo to laiko O. Bismarkas lėmė Prūsijos politiką, kai kada netgi stipriai konfliktuodamas su karaliumi.
O. Bismarko politikos dėka tapo 1867 m. liepos 1 d. įkurtos Šiaurės Vokietijos sąjungos (vok. Norddeutscher Bund) prezidentu, o po karo su Prancūzija, nors ilgai delsė, sutiko tapti Vokiečių imperatoriumi. Iškilmingas vainikavimas įvyko 1871 m. sausio 18 d. Versalio rūmų Veidrodžių salėje.
1878 m. gegužės 11 d. įvykęs pasikėsinimas į Vilhelmo I gyvybę tapo pretekstu Bismarko vyriausybei pateikti įstatymo dėl „gynybos nuo socialdemokratinių išsišokimų“ projektą. Priėmus jo pagrindu įstatymą, visos darbininkų organizacijos Vokietijoje turėjo būti paleistos, jų laikraščiai uždaryti, o veikėjai suimti.
Šeima
1829 metais Vilhelmas vedė princesę Augustą Saksen-Veimer-Eizenachę (1811–1890), didžiojo hercogo Karolio Frydricho Saksen-Veimar-Eizenacho ir didžiosios kunigaikštienės Marijos Pavlovnos dukterį.
Jiems gimė du vaikai:
- Frydrichas III (1831–1888), sekantis Prūsijos karalius;
- Luiza (1838–1923), 1856 metais ištekėjo už Badeno didžiojo hercogo Frydricho I.
Nuorodos
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Frydrichas Vilhelmas IV | Prūsijos karalius ir (nuo 1871 m.) – Vokietijos imperatorius 1861–1888 | Po to: Frydrichas III |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilhelmas I, Kas yra Vilhelmas I? Ką reiškia Vilhelmas I?
Vilhelmas I Vilhelmas Frydrichas Ludvigas 1797 m kovo 22 d Berlyne 1888 m kovo 9 d Berlyne Prusijos karalius ir nuo 1871 m Vokietijos imperatorius Vilhelmas IDinastija HohencolernaiGime 1797 m kovo 22 d BerlynasMire 1888 m kovo 9 d 90 metu BerlynasTevas Frydrichas Vilhelmas IIIMotina LuizeSutuoktinis e Augusta Sachsen VeimarVaikai Frydrichas III LuizaVokietijos imperatoriusValde 1861 1888 m Pirmtakas Frydrichas Vilhelmas IVĮpedinis Frydrichas IIIZymus apdovanojimaiJuodojo erelio ordinasRaudonojo erelio ordinasBaltojo erelio ordinasVikiteka Vilhelmas IParasasVilhelmo I monogramaBiografijaVilhelmas I vaikystejeVilhelmo I karunacijaVilhelmo I zmona Augusta Sachsen Veimar Kiles is Hohencolernu dinastijos buvo antrasis karaliaus Frydricho Vilhelmo III ir karalienes Luizes sunus 1829 m vede Saksonijos Veimaro princese Auguste Marija Luize Katarina su kuria susilauke dvieju vaiku Frydricho Vilhelmo ir Luizes 1856 m istekejusios uz Badeno didziojo hercogo Frydricho I Kai 1840 m įzenge į sosta jo bevaikis brolis Frydrichas Vilhelmas IV Vilhelmas turedamas Prusijos princo titula tapo sosto įpediniu Buvo konservatyviu paziuru del savo veiksmu malsinant 1848 1849 m revoliucija Vokietijoje buvo niekinamai pramintas karteces princu vok Kartatschenprinz Valdymo bruozaiPo to kai 1858 m Prusijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV patyre smugį paralyziavusį ir padariusį jį protiskai neįgaliu Vilhelmas tapo regentu Po brolio mirties 1861 m sausio 2 d regentas įzenge į sosta spalio 18 d buvo karunuotas Karaliauciuje ir tapo visateisiu valdovu Nors dar jam regentaujant Prusijoje buvo paskirta liberali vyriausybe leista kurtis politinems partijoms taciau Vilhelmui I įzengus į sosta prasidejo nuolatinis konfliktas su liberalu dominuojamu Prusijos landtagu Landtagas atsisake palaiminti 1860 m karo ministro Albrechto von Roono parengto armijos reorganizavimo projekto finansavima manydamas kad karo prievoles laikotarpio pailginimas sustiprins karaliaus valdzia Krize uzastrejo 1862 m kai karalius paleido landtaga bet naujuose rinkimuose dauguma vel laimejo liberalai Kariskiai eme svarstyti kas turi svarstyti kariuomenes klausimus karalius ar landtagas Karaliaus ministrai nepajege įtikinti delegatu todel karalius jau ketino atsistatydinti Iseitį is susidariusios situacijos rado 1862 m rugsejo 23 d naujai paskirtas Prusijos reichkancleris ministras pirmininkas Otto von Bismark Nuo to laiko O Bismarkas leme Prusijos politika kai kada netgi stipriai konfliktuodamas su karaliumi Paminklas Vilhelmui I Kelne O Bismarko politikos deka tapo 1867 m liepos 1 d įkurtos Siaures Vokietijos sajungos vok Norddeutscher Bund prezidentu o po karo su Prancuzija nors ilgai delse sutiko tapti Vokieciu imperatoriumi Iskilmingas vainikavimas įvyko 1871 m sausio 18 d Versalio rumu Veidrodziu saleje 1878 m geguzes 11 d įvykes pasikesinimas į Vilhelmo I gyvybe tapo pretekstu Bismarko vyriausybei pateikti įstatymo del gynybos nuo socialdemokratiniu issisokimu projekta Priemus jo pagrindu įstatyma visos darbininku organizacijos Vokietijoje turejo buti paleistos ju laikrasciai uzdaryti o veikejai suimti Seima1829 metais Vilhelmas vede princese Augusta Saksen Veimer Eizenache 1811 1890 didziojo hercogo Karolio Frydricho Saksen Veimar Eizenacho ir didziosios kunigaikstienes Marijos Pavlovnos dukterį Jiems gime du vaikai Frydrichas III 1831 1888 sekantis Prusijos karalius Luiza 1838 1923 1856 metais istekejo uz Badeno didziojo hercogo Frydricho I NuorodosKaraliskieji titulaiPries tai Frydrichas Vilhelmas IV Prusijos karalius ir nuo 1871 m Vokietijos imperatorius 1861 1888 Po to Frydrichas III