Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Frydrichas Vilhelmas III vok Friedrich Wilhelm III 1770 m rugpjūčio 3 d Potsdame 1840 m birželio 7 d Berlyne Prūsijos ka
Frydrichas Vilhelmas III
Frydrichas Vilhelmas III (vok. Friedrich Wilhelm III; 1770 m. rugpjūčio 3 d. Potsdame – 1840 m. birželio 7 d. Berlyne) – Prūsijos karalius nuo 1797 iki 1840 m. Valdė Prūsiją Napoleono karų ir Šventosios Romos imperijos panaikinimo laikotarpiu. Po didelio karinio praleimėjimo 1806 m. stengėsi laviruoti tarp Prancūzijos ir jos priešų, galiausiai nenoriai prisijungė prie koalicijos prieš Napoleoną per Vokietijos kampaniją 1813 m. Po Napoleono pralaimėjimo buvo vienas pagrindinių Vienos kongreso, sprendusio ponapoleoninės santvarkos Europoje klausimus, dalyvių. Buvo pasiryžęs suvienyti protestantų bažnyčias, suvienodinti jų liturgiją, organizaciją ir net architektūrą. Ilgalaikis tikslas buvo centralizuotai kontroliuoti visas Prūsijos bažnyčių sąjungos protestantų bažnyčias.
| Frydrichas Vilhelmas III | |
|---|---|
| Frydrichas Vilhelmas III | |
| Hohencolernai | |
| Gimė | 1770 m. rugsėjo 3 d. Potsdame |
| Mirė | 1840 m. birželio 7 d. (69 metai) Potsdame |
| Tėvas | Frydrichas Vilhelmas II, |
| Motina | Friderika Luiza Hesen |
| Sutuoktinis (-ė) | Luizė |
| Vaikai | Frydrichas Vilhelmas IV, Vilhelmas I |
| Religija | kalvinizmas |
| Prūsijos karalius | |
| Valdė | 1797-1840 m. |
| Pirmtakas | Frydrichas Vilhelmas II |
| Įpėdinis | Frydrichas Vilhelmas IV |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Frydrichas Vilhelmas III |
| Parašas | |
Biografija
Gimė Potsdame 1770 m., buvo vyriausias Frydricho Vilhelmo II ir jo antrosios žmonos Heseno-Darmštato princesės Friderikės-Luizės sūnus. Turėjo tris brolius ir tris seseris, iš kurių viena mirė kūdikystėje. Gavo Prūsijos princui priderantį karinį išsilavinimą. 1786 m. po tėvo karūnavimo tapo oficialiu sosto įpėdiniu. 1784 m. gavo leitenanto, 1790 m. pulkininko laipsnį, dalyvavo kampanijose prieš Prancūziją 1792-94 m.
Šeima
1793 m. gruodžio 24 d. vedė legendomis apipintą hercogaitę Luizę, su kuria per trylika santuokos metų susilaukė dešimties vaikų, tarp jų – būsimųjų valdovų Frydricho Vilhelmo ir Vilhelmo Frydricho Ludvigo. Luizė buvo mėgiama Prūsijos liaudies, o tai didino ir Hohencolernų dinastijos populiarumą. Luizei 1810 m. mirus, antrąsyk vedė tik 1825 m. Santuoka su antrąja žmona, Lignico kunigaikštiene Auguste, buvo bevaikė.
Vidaus ir užsienio politika
Frydrichas Vilhelmas III paveldėjo prasiskolinusią Prūsijos valstybę iš tėvo Frydricho Vilhelmo II. Po tėvo mirties užėmęs sostą įvykdė nedideles reformas (sumažino dvaro išlaidas, atleido labiausiai nekenčiamus tėvo patarėjus).
Jo valdymo pradžia sutapo su Prancūzijos dominavimo, valdant Napoleonui, Europoje laikotarpiu. Valdymo pradžioje laikėsi tėvo 1795 m. sudarytos Bazelio taikos sutarties ir proprancūziškos orientacijos, stengėsi neįsitraukti į Trečiąją koaliciją. 1803 m. dalijant Šventosios Romos imperijos bažnytines teritorijas Napoleonui lojalioms vokiečių valstybėms, Prūsijos teritorija padidėjo maždaug 10 000 km². Napoleonui pasiskelbus imperatoriumi ir pradėjus elgtis Šventojoje Romos imperijoje kaip šeimininkui, 1805 m. Prūsija įsijungė į III antiprancūziškąją koaliciją, tačiau sureagavo per vėlai: po Napoleono sėkmės Austerlico mūšyje Prūsijos pirmasis ministras grafas Heinrichas Kurtas von Haugwitzas, vykęs pas Napoleoną su ultimatumu, turėjo pasveikinti jį su pergale. Užglaistant neįsibegėjusį konfliktą, 1805 m. gruodžio 12 d. buvo pasirašyta Schönbrunno sutartis, pagal kurią kai kurios Prūsijos teritorijos pietų Vokietijoje buvo išmainytos į jai atitekusį Hanoverį.
Paskui Napoleonas pats išprovokavo susidūrimą su Prūsija, Hanoverį pasiūlydamas grąžinti britams ir taip laužydamas Schönbrunno sutartį. Napoleonui įkūrus Reino konfederaciją 1806 m. rugsėjį Prūsija sudarė IV antiprancūzišką koaliciją, į kurią dar įtraukė Saksoniją bei Rusiją. Frydrichas Vilhelmas III 1806 m. spalio 9 d. paskelbė Napoleonui karą, savo jėgomis manydamas sustabdyti prancūzų veržimąsi, tačiau jau spalio 14 d. Jenos ir Aueršteto mūšiuose prancūzai sutriuškino Prūsijos kariuomenę ir spalio 27 d. įžengė į Berlyną. Prūsijos karalius po Jenos mūšio kartu su visu karališkuoju dvaru, vyriausybe ir dalimi Prūsijos armijos buvo priverstas bėgti į Rusijos armijos ginamus Rytprūsius. Nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. Frydrichas Vilhelmas III kartu su karališkuoju dvaru gyveno Klaipėdoje, vėliau persikėlė į Karaliaučių.
Okupavusi Prūsiją, Napoleono armija patraukė į Lenkiją, iš kur išstūmė rusų pajėgas. Tuomet siekdamas galutinai palaužti Prūsiją, Napoleonas žygiavo į Rytprūsius. Kruviname mūšyje prie Prūsų Yluvos 1807 m. vasario 7 d.–8 d. Prancūzijos armija buvo atakuota Rusijos kariuomenės. Visgi birželio 14 d. Frydlando mūšyje Rusijos pajėgos buvo sumuštos. Tai atvedė į Tilžės taikos pasirašymą liepos 7 d. tarp Napoleono I ir Aleksandro I, prie kurios po dviejų dienų buvo priverstas prisidėti ir Frydrichas Vilhelmas III. Per taikos derybas Prūsijos valstybės likučiai į rytus nuo Elbės buvo išsaugoti tik Aleksandro I įsikišimo dėka, tačiau Prūsija faktiškai tapo satelitine Napoleono valstybe ir turėjo atsisakyti didelių teritorijų. Be to, atskira 1808 m. rugsėjo 8 d. Paryžiaus sutartimi buvo nustatytos kitos sąlygos: Prūsija turėjo sumokėti 140 mln. frankų kontribuciją, o jos karinės pajėgos dešimčiai metų buvo apribotos iki 42 tūkst. karių. Prūsija taip pat turėjo prisidėti prie Britanijos blokados.
Nors pralaimėjęs karą karalius paliko valstybę savo likimui Prūsijos ministrų grupė (August von Gneisenau, Karl August von Hardenberg, Gerhard von Scharnhorst, vom Stein) padedant ir raginant karalienei atliko tam tikras socialines, administracines ir karines reformas. Reformų eiga sulėtėjo po karalienės mirties 1810 m. Tais pačiais metai, spalio 30 d., Frydrichas Vilhelmas visoje šalyje panaikino vienuolynus.
1812 m. žygiuodamas į Rusiją, Napoleonas privertė Prūsiją ir Austriją sudaryti sąjungos sutartis. Prūsija į Rusijos operaciją turėjo pasiųsti 20,8 tūkst. vyrų, vadovaujamų gen. Yorcko von Wartenbergo. Prancūzams traukiantis iš Rusijos, buvę Prūsijos pareigūnai, atsidūrę Aleksandro I tarnyboje (Carlas von Clausewitzas ir baronas Steinas) Tauragėje pradėjo derybas su gen. Yorcku, kurios baigėsi 1812 m. gruodžio 30 d. tarp jo ir Rusijos generolo Dibičio pasirašyta Tauragės konvencija. Pagal ją gen. Yorcko kariuomenė nutarė likti neutrali ir netrukdyti rusams žygiuoti per Prūsijos karaliaus valdas Rytprūsiuose. Rusijos pajėgomis įžengus į Rytprūsius, baronas Steinas buvo paskirtas laikinuoju Rytų ir Vakarų Prūsijos administratoriumi. Jis sušaukė vietinį luomų susirinkimą, kuris 1813 m. vasario 5 d. aktu sukūrė atsarginių rezervo kariuomenę (vok. Landwehr). Nors 1813 m. sausio 19 d. Frydrichas Wilhelmas III, nesiryždamas persiorientuoti prorusiška kryptimi, formaliai atmėtė Tauragės konvenciją, vasario 26 d. jis, įtikintas grafo Hardenbergo, pats pasirašė Kališo sutartį. Pagal ją Rusija sutiko, kad būtų atkurta Prūsijos valstybė, prijungiant prie jos ir Saksoniją, už tai Prūsija turėjo įeiti į sąjungą su Rusija ir pripažinti jai Lenkiją.
Tai reiškė Prūsijos įsitraukimą į VI antiprancūzišką koaliciją. Prūsijos kariuomenė turėjo svarbią reikšmę 1813 m. ir 1814 m. mūšiuose (įskaitant Leipcigo mūšį). Po Vaterlo pergalės prancūziško faktoriaus pavojus buvo eliminuotas. Vienos kongrese Prūsija atgavo Poznanės provinciją, , Magdeburgo, Halberštato, Noišatelio, , Markos, Mindeno-Ravensburgo teritorijas Pareinėje ir Vestfalijoje. Taip pat ji gavo 2/5 Saksonijos, iš kurios, prijungus kitas prūsų teritorijas, buvo suformuota Saksonijos provincija.
Kritinė Prūsijos valstybės padėtis per Napoleono karus privertė Frydrichą Vilhelmą III sutikti su Prūsijos reformatorių grafo Karlo Augusto von Hardenbergo, barono Heinricho von Steino ir kitų pasiūlytais Prūsijos vidaus pertvarkymais. Vadinamosios Šteino ir Hardenbergo reformos, kurių svarbiausias tikslas buvo sukurti Napoleono iššūkiui pajėgią pasipriešinti Prūsijos kariuomenę, prasidėjo Klaipėdoje karaliui 1807 m. spalio 9 d. pasirašius valstiečių išlaisvinimo ediktą. Reformų keliu buvo žengta tiek toli, kad 1813 m. Frydrichas Vilhelmas III netgi pažadėjo parengti Prūsijos konstituciją. Tačiau po karo šio pažado atsižadėjo, atsisukdamas prieš tolesnį reformų vykdymą. Nors po Vienos kongreso Hardenbergui, Humboldtui ir kitiems reformatoriams buvo patikėta parengti Prūsijos konstituciją, kurioje būtų numatytas parlamentas, galiausiai liberalios konstitucijos projektas nebuvo priimtas.
Po Vienos kongreso Frydrichas Vilhelmas III prisidėjo prie 1815 m. lapkričio 20 d. tarp Jungtinės Karalystės, Rusijos, Austrijos ir Prūsijos sudarytos , kuri buvo nukreipta prieš galimas ateities revoliucijas Prancūzijoje, tačiau iš tikro funkcionavo kaip reakcingas veiksnys visoje Europoje daugiau kaip tris dešimtmečius.
Bažnyčių suvienijimas
1817 m., švenčiant 300 m. Martino Liuterio tezių paskelbimo jubiliejų Frydrichas Vilhelmas paskelbė siekį suvienyti savo valstybės liuteronų ir kalvinistų (reformatų) bažnyčias. Šiam tikslui jis skyrė visą savo energiją vėlyvuoju savo valdymo laikotarpiu. Iš pradžių ši idėja sutiko palaikymą, ypač Vakaruose, tačiau vėliau, kai 1822 m. Frydrichas Vilhelmas pabandė suvienyti ne tik bažnyčių administraciją, bet ir liturgiją, dalis liuteronų pasipriešino ir atskilo nuo vieningosios bažnyčios, daugelis jų vėliau emigravo į Australiją ir JAV.
Nuorodos
- Frederick III. (2012). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.
- Frederick William III (2006). Britannica Concise Encyclopedia, Encyclopedia Britannica.
- Prussian Union (2004). Hans J. Hillerbrand (ed.) The Encyclopedia of Protestantism. Vol.1., New York: Routledge. P.1907
Literatūra
- Stamm-Kuhlmann, Thomas, König in Preußens großer Zeit. Friedrich Wilhelm III., der Melancholiker auf dem Thron, Berlin: Siedler 1992.
- Gersdorff, Dagmar von, Königin Luise und Friedrich Wilhelm III. Eine Liebe in Preußen, Reinbek: Rowohlt 2001. ISBN 3-499-22615-4
- Claudia von Gélieu und Christian von Gélieu: Die Erzieherin von Königin Luise. Salomé de Gélieu, Regensburg 2007, ISBN 978-3-7917-2043-2
Nuorodos
Frydrichas Vilhelmas III Gimė: 1770 rugpjūčio 3 Mirė: 1840 birželio 7 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Frydrichas Vilhelmas II | Prūsijos karalius 1797–1840 | Po to: Frydrichas Vilhelmas IV |
1797–1806 ir vėl 1813–1840 | ||
1797–1806 | Teritorijos inkorporacija į Prūsijos sudėtį | |
| Naujas titulas | 1815–1840 | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frydrichas Vilhelmas III, Kas yra Frydrichas Vilhelmas III? Ką reiškia Frydrichas Vilhelmas III?
Frydrichas Vilhelmas III vok Friedrich Wilhelm III 1770 m rugpjucio 3 d Potsdame 1840 m birzelio 7 d Berlyne Prusijos karalius nuo 1797 iki 1840 m Valde Prusija Napoleono karu ir Sventosios Romos imperijos panaikinimo laikotarpiu Po didelio karinio praleimejimo 1806 m stengesi laviruoti tarp Prancuzijos ir jos priesu galiausiai nenoriai prisijunge prie koalicijos pries Napoleona per Vokietijos kampanija 1813 m Po Napoleono pralaimejimo buvo vienas pagrindiniu Vienos kongreso sprendusio ponapoleonines santvarkos Europoje klausimus dalyviu Buvo pasiryzes suvienyti protestantu baznycias suvienodinti ju liturgija organizacija ir net architektura Ilgalaikis tikslas buvo centralizuotai kontroliuoti visas Prusijos baznyciu sajungos protestantu baznycias Frydrichas Vilhelmas IIIFrydrichas Vilhelmas IIIHohencolernaiGime 1770 m rugsejo 3 d PotsdameMire 1840 m birzelio 7 d 69 metai PotsdameTevas Frydrichas Vilhelmas II Motina Friderika Luiza HesenSutuoktinis e LuizeVaikai Frydrichas Vilhelmas IV Vilhelmas IReligija kalvinizmasPrusijos karaliusValde 1797 1840 m Pirmtakas Frydrichas Vilhelmas IIĮpedinis Frydrichas Vilhelmas IVZymus apdovanojimaiOrder Orla CzarnegoVikiteka Frydrichas Vilhelmas IIIParasasBiografijaFrydrichas Vilhelmas III kartu su motinaFrydrichas Vilhelmas jaunysteje Gime Potsdame 1770 m buvo vyriausias Frydricho Vilhelmo II ir jo antrosios zmonos Heseno Darmstato princeses Friderikes Luizes sunus Turejo tris brolius ir tris seseris is kuriu viena mire kudikysteje Gavo Prusijos princui priderantį karinį issilavinima 1786 m po tevo karunavimo tapo oficialiu sosto įpediniu 1784 m gavo leitenanto 1790 m pulkininko laipsnį dalyvavo kampanijose pries Prancuzija 1792 94 m Seima1793 m gruodzio 24 d vede legendomis apipinta hercogaite Luize su kuria per trylika santuokos metu susilauke desimties vaiku tarp ju busimuju valdovu Frydricho Vilhelmo ir Vilhelmo Frydricho Ludvigo Luize buvo megiama Prusijos liaudies o tai didino ir Hohencolernu dinastijos populiaruma Luizei 1810 m mirus antrasyk vede tik 1825 m Santuoka su antraja zmona Lignico kunigaikstiene Auguste buvo bevaike Vidaus ir uzsienio politikaFrydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize Frydrichas Vilhelmas III paveldejo prasiskolinusia Prusijos valstybe is tevo Frydricho Vilhelmo II Po tevo mirties uzemes sosta įvykde nedideles reformas sumazino dvaro islaidas atleido labiausiai nekenciamus tevo patarejus Jo valdymo pradzia sutapo su Prancuzijos dominavimo valdant Napoleonui Europoje laikotarpiu Valdymo pradzioje laikesi tevo 1795 m sudarytos Bazelio taikos sutarties ir proprancuziskos orientacijos stengesi neįsitraukti į Treciaja koalicija 1803 m dalijant Sventosios Romos imperijos baznytines teritorijas Napoleonui lojalioms vokieciu valstybems Prusijos teritorija padidejo mazdaug 10 000 km Napoleonui pasiskelbus imperatoriumi ir pradejus elgtis Sventojoje Romos imperijoje kaip seimininkui 1805 m Prusija įsijunge į III antiprancuziskaja koalicija taciau sureagavo per velai po Napoleono sekmes Austerlico musyje Prusijos pirmasis ministras grafas Heinrichas Kurtas von Haugwitzas vykes pas Napoleona su ultimatumu turejo pasveikinti jį su pergale Uzglaistant neįsibegejusį konflikta 1805 m gruodzio 12 d buvo pasirasyta Schonbrunno sutartis pagal kuria kai kurios Prusijos teritorijos pietu Vokietijoje buvo ismainytos į jai atitekusį Hanoverį Frydrichas Vilhelmas III Paskui Napoleonas pats isprovokavo susidurima su Prusija Hanoverį pasiulydamas grazinti britams ir taip lauzydamas Schonbrunno sutartį Napoleonui įkurus Reino konfederacija 1806 m rugsejį Prusija sudare IV antiprancuziska koalicija į kuria dar įtrauke Saksonija bei Rusija Frydrichas Vilhelmas III 1806 m spalio 9 d paskelbe Napoleonui kara savo jegomis manydamas sustabdyti prancuzu verzimasi taciau jau spalio 14 d Jenos ir Auersteto musiuose prancuzai sutriuskino Prusijos kariuomene ir spalio 27 d įzenge į Berlyna Prusijos karalius po Jenos musio kartu su visu karaliskuoju dvaru vyriausybe ir dalimi Prusijos armijos buvo priverstas begti į Rusijos armijos ginamus Rytprusius Nuo 1807 m sausio iki 1808 m Frydrichas Vilhelmas III kartu su karaliskuoju dvaru gyveno Klaipedoje veliau persikele į Karaliauciu Okupavusi Prusija Napoleono armija patrauke į Lenkija is kur isstume rusu pajegas Tuomet siekdamas galutinai palauzti Prusija Napoleonas zygiavo į Rytprusius Kruviname musyje prie Prusu Yluvos 1807 m vasario 7 d 8 d Prancuzijos armija buvo atakuota Rusijos kariuomenes Visgi birzelio 14 d Frydlando musyje Rusijos pajegos buvo sumustos Tai atvede į Tilzes taikos pasirasyma liepos 7 d tarp Napoleono I ir Aleksandro I prie kurios po dvieju dienu buvo priverstas prisideti ir Frydrichas Vilhelmas III Per taikos derybas Prusijos valstybes likuciai į rytus nuo Elbes buvo issaugoti tik Aleksandro I įsikisimo deka taciau Prusija faktiskai tapo satelitine Napoleono valstybe ir turejo atsisakyti dideliu teritoriju Be to atskira 1808 m rugsejo 8 d Paryziaus sutartimi buvo nustatytos kitos salygos Prusija turejo sumoketi 140 mln franku kontribucija o jos karines pajegos desimciai metu buvo apribotos iki 42 tukst kariu Prusija taip pat turejo prisideti prie Britanijos blokados Nors pralaimejes kara karalius paliko valstybe savo likimui Prusijos ministru grupe August von Gneisenau Karl August von Hardenberg Gerhard von Scharnhorst vom Stein padedant ir raginant karalienei atliko tam tikras socialines administracines ir karines reformas Reformu eiga suletejo po karalienes mirties 1810 m Tais paciais metai spalio 30 d Frydrichas Vilhelmas visoje salyje panaikino vienuolynus 1812 m zygiuodamas į Rusija Napoleonas priverte Prusija ir Austrija sudaryti sajungos sutartis Prusija į Rusijos operacija turejo pasiusti 20 8 tukst vyru vadovaujamu gen Yorcko von Wartenbergo Prancuzams traukiantis is Rusijos buve Prusijos pareigunai atsidure Aleksandro I tarnyboje Carlas von Clausewitzas ir baronas Steinas Taurageje pradejo derybas su gen Yorcku kurios baigesi 1812 m gruodzio 30 d tarp jo ir Rusijos generolo Dibicio pasirasyta Taurages konvencija Pagal ja gen Yorcko kariuomene nutare likti neutrali ir netrukdyti rusams zygiuoti per Prusijos karaliaus valdas Rytprusiuose Rusijos pajegomis įzengus į Rytprusius baronas Steinas buvo paskirtas laikinuoju Rytu ir Vakaru Prusijos administratoriumi Jis susauke vietinį luomu susirinkima kuris 1813 m vasario 5 d aktu sukure atsarginiu rezervo kariuomene vok Landwehr Nors 1813 m sausio 19 d Frydrichas Wilhelmas III nesiryzdamas persiorientuoti prorusiska kryptimi formaliai atmete Taurages konvencija vasario 26 d jis įtikintas grafo Hardenbergo pats pasirase Kaliso sutartį Pagal ja Rusija sutiko kad butu atkurta Prusijos valstybe prijungiant prie jos ir Saksonija uz tai Prusija turejo įeiti į sajunga su Rusija ir pripazinti jai Lenkija Tai reiske Prusijos įsitraukima į VI antiprancuziska koalicija Prusijos kariuomene turejo svarbia reiksme 1813 m ir 1814 m musiuose įskaitant Leipcigo musį Po Vaterlo pergales prancuzisko faktoriaus pavojus buvo eliminuotas Vienos kongrese Prusija atgavo Poznanes provincija Magdeburgo Halberstato Noisatelio Markos Mindeno Ravensburgo teritorijas Pareineje ir Vestfalijoje Taip pat ji gavo 2 5 Saksonijos is kurios prijungus kitas prusu teritorijas buvo suformuota Saksonijos provincija Kritine Prusijos valstybes padetis per Napoleono karus priverte Frydricha Vilhelma III sutikti su Prusijos reformatoriu grafo Karlo Augusto von Hardenbergo barono Heinricho von Steino ir kitu pasiulytais Prusijos vidaus pertvarkymais Vadinamosios Steino ir Hardenbergo reformos kuriu svarbiausias tikslas buvo sukurti Napoleono issukiui pajegia pasipriesinti Prusijos kariuomene prasidejo Klaipedoje karaliui 1807 m spalio 9 d pasirasius valstieciu islaisvinimo edikta Reformu keliu buvo zengta tiek toli kad 1813 m Frydrichas Vilhelmas III netgi pazadejo parengti Prusijos konstitucija Taciau po karo sio pazado atsizadejo atsisukdamas pries tolesnį reformu vykdyma Nors po Vienos kongreso Hardenbergui Humboldtui ir kitiems reformatoriams buvo patiketa parengti Prusijos konstitucija kurioje butu numatytas parlamentas galiausiai liberalios konstitucijos projektas nebuvo priimtas Po Vienos kongreso Frydrichas Vilhelmas III prisidejo prie 1815 m lapkricio 20 d tarp Jungtines Karalystes Rusijos Austrijos ir Prusijos sudarytos kuri buvo nukreipta pries galimas ateities revoliucijas Prancuzijoje taciau is tikro funkcionavo kaip reakcingas veiksnys visoje Europoje daugiau kaip tris desimtmecius Baznyciu suvienijimas1817 m svenciant 300 m Martino Liuterio teziu paskelbimo jubilieju Frydrichas Vilhelmas paskelbe siekį suvienyti savo valstybes liuteronu ir kalvinistu reformatu baznycias Siam tikslui jis skyre visa savo energija velyvuoju savo valdymo laikotarpiu Is pradziu si ideja sutiko palaikyma ypac Vakaruose taciau veliau kai 1822 m Frydrichas Vilhelmas pabande suvienyti ne tik baznyciu administracija bet ir liturgija dalis liuteronu pasipriesino ir atskilo nuo vieningosios baznycios daugelis ju veliau emigravo į Australija ir JAV NuorodosFrederick III 2012 Encyclopaedia Britannica Encyclopaedia Britannica Ultimate Reference Suite Chicago Encyclopaedia Britannica Frederick William III 2006 Britannica Concise Encyclopedia Encyclopedia Britannica Prussian Union 2004 Hans J Hillerbrand ed The Encyclopedia of Protestantism Vol 1 New York Routledge P 1907LiteraturaStamm Kuhlmann Thomas Konig in Preussens grosser Zeit Friedrich Wilhelm III der Melancholiker auf dem Thron Berlin Siedler 1992 Gersdorff Dagmar von Konigin Luise und Friedrich Wilhelm III Eine Liebe in Preussen Reinbek Rowohlt 2001 ISBN 3 499 22615 4 Claudia von Gelieu und Christian von Gelieu Die Erzieherin von Konigin Luise Salome de Gelieu Regensburg 2007 ISBN 978 3 7917 2043 2NuorodosFrydrichas Vilhelmas IIIHohencolernaiGime 1770 rugpjucio 3 Mire 1840 birzelio 7Karaliskieji titulaiPries tai Frydrichas Vilhelmas II Prusijos karalius 1797 1840 Po to Frydrichas Vilhelmas IV1797 1806 ir vel 1813 18401797 1806 Teritorijos inkorporacija į Prusijos sudetįNaujas titulas Vienos kongresas 1815 1840