Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prūsijos kunigaikštystė Prūsijos hercogystė arba Kunigaikštiškieji Prūsai vok Herzogtum Preußen lenk Prusy Książęce voki
Prūsijos kunigaikštystė
Prūsijos kunigaikštystė (Prūsijos hercogystė), arba Kunigaikštiškieji Prūsai (vok. Herzogtum Preußen, lenk. Prusy Książęce) – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 m. Plotas apie 31 000 km². Sostinė – Karaliaučius, kiti žymesni miestai – Klaipėda ir Tilžė. Gyveno lietuviai (lietuvininkai), lenkai (mozūrai), prūsai, vokiečiai (dauguma bajorai, miestiečiai, laisvieji valstiečiai, kitos tautybės – daugiausia baudžiauninkai).
| Prūsijos kunigaikštystė vok. Herzogtum Preußen lenk. Prusy Książęce | |||||
| Lenkijos karalystės vasalė (1525–1657) Personalinė unija su Brandenburgo kurfiurstyste (1618–1701) | |||||
| |||||
| |||||
| Prūsijos kunigaikštystė (geltona) | |||||
| Sostinė | Karaliaučius | ||||
| Kalbos | Vokiečių | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | ||||
| Istorija | |||||
| - Sekuliarizuota | 1525 m., 1525 | ||||
| - Paskelbta karalyste | 1701 m. | ||||
Istorija
1525 m. balandžio 10 d. Krokuvos sutartimi su Žygimantu Senuoju paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis teokratinę Vokiečių ordino valstybę pertvarkė į pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę, pats tapo kunigaikščiu (hercogu). Prūsija tapo pirmąja Europoje protestantiška šalimi. Iki 1657 m. buvo Lenkijos karalystės vasalė, 1618 m. personaline unija sujungta su Brandenburgu ir valdyta iš Berlyno. Nuo XVII a. vidurio faktiškai jungtinės Brandenburgo ir Prūsijos valstybės autonominė dalis. Nuo 1525 m. įvesta valstybinė religija – liuteronybė.
1530 m. kunigaikščio Albrechto pavedimu lietuviškos pamaldos buvo įvestos Tilžėje, 1531 m. Karaliaučiuje, 1536 m. Įsrutyje. 1544 m. rugpjūčio 17 d. įkurtas Karaliaučiaus universitetas – vienas svarbiausių protestantizmo židinių Europos rytuose bei itin žymus lietuvių evangelikų liuteronų dvasininkų bei lietuvių raštijos darbuotojų rengimo centras. 1544–1829 m. Karaliaučiaus universitete mokėsi jaunuoliai iš maždaug 400 Mažosios Lietuvos vietovių, iš viso apie 13 370 studentų. 1547 m. Karaliaučiuje, Hanso Veinreicho spaustuvėje išleista Martyno Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga „Katekizmo prasti žodžiai“.
1701 m. kunigaikštystė paskelbta Prūsijos karalyste. XVI a. kunigaikštystėje baigė susidaryti Mažosios Lietuvos ir XVII a. – Mozūrijos sritys.
Valdymas
1525 m. Prūsijos kunigaikštystėje buvo sudaryti nauji administraciniai teritoriniai vienetai: didieji valsčiai (vok. Hauptamt), į kuriuos įėjo mažesni valsčiai (vok. Amt). Visa valstybė buvo suskirstyta į 3 dideles sritis, kurios susidėjo iš didžiųjų valsčių:
- Sembos sritis (vad. Žemutinė Prūsija) susidėjo iš 10 valsčių: Žiokų, Žuvininkų, Tepliuvos, Noihauseno, Labguvos, Toplaukio, Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos.
- Notangos srityje buvo 13 valsčių: Balgos, Brandenburgo, Ylavos, Barštyno, Bartų, Unguros, Leko, Alėckos, Lėciaus, Johanisburgo, Reino, Rastenburgo ir Zeehesteno.
- Oberlando srityje (vad. Aukštutinė Prūsija) buvo 8 valsčiai: Prūsų Olandijos, Morungo, Osterodės, Lybštadto, Lybemiulės, Hohenšteino, Ryzenburgo ir Marienverderio.
| Pomerelijos ir Prūsijos istorija |
| Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija |
| Kryžiaus žygiai į Prūsiją |
| Vokiečių ordinas |
| Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng. |
| Brandenburgas-Prūsija |
| Prūsijos karalystė: |
| Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija |
| Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas |
| Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis) |
Valsčiaus viršininkas vadinosi hauptmanu (vok. Hauptmann). Jis buvo teisėjas, policijos viršininkas, tvarkė ir ūkinius reikalus. Tepliuvos, Žiokų, Žuvininkų ir Brandenburgo hauptmanai sudarė Prūsijos kunigaikščio tarybą, arba Keturių kolegiją. Klaipėdos apskritis, sudaryta po Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo, 1525 m. vadinta Hauptamt Memel.
Prūsijos valdovai savo raštinėje Berlyne laikė mažiausiai du tarnautojus susirašinėjimui su lietuviškąja provincija lietuvių kalba vesti.
Šaltiniai
- Algirdas Matulevičius. Prūsijos kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-09.
- Mažosios Lietuvos enciklopedija, I t., Vilnius, 2000. 731 p.
- Mažosios Lietuvos enciklopedija, I t., Vilnius, 2000. 31 p.
Literatūra
- Prūsijos kunigaikštystė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prūsijos kunigaikštystė, Kas yra Prūsijos kunigaikštystė? Ką reiškia Prūsijos kunigaikštystė?
Prusijos kunigaikstyste Prusijos hercogyste arba Kunigaikstiskieji Prusai vok Herzogtum Preussen lenk Prusy Ksiazece vokieciu valstybe pietryciu Pabaltijyje 1525 1701 m Plotas apie 31 000 km Sostine Karaliaucius kiti zymesni miestai Klaipeda ir Tilze Gyveno lietuviai lietuvininkai lenkai mozurai prusai vokieciai dauguma bajorai miestieciai laisvieji valstieciai kitos tautybes daugiausia baudziauninkai Prusijos kunigaikstyste vok Herzogtum Preussen lenk Prusy KsiazeceLenkijos karalystes vasale 1525 1657 Personaline unija su Brandenburgo kurfiurstyste 1618 1701 1525 1701 Veliava HerbasLocation ofPrusijos kunigaikstyste geltona Sostine KaraliauciusKalbos VokieciuValdymo forma MonarchijaIstorija Sekuliarizuota 1525 m 1525 Paskelbta karalyste 1701 m Istorija1525 m balandzio 10 d Krokuvos sutartimi su Zygimantu Senuoju paskutinis Vokieciu ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis teokratine Vokieciu ordino valstybe pertvarke į pasaulietine Prusijos kunigaikstyste pats tapo kunigaiksciu hercogu Prusija tapo pirmaja Europoje protestantiska salimi Iki 1657 m buvo Lenkijos karalystes vasale 1618 m personaline unija sujungta su Brandenburgu ir valdyta is Berlyno Nuo XVII a vidurio faktiskai jungtines Brandenburgo ir Prusijos valstybes autonomine dalis Nuo 1525 m įvesta valstybine religija liuteronybe 1530 m kunigaikscio Albrechto pavedimu lietuviskos pamaldos buvo įvestos Tilzeje 1531 m Karaliauciuje 1536 m Įsrutyje 1544 m rugpjucio 17 d įkurtas Karaliauciaus universitetas vienas svarbiausiu protestantizmo zidiniu Europos rytuose bei itin zymus lietuviu evangeliku liuteronu dvasininku bei lietuviu rastijos darbuotoju rengimo centras 1544 1829 m Karaliauciaus universitete mokesi jaunuoliai is mazdaug 400 Mazosios Lietuvos vietoviu is viso apie 13 370 studentu 1547 m Karaliauciuje Hanso Veinreicho spaustuveje isleista Martyno Mazvydo parengta pirmoji lietuviska knyga Katekizmo prasti zodziai 1701 m kunigaikstyste paskelbta Prusijos karalyste XVI a kunigaikstysteje baige susidaryti Mazosios Lietuvos ir XVII a Mozurijos sritys Valdymas1525 m Prusijos kunigaikstysteje buvo sudaryti nauji administraciniai teritoriniai vienetai didieji valsciai vok Hauptamt į kuriuos įejo mazesni valsciai vok Amt Visa valstybe buvo suskirstyta į 3 dideles sritis kurios susidejo is didziuju valsciu Sembos sritis vad Zemutine Prusija susidejo is 10 valsciu Zioku Zuvininku Tepliuvos Noihauseno Labguvos Toplaukio Įsruties Ragaines Tilzes ir Klaipedos Notangos srityje buvo 13 valsciu Balgos Brandenburgo Ylavos Barstyno Bartu Unguros Leko Aleckos Leciaus Johanisburgo Reino Rastenburgo ir Zeehesteno Oberlando srityje vad Aukstutine Prusija buvo 8 valsciai Prusu Olandijos Morungo Osterodes Lybstadto Lybemiules Hohensteino Ryzenburgo ir Marienverderio Pomerelijos ir Prusijos istorijaPomerelijos kunigaikstyste Senoves PrusijaKryziaus zygiai į PrusijaVokieciu ordinasKaraliskoji Prusija Prusijos kng Brandenburgas PrusijaPrusijos karalyste Vakaru Prusija Rytu PrusijaDancigo koridorius Rytu Prusija Klaipedos krastasLenkija TSRS Kaliningrado sritis Valsciaus virsininkas vadinosi hauptmanu vok Hauptmann Jis buvo teisejas policijos virsininkas tvarke ir ukinius reikalus Tepliuvos Zioku Zuvininku ir Brandenburgo hauptmanai sudare Prusijos kunigaikscio taryba arba Keturiu kolegija Klaipedos apskritis sudaryta po Prusijos kunigaikstystes susikurimo 1525 m vadinta Hauptamt Memel Prusijos valdovai savo rastineje Berlyne laike maziausiai du tarnautojus susirasinejimui su lietuviskaja provincija lietuviu kalba vesti SaltiniaiAlgirdas Matulevicius Prusijos kunigaikstyste Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 09 09 Mazosios Lietuvos enciklopedija I t Vilnius 2000 731 p Mazosios Lietuvos enciklopedija I t Vilnius 2000 31 p LiteraturaPrusijos kunigaikstyste Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987