Žuvininkų apskritis

Žuvininkų apskritis (vok. Hauptamt Fischhausen, 18181939 m. Kreis Fischhausen) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1939 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Semboje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Žuvininkai.

Žuvininkų apskritis
Landkreis Fischhausen

1818 – 1939
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) iki 1905 m.
Valstybė Prūsijos karalystė
Apygarda Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras Žuvininkai
Valsčius 15 (1818)
Plotas 1 064,61 km²

1939 m. sujungta su Karaliaučiaus kaimiškąja apskritimi, įkurta nauja, Sembos apskritis.

Geografija

Apskritis apėmė visą Sembos pusiasalį iki Kuršių marių, rytuose ribojosi su Karaliaučiaus apskritimi. Po 1818 m. apskrityje buvo 15 valsčių: [reikalingas šaltinis]1900 m. apskrities plotas buvo 1 064,61 km², 1910 m. – 1 064,99 km²; 1900 m. apskrityje buvo 281, 1910 m. – 266 gyvenvietės, 1900 m. buvo 53 063, 1910 m. – 52 464 gyventojai. Buvo du miestai – Žuvininkai (dab. Primorskas) ir Piliava (dab. Baltijskas). 1933 m. apskrityje gyveno 63 137 evangelikai, 1175 katalikai, 107 judėjai, 583 kiti.

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1818 15 valsčių: Girmavos valsčius, Medenavos valsčius, Rinavos valsčius, Pabėčių valsčius, Vargių valsčius, Rudavos valsčius, Laptavos valsčius, Kvėdenavos valsčius, Skokių valsčius, Valdavos valsčius, Kaimės valsčius, Tepliuvos valsčius, Labguvos valsčius, Laukiškos valsčius, Vėluvos valsčius.
1825
1837
1861
1890 51 867
1900 1 064,61 53 063
1910 1 064,99 52 464
1925 1 064,99 61 448
1933 1 064,99 65 002

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Žuvininkų apskritis, Kas yra Žuvininkų apskritis? Ką reiškia Žuvininkų apskritis?