Imperatorius Leopoldas I

Imperatorius Leopoldas I (pilnas vardas Leopold Ignaz Joseph Balthasar Felician, 1640 m. birželio 9 d. – 1705 m. gegužės 5 d.) – 1658–1705 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, taip pat Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Slavonijos karalius.

Imperatorius Leopoldas I
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Habsburgų dinastija
Gimė	1640 m. birželio 9 d. Viena
Mirė	1705 m. gegužės 5 d. (64 metai) Viena
Tėvas	Ferdinandas III
Motina	Ispanijos princesė Marija Ana
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė	1658-1705 m.
Pirmtakas	Ferdinandas III
Įpėdinis	Juozapas I
Čekijos karalius
Valdė	1656–1705 m.
Pirmtakas
Įpėdinis	Juozapas I
Vengrijos karalius Valdė 1655–1687 m. Pirmtakas Įpėdinis Juozapas I
Vikiteka	Imperatorius Leopoldas I
Parašas

Biografija

Leopoldas I iš Habsburgų dinastijos buvo antrasis imperatoriaus Ferdinando III ir Ispanijos princesės Marijos Anos sūnus.

Valdymas

Po Trisdešimtmečio karo Šventosios Romos imperatoriaus valdžia nusilpo, Austrijos ryšiai su imperija susilpnėjo. Leopoldui I užėmus sostą kraštą kamavo ekonominė ir finansinė suirutė, tačiau teko kariauti su Prancūzijos karaliumi Liudviku XIV ir Osmanų imperija.

Spaudimu Vengrijai Leopoldas I dukart išprovokavo vengrų sukilimus. Sukilę vengrai paramos kreipėsi į Turkiją, nes tikėjosi jos paramos savo nepriklausomybei pasiekti. Po kelių karų kritinis taškas buvo pasiektas 1683 m., kai su ketvirčiu milijono karių didysis viziris liepos mėnesį pasiekė Vieną ir ją apsiautė. Tai buvo grėsmė ne tik Vienai, bet ir visai Europai. Sostinę išgelbėti padėjo Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Sobieskis, kuris laiku atvyko su pastiprinimu. Nuo 1696 m. su Osmanais, vėliau su Prancūzija sėkmingai kariavo Austrijos tarnybon 1683 m. stojęs princas Eugenijus Savojietis, jis 1697 m. laimėjo pergalę prieš turkus prie Zentos. Karas su turkais buvo užbaigtas 1699 m. , pagal kurią Austrijai atiteko Transilvanija ir žemės tarp Tisos ir Dunojaus, o vengrų luomai 1687 m. buvo priversti atsisakyti elekcinės monarchijos ir pripažinti savo kraštą Habsburgų paveldimąja žeme.

Karai su Prancūzija buvo ne tokie sėkmingi – Prancūzijos įtaka Europoje padidėjo po 1679 m. , tik kariaujant sąjungoje su Anglija, Ispanija, Nyderlandais ir keliomis kitomis Europos valstybėmis (vad. Didžioji sąjunga) pavyko 1697 m. sudaryti Rysviko taiką, pagal kurią Prancūzijos vyravimas Europoje buvo apribotas. 1701 m. įsitraukė į Ispanijos įpėdinystės karą (1701–1714 m.), bet jo pabaigos nesulaukė.

Šeima

Leopoldas I buvo vedęs tris kartus. 1666 metais Leopoldas I vedė giminaitę Margaritą Terezę Ispanę (1651–1673), Ispanijos karaliaus Filipo IV ir savo sesers Marianos Austrės. Iš šešių vaikų išgyveno tik viena duktė:

• Ferdinandas Vencelis (1667–1668)
• Marija Antonija (1669–1692), Austrijos erchercogė, Bavarijos kurfiursto Maksimiliano II Emanuelio žmona
• Johanas Leopoldas (1670)
• Marija Ana (1672)

1673 metais Leopoldas vedė Klaudiją Felisitą Austrę, Austrijos erchercogę (1653–1676). Jiem gimė dvi dukterys, kurios mirė kūdikystėje:

• Ana Marija (1674–1674)
• Marija Jozefa (1675–1676)

1676 metais jis vedė trečią kartą Eleonorą (1655–1720), Pfalco kurfiursto Filipo Vilhelmo dukterį, su kuria turėjo dešimt vaikų, iš kurių išgyveno septyni:

• Juozapas (1678–1711), busimasis imperatorius Juozapas I,
• Marija Elžbieta (1680–1741),
• Marija Ana Austrė (1683–1754), Portugalijos karalienė, ištekėjo už Portugalijos karaliaus Žuano V,
• Marija Teresė (1684–1696),
• Karolis (1685–1740), busimasis imperatorius Karolis VI,
• Marija Jozefa (1687–1703),
• Marija Magdalena Austrė (1689–1743),
• Marija Margarita (1690–1691).

Šaltiniai

1. A. O.. Leopoldas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 20 psl.

Nuorodos

Galerija

Galerija

Imperatoriaus Leopoldo I karūnacija Imperatoriaus Leopoldo I pirmoji žmona Margarita Terezė Ispanė Imperatoriaus Leopoldo I antroji žmona Kludija Felisita Austrė Imperatoriaus Leopoldo I trečioji žmona Eleonora

Titulai