Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kaliningrado sritis rus Калининградская область arba Karaliaučiaus kraštas Rusijos federacijos sritis esanti Šiaurės Vak
Kaliningrado sritis
Kaliningrado sritis (rus. Калининградская область) arba Karaliaučiaus kraštas – Rusijos federacijos sritis, esanti Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje. Kaliningrado sritis sudaryta 1946 m. balandžio 7 d. po Antrojo pasaulinio karo iš užimtos Vokietijos Rytų Prūsijos provincijos vidurio šiaurinės dalies. Tai pusiau eksklavas, toliausiai į vakarus nutolusi Rusijos teritorija.
| Kaliningrado sritis Калининградская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė | Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Šiaurės Vakarų federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | |||||||
| Administracinis centras | Karaliaučius | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Gubernatorius | Antonas Alichanovas | ||||||
| Gyventojų | 1 018 624 (57) | ||||||
| Plotas | 15 100 km² (80) | ||||||
| - vandens % | 11,7 % | ||||||
| Tankumas | 67 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | Kaliningrado sritisVikiteka | ||||||
Srities plotas – 15,1 tūkst. km² (13,3 tūkst. km² be Kuršių marių ir Aistmarių). Gyventojų – 1,018 624 mln. (2021 m.). Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km, iš vakarų į rytus – 205 km. Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose Kaliningrado sritį skalauja Baltijos jūra.
Istorija
Kaliningrado srities istorija iki 1945 m. – žr. Prūsijos istorija
Rytprūsiai, tiksliau šiaurinė jų dalis (apie 1/3 Rytų Prūsijos dalies), į Rusijos sudėtį pateko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus. Iškart po Sovietų Sąjungos pergalės kare su Trečiuoju Reichu, buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda, kuri užsiėmė ir civiliniais klausimais. 1945 m. ši apygarda performuota į Kionigsbergo sritį Rusijos TFSR, 1946 m. rugsėjo 7 d. pervadinta į Kaliningrado sritį ir vienašališkai įtraukta (aneksuota) į RTFSR sudėtį. Buvusių gyventojų likučiai iki 1947 m. buvo deportuoti į Vokietiją. Kaliningrado sritis tapo labiausiai militarizuota Sovietų Sąjungos dalis, kartais vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Nuo 2009 m. stipriai militarizuojama.
Geografija
Iš šiaurės vakarų skalauja Kuršių marios, yra Kuršių nerijos pietinė dalis, pietvakariuose – Aismarės ir Aismarių nerijos šiaurinė dalis.
Paviršius daugiausia lygus: šiaurėje plyti Nemuno žemuma, pietryčiuose siekia Baltijos aukštumas (iki 230 m aukščio Vištyčio aukštumoje). Pajūryje yra polderių.
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –3 °C iki –5 °C, liepos 15–17 °C. Per metus iškrinta apie 700 mm kritulių.
Didžiausios upės: Prieglius (su Alna, Įsručiu, Angrape, Pisa), Nemunas (su Šešupe). Didžiausias ežeras – Vištyčio.
Miškingumas apie 15 % (yra Romintos girios pakraštys). Įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Gyventojai
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kaliningrado srityje gyveno 955,2 tūkst. gyventojų. Iš jų 741,8 tūkst. gyveno miestuose, 213,4 tūkst. – kaime. Kaliningrado mieste gyvena beveik pusė srities gyventojų – 430,3 tūkst. žmonių.
Kaliningrado srities gyventojų tautinė sudėtis pagal 2010 m. Rusijos gyventojų surašymą jiems nurodžius tautybę:
| Tautybė | Skaičius | Procentas |
| Rusai | 772 534 | 86,4 % |
| Ukrainiečiai | 32 771 | 3,7 % |
| Baltarusiai | 32 497 | 3,6 % |
| Lietuviai | 9769 | 1,1 % |
| Armėnai | 9226 | 1,1 % |
| Vokiečiai | 7349 | 0,8 % |
| Totoriai | 4534 | 0,5 % |
| Kitos tautybės | 25 172 | 2,8 % |
Administracinis teritorinis suskirstymas
XX a. pabaigoje sritis buvo skirstoma ne tik į rajonus, bet ir apylinkes. XXI a. pradžioje atliktos kelios administracinės reformos. 2021 m. Kaliningrado srityje yra 22 savivaldos dariniai: 8 sritinio reikšmingumo miestai, 1 sritinio reikšmingumo miesto tipo gyvenvietė bei 13 municipalinių rajonų, dar skirstomų į savivaldžias miesto ar kaimo gyvenvietes.
| Nr. žemėlapyje | Sritinio reikšmingumo miestai ir miestų apygardos | Rusiškas pavadinimas |
| 1 | Karaliaučius | Калининград |
| 2 | Baltijsko miesto apygarda | Балтийский городской округ |
| 3 | Laduškino miesto apygarda | Ладушкинский городской округ |
| 4 | Mamonovo miesto apygarda | Мамоновский городской округ |
| 5 | Pionerskis | Пионерский (город) |
| 6 | Svetlo miesto apygarda | Светловский городской округ |
| 7 | Svetlogorsko miesto apygarda | Светлогорский городской округ |
| 8 | Sovetskas | Советск |
| Nr. žemėlapyje | Srities reikšmės miesto tipo gyvenvietė | Rusiškas pavadinimas |
| 9 | Jantarno miesto apygarda | Янтарный городской округ |
| Nr. žemėlapyje | Rajonas | Rusiškas pavadinimas | Savivaldybių |
| 10 | Bagrationovsko rajonas | Багратионовский район | 5 |
| 11 | Gvardeisko rajonas | Гвардейский район | 5 |
| 12 | Gurjevsko rajonas | Гурьевский район | 8 |
| 13 | Gusevo rajonas | Гусевский район | 5 |
| 14 | Zelenogradsko rajonas | Зеленоградский район | 5 |
| 15 | Krasnoznamensko rajonas | Краснознаменский район | 4 |
| 16 | Nemano rajonas | Неманский район | 3 |
| 17 | Nesterovo rajonas | Нестеровский район | 4 |
| 18 | Oziorsko rajonas | Озёрский район | 4 |
| 19 | Polesko rajonas | Полесский район | 5 |
| 20 | Pravdinsko rajonas | Правдинский район | 4 |
| 21 | Slavsko rajonas | Славский район | 4 |
| 22 | Černiachovsko rajonas | Черняховский район | 4 |
Miestai
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškas pavadinimas | Vokiškas pavadinimas | Lietuviškas pavadinimas | Gyventojai (2002 m.) | Gyventojai (2010 m.) | Gyventojai (2021 m.) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bagrationovskas | Багратионовск | Preußisch Eylau | Prūsų Ylava | 7 200 | 6 399 | 6 401 |
| Baltijskas | Балтийск | Pillau | Piliava | 33 300 | 32 670 | 33 946 |
| Černiachovskas | Черняховск | Insterburg | Įsrutis | 44 300 | 40 464 | 39 126 |
| Gurjevskas | Гурьевск | Neuhausen, Villenkolonie | Sembų Romuva, Noihauzenas | 10 900 | 12 433 | 19 670 |
| Gusevas | Гусев | Gumbinnen | Gumbinė | 28 500 | 28 260 | 28 177 |
| Gvardeiskas | Гвардейск | Tapiau | Tepliava | 14 600 | 13 888 | 13 353 |
| Kaliningradas | Калининград | Königsberg in Preußen | Karaliaučius | 430 000 | 431 491 | 493 256 |
| Krasnoznamenskas | Краснознаменск | Haselberg | Prūsų Lazdynai | 3 800 | 3 522 | 3 049 |
| Laduškinas | Ладушкин | Ludwigsort | Liudvigsortas | 3 800 | 3 788 | 3 820 |
| Mamonovas | Мaмоново | Heiligenbeil | Šventapilė | 7 400 | 7 757 | 8 104 |
| Nemanas | Неман | Raganita Ragnit | Ragainė | 12 700 | 11 794 | 10 765 |
| Nesterovas | Нестеров | Stallupenen, Ebenrode | Stalupėnai | 5 000 | 4 584 | 3 937 |
| Oziorskas | Озерск | Darkehmen, Angerapp | Darkiemis | 5 800 | 4 740 | 3 816 |
| Pionerskis | Пионерский | Neukuhren | Naujieji Kuršiai | 11 800 | 11 017 | 12 573 |
| Poleskas | Полесск | Labiau | Labguva | 7 700 | 7 580 | 6 921 |
| Pravdinskas | Правдинск | Fridland | Bartų Romuva, Frydlandas | 4 500 | 4 323 | 4 045 |
| Slavskas | Славск | Heinrichswalde | Gastos | 5 200 | 4 614 | 3 964 |
| Sovetskas | Советск | Tilse, Tilsit | Tilžė | 43 200 | 41 709 | 38 514 |
| Svetlas | Светлый | Zimmerbude | Cimerbūda | 21 700 | 21 380 | 21 441 |
| Svetlogorskas | Светлогорск | Rauschen | Rūsiai | 11 000 | 10 775 | 16 099 |
| Zelenogradskas | Зеленоградск | Kranz | Prūsų Krantas | 12 500 | 13 015 | 17 296 |
Miesto tipo gyvenvietės
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškas pavadinimas | Vokiškas pavadinimas | Lietuviškas pavadinimas | Gyventojų (2002 m.) | Gyventojų (2010 m.) | Gyventojų (2021 m.) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Jantarnas | Янтарный | Palmnicken | Palmininkai | 5 500 | 5 520 | 5 627 |
| Primorjė | Приморье | Groß Kuhren | Didieji Kuršiai | 800 | 952 | |
| Primorskas | Приморск | Fischhausen | Žuvininkai | 2 200 | 2 066 | 1921 |
| Znamenskas | Знаменск | Wehlau | Vėluva | 4300 | ||
| Železnodorožnas | Железнодорожный | Gerdauen | Girdava | 2 900 | 2 755 |
Panaudota:
- Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
Ekonomika ir transportas
Kaliningrado srityje išvystyta transporto (vagonų gamykla) ir kėlimo įrenginių (gamykla „Baltkran“) mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas (Kaliningrade ir Sovetske). Taip pat automobilių surinkimas, televizorių gamyba, statybinių medžiagų gamyba (Kaliningrado gelžbetonio kontrukcijų gamykla). Išvystyta maisto pramonė.
Kaliningrado srityje yra didžiausios gintaro atsargos (daugiau nei 90 %). Gintaras kasamas Jantarno gyvenvietės apylinkėse, ten pat gintaro kombinate gintaras apdirbamas. Kaliningrado srityje taip pat išgaunama nafta.
Išvystyta žvejyba, dideli žvejybiniai uostai yra Kaliningrade ir Pionerske, mažesni – Rybačyje ir Svetle.
Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai, Černiachovske ir Sovietske – upių uostai. Kaliningrado uostą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija.
Kaliningrade yra tarptautinis oro uostas.
Kaliningradas geležinkeliu susijęs ne tik su pagrindiniais Rusijos miestais Maskva (traukinys „Jantar“) ir Sankt Peterburgu, bet ir su Gdyne Lenkijoje ir Berlynu Vokietijoje.
Lietuvos ir Kaliningrado srities santykiai
Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR (nuo gruodžio mėn. – Rusijos Federacijos) dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje.
Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba.
Iki 2002 m. pagrindinis klausimas, susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika. Pasienyje su Lenkija esantis Suvalkų koridorius – vienas iš alternatyvių sausumos ruožų tarp Rusijos eksklavo ir sąjungininkės Baltarusijos.
Nuorodos
- Kaliningrado srities vyriausybės oficiali svetainė Archyvuota kopija 2007-07-01 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
- Užsienio reikalų ministerijos straipsnis Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado srities vietovardžiai lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto.
- VLKK krašto vietovardžių sąrašas (rusų-lietuvių) Archyvuota kopija 2007-03-15 iš Wayback Machine projekto.
- VLKK krašto tradicinių vietovardžių sąrašas (vokiečių-lietuvių) Archyvuota kopija 2006-10-01 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado sritis (rus.)
- Kaliningrado sritis nuotraukose Archyvuota kopija 2009-05-01 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado srities istorijos puslapiai Archyvuota kopija 2008-06-18 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado srities lietuviški, rusiški, vokiški vietovardžiai, interaktyvus žemėlapis Archyvuota kopija 2015-07-14 iš Wayback Machine projekto.
- Rytprūsių provincijos žemėlapis, prieš Vokietijos pasidalijimą pokariu ir Kaliningrado srities įkūrimą Archyvuota kopija 2015-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- Kaliningrado sritis per googlemaps
- Kaliningrado laikas
- Kaliningrado srities orai
Šaltiniai
- „Kaliningrad: From boomtown to battle-station“. ECFR (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-08-27.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 186–187
- Kaliningrado sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Общероссийский классификатор объектов административно-территориального деления. psl. 329–336
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Federaliniai subjektai | |||||||||||||
| |||||||||||||
| Federalinės apygardos | |||||||||||||
| Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas | |||||||||||||
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaliningrado sritis, Kas yra Kaliningrado sritis? Ką reiškia Kaliningrado sritis?
Kaliningrado sritis rus Kaliningradskaya oblast arba Karaliauciaus krastas Rusijos federacijos sritis esanti Siaures Vakaru federalineje apygardoje Kaliningrado sritis sudaryta 1946 m balandzio 7 d po Antrojo pasaulinio karo is uzimtos Vokietijos Rytu Prusijos provincijos vidurio siaurines dalies Tai pusiau eksklavas toliausiai į vakarus nutolusi Rusijos teritorija Kaliningrado sritis Kaliningradskaya oblast Issamiau Laiko juosta UTC 3 vasaros UTC Valstybe RusijaFederaline apygarda Siaures Vakaru federaline apygardaEkonominis regionasAdministracinis centras KaraliauciusOficialios kalbos rusuGubernatorius Antonas AlichanovasGyventoju 2021 1 018 624 57 Plotas 15 100 km 80 vandens 11 7 Tankumas 2021 67 zm km Vikiteka Kaliningrado sritisVikiteka Srities plotas 15 1 tukst km 13 3 tukst km be Kursiu mariu ir Aistmariu Gyventoju 1 018 624 mln 2021 m Atstumas is siaures į pietus 108 km is vakaru į rytus 205 km Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija siaureje ir rytuose su Lietuva Vakaruose Kaliningrado sritį skalauja Baltijos jura Rudeninis vakaru Kaliningrado srities krastovaizdis Zelenogradsko rajone prie Ozero Shatry Kaliningrado srities fizinis zemelapisIstorijaKaliningrado srities istorija iki 1945 m zr Prusijos istorija Rytprusiai tiksliau siaurine ju dalis apie 1 3 Rytu Prusijos dalies į Rusijos sudetį pateko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus Iskart po Sovietu Sajungos pergales kare su Treciuoju Reichu buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karine apygarda kuri uzsieme ir civiliniais klausimais 1945 m si apygarda performuota į Kionigsbergo sritį Rusijos TFSR 1946 m rugsejo 7 d pervadinta į Kaliningrado sritį ir vienasaliskai įtraukta aneksuota į RTFSR sudetį Buvusiu gyventoju likuciai iki 1947 m buvo deportuoti į Vokietija Kaliningrado sritis tapo labiausiai militarizuota Sovietu Sajungos dalis kartais vadinta nepaskandinamu sovietu lektuvnesiu Nuo 2009 m stipriai militarizuojama GeografijaIs siaures vakaru skalauja Kursiu marios yra Kursiu nerijos pietine dalis pietvakariuose Aismares ir Aismariu nerijos siaurine dalis Pavirsius daugiausia lygus siaureje plyti Nemuno zemuma pietryciuose siekia Baltijos aukstumas iki 230 m aukscio Vistycio aukstumoje Pajuryje yra polderiu Klimatas vidutiniu platumu pereinamasis is jurinio į zemyninį Sausio menesio vidutine temperatura nuo 3 C iki 5 C liepos 15 17 C Per metus iskrinta apie 700 mm krituliu Didziausios upes Prieglius su Alna Įsruciu Angrape Pisa Nemunas su Sesupe Didziausias ezeras Vistycio Miskingumas apie 15 yra Romintos girios pakrastys Įsteigtas Kursiu nerijos nacionalinis parkas Gyventojai2002 m gyventoju surasymo duomenimis Kaliningrado srityje gyveno 955 2 tukst gyventoju Is ju 741 8 tukst gyveno miestuose 213 4 tukst kaime Kaliningrado mieste gyvena beveik puse srities gyventoju 430 3 tukst zmoniu Kaliningrado srities gyventoju tautine sudetis pagal 2010 m Rusijos gyventoju surasyma jiems nurodzius tautybe Tautybe Skaicius ProcentasRusai 772 534 86 4 Ukrainieciai 32 771 3 7 Baltarusiai 32 497 3 6 Lietuviai 9769 1 1 Armenai 9226 1 1 Vokieciai 7349 0 8 Totoriai 4534 0 5 Kitos tautybes 25 172 2 8 Administracinis teritorinis suskirstymasKaliningrado srities 2021 m administracinio susiskirstymo zemelapis Administraciniai teritoriniai dariniai nurodyti gretimose trijose lentelese XX a pabaigoje sritis buvo skirstoma ne tik į rajonus bet ir apylinkes XXI a pradzioje atliktos kelios administracines reformos 2021 m Kaliningrado srityje yra 22 savivaldos dariniai 8 sritinio reiksmingumo miestai 1 sritinio reiksmingumo miesto tipo gyvenviete bei 13 municipaliniu rajonu dar skirstomu į savivaldzias miesto ar kaimo gyvenvietes Nr zemelapyje Sritinio reiksmingumo miestai ir miestu apygardos Rusiskas pavadinimas1 Karaliaucius Kaliningrad2 Baltijsko miesto apygarda Baltijskij gorodskoj okrug3 Laduskino miesto apygarda Ladushkinskij gorodskoj okrug4 Mamonovo miesto apygarda Mamonovskij gorodskoj okrug5 Pionerskis Pionerskij gorod 6 Svetlo miesto apygarda Svetlovskij gorodskoj okrug7 Svetlogorsko miesto apygarda Svetlogorskij gorodskoj okrug8 Sovetskas SovetskNr zemelapyje Srities reiksmes miesto tipo gyvenviete Rusiskas pavadinimas9 Jantarno miesto apygarda Yantarnyj gorodskoj okrugNr zemelapyje Rajonas Rusiskas pavadinimas Savivaldybiu10 Bagrationovsko rajonas Bagrationovskij rajon 511 Gvardeisko rajonas Gvardejskij rajon 512 Gurjevsko rajonas Gurevskij rajon 813 Gusevo rajonas Gusevskij rajon 514 Zelenogradsko rajonas Zelenogradskij rajon 515 Krasnoznamensko rajonas Krasnoznamenskij rajon 416 Nemano rajonas Nemanskij rajon 317 Nesterovo rajonas Nesterovskij rajon 418 Oziorsko rajonas Ozyorskij rajon 419 Polesko rajonas Polesskij rajon 520 Pravdinsko rajonas Pravdinskij rajon 421 Slavsko rajonas Slavskij rajon 422 Cerniachovsko rajonas Chernyahovskij rajon 4Miestai Dabartinis pavadinimas Rusiskas pavadinimas Vokiskas pavadinimas Lietuviskas pavadinimas Gyventojai 2002 m Gyventojai 2010 m Gyventojai 2021 m Bagrationovskas Bagrationovsk Preussisch Eylau Prusu Ylava 7 200 6 399 6 401Baltijskas Baltijsk Pillau Piliava 33 300 32 670 33 946Cerniachovskas Chernyahovsk Insterburg Įsrutis 44 300 40 464 39 126Gurjevskas Gurevsk Neuhausen Villenkolonie Sembu Romuva Noihauzenas 10 900 12 433 19 670Gusevas Gusev Gumbinnen Gumbine 28 500 28 260 28 177Gvardeiskas Gvardejsk Tapiau Tepliava 14 600 13 888 13 353Kaliningradas Kaliningrad Konigsberg in Preussen Karaliaucius 430 000 431 491 493 256Krasnoznamenskas Krasnoznamensk Haselberg Prusu Lazdynai 3 800 3 522 3 049Laduskinas Ladushkin Ludwigsort Liudvigsortas 3 800 3 788 3 820Mamonovas Mamonovo Heiligenbeil Sventapile 7 400 7 757 8 104Nemanas Neman Raganita Ragnit Ragaine 12 700 11 794 10 765Nesterovas Nesterov Stallupenen Ebenrode Stalupenai 5 000 4 584 3 937Oziorskas Ozersk Darkehmen Angerapp Darkiemis 5 800 4 740 3 816Pionerskis Pionerskij Neukuhren Naujieji Kursiai 11 800 11 017 12 573Poleskas Polessk Labiau Labguva 7 700 7 580 6 921Pravdinskas Pravdinsk Fridland Bartu Romuva Frydlandas 4 500 4 323 4 045Slavskas Slavsk Heinrichswalde Gastos 5 200 4 614 3 964Sovetskas Sovetsk Tilse Tilsit Tilze 43 200 41 709 38 514Svetlas Svetlyj Zimmerbude Cimerbuda 21 700 21 380 21 441Svetlogorskas Svetlogorsk Rauschen Rusiai 11 000 10 775 16 099Zelenogradskas Zelenogradsk Kranz Prusu Krantas 12 500 13 015 17 296Miesto tipo gyvenvietes Dabartinis pavadinimas Rusiskas pavadinimas Vokiskas pavadinimas Lietuviskas pavadinimas Gyventoju 2002 m Gyventoju 2010 m Gyventoju 2021 m Jantarnas Yantarnyj Palmnicken Palmininkai 5 500 5 520 5 627Primorje Primore Gross Kuhren Didieji Kursiai 800 952Primorskas Primorsk Fischhausen Zuvininkai 2 200 2 066 1921Znamenskas Znamensk Wehlau Veluva 4300Zeleznodoroznas Zheleznodorozhnyj Gerdauen Girdava 2 900 2 755 Panaudota Tradicinis lietuvisku Kaliningrado Karaliauciaus krasto vietovardziu sarasas patvirtintas Valstybines lietuviu kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m geguzes 25 d Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31 12 1937Ekonomika ir transportasKaliningrado srityje isvystyta transporto vagonu gamykla ir kelimo įrenginiu gamykla Baltkran masinu gamyba laivu statyba ir remontas Kaliningrade ir Sovetske Taip pat automobiliu surinkimas televizoriu gamyba statybiniu medziagu gamyba Kaliningrado gelzbetonio kontrukciju gamykla Isvystyta maisto pramone Kaliningrado srityje yra didziausios gintaro atsargos daugiau nei 90 Gintaras kasamas Jantarno gyvenvietes apylinkese ten pat gintaro kombinate gintaras apdirbamas Kaliningrado srityje taip pat isgaunama nafta Isvystyta zvejyba dideli zvejybiniai uostai yra Kaliningrade ir Pionerske mazesni Rybacyje ir Svetle Kaliningrade Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai Cerniachovske ir Sovietske upiu uostai Kaliningrado uosta ir Sankt Peterburga jungia keltu linija Kaliningrade yra tarptautinis oro uostas Kaliningradas gelezinkeliu susijes ne tik su pagrindiniais Rusijos miestais Maskva traukinys Jantar ir Sankt Peterburgu bet ir su Gdyne Lenkijoje ir Berlynu Vokietijoje Lietuvos ir Kaliningrado srities santykiaiLietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrezia 1991 m pasirasytas Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR nuo gruodzio men Rusijos Federacijos del bendradarbiavimo ekonomineje ir socialineje kulturineje Kaliningrado srities raidoje Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba Iki 2002 m pagrindinis klausimas susijes su Kaliningrado sritimi buvo tranzito problematika Pasienyje su Lenkija esantis Suvalku koridorius vienas is alternatyviu sausumos ruozu tarp Rusijos eksklavo ir sajungininkes Baltarusijos NuorodosKaliningrado srities vyriausybes oficiali svetaine Archyvuota kopija 2007 07 01 is Wayback Machine projekto rus Uzsienio reikalu ministerijos straipsnis Archyvuota kopija 2007 09 29 is Wayback Machine projekto Kaliningrado srities vietovardziai lietuviu rusu ir vokieciu kalbomis Archyvuota kopija 2012 04 14 is Wayback Machine projekto VLKK krasto vietovardziu sarasas rusu lietuviu Archyvuota kopija 2007 03 15 is Wayback Machine projekto VLKK krasto tradiciniu vietovardziu sarasas vokieciu lietuviu Archyvuota kopija 2006 10 01 is Wayback Machine projekto Kaliningrado sritis rus Kaliningrado sritis nuotraukose Archyvuota kopija 2009 05 01 is Wayback Machine projekto Kaliningrado srities istorijos puslapiai Archyvuota kopija 2008 06 18 is Wayback Machine projekto Kaliningrado srities lietuviski rusiski vokiski vietovardziai interaktyvus zemelapis Archyvuota kopija 2015 07 14 is Wayback Machine projekto Rytprusiu provincijos zemelapis pries Vokietijos pasidalijima pokariu ir Kaliningrado srities įkurima Archyvuota kopija 2015 02 01 is Wayback Machine projekto Kaliningrado sritis per googlemaps Kaliningrado laikas Kaliningrado srities oraiSaltiniai Kaliningrad From boomtown to battle station ECFR anglu Nuoroda tikrinta 2017 08 27 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 186 187 Kaliningrado sritis Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Obsherossijskij klassifikator obektov administrativno territorialnogo deleniya psl 329 336 Rusijos Federacijos administracines teritorijosFederaliniai subjektaiRespublikos Adygeja Altajus Baskirija Buriatija Chakasija Cecenija Ciuvasija Dagestanas Ingusija Jakutija Kabarda Balkarija Kalmukija Karaciaju Cerkesija Karelija Komija Krymas Marija Mordvija Siaures Osetija Tatarstanas Tuva UdmurtijaKrastai Altajus Chabarovskas Kamciatka Krasnodaras Krasnojarskas Perme Primore Stavropolis UzbaikaleSritys Amuras Archangelskas Astrachane Belgorodas Brianskas Celiabinskas Irkutskas Ivanovas Jaroslavlis Kaliningradas Kaluga Kemerovas Kirovas Kostroma Kurganas Kurskas Leningradas Lipeckas Magadanas Maskva Murmanskas Zemutinis Naugardas Naugardas Novosibirskas Omskas Orenburgas Oriolas Penza Pskovas Rostovas Riazane Sachalinas Samara Saratovas Smolenskas Sverdlovskas Tambovas Tiumene Tomskas Tula Tvere Uljanovskas Vladimiras Volgogradas Vologda VoronezasFederaciniai miestai Maskva Sankt PeterburgasAutonomines sritys ZyduAutonomines apygardos Chantu Mansija Ciukotka Jamalas NencijaFederalines apygardosCentrine Krymas Pavolgis Pietus Sibiras Siaures Vakarai Siaures Kaukazas Tolimieji Rytai Uralas Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu