Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gumbinės apygarda arba Gumbinės administracinė sritis vok Regierungsbezirk Gumbinnen lenk Rejencja gąbińska 1818 1871 m
Gumbinės apygarda
Gumbinės apygarda (arba Gumbinės administracinė sritis; vok. Regierungsbezirk Gumbinnen, lenk. Rejencja gąbińska) – 1818–1871 m. (formaliai nuo 1808 m. gruodžio 16 d.) Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho administracinis teritorinis vienetas. Centras – Gumbinė.
| Gumbinės apygarda Regierungsbezirk Gumbinnen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Apygarda (mėlyna) po 1905 m. | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Gumbinė | |||
| Apskritys | 9 (1815), 16 (1815), 11 (1920) | |||
| Gyventojų | 778 422 (1880), 792 240 (1900), 804 871 (1910) | |||
| Plotas | 15 880 km² (1818) | |||
Istorija
Sudaryta per 1815–1818 m. reformą po Vienos kongreso vietoj Mažosios Lietuvos Lietuvos departamento. Apygardą administravo Gumbinės karo ir domenų rūmai. Apygarda apėmė pagrindinę Mažosios Lietuvos dalį ir Mozūriją.
Nuo 1815 m. Gumbinės apygardai buvo priskirtos 9 savivaldžios apskritys (Landkreis), turėjusios savo :
- Alėckos apskritis (Oletzko)
- Gumbinės apskritis (Gumbinnen)
- Įsruties apskritis (Insterburg)
- Johanisburgo apskritis (Johannisburg)
- Klaipėdos apskritis (Memel)
- Stalupėnų apskritis (Stallupönen)
- Šilokarčemos apskritis (Heydekrug)
- Tilžės apskritis (Tilsit)
- Zensburgo apskritis (Sehesten, Sensburg)
Mažosios Lietuvos lietuviškos apskritys sudarytos vietoj 3 didelių apskričių (Hauptamt) – Tilžės, Ragainės ir Įsruties. Klaipėdos apskritis, buvusi Lietuvos departamente, 1816 m. rugsėjo 1 d. prijungta prie sudarytos Karaliaučiaus apygardos – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio Rytų Prūsijos departamento sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818 m. Gumbinės apygardos plotas buvo 15 880 km², iš jų lietuviškų apskričių – 10 000 km².
Gumbinės apygardą sudarė:
- Mažosios Lietuvos apskritys:
- Darkiemio apskritis, nuo 1938 m. Angerapės apskritis
- Geldapės apskritis
- Gumbinės apskritis
- Įsruties apskritis
- Lankos apskritis (Pakalnės apskritis), 1938 m. Elchniderungo apskritis
- Pilkalnio apskritis, nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis
- Ragainės apskritis
- Stalupėnų apskritis, nuo 1938 m. Ebenrodės apskritis
- Šilokarčemos apskritis
- Tilžės apskritis
- Mozūrijos apskritys:
- Alėckos apskritis, nuo 1933 m. Troiburgo apskritis
- Johanisburgo apskritis (Jansborko)
- Lėciaus apskritis
- Luko apskritis (Elko)
- Unguros apskritis (Angerburgo apskritis)
- Zensburgo apskritis
1896 m. Tilžė ir 1901 m. Įsrutis tapo laisvaisiais miestais ir sudarė miestus-apskritis. 1905 m. įkūrus atskirą Alnaštyno apygardą, prie jos prijungta Gumbinės apygardai priklausanti rytinė Mozūrija. Gumbinės apygardai palikta tik Alėckos apskritis.
Nuo 1939 iki 1944 m. pabaigos apygardai priskirtas nacių Vokietijos aneksuotas Klaipėdos kraštas (Klaipėdos apskritis, Pagėgių apskritis ir Šilutės apskritis). Po Antrojo pasaulinio karo, pagal 1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimus, Gumbinės apygardos teritorijos (be Klaipėdos krašto) 6621 km² pavesta administruoti TSRS, 2778 km² – Lenkijai.
Gyventojai
1818 m. apygardoje gyveno 378 000 žmonės, iš jų dešimtyje lietuviškų apskričių – 273 460 žmonės. Iš jų miestuose gyveno 34 970 žmonių. Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1818 m. apygardoje užrašyta: lietuviais – 91 301, vokiečiais – 177 798, lenkais – 108 401.
1825 m. lietuvių užrašyta 102 134, 1843 m. – 121 640, 1852 m. – 110 175 (vokiškai kalbančiųjų – 390 900).
1861 m. iš 691 753 gyventojų lietuviais užrašyta – 104 583 (15 %), lenkais – 148 071 (21,3 %), vokiečiais – 439 099.
1885 m. apygardos plotas buvo 15 870 km², joje gyveno 788 074 gyventojai, iš jų 756 448 evangelikai liuteronai, 12 064 katalikai, 5791 žydas.
1900 m. apygarda turėjo 792 240 gyventojų. Buvo 19 miestų, 2780 seniūnijų ir 871 dvaras.
1910 m. apygardoje buvo 804 871 gyventojas.
1939 m. Gumbinės apygarda apėmė 11 821 km², 12 apskričių ir 3 miestus, buvo 693 239 gyventojai.
Šaltiniai
- Algirdas Matulevičius. Gumbinės apygarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 280 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gumbinės apygarda, Kas yra Gumbinės apygarda? Ką reiškia Gumbinės apygarda?
Gumbines apygarda arba Gumbines administracine sritis vok Regierungsbezirk Gumbinnen lenk Rejencja gabinska 1818 1871 m formaliai nuo 1808 m gruodzio 16 d Prusijos karalystes Rytu Prusijos provincijos 1871 1918 m Vokietijos imperijos 1918 1933 m Veimaro respublikos 1933 1945 m Treciojo reicho administracinis teritorinis vienetas Centras Gumbine Gumbines apygarda Regierungsbezirk Gumbinnen 1818 1945 Apygarda melyna po 1905 m Valstybe VokietijaProvincija Rytu PrusijaAdministracinis centras GumbineApskritys 9 1815 16 1815 11 1920 Gyventoju 778 422 1880 792 240 1900 804 871 1910 Plotas 15 880 km 1818 Gumbines apygarda iki 1905 m Gumbines apygardos rumaiIstorijaSudaryta per 1815 1818 m reforma po Vienos kongreso vietoj Mazosios Lietuvos Lietuvos departamento Apygarda administravo Gumbines karo ir domenu rumai Apygarda apeme pagrindine Mazosios Lietuvos dalį ir Mozurija Nuo 1815 m Gumbines apygardai buvo priskirtos 9 savivaldzios apskritys Landkreis turejusios savo Aleckos apskritis Oletzko Gumbines apskritis Gumbinnen Įsruties apskritis Insterburg Johanisburgo apskritis Johannisburg Klaipedos apskritis Memel Stalupenu apskritis Stalluponen Silokarcemos apskritis Heydekrug Tilzes apskritis Tilsit Zensburgo apskritis Sehesten Sensburg Mazosios Lietuvos lietuviskos apskritys sudarytos vietoj 3 dideliu apskriciu Hauptamt Tilzes Ragaines ir Įsruties Klaipedos apskritis buvusi Lietuvos departamente 1816 m rugsejo 1 d prijungta prie sudarytos Karaliauciaus apygardos taip Karaliauciaus apygardoje buvo sujungti Klaipedos ir Karaliauciaus uostai Kaip kompensacija is buvusio Rytu Prusijos departamento sudarant Karaliauciaus apygarda Gumbines apygardai buvo priskirtos 13 lietuvisku parapiju dalys 1818 m Gumbines apygardos plotas buvo 15 880 km is ju lietuvisku apskriciu 10 000 km Gumbines apygarda sudare Mazosios Lietuvos apskritys Darkiemio apskritis nuo 1938 m Angerapes apskritis Geldapes apskritis Gumbines apskritis Įsruties apskritis Lankos apskritis Pakalnes apskritis 1938 m Elchniderungo apskritis Pilkalnio apskritis nuo 1938 m Slosbergo apskritis Ragaines apskritis Stalupenu apskritis nuo 1938 m Ebenrodes apskritis Silokarcemos apskritis Tilzes apskritis Mozurijos apskritys Aleckos apskritis nuo 1933 m Troiburgo apskritis Johanisburgo apskritis Jansborko Leciaus apskritis Luko apskritis Elko Unguros apskritis Angerburgo apskritis Zensburgo apskritis 1896 m Tilze ir 1901 m Įsrutis tapo laisvaisiais miestais ir sudare miestus apskritis 1905 m įkurus atskira Alnastyno apygarda prie jos prijungta Gumbines apygardai priklausanti rytine Mozurija Gumbines apygardai palikta tik Aleckos apskritis Nuo 1939 iki 1944 m pabaigos apygardai priskirtas naciu Vokietijos aneksuotas Klaipedos krastas Klaipedos apskritis Pagegiu apskritis ir Silutes apskritis Po Antrojo pasaulinio karo pagal 1945 m Potsdamo konferencijos nutarimus Gumbines apygardos teritorijos be Klaipedos krasto 6621 km pavesta administruoti TSRS 2778 km Lenkijai Gyventojai1818 m apygardoje gyveno 378 000 zmones is ju desimtyje lietuvisku apskriciu 273 460 zmones Is ju miestuose gyveno 34 970 zmoniu Vokieciu oficialios statistikos duomenimis 1818 m apygardoje uzrasyta lietuviais 91 301 vokieciais 177 798 lenkais 108 401 1825 m lietuviu uzrasyta 102 134 1843 m 121 640 1852 m 110 175 vokiskai kalbanciuju 390 900 1861 m is 691 753 gyventoju lietuviais uzrasyta 104 583 15 lenkais 148 071 21 3 vokieciais 439 099 1885 m apygardos plotas buvo 15 870 km joje gyveno 788 074 gyventojai is ju 756 448 evangelikai liuteronai 12 064 katalikai 5791 zydas 1900 m apygarda turejo 792 240 gyventoju Buvo 19 miestu 2780 seniuniju ir 871 dvaras 1910 m apygardoje buvo 804 871 gyventojas 1939 m Gumbines apygarda apeme 11 821 km 12 apskriciu ir 3 miestus buvo 693 239 gyventojai SaltiniaiAlgirdas Matulevicius Gumbines apygarda Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 280 psl