Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pomerelijos kunigaikštystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pomerelijos kunigaikštystė – pavadinimas, naudojamas įvardinti politiniam vienetui, XII–XIII a. egzistavusiame istoriniame Pomerelijos regione. Oficialiai tuo metu kunigaikštystė vadinosi Pomeranijos kunigaikštyste, tačiau dabartinis pavadinimas naudojamas, kad atskirti nuo galingesnės jos kaimynės Pomeranijos kunigaikštystės, valdomos dinastijos.
| lenk. Księstwo Pomorskie Pomeranijos kunigaikštystė | ||||
| Lenkijos vasalė iki 1227 m. | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
. Teritorija kunigaikštystės pradžioje | ||||
| Sostinė | Gdanskas | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Pomeranijos kunigaikštis | ||||
| 1155–1178 | Sobieslavas I | |||
| 1294–1296 | Pšemislas II | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Istorija
Po kunigaikščio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m., pagal jo paliktą testamentą Lenkija buvo padalinta į penkias kunigaikštystes keturiems sūnums. Neseniai iš naujo inkorporuotas Pomerelijos regionas buvo priskirtas Senjorato provincijai, tačiau dėl savo geografinio atskirumo jame centrinė valdžia buvo silpna, todėl greitai Gdanske įsigalėjo vietos valdytojas , kuris titulavosi princeps Pomeraniae. Pirmą kartą šis vardas minimas apie 1155 m. Sobieslavas davė pradžią vietos valdovų dinastijai Sobieslavičiams (arba Samboridams), kuri, vienintelė visoje Lenkijoje, nebuvo Piastų dinastijos atšaka.
Pietuose kunigaikštystė per Notecės upę ribojosi su Senjorato provincija (vėliau ją nuo pastarosios atskyrė Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė ir Mazovijos kunigaikštystė). Vakaruose – su Pomeranija, o rytuose – su prūsų žemėmis (Pamede).
Pirmieji Sobieslavičiai Samboras ir stiprino krašte krikščionybę, skatindami vokiečių kolonistų kūrimąsi krašte. Formaliai jie pripažino Lenkijos didžiųjų kunigaikščių siuzerenitetą, tačiau de facto valdė nepriklausomi. Jie susidūrė su grėsme ir 1210 m. trumpam turėjo pripažinti Danijos viešpatavimą.
Kunigaikštystė nebuvo vieninga. Be pagrindinės sostinės Gdanske, nuo 1178 m. atskiri dinastijos įpėdiniai rezidavo Bialogarde, ir . 1215 m. mirus Mestvinui, kunigaikštystė padalinta tarp keturių jo sūnų: , (Bialogarde), (Lubiševe) ir (Svecėje).
Svarbiausias Sobieslavičių atstovas buvo Mestvino sūnus , į valdžią Gdanske atėjęs 1215 m. Pasinaudodamas centrinės valdžios silpnėjimu Lenkijoje ir prisidėjęs prie Lešeko Baltojo nužudymo, 1227 m. jis pirmą kartą oficialiai panaudojo kunigaikščio (dux) titulą, taip įtvirtindamas nepriklausomybę.
Per gyvenimą jis nuolat kovojo su broliais, kurie sudarinėjo sąjungas su Didžiąja Lenkija ir Vokiečių ordinu. Šios sąjungos privertė Svientopelką sąjungininkais pasirinkti pagoniškas prūsų gentis, todėl vidaus karas Pomerelijoje 1242 m. persimetė į Prūsiją kaip . Kadangi prūsų sukilimas buvo numalšintas ir Svientopelkas patyrė pralaimėjimą, jis buvo priverstas atsiprašyti brolių ir kitų krikščionių.
Po Svientopelko mirties 1266 m. kunigaikštystę dalinosi jo sūnūs ir . Tarp jų prasidėjo karas dėl valdžios, į kurį įsitraukė ir likę gyvi dėdės. 1273 m. galutinę pergalę šventė Mestvinas, naujai suvienijęs kunigaikštystę. Tuo metu išorinis spaudimas stiprėjo tiek iš Vokiečių ordino rytuose, tiek iš Brandenburgo vakaruose. Neturėdamas vyriškos lyties įpėdinio, Mestvinas sprendė kunigaikštystės likimą. 1282 m.jis sudarė Kenpno sutartį su Didžiosios Lenkijos kunigaikščiu Pšemislu II, kuri nustatė, kad Pomerelijos kunigaikštystę paveldės pastarasis. Tai atsitiko po Mestvino mirties 1294 m. Tai buvo pirmasis žingsnis Lenkijos vienijime. Po dvejų metų nužudžius Pšemislą II, Pomerelija liko Didžiosios Lenkijos sudėtyje.
Kunigaikščiai
Visi kunigaikščiai, išskyrus paskutinįjį, priklausė Sobieslavičių (Samboridų) dinastijai. Pagrindinė jų linija rezidavo Gdanske:
- 1155–1178 ;
- 1178–1205
- 1205–1215 ;
- 1215–1266 ;
- 1266–1271 ;
- 1271–1294
- 1294–1296 Pšemislas II;
Bialogardo, Lubiševo ir Svecės kunigaikščiai
| Pomerelijos ir Prūsijos istorija |
| Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija |
| Kryžiaus žygiai į Prūsiją |
| Vokiečių ordinas |
| Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng. |
| Brandenburgas-Prūsija |
| Prūsijos karalystė: |
| Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija |
| Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas |
| Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis) |
Trys kiti kunigaikštystės centrai buvo dažniausiai valdomi kartu su Gdansku, todėl jų kunigaikščių linija dažnai sutapo su Gdansko kunigaikščių linija, bet kartais šiuose miestuose rezidavo atskiros dinastinės atšakos.
- Lubiševo kunigaikščiai:
- 1178–1200/1207
- 1215/1228–1278 , Mestvino I sūnus
- Bialogardo kunigaikščiai
- 1207 , Samboro I sūnus
- 1215/1229–1257 , Mestvino I sūnus
- Svecės kunigaikščiai
- 1178–1200/1207 ;
- 1215/1223–1229/1230 , Mestvino I sūnus;
- 1229–1255 ;
- 1255–1271
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pomerelijos kunigaikštystė, Kas yra Pomerelijos kunigaikštystė? Ką reiškia Pomerelijos kunigaikštystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pomerelijos kunigaikstyste pavadinimas naudojamas įvardinti politiniam vienetui XII XIII a egzistavusiame istoriniame Pomerelijos regione Oficialiai tuo metu kunigaikstyste vadinosi Pomeranijos kunigaikstyste taciau dabartinis pavadinimas naudojamas kad atskirti nuo galingesnes jos kaimynes Pomeranijos kunigaikstystes valdomos dinastijos lenk Ksiestwo Pomorskie Pomeranijos kunigaikstysteLenkijos vasale iki 1227 m 1155 1296 HerbasLocation of Teritorija kunigaikstystes pradziojeSostine GdanskasValdymo forma MonarchijaPomeranijos kunigaikstis 1155 1178 Sobieslavas I 1294 1296 Psemislas IIEra ViduramziaiIstorijaPo kunigaikscio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m pagal jo palikta testamenta Lenkija buvo padalinta į penkias kunigaikstystes keturiems sunums Neseniai is naujo inkorporuotas Pomerelijos regionas buvo priskirtas Senjorato provincijai taciau del savo geografinio atskirumo jame centrine valdzia buvo silpna todel greitai Gdanske įsigalejo vietos valdytojas kuris titulavosi princeps Pomeraniae Pirma karta sis vardas minimas apie 1155 m Sobieslavas dave pradzia vietos valdovu dinastijai Sobieslaviciams arba Samboridams kuri vienintele visoje Lenkijoje nebuvo Piastu dinastijos atsaka Pietuose kunigaikstyste per Noteces upe ribojosi su Senjorato provincija veliau ja nuo pastarosios atskyre Didziosios Lenkijos kunigaikstyste ir Mazovijos kunigaikstyste Vakaruose su Pomeranija o rytuose su prusu zememis Pamede Pirmieji Sobieslaviciai Samboras ir stiprino kraste krikscionybe skatindami vokieciu kolonistu kurimasi kraste Formaliai jie pripazino Lenkijos didziuju kunigaiksciu siuzereniteta taciau de facto valde nepriklausomi Jie susidure su gresme ir 1210 m trumpam turejo pripazinti Danijos viespatavima Kunigaikstyste nebuvo vieninga Be pagrindines sostines Gdanske nuo 1178 m atskiri dinastijos įpediniai rezidavo Bialogarde ir 1215 m mirus Mestvinui kunigaikstyste padalinta tarp keturiu jo sunu Bialogarde Lubiseve ir Sveceje Svarbiausias Sobieslaviciu atstovas buvo Mestvino sunus į valdzia Gdanske atejes 1215 m Pasinaudodamas centrines valdzios silpnejimu Lenkijoje ir prisidejes prie Leseko Baltojo nuzudymo 1227 m jis pirma karta oficialiai panaudojo kunigaikscio dux titula taip įtvirtindamas nepriklausomybe Per gyvenima jis nuolat kovojo su broliais kurie sudarinejo sajungas su Didziaja Lenkija ir Vokieciu ordinu Sios sajungos priverte Svientopelka sajungininkais pasirinkti pagoniskas prusu gentis todel vidaus karas Pomerelijoje 1242 m persimete į Prusija kaip Kadangi prusu sukilimas buvo numalsintas ir Svientopelkas patyre pralaimejima jis buvo priverstas atsiprasyti broliu ir kitu krikscioniu Po Svientopelko mirties 1266 m kunigaikstyste dalinosi jo sunus ir Tarp ju prasidejo karas del valdzios į kurį įsitrauke ir like gyvi dedes 1273 m galutine pergale svente Mestvinas naujai suvienijes kunigaikstyste Tuo metu isorinis spaudimas stiprejo tiek is Vokieciu ordino rytuose tiek is Brandenburgo vakaruose Neturedamas vyriskos lyties įpedinio Mestvinas sprende kunigaikstystes likima 1282 m jis sudare Kenpno sutartį su Didziosios Lenkijos kunigaiksciu Psemislu II kuri nustate kad Pomerelijos kunigaikstyste paveldes pastarasis Tai atsitiko po Mestvino mirties 1294 m Tai buvo pirmasis zingsnis Lenkijos vienijime Po dveju metu nuzudzius Psemisla II Pomerelija liko Didziosios Lenkijos sudetyje KunigaiksciaiVisi kunigaiksciai isskyrus paskutinįjį priklause Sobieslaviciu Samboridu dinastijai Pagrindine ju linija rezidavo Gdanske 1155 1178 1178 1205 1205 1215 1215 1266 1266 1271 1271 1294 1294 1296 Psemislas II Bialogardo Lubisevo ir Sveces kunigaiksciaiPomerelijos ir Prusijos istorijaPomerelijos kunigaikstyste Senoves PrusijaKryziaus zygiai į PrusijaVokieciu ordinasKaraliskoji Prusija Prusijos kng Brandenburgas PrusijaPrusijos karalyste Vakaru Prusija Rytu PrusijaDancigo koridorius Rytu Prusija Klaipedos krastasLenkija TSRS Kaliningrado sritis Trys kiti kunigaikstystes centrai buvo dazniausiai valdomi kartu su Gdansku todel ju kunigaiksciu linija daznai sutapo su Gdansko kunigaiksciu linija bet kartais siuose miestuose rezidavo atskiros dinastines atsakos Lubisevo kunigaiksciai 1178 1200 1207 1215 1228 1278 Mestvino I sunusBialogardo kunigaiksciai 1207 Samboro I sunus 1215 1229 1257 Mestvino I sunusSveces kunigaiksciai 1178 1200 1207 1215 1223 1229 1230 Mestvino I sunus 1229 1255 1255 1271