Klaipėdos apskritis 1995 2010 m valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje vienintelė kur

Klaipėdos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. Ribojasi su Tauragės ir Telšių apskritimis, taip pat su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Latvija. Centras – Klaipėda.

Klaipėdos apskritis


(Išsamiau)	(Išsamiau)

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Administracinis centras

Klaipėda

Savivaldybių skaičius

7

Įkūrimo data

1994 m.

Gyventojų

322 283 (3)

Plotas

5 209 km² (7)

Tankumas

62 žm./km²

ISO 3166-2

LT-KL

Vikiteka

Klaipėdos apskritisVikiteka

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos apskrities istorija.

Istorinė Klaipėdos apskritis, vokiškai dar žinoma kaip vok. Landkreis Memel, egzistavo 1752–1950 m. dabartinėje vakarų Lietuvoje, su centru Klaipėdoje, ir jos priklausomybė bei teritorija keletą kartų keitėsi.

1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų“, kuriuo Lietuvoje iki tol galiojusio rajoninio suskirstymo pagrindu buvo įsteigta 10 naujų apskričių, tarp jų ir Klaipėdos apskritis. Jos teritoriją sudarė Skuodo rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos miesto, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės savivaldybės. 1999 m. dalyje Šilutės savivaldybės teritorijos įkurta nauja Pagėgių savivaldybė, kurios teritorija įjungta į Tauragės apskritį. Apskrities teritorija 1994–1999 m. buvo 5746 km², nuo 1999 m. – 5209 km².

1994 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą. Pagal jį apskrities valdytoją skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities valdytojas turi pavaduotoją, kurį skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas apskrities valdytojo teikimu. 1997 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.3 Lietuvos Respublikos apskrities valdytojo institucija reorganizuota į Lietuvos Respublikos apskrities viršininko instituciją.

1995 m. gruodžio 15 d. Apskrities valdymo įstatymas numatė, jog pagrindiniai Apskrities valdytojo uždaviniai yra:

1. Įgyvendinti valstybės politiką socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos bei žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
2. Koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldos vykdomų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
3. Numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.

2004 m. patvirtintas Klaipėdos apskrities herbas. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Suskirstymas

Klaipėdos apskrities teritorijoje yra 7 savivaldybės:

Klaipėdos miesto savivaldybė
Neringos miesto savivaldybė
Palangos miesto savivaldybė
Klaipėdos rajono savivaldybė
Kretingos rajono savivaldybė
Skuodo rajono savivaldybė
Šilutės rajono savivaldybė

Miestai

Apskrityje yra 9 miestai, iš kurių didžiausi yra:

Klaipėda
Kretinga
Šilutė
Gargždai
Palanga
Skuodas

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2021 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2011 m.^sur.

2015 m.

2019 m.

2021 m.^sur.

407 305

385 768

382 179

337 286

327 300

317 722

322 283

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 339 062 žmonės:

Lietuviai – 85,64% (290 369);
Rusai – 10,4% (35 265);
Ukrainiečiai – 1,04% (3 542);
Baltarusiai – 0,88% (2 982);
Vokiečiai – 0,22% (754);
Lenkai – 0,22% (748);
Latviai – 0,13% (436);
Kiti – 1,46% (4966).

2001 m. gyveno 385 768 žmonės:

Lietuviai – 84,2% (324 798);
Rusai – 11,43% (44 082);
Ukrainiečiai – 1,3% (5 024);
Baltarusiai – 1% (3 882);
Vokiečiai – 0,26% (1 000);
Lenkai – 0,25% (975);
Latviai – 0,15% (591);
Kiti – 1,4% (5416).

Tarptautinis bendradarbiavimas

Kaliningrado sritis, Rusija
Varmijos Mozūrų vaivadija, Lenkija
, Danija
Blekingės lėnas, Švedija
Mykolajivo sritis, Ukraina
Nordlando apskritis, Norvegija
Odesos sritis, Ukraina
Vakarų Pamario vaivadija, Lenkija

Apskrities viršininkai

1995 m. balandžio 24 d. – 1997 m. gegužės 8 d. – Jurgis Aušra (apskrities valdytojas)
1997 m. sausio 15 d. – 2000 m. lapkričio 15 d. –
2000 m. gruodžio 27 d. – 2005 m. gruodžio 30 d. –
2006 m. sausio 16 d. – 2008 m. gruodžio 15 d.
nuo 2008 m. gruodžio 24 d. –

Vyriausybės atstovai apskrityje

1995–1998 m. Giedrius Petružis
1998–2003 m.
nuo 2003 m.

Šaltiniai

Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Apskrities tinklalapis

[1] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[2] Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.

[3] 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.

[4] 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.