Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pilkalnio apskritis vok Landkreis Pillkallen nuo 1938 m Šlosbergo apskritis Landkreis Schloßberg 1818 1871 m Prūsijos ka
Pilkalnio apskritis
Pilkalnio apskritis (vok. Landkreis Pillkallen, nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis, Landkreis Schloßberg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Pilkalnis.
| Pilkalnio apskritis Landkreis Pillkallen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Rytų Prūsijos provincija po 1905 m. | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Gumbinės apygarda | |||
| Administracinis centras | Pilkalnis | |||
| Valsčiai | 28 (1905) | |||
| Gyventojų | 42 428 (1939) | |||
| Plotas | 1 060 km² | |||
Geografija
Apėmė Mažosios Lietuvos rytinę dalį iki Didžiosios Lietuvos sienos. Nuo Didžiosios Lietuvos apskritį skyrė Šešupė ir Širvinta, pietuose ribojosi su Stalupėnų, pietvakariuose su Gumbinės ir Įsruties, vakaruose ir šiaurėje – su Ragainės (nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės) apskritimis. Šešupės vingyje, prie Šilininkų kaimo, buvo labiausiai į rytus nutolusi Vokietijos vietovė.
Pilkalnio apskrities teritorija buvo Šešupės žemumoje, aukščiausias reljefo taškas buvo Pilkalnio mieste (89,3 m virš jūros lygio), žemiausias – prie Šešupės, ties Ragainės apskrities riba (~14 m virš jūros lygio). Miškai užėmė 14,7 % (154 km²) apskrities ploto, pelkės – 7 %. Didžiausi miškų masyvai dunksojo šiaurinėje apskrities dalyje (Šorelių, Vieškalnių, Užbalių, Trapėnų girios), pietvakariniame pakraštyje apskrities teritorijoje buvo Čiulkinių girios nedidelė dalis. Didžiausios pelkės – Kakšių bala (dalis), Šorelių Plynė, Didžioji Plynė.
Per apskritį tekėjo Šešupė ir jos baseino upės Širvinta, , Ežerupė, Alksnupė, Balupė; Įsruties aukštupys ir Įsruties baseino upės Būdupė, Ragupė, Meškupė, Akmenis, Eimenys, Draugupė, Žąsupė ir kiti upeliai. Ežerupės baseine telkšojo vienintelis apskrityje Viliūnų ežeras.
Istorija
Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje siekia 11 000-10 000 m. iki m.e. Tai 1936 m. Opšrūtų kaime kasant durpes rasti vėlyvojo paleolito kaulo dirbiniai. Vienas 22 cm ilgio ietigalis buvo padarytas iš skelto stumbro blauzdikaulio. Kitoje vietoje rastas durklas priskirtinas Kundos kultūrai.
XIII a. šioje teritorijoje gyveno prūsai nadruviai. Vokiečių ordinas šiose vietovėse įsitvirtino tik XIV a. viduryje, kai buvo numalšintas Didysis prūsų sukilimas. Tačiau iki 1709–1711 m. maro ir po jo sekusio bado krašte daugumą gyventojų sudarė lietuvininkai laukininkai. Po to prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė gyventojų tautinę sudėtį.
1818 m. apskrityje buvo 7 parapijos. įsikūrė Pilkalnyje. 1876 m. rugpjūčio 10 d. Kamantai buvo prijungti prie Ragainės apskrities. 1938 m. rugsėjo 7 d. naciai pervadino daugelį Mažosios Lietuvos vietovių. Išvertus į vokiečių kalbą Pilkalnio pavadinimą ir apskritis pervadinta Šlosbergo vardu. 1939 m. apskritį sudarė 2 miestai ir 28 valsčiai.1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Pilkalnio ir Širvintos miestai, 237 savivaldybės ir 6 valstybiniai dvarai.
1944 m. rudenį apskritį okupavo TSRS. Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta 50 metų kraštą perdavė valdyti Tarybų Sąjungai. Buvo sudaryta Kaliningrado sritis, joje – Krasnoznamensko rajonas, apėmęs beveik visą Pilkalnio apskritį.
1894 m. per apskritį nutiestas geležinkelis Tilžė–Stalupėnai bei valstybinis plentas. XX a. pradžioje iš Pilkalnio į Lazdynus su atšakomis į Širvintą ir Stabartynę (Doristalį) įrengtas siaurojo geležinkelio tinklas - Pilkalnio siaurukas (vok. Pillkaller Kleinbahn).
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:
| Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m. | |||||||
| 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 46 664 | 46 566 | 45 560 | 44 096 | 43 895 | 42 428 | ||
| |||||||
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 46 664 | n.d. | 270 | 218 |
| 1900 | 46 566 | 45 712 | 505 | |
| 1910 | 45 560 | 44 284 | 944 | |
| 1925 | 44 096 | 42 950 | 894 | 96 |
| 1933 | 43 895 | 42 522 | 1 171 | 78 |
| 1939 | 42 428 | 40 692 | 1 139 | 32 |
Lietuviai
Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1890 m. Pilkalnio apskrityje iš 46 664 gyventojų lietuviais užsirašė 6090, apie 13,1 % žmonių.
Kita informacija
- Sąrašas:Pilkalnio apskrities vietovardžiai
Šaltiniai
- Martynas Purvinas, Pilkalnio apskritis, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
- Der Kreis Pillkallen/Schloßberg Archyvuota kopija 2021-12-01 iš Wayback Machine projekto., Ostpreußen. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 748 psl.
- www.territorial.de
- Pilkanio portalas GenWiki
- Das Ortsbuch für das Deutsche Reich. Herausgegeben in Verbindung mit der Deutschen Reichsbahn und Deutschen Reichspost. Berlin, 1927.
- Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- Tilžės-Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
Literatūra
- Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.
Nuorodos
- Kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2005-03-16 iš Wayback Machine projekto.
- Pilkalnio apskritis GenWiki
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pilkalnio apskritis, Kas yra Pilkalnio apskritis? Ką reiškia Pilkalnio apskritis?
Pilkalnio apskritis vok Landkreis Pillkallen nuo 1938 m Slosbergo apskritis Landkreis Schlossberg 1818 1871 m Prusijos karalystes Rytu Prusijos provincijos 1871 1918 m Vokietijos imperijos 1918 1933 m Veimaro respublikos 1933 1945 m Treciojo reicho Gumbines apygardos administracinis teritorinis vienetas Mazojoje Lietuvoje Sudaryta po Vienos kongreso per 1815 1818 m vykdyta reforma smulkinant Rytu Prusijos apskritis Centras Pilkalnis Pilkalnio apskritis Landkreis Pillkallen 1818 1945 Rytu Prusijos provincija po 1905 m Valstybe Prusijos karalysteApygarda Gumbines apygardaAdministracinis centras PilkalnisValsciai 28 1905 Gyventoju 42 428 1939 Plotas 1 060 km Pilkalnio apskritis pries Antrajį pasaulinį karaGeografijaApeme Mazosios Lietuvos rytine dalį iki Didziosios Lietuvos sienos Nuo Didziosios Lietuvos apskritį skyre Sesupe ir Sirvinta pietuose ribojosi su Stalupenu pietvakariuose su Gumbines ir Įsruties vakaruose ir siaureje su Ragaines nuo 1922 m Tilzes Ragaines apskritimis Sesupes vingyje prie Silininku kaimo buvo labiausiai į rytus nutolusi Vokietijos vietove Pilkalnio apskrities teritorija buvo Sesupes zemumoje auksciausias reljefo taskas buvo Pilkalnio mieste 89 3 m virs juros lygio zemiausias prie Sesupes ties Ragaines apskrities riba 14 m virs juros lygio Miskai uzeme 14 7 154 km apskrities ploto pelkes 7 Didziausi misku masyvai dunksojo siaurineje apskrities dalyje Soreliu Vieskalniu Uzbaliu Trapenu girios pietvakariniame pakrastyje apskrities teritorijoje buvo Ciulkiniu girios nedidele dalis Didziausios pelkes Kaksiu bala dalis Soreliu Plyne Didzioji Plyne Per apskritį tekejo Sesupe ir jos baseino upes Sirvinta Ezerupe Alksnupe Balupe Įsruties aukstupys ir Įsruties baseino upes Budupe Ragupe Meskupe Akmenis Eimenys Draugupe Zasupe ir kiti upeliai Ezerupes baseine telksojo vienintelis apskrityje Viliunu ezeras IstorijaSeniausi archeologiniai radiniai apskrityje siekia 11 000 10 000 m iki m e Tai 1936 m Opsrutu kaime kasant durpes rasti velyvojo paleolito kaulo dirbiniai Vienas 22 cm ilgio ietigalis buvo padarytas is skelto stumbro blauzdikaulio Kitoje vietoje rastas durklas priskirtinas Kundos kulturai XIII a sioje teritorijoje gyveno prusai nadruviai Vokieciu ordinas siose vietovese įsitvirtino tik XIV a viduryje kai buvo numalsintas Didysis prusu sukilimas Taciau iki 1709 1711 m maro ir po jo sekusio bado kraste dauguma gyventoju sudare lietuvininkai laukininkai Po to prasidejusi Didzioji Prusijos kolonizacija pakeite gyventoju tautine sudetį 1818 m apskrityje buvo 7 parapijos įsikure Pilkalnyje 1876 m rugpjucio 10 d Kamantai buvo prijungti prie Ragaines apskrities 1938 m rugsejo 7 d naciai pervadino daugelį Mazosios Lietuvos vietoviu Isvertus į vokieciu kalba Pilkalnio pavadinima ir apskritis pervadinta Slosbergo vardu 1939 m apskritį sudare 2 miestai ir 28 valsciai 1945 m sausio 1 d apskrityje buvo Pilkalnio ir Sirvintos miestai 237 savivaldybes ir 6 valstybiniai dvarai 1944 m rudenį apskritį okupavo TSRS Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta 50 metu krasta perdave valdyti Tarybu Sajungai Buvo sudaryta Kaliningrado sritis joje Krasnoznamensko rajonas apemes beveik visa Pilkalnio apskritį 1894 m per apskritį nutiestas gelezinkelis Tilze Stalupenai bei valstybinis plentas XX a pradzioje is Pilkalnio į Lazdynus su atsakomis į Sirvinta ir Stabartyne Doristalį įrengtas siaurojo gelezinkelio tinklas Pilkalnio siaurukas vok Pillkaller Kleinbahn GyventojaiGyventoju surasymo duomenimis įskaitant nuo 1885 m dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariskius apskrityje gyveno Demografine raida tarp 1890 m ir 1939 m 1890 m 1900 m 1910 m 1925 m 1933 m 1939 m 46 664 46 566 45 560 44 096 43 895 42 428Demografines raidos histograma Gyventojai pagal tikejima Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Zydai1890 46 664 n d 270 2181900 46 566 45 712 5051910 45 560 44 284 9441925 44 096 42 950 894 961933 43 895 42 522 1 171 781939 42 428 40 692 1 139 32LietuviaiVokieciu oficialios statistikos duomenimis 1890 m Pilkalnio apskrityje is 46 664 gyventoju lietuviais uzsirase 6090 apie 13 1 zmoniu Kita informacijaSarasas Pilkalnio apskrities vietovardziaiSaltiniaiMartynas Purvinas Pilkalnio apskritis Mazosios Lietuvos enciklopedija Nuoroda tikrinta 2021 12 01 Der Kreis Pillkallen Schlossberg Archyvuota kopija 2021 12 01 is Wayback Machine projekto Ostpreussen Nuoroda tikrinta 2021 12 01 Bronius Kviklys Musu Lietuva IV t Lietuviu enciklopedijos leidykla Bostonas 1968 m 748 psl www territorial de Pilkanio portalas GenWiki Das Ortsbuch fur das Deutsche Reich Herausgegeben in Verbindung mit der Deutschen Reichsbahn und Deutschen Reichspost Berlin 1927 Rinkimu istorija Archyvuota kopija 2008 01 09 is Wayback Machine projekto Pilkalnio apskrities kaimu sarasas 1910 m vok Tilzes Ragaines apskrities kaimu sarasas 1939 m vok LiteraturaNeumanns Orts Lexikon des Deutschen Reichs Ein geographisch statistisches Nachschlagebuch fur deutsche Landeskunde Dritte neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil Leipzig 1894 NuorodosKrastieciu tinklalapis Archyvuota kopija 2005 03 16 is Wayback Machine projekto Pilkalnio apskritis GenWiki