Šilutės apskritis

Šilutės apskritis (vok. Landkreis Heydekrug) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1923–1939 m. Lietuvos, 1939–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Šilokarčiama.

Šilutės apskritis
Landkreis Heydekrug

1818  1950
 

Administracinis centrasŠilutė
Valsčiai19 (1905), 15 (1920), 7 (1947)
1818-1920 Gumbinės apygarda
1920-1923 Klaipėdos kraštas
1923-1939 Lietuva
1939-1944 Gumbinės apygarda
1944-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų22 948 (1825), 43 309 (1910), 38 576 (1938)
Plotas843 km² (1825), 1 345 km² (1949)

Geografija

redaguoti

Apskritis apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį Nemuno žemupio dešiniajam krante, į pietryčius nuo Klaipėdos. Ribojosi su Kuršių mariomis, Klaipėdos, Tauragės, Pagėgių apskritimis. Apskrityje buvo Šilokarčiamos miestas, 17 valsčių, 9 miesteliai, 6 valstybiniai dvarai ir 126 kaimai, iš kurių 32, buvę kairiajame Nemuno krante, 1918–1939 m. buvo likę Rytų Prūsijoje. Apskrityje buvo 5 evangelikų liuteronų parapijos: Kintai, Paleičiai, Rusnė, Šakūnai ir Verdainė. 1931 m. apskrities plotas buvo 815 km², buvo 37 661 gyventojas (17 732 vyrai ir 19 929 moterys).

Visa apskritis išsidėsčiusi žemoje lygumoje, beveik nėra ežerų, miškų. 1937 m. buvo tik 3873 ha valstybinių ir 1649 ha privačių miškų – 6 % teritorijos.[1]

Istorija

redaguoti

Apskritis įkurta Prūsijos karalystėje 1818 metais, 1871 m. atiteko Vokietijos imperijai. Po Versalio taikos 1923 m. lietuviams užėmus Klaipėdos kraštą, apskritis atiteko Lietuvai, 1939 m. Vokietija ją vėl okupavo. 1944 m. rudenį apskritį okupavus TSRS apskritis buvo prijungta prie Lietuvos TSR.

1920 m. Šilutės apskritis priskirta Klaipėdos kraštui, jai perduotas Andriulių valsčius iš Lankos apskrities, tuo tarpu Karklės, Skirvytės, Špukų, Šakūnų ir Ventainės valsčiai palikti Vokietijai. 1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1939–1944 m. vokiečių okupuota ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardą. 1939 m. spalio 1 d. prie Šilutės apskrities prijungta dalis panaikintos Pagėgių apskrities (Akmeniškiai, Stremeniai, Antšyšiai, Aužkykiai, Berštininkai, Katyčiai, Galzdonai, Domaičiai, Kažemėkai, Kavoliai, Usėnai, Stubriai, Mediškiemiai, Meišlaukiai, Pageldyniai, Pakamoniai, Reizgiai, Pėteraičiai, Plaškiai, Pleinė, Rukai, Šlauniai, Skersviečiai, Rėžiai, Stoniškiai, Žemaitkiemis, Užpelkiai, Versmininkai).[2]

1947 m. balandį buvo 18 valsčių (prijungti Švėkšnos, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio valsčiai iš Tauragės apskrities). 1947 m. lapkritį panaikinus Andriulių, Aukštumalės, Kulėšų, Paleičių, Pašyšių, Ramučių, Sakūčių, Sausgalvių, Skirvytės, Traksėdžių, Žemaitkiemio valsčius, liko 7 valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. pertvarkyta į Šilutės rajoną (42 apylinkės), dalis perduota Priekulės rajonui (14 apylinkių).[3]

Apskrities istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.SuskirstymasGyvenvietės
1825 m.84322 948
1861 m.36 528
1890 m.42 143
1900 m.42 825
1905 m.19 valsčių: Gaidelių valsčius, Karklės valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynių valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytės valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnų valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Špukų valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, Ventainės valsčius, Vėžių valsčius
1910 m.43 309
1920 m.15 valsčių: Andriulių valsčius, Gaidelių valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynių valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, Vėžių valsčius
1924 m.64336 099
1925-06-16
(išsamiau)
36 40317 valsčių: Andrulių valsčius, Aukštumalo Pelkės valsčius, Gaidelių valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynės valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, Vyžių valsčius, Žalgirių valsčius147 gyvenvietės [4]
1925 m.36 404
1931 m.81537 661
1938 m.38 576
1945 m.15 valsčių
1947 m.7 valsčiai: Juknaičių valsčius, Kintų valsčius, Saugų valsčius, Šilutės valsčius, Švėkšnos valsčius, Vainuto valsčius, Žemaičių Naumiesčio valsčius
  • 2 miestai: Rusnė, Šilutė
1949-01-01
(suskirstymas)
13257 valsčiai (56 apylinkės) [5]
  • 2 miestai: Rusnė, Šilutė
1950-01-1956 apylinkės [6]

Gyventojai

redaguoti

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[7]

MetaiGyventojaiEvangelikaiKatalikai
189042 14340 0691 549
190042 82540 5101 762
191043 30940 9981 706
192536 40356 463

Lietuviai

redaguoti

1890 m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje apskrityje iš 42 143 gyventojų lietuviais užsirašė 14 000, apie 33,2 % žmonių, nors 1905 m. gimtąją lietuvių kalbą vartojo 59,2 % gyventojų.[8]

Literatūra

redaguoti
  • Šilutės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 197
  • Šilutės apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 964
  • Šilutės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
  • Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch-statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.
  1. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 684 psl.
  2. Amtliches Gemeindeverzeichnis für das Deutsche Reich auf Grund der Volkszählung 1939. Zweite Auflage. – Berlin, 1941. // psl. 282
  3. Šilutės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
  4. Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 134
  6. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
  7. Rinkimų istorija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
  8. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. 684 psl.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šilutės apskritis, Kas yra Šilutės apskritis? Ką reiškia Šilutės apskritis?