Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prūsijos istorija Prūsijos istorinio Europos regiono istorija Pomerelijos ir Prūsijos istorijaPomerelijos kunigaikštystė
Prūsijos istorija
Prūsijos istorija – Prūsijos, istorinio Europos regiono, istorija.
| Pomerelijos ir Prūsijos istorija |
| Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija |
| Kryžiaus žygiai į Prūsiją |
| Vokiečių ordinas |
| Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng. |
| Brandenburgas-Prūsija |
| Prūsijos karalystė: |
| Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija |
| Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas |
| Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis) |
Regionas pasižymėjo ypač sudėtinga istorija, nes čia net du kartus visiškai pasikeitė etninė sudėtis. Šiame regione susiformavo Prūsijos karalystė, kuri yra labai svarbi Vokietijos istorijoje.
Senoji (baltiškoji) Prūsija
VIII/IX–XIII a. egzistavusi senoji gentinė Prūsija (Prūsa) apėmė platų Baltijos pajūrio ruožą nuo vad. Pomerelijos, arba Kašubų rytinės ribos (t. y. nuo kairiojo Vyslos žemupio kranto) vakaruose iki pietinės skalvių krašto ribos (t. y. iki Priegliaus ir Nemuno vandenskyros) ir Nadruvą nuo lietuvių žemių skyrusios tarpgentinės dykros šiaurės rytuose. Dab. Rusijos Kaliningrado sritis apima 3 šiaurines Prūsos sritis (Semba, Notangą ir Nadruvą) ir kai kurių kitų jos sričių pakraščius, o dab. Lenkijos Mozūrai (Mazury) − tai buvusios kiltinės prūsų žemės Galinda, Barta ir .
X–XII a. Prūsiją kelis kartus nesėkmingai bandė užkariauti Lenkija ir XII a. nuo jos atskilusi Mazovija.
Vokiečių ordinas
XIII a. 4–8 dešimtmečiuose Prūsiją užkariavo Vokiečių ordinas: 1230–1231 m. įsitvirtinę Kulmo žemėje, iki 1236 m. šio ordino prūsiškosios šakos nariai pavergė Pamedę, iki 1237–1238 m. – Pagudę ir Sasnavą, iki 1241 m. – Varmę, Notangą ir beveik visą Bartą, iki 1256 m. – Sembą, iki 1276–1277 m. – likusią Bartos dalį, Galindą ir Nadruvą (pastarąją ordinui dar 1253 m. buvo užrašęs Lietuvos karalius Mindaugas).
Spėjama, kad iki XIII a. 8 dešimtmečio dalį Prūsos kontroliavo Lietuvos valdovai. Iš 1243 m. Prūsijos vyskupijų ribų nustatymo akto matyti, kad tuo metu Lietuvai (kartu su Sūduva) priklausė ir visa Galinda. Kuršiams giminingų skalvių gyventą Nemuno žemupio sritį vakariniai lietuviai (senlietuviai) pradėjo kolonizuoti greičiausiai jau VII–VIII a., o Nadruva Lietuvos valdžion pateko apie 1243 m. (Nadruvos prijungimą ar prisijungimą prie LDK turbūt galima sieti su 1242–1249 m. prūsų sukilimu ir aktyviais Mindaugo veiksmais prieš Vokiečių ordiną Kurše 1244–1245 m.).
Didžiojo prūsų sukilimo metu (1260–1274 m.) prūsų sukilėliams talkino LDK kariuomenė (lietuvių, jotvingių, nadruvių ir galindų kariai).
XV a. (po Žalgirio mūšio) pretenzijas į Prūsą, pasak istorinių šaltinių, reiškė ir Vytautas: „Prūsa – taip pat mano tėvonija, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“.
Maždaug nuo XV a. vidurio LDK karo su Vokiečių ordino riteriais metais ištuštėjusias senprūsių žemes ėmė apgyvendinti išeiviai iš Lietuvos (sulietuvėję pabėgėlių iš Prūsos palikuonys, žemaičiai ir kt.), ilgainiui sudarę daugumą senųjų Skalvos ir Nadruvos sričių gyventojų. Lietuvių apgyvendinta Prūsijos dalis nuo XVI a. buvo vadinama Mažąja Lietuva, Prūsų Lietuva, Lietuvos provincija arba tiesiog Lietuva. Panaši Prūsos kolonizacija XV-XVI a. vyko ir iš Lenkijos pusės.
Padalinimas ir Prūsijos hercogystė
1466 m., po Trylikos metų karo, Vokiečių ordino Prūsija buvo padalinta. Vakarinę regiono dalį () ėmė valdyti Lenkijos karalystė, ir regionas tapo žinomas kaip Lenkijos provincija Karališkoji Prūsija. Rytinė Prūsija išlaikė vasaliteto santykius su Lenkija.
1525 m. balandžio 10 d. Rytinėje Prūsijoje Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis Krokuvoje sudarė sutartį su Lenkijos karaliumi Žygimantu Senuoju. Ordino valstybė buvo likviduota, sekuliarizuota ir pavadinta Prūsijos hercogyste (vok. Herzogtum Preußen), tačiau pirmasis Prūsijos hercogas Albrechtas liko vasaliniuose santykiuose su Lenkijos karaliumi.
Brandenburgas-Prūsija
Nutrūkus hercogo Albrechto Brandenburgiečio (mirė 1568 m.) palikuonių vyriškajai linijai, Prūsijos hercogo sostą 1618 m. paveldėjo Brandenburgo markgrafai ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstai Hohenzollernai. Kadangi pagrindinė Hohenzollernų politinė veikla vyko Brandenburge, Karaliaučius, iki tol buvęs Prūsijos hercogystės sostine, užleido politinio centro vaidmenį Berlynui, o pačios Prūsijos hercogystės valdos vis aiškiau virto Hohenzollernų valdų provincija.
Per 1655–1660 m. Švedijos karą su Abiejų Tautų Respublika kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas sugebėjo pasiekti, kad Olyvos taikos sutartimi Lenkijos-Lietuvos valdovas Hohenzollernų naudai visiškai atsisakytų senjoro teisių į Prūsijos hercogystę.
Efektyviai sustiprinę kariuomenę ir įvykdę vidaus reformas, Hohenzollernai vis aktyviau dalyvavo užsienio politikoje. XVII a. Brandenburgo Hohenzollernai, kartu su Bavarijos , ėmė sudaryti vis aiškesnę konkurenciją Šv. Romos imperijoje dominavusiai Habsburgų dinastijai. Hohenzollernų valdomai dualistinei valstybei įsitraukus į Europos politinį gyvenimą, kurfiursto Frydricho Vilhelmo sūnus Frydrichas III už pažadėtą paramą Ispanijos įpėdinystės kare gavo iš imperatoriaus Leopoldo I karūną. Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje dėl politinių motyvų savo į naują rangą pakeltas valdas pavadino Prūsijos karalystės vardu.
Prūsijos karalystė
| Prūsijos karalystės vėliava, 1701–1918 | Prūsijos karalystės herbas, 1701–1918 |
1701 m. įsteigta Prūsijos karalystė per Šiaurės karą XVIII a. pr. padidino savo teritoriją Švedijos sąskaita, per karus su Austrija (1740–1742, 1744–1745 m.) užėmė Sileziją – vieną iš ekonomiškai stipriausių Austrijos provincijų, kurios tekstilės ir metalurgijos gaminiai duodavo apie 21 % Habsburgų pajamų. Per Septynerių metų karą (1757–1763 m.), kuriame Austrija pabandė atsiimti Sileziją, Frydricho II valdoma Prūsijos valstybė išliko nepaisant koalicinio jos kaimynių (Austrijos, Rusijos, Prancūzijos, Švedijos), kurių kiekviena buvo didesnė už ją pačią, užpuolimo. Faktiškai tai reiškė Prūsijos tapimą penktąja Europos didvalstybe ir vadinamosios pentarchijos, kuri lėmė Europos politinį gyvenimą XIX amžiuje, susiformavimą. 1772, 1793 ir 1795 m. Prūsijos valstybė inicijavo ir aktyviai dalyvavo trijuose Abiejų Tautų respublikos padalinimuose. Per I padalijimą Prūsija, nors atsiplėšė mažiausiai, tačiau ne tik realizavo ilgai puoselėtą sumanymą sujungti Brandenburgą su Rytų Prūsija, bet, gavusi Vyslos žiotis, ėmė kontroliuoti Lenkijos prekybą su Vakarų Europa. Per II padalijimą Prūsija gavo vakarinių Lenkijos žemių su Gdansku, Torune, Poznane, o per III prisijungė Lietuvos Užnemunę, dalį Palenkės ir Mazoviją su Varšuva.
Kai 1806–1807 m. Napoleonas užėmė didžiąją Prūsijos dalį, jos karalius turėjo bėgti į Rusijos ginamus Rytprūsius ir vienerius metus gyveno Klaipėdoje, kur prasidėjo vadinamosios Steino ir Hardenbergo reformos.
XIX a. pradžios Prūsijos reformos:
- 1807 m. pradėta įgyvendinti karinė reforma,
- 1807 m. vadinamasis Spalio ediktas, pasirašytas Klaipėdoje, deklaravo valstiečių išlaisvinimą,
- 1808 m. Miestų įstatymai (Städteordnung) suteikė miestams savivaldą,
- 1808–1818 m. įgyvendinta valdymo reforma: sukurtas profesionalus biurokratinis aparatas pradedant vyriausybės ir baigiant apskrities lygmeniu,
- 1811 m. buvo įvesta amatų ir verslų laisvė, panaikinta būtinybė priklausyti cechams ir gildijoms,
- 1812 m. emancipuoti žydai.
Sėkmingai įsitraukusi į antiprancūziškas koalicijas po Napoleono nesėkmės Rusijoje, Vienos kongrese Prūsija priklausė valstybėms-nugalėtojoms. Vienos kongrese Prūsija atgavo Poznanės provinciją, Altmarko, Magdeburgo, Halberstadto, Neuchatelio, Kleves, Markos, Mindeno–Ravensburgo teritorijas Pareinėje ir Vestfalijoje. Taip pat ji gavo 2/5 Saksonijos, iš kurios, prijungus kitas prūsų teritorijas, buvo suformuota Saksonijos provincija.
Viena pagrindinių vidinių Prūsijos problemų XIX a. pr. buvo senųjų, evangelikų dominuojamų, konservatyvių agrarinių sričių Prūsijos rytuose ir naujų katalikiškų, išplėtoto verslo liberalių žemių (Reino ir Vestfalijos provincijų) integracija. Skirtumus tarp senųjų ir naujųjų provincijų stiprino nesutvarkyti muitų tarifai, todėl naujųjų provincijų buržuazija reikalavo sukurti vieningą muitų sistemą. Tokiame kontekste nuo 1818 m. Prūsija pradėjo muitų sąjungų su mažesnėmis vokiečių valstybėmis sudarymą, kas paskatino ekonomikos vienijimo procesus Vokietijoje. Tačiau kai per 1848–1849 m. revoliuciją Prūsijos karaliui buvo pirmąsyk pasiūlyta suvienyti Vokietiją politiškai, karalius Frydrichas Vilhelmas IV šio pasiūlymo atsisakė (laiške giminaičiui jis rašė giliai įsižeidęs dėl to, kad „revoliucijos dvoku atsiduodančią ir purvu suterštą“ karūną jam siūlo „padugnės“). Vokietijos vienijimas „iš viršaus“ Prūsijos iniciatyva prasidėjo 1862 m. Prūsijos ministru-prezidentu paskyrus Otto von Bismarcką. Per 1866 m. karą su Austrija jis eliminavo nuo vienijimo proceso svarbiausią konkurentę – Austriją ir Austrijos dominuojamos Vokietijos Sąjungos (veikė nuo 1815 m.) vietoje 1867 m. sukūrė naują Šiaurės Vokietijos Sąjungą: Prūsijos karalius Vilhelmas I tapo jos prezidentu, o Bismarckas buvo paskelbtas bundeskancleriu, 23 sąjungos valstybės buvo atstovaujamos 43 vietų bundesrate, į kurį Prūsija siuntė net 17 atstovų. Paskutinis žingsnis Vokietijos vienijimo linkme buvo žengtas 1870–1871 m. kare nugalėjus Prancūziją. Tai leido Prūsijos karalystės dominuojamos Šiaurės Vokietijos Sąjungos pagrindu sukurti Vokiečių imperatoriškąjį reichą (vok. Deutsches Kaiserreich, nacių valdymo laikotarpiu ši valstybė buvo pusiau oficialiai vadinama „Antruoju reichu“, liet. raštijoje ji dažnai vadinama ir „kaizerine Vokietija“). Buvusi Prūsijos karalystė, kuri dominavo suvienytoje Vokietijoje, iki pat 1945 m. turėjo joje autonominį statusą.
Prūsijos hercogai ir karaliai
- 1525–1568 m. – Albrechtas Ansbachas Brandenburgietis,
- 1568–1618 m. – Albrechtas Frydrichas, jo vietoje valdė regentai: 1577–1603 m. regentas Georgas Frydrichas Ansbachas, 1605–1608 m. regentas Joachimas II Frydrichas Brandenburgietis, 1609–1619 m. regentas Jonas Zigmantas Brandenburgietis,
- 1619–1640 m. – Georgas Vilhelmas,
- 1640–1688 m. – Frydrichas Vilhelmas,
- 1688–1713 m. – Frydrichas III (1701 m. pasivadino Prūsijos karaliumi Frydrichu I),
- 1713–1740 m. – Frydrichas Vilhelmas I,
- 1740–1786 m. – Frydrichas II Didysis,
- 1786–1797 m. – Frydrichas Vilhelmas II,
- 1797–1840 m. – Frydrichas Vilhelmas III,
- 1840–1861 m. – Frydrichas Vilhelmas IV, nuo 1858 m. jo vietoje valdė regentas Vilhelmas I,
- 1861–1888 m. – Vilhelmas I, nuo 1871 m. kartu ir Vokiečių imperatorius (vok. Kaiser),
- 1888 m. – Frydrichas III, kartu ir Vokiečių imperatorius (valdė kiek daugiau nei tris mėnesius),
- 1888–1918 m. – Vilhelmas II, kartu ir Vokiečių imperatorius
Padalinimas ir Laisvosios Prūsijos valstybė
Prūsijos žemės
Kaliningrado sritis
Gyventojų skaičius ir plotas
| Metai | Gyventojų skaičius | Plotas |
|---|---|---|
| 1640 | ~1 mln. | 79.500 km² |
| 1688 | 1,4 mln. | 112.660 km² |
| 1713 | 1,6 mln. | 114.000 km² |
| 1740 | 2,4 mln. | 119.000 km² |
| 1786 | 5,4 mln. | 195.000 km² |
| 1806 | 8,7 mln. | 300.000 km² |
| 1807 | 4,94 mln. | 158.000 km² |
| 1816 | 10,35 mln. | 280.000 km² |
| 1840 | 14,93 mln. | 280.000 km² |
| 1861 | 18,49 mln. | 280.000 km² |
| 1871 | 24,69 mln. | 348.780 km² |
| 1880 | 27 mln. | 348.780 km² |
| 1900 | 34,46 mln. | 348.780 km² |
| 1910 | 40,17 mln. | 348.780 km² |
| 1939 | 41,91 mln. | 297.007 km² |
Išnašos
- Nuo XIV a. kašubų kraštas priklausė Vokiečių ordino prūsiškajai šakai, todėl ilgainiui jam prigijo „Vakarų Prūsijos“ vardas.
Nuorodos
- Senosios (baltiškosios) Prūsijos kultūrinio paveldo portalas Archyvuota kopija 2019-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- Baltų gentys Tinklalapis apie Prūsiją
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prūsijos istorija, Kas yra Prūsijos istorija? Ką reiškia Prūsijos istorija?
Prusijos istorija Prusijos istorinio Europos regiono istorija Pomerelijos ir Prusijos istorijaPomerelijos kunigaikstyste Senoves PrusijaKryziaus zygiai į PrusijaVokieciu ordinasKaraliskoji Prusija Prusijos kng Brandenburgas PrusijaPrusijos karalyste Vakaru Prusija Rytu PrusijaDancigo koridorius Rytu Prusija Klaipedos krastasLenkija TSRS Kaliningrado sritis Regionas pasizymejo ypac sudetinga istorija nes cia net du kartus visiskai pasikeite etnine sudetis Siame regione susiformavo Prusijos karalyste kuri yra labai svarbi Vokietijos istorijoje Senoji baltiskoji PrusijaPagrindinis straipsnis Senoji Prusija Prusu zemes XIII amziuje VIII IX XIII a egzistavusi senoji gentine Prusija Prusa apeme platu Baltijos pajurio ruoza nuo vad Pomerelijos arba Kasubu rytines ribos t y nuo kairiojo Vyslos zemupio kranto vakaruose iki pietines skalviu krasto ribos t y iki Priegliaus ir Nemuno vandenskyros ir Nadruva nuo lietuviu zemiu skyrusios tarpgentines dykros siaures rytuose Dab Rusijos Kaliningrado sritis apima 3 siaurines Prusos sritis Semba Notanga ir Nadruva ir kai kuriu kitu jos sriciu pakrascius o dab Lenkijos Mozurai Mazury tai buvusios kiltines prusu zemes Galinda Barta ir X XII a Prusija kelis kartus nesekmingai bande uzkariauti Lenkija ir XII a nuo jos atskilusi Mazovija Vokieciu ordino pletra iki 1250 m Vokieciu ordinasPagrindinis straipsnis Vokieciu ordinas XIII a 4 8 desimtmeciuose Prusija uzkariavo Vokieciu ordinas 1230 1231 m įsitvirtine Kulmo zemeje iki 1236 m sio ordino prusiskosios sakos nariai paverge Pamede iki 1237 1238 m Pagude ir Sasnava iki 1241 m Varme Notanga ir beveik visa Barta iki 1256 m Semba iki 1276 1277 m likusia Bartos dalį Galinda ir Nadruva pastaraja ordinui dar 1253 m buvo uzrases Lietuvos karalius Mindaugas Spejama kad iki XIII a 8 desimtmecio dalį Prusos kontroliavo Lietuvos valdovai Is 1243 m Prusijos vyskupiju ribu nustatymo akto matyti kad tuo metu Lietuvai kartu su Suduva priklause ir visa Galinda Kursiams giminingu skalviu gyventa Nemuno zemupio sritį vakariniai lietuviai senlietuviai pradejo kolonizuoti greiciausiai jau VII VIII a o Nadruva Lietuvos valdzion pateko apie 1243 m Nadruvos prijungima ar prisijungima prie LDK turbut galima sieti su 1242 1249 m prusu sukilimu ir aktyviais Mindaugo veiksmais pries Vokieciu ordina Kurse 1244 1245 m Didziojo prusu sukilimo metu 1260 1274 m prusu sukileliams talkino LDK kariuomene lietuviu jotvingiu nadruviu ir galindu kariai Vokieciu ordino pletra 1309 1410 m XV a po Zalgirio musio pretenzijas į Prusa pasak istoriniu saltiniu reiske ir Vytautas Prusa taip pat mano tevonija ir as reikalausiu jos iki Osos nes ji yra mano tevu palikimas Mazdaug nuo XV a vidurio LDK karo su Vokieciu ordino riteriais metais istustejusias senprusiu zemes eme apgyvendinti iseiviai is Lietuvos sulietuveje pabegeliu is Prusos palikuonys zemaiciai ir kt ilgainiui sudare dauguma senuju Skalvos ir Nadruvos sriciu gyventoju Lietuviu apgyvendinta Prusijos dalis nuo XVI a buvo vadinama Mazaja Lietuva Prusu Lietuva Lietuvos provincija arba tiesiog Lietuva Panasi Prusos kolonizacija XV XVI a vyko ir is Lenkijos puses Padalinta Prusija apie 1575 m Padalinimas ir Prusijos hercogystePagrindinis straipsnis Prusijos kunigaikstyste 1466 m po Trylikos metu karo Vokieciu ordino Prusija buvo padalinta Vakarine regiono dalį eme valdyti Lenkijos karalyste ir regionas tapo zinomas kaip Lenkijos provincija Karaliskoji Prusija Rytine Prusija islaike vasaliteto santykius su Lenkija 1525 m balandzio 10 d Rytineje Prusijoje Vokieciu ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis Krokuvoje sudare sutartį su Lenkijos karaliumi Zygimantu Senuoju Ordino valstybe buvo likviduota sekuliarizuota ir pavadinta Prusijos hercogyste vok Herzogtum Preussen taciau pirmasis Prusijos hercogas Albrechtas liko vasaliniuose santykiuose su Lenkijos karaliumi Brandenburgo Prusijos valstybes teritorijos pletraBrandenburgas PrusijaPagrindinis straipsnis Brandenburgas Prusija Nutrukus hercogo Albrechto Brandenburgiecio mire 1568 m palikuoniu vyriskajai linijai Prusijos hercogo sosta 1618 m paveldejo Brandenburgo markgrafai ir Sventosios Romos imperijos kurfiurstai Hohenzollernai Kadangi pagrindine Hohenzollernu politine veikla vyko Brandenburge Karaliaucius iki tol buves Prusijos hercogystes sostine uzleido politinio centro vaidmenį Berlynui o pacios Prusijos hercogystes valdos vis aiskiau virto Hohenzollernu valdu provincija Per 1655 1660 m Svedijos kara su Abieju Tautu Respublika kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas sugebejo pasiekti kad Olyvos taikos sutartimi Lenkijos Lietuvos valdovas Hohenzollernu naudai visiskai atsisakytu senjoro teisiu į Prusijos hercogyste Efektyviai sustiprine kariuomene ir įvykde vidaus reformas Hohenzollernai vis aktyviau dalyvavo uzsienio politikoje XVII a Brandenburgo Hohenzollernai kartu su Bavarijos eme sudaryti vis aiskesne konkurencija Sv Romos imperijoje dominavusiai Habsburgu dinastijai Hohenzollernu valdomai dualistinei valstybei įsitraukus į Europos politinį gyvenima kurfiursto Frydricho Vilhelmo sunus Frydrichas III uz pazadeta parama Ispanijos įpedinystes kare gavo is imperatoriaus Leopoldo I karuna Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prusijoje del politiniu motyvu savo į nauja ranga pakeltas valdas pavadino Prusijos karalystes vardu Prusijos karalystePrusijos karalystes veliava 1701 1918 Prusijos karalystes herbas 1701 1918Pagrindinis straipsnis Prusijos karalyste Prusijos karalius Frydrichas IIPrusijos karalystes valdos 1871 m 1701 m įsteigta Prusijos karalyste per Siaures kara XVIII a pr padidino savo teritorija Svedijos saskaita per karus su Austrija 1740 1742 1744 1745 m uzeme Silezija viena is ekonomiskai stipriausiu Austrijos provinciju kurios tekstiles ir metalurgijos gaminiai duodavo apie 21 Habsburgu pajamu Per Septyneriu metu kara 1757 1763 m kuriame Austrija pabande atsiimti Silezija Frydricho II valdoma Prusijos valstybe isliko nepaisant koalicinio jos kaimyniu Austrijos Rusijos Prancuzijos Svedijos kuriu kiekviena buvo didesne uz ja pacia uzpuolimo Faktiskai tai reiske Prusijos tapima penktaja Europos didvalstybe ir vadinamosios pentarchijos kuri leme Europos politinį gyvenima XIX amziuje susiformavima 1772 1793 ir 1795 m Prusijos valstybe inicijavo ir aktyviai dalyvavo trijuose Abieju Tautu respublikos padalinimuose Per I padalijima Prusija nors atsiplese maziausiai taciau ne tik realizavo ilgai puoseleta sumanyma sujungti Brandenburga su Rytu Prusija bet gavusi Vyslos ziotis eme kontroliuoti Lenkijos prekyba su Vakaru Europa Per II padalijima Prusija gavo vakariniu Lenkijos zemiu su Gdansku Torune Poznane o per III prisijunge Lietuvos Uznemune dalį Palenkes ir Mazovija su Varsuva Kai 1806 1807 m Napoleonas uzeme didziaja Prusijos dalį jos karalius turejo begti į Rusijos ginamus Rytprusius ir vienerius metus gyveno Klaipedoje kur prasidejo vadinamosios Steino ir Hardenbergo reformos XIX a pradzios Prusijos reformos 1807 m pradeta įgyvendinti karine reforma 1807 m vadinamasis Spalio ediktas pasirasytas Klaipedoje deklaravo valstieciu islaisvinima 1808 m Miestu įstatymai Stadteordnung suteike miestams savivalda 1808 1818 m įgyvendinta valdymo reforma sukurtas profesionalus biurokratinis aparatas pradedant vyriausybes ir baigiant apskrities lygmeniu 1811 m buvo įvesta amatu ir verslu laisve panaikinta butinybe priklausyti cechams ir gildijoms 1812 m emancipuoti zydai Sekmingai įsitraukusi į antiprancuziskas koalicijas po Napoleono nesekmes Rusijoje Vienos kongrese Prusija priklause valstybems nugaletojoms Vienos kongrese Prusija atgavo Poznanes provincija Altmarko Magdeburgo Halberstadto Neuchatelio Kleves Markos Mindeno Ravensburgo teritorijas Pareineje ir Vestfalijoje Taip pat ji gavo 2 5 Saksonijos is kurios prijungus kitas prusu teritorijas buvo suformuota Saksonijos provincija Otto von Bismarckas Viena pagrindiniu vidiniu Prusijos problemu XIX a pr buvo senuju evangeliku dominuojamu konservatyviu agrariniu sriciu Prusijos rytuose ir nauju katalikisku ispletoto verslo liberaliu zemiu Reino ir Vestfalijos provinciju integracija Skirtumus tarp senuju ir naujuju provinciju stiprino nesutvarkyti muitu tarifai todel naujuju provinciju burzuazija reikalavo sukurti vieninga muitu sistema Tokiame kontekste nuo 1818 m Prusija pradejo muitu sajungu su mazesnemis vokieciu valstybemis sudaryma kas paskatino ekonomikos vienijimo procesus Vokietijoje Taciau kai per 1848 1849 m revoliucija Prusijos karaliui buvo pirmasyk pasiulyta suvienyti Vokietija politiskai karalius Frydrichas Vilhelmas IV sio pasiulymo atsisake laiske giminaiciui jis rase giliai įsizeides del to kad revoliucijos dvoku atsiduodancia ir purvu sutersta karuna jam siulo padugnes Vokietijos vienijimas is virsaus Prusijos iniciatyva prasidejo 1862 m Prusijos ministru prezidentu paskyrus Otto von Bismarcka Per 1866 m kara su Austrija jis eliminavo nuo vienijimo proceso svarbiausia konkurente Austrija ir Austrijos dominuojamos Vokietijos Sajungos veike nuo 1815 m vietoje 1867 m sukure nauja Siaures Vokietijos Sajunga Prusijos karalius Vilhelmas I tapo jos prezidentu o Bismarckas buvo paskelbtas bundeskancleriu 23 sajungos valstybes buvo atstovaujamos 43 vietu bundesrate į kurį Prusija siunte net 17 atstovu Paskutinis zingsnis Vokietijos vienijimo linkme buvo zengtas 1870 1871 m kare nugalejus Prancuzija Tai leido Prusijos karalystes dominuojamos Siaures Vokietijos Sajungos pagrindu sukurti Vokieciu imperatoriskajį reicha vok Deutsches Kaiserreich naciu valdymo laikotarpiu si valstybe buvo pusiau oficialiai vadinama Antruoju reichu liet rastijoje ji daznai vadinama ir kaizerine Vokietija Buvusi Prusijos karalyste kuri dominavo suvienytoje Vokietijoje iki pat 1945 m turejo joje autonominį statusa Prusijos hercogai ir karaliai1525 1568 m Albrechtas Ansbachas Brandenburgietis 1568 1618 m Albrechtas Frydrichas jo vietoje valde regentai 1577 1603 m regentas Georgas Frydrichas Ansbachas 1605 1608 m regentas Joachimas II Frydrichas Brandenburgietis 1609 1619 m regentas Jonas Zigmantas Brandenburgietis 1619 1640 m Georgas Vilhelmas 1640 1688 m Frydrichas Vilhelmas 1688 1713 m Frydrichas III 1701 m pasivadino Prusijos karaliumi Frydrichu I 1713 1740 m Frydrichas Vilhelmas I 1740 1786 m Frydrichas II Didysis 1786 1797 m Frydrichas Vilhelmas II 1797 1840 m Frydrichas Vilhelmas III 1840 1861 m Frydrichas Vilhelmas IV nuo 1858 m jo vietoje valde regentas Vilhelmas I 1861 1888 m Vilhelmas I nuo 1871 m kartu ir Vokieciu imperatorius vok Kaiser 1888 m Frydrichas III kartu ir Vokieciu imperatorius valde kiek daugiau nei tris menesius 1888 1918 m Vilhelmas II kartu ir Vokieciu imperatoriusLaisvosios Prusijos valdos tarpukariuPadalinimas ir Laisvosios Prusijos valstybePagrindiniai straipsniai ir Klaipedos krastas Prusija kaip administraciniai vienetai Nacistineje VokietijojePrusijos zemesPagrindiniai straipsniai Rytu Prusija ir Kaliningrado srities teritorijaKaliningrado sritisPagrindinis straipsnis Kaliningrado sritis Gyventoju skaicius ir plotasMetai Gyventoju skaicius Plotas1640 1 mln 79 500 km 1688 1 4 mln 112 660 km 1713 1 6 mln 114 000 km 1740 2 4 mln 119 000 km 1786 5 4 mln 195 000 km 1806 8 7 mln 300 000 km 1807 4 94 mln 158 000 km 1816 10 35 mln 280 000 km 1840 14 93 mln 280 000 km 1861 18 49 mln 280 000 km 1871 24 69 mln 348 780 km 1880 27 mln 348 780 km 1900 34 46 mln 348 780 km 1910 40 17 mln 348 780 km 1939 41 91 mln 297 007 km IsnasosNuo XIV a kasubu krastas priklause Vokieciu ordino prusiskajai sakai todel ilgainiui jam prigijo Vakaru Prusijos vardas NuorodosSenosios baltiskosios Prusijos kulturinio paveldo portalas Archyvuota kopija 2019 01 09 is Wayback Machine projekto Baltu gentys Tinklalapis apie Prusija Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį