Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Įsruties apskritis vok Landkreis Insterburg 1525 1818 m Prūsijos kunigaikštystės nuo 1736 m Lietuvos departamento Haupta
Įsruties apskritis
Įsruties apskritis (vok. Landkreis Insterburg) – 1525–1818 m. Prūsijos kunigaikštystės (nuo 1736 m. Lietuvos departamento), (Hauptamt Insterburg), 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Centras – Įsrutis. Priklausė Lietuvos provincijai.
| Įsruties apskritis Landkreis Insterburg | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Rytų Prūsijos provincija po 1905 m. | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Gumbinės apygarda | |||
| Administracinis centras | Įsrutis | |||
| Valsčiai | 10 (1818) | |||
| Plotas | 1 220 km² | |||
Istorija
Apskritis sudaryta 1525 m. susikūrus Prūsijos kunigaikštystei, po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą pertvarkyta. Apskrities plotas iki 1818 m. buvo 5600 km². Apskrityje buvo sukurta didžiausia Mažojoje Lietuvoje vokiečių dvarininkų žemėvalda, nes atkakliose lietuvių kovose su kryžiuočiais apskrities teritorija buvo labai nusiaubta, išliko mažai autochtonų baltų. Tačiau Įsruties apskrities teritorijoje iki 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado, per kurį mirė apie 70 000 žmonių ir po jo sekusios didžiosios Prūsijos kolonizacijos iki 93 % apskrities gyventojų sudarė lietuvininkai, kiti – senbuviai vokiečiai, kolonistai lenkai ir mozūrai XVII a.-XVIII a. apsigyvenę pačioje pietinėje apskrities dalyje. Didelė gyventojų koncentracija lėmė miestų augimą, 1722–1725 m. miesto teises gavo Įsrutis, Geldapė, Gumbinė, Darkiemis, Stalupėnai.
Apskrityje iki 1818 m. buvo 29 valsčiai. 1818 m. Įsruties apskrities teritorijoje sudarytos Darkiemio, Geldapės, Gumbinės, Stalupėnų apskritys. Apskrities plotas sumažėjo iki 1220 km².
1939 m. plotas buvo 1160 km², 174 gyvenvietėse ir 3 valstybiniuose dvaruose gyveno 48 710 žmonių. 1945 m. Įsruties apskrities teritorija atiteko TSRS, joje sudarytas Černiachovsko rajonas. Pietinė dalis atiteko Lenkijai, nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, Įsruties apskrityje gyveno:
| Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m. | |||||||
| 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 71 782 | 74 577 | 77 734 | 84 086 | 84 744 | 86 648 | ||
| |||||||
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 71 782 | 541 | 419 | |
| 1900 | 74 577 | 72 600 | 962 | |
| 1910 | 77 734 | 74 599 | 1855 | |
| 1925 | 84 086 | 81 112 | 1565 | 357 |
| 1933 | 84 744 | 82 369 | 1567 | 280 |
| 1939 | 86 648 | 82 440 | 1979 | 87 |
Lietuviai
Iš visų Mažosios Lietuvos apskričių Įsruties apskritis buvo labiausiai kolonizuota. 1736 m. duomenimis, iš 791 gyvenvietės 192 gyveno vieni lietuviai (24,3 %), 127 – vieni vokiečiai (16,1 %). Daugiausia vokiečių apgyvendinta Gumbinės, Darkiemio, Geldapės, Stalupėnų valsčiuose. 1736 m. iš valstybinių valstiečių, kurie sudarė daugumą gyventojų, turinčių ūkius, buvo: lietuvių šeimų 3139 (apie 52 %), kolonistų zalcburgiečių – 591, kitų vokiečių – 2303 šeimos, o iš viso atvykėlių buvo 2894 šeimos. Daug lietuvių gyveno vargingai, todėl ir į ūkininkų sąrašus nepateko, lietuvininkai tuo metu dar sudarė 65-70 % apskrities gyventojų.
XIX a. iki 13 padaugėjo evangelikų liuteronų parapijų, jose pamaldos laikytos ir lietuvių kalba, nors iki kolonizacijos bažnyčiose skambėjo vien lietuvių kalba, tik kai kuriose parapijose ir retai pamaldos laikytos vokiečių kalba. XIX a. pabaigoje lietuviškos pamaldos vykdavo jau tik kai kuriose parapijose. Apskrityje veikė Karalienės mokytojų seminarija.
Oficialios statistikos duomenimis, Įsruties apskrityje (be Įsruties miesto) 1825 m. gyveno 33 680 žmonės, iš jų lietuviškai kalbančių šeimynų narių buvo 10 110 (30 %), 1852 m. (su Įsruties miestu) apskrityje gyveno 58 300 žmonių, iš jų 3890 (6,7 %) lietuvių, 1890 m. atitinkamai – 49 555 ir 1375 (2,8 %).
Šaltiniai
- Algirdas Matulevičius. Įsruties apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 313 psl.
- Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2009-05-31 iš Wayback Machine projekto.
- A. Matulevičius. Įsruties apskrities XVIII a. pirmosios pusės gyventojų tautinė sudėtis ir žemėnauda. Praeities baruose, Vilnius, 1999 m.
Nuorodos
- Kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2005-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- Įsruties apskritis GenWiki
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Įsruties apskritis, Kas yra Įsruties apskritis? Ką reiškia Įsruties apskritis?
Įsruties apskritis vok Landkreis Insterburg 1525 1818 m Prusijos kunigaikstystes nuo 1736 m Lietuvos departamento Hauptamt Insterburg 1818 1871 m Prusijos karalystes Rytu Prusijos provincijos 1871 1918 m Vokietijos imperijos 1918 1933 m Veimaro respublikos 1933 1945 m Treciojo reicho Gumbines apygardos administracinis teritorinis vienetas Mazojoje Lietuvoje Centras Įsrutis Priklause Lietuvos provincijai Įsruties apskritis Landkreis Insterburg 1525 1945 Rytu Prusijos provincija po 1905 m Valstybe Prusijos karalysteApygarda Gumbines apygardaAdministracinis centras ĮsrutisValsciai 10 1818 Plotas 1 220 km Rytu Prusijos provincija iki 1905 m vakarine dalis Karaliauciaus apygarda rytine dalis Gumbines apygardaIstorijaApskritis sudaryta 1525 m susikurus Prusijos kunigaikstystei po Vienos kongreso per 1815 1818 m vykdyta reforma pertvarkyta Apskrities plotas iki 1818 m buvo 5600 km Apskrityje buvo sukurta didziausia Mazojoje Lietuvoje vokieciu dvarininku zemevalda nes atkakliose lietuviu kovose su kryziuociais apskrities teritorija buvo labai nusiaubta isliko mazai autochtonu baltu Taciau Įsruties apskrities teritorijoje iki 1709 1711 m didziojo maro ir bado per kurį mire apie 70 000 zmoniu ir po jo sekusios didziosios Prusijos kolonizacijos iki 93 apskrities gyventoju sudare lietuvininkai kiti senbuviai vokieciai kolonistai lenkai ir mozurai XVII a XVIII a apsigyvene pacioje pietineje apskrities dalyje Didele gyventoju koncentracija leme miestu augima 1722 1725 m miesto teises gavo Įsrutis Geldape Gumbine Darkiemis Stalupenai Apskrityje iki 1818 m buvo 29 valsciai 1818 m Įsruties apskrities teritorijoje sudarytos Darkiemio Geldapes Gumbines Stalupenu apskritys Apskrities plotas sumazejo iki 1220 km 1939 m plotas buvo 1160 km 174 gyvenvietese ir 3 valstybiniuose dvaruose gyveno 48 710 zmoniu 1945 m Įsruties apskrities teritorija atiteko TSRS joje sudarytas Cerniachovsko rajonas Pietine dalis atiteko Lenkijai nuo 1999 m įeina į Varmes Mozuru vaivadija GyventojaiGyventoju surasymo duomenimis įskaitant 1885 m dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariskius Įsruties apskrityje gyveno Demografine raida tarp 1890 m ir 1939 m 1890 m 1900 m 1910 m 1925 m 1933 m 1939 m 71 782 74 577 77 734 84 086 84 744 86 648Demografines raidos histograma Gyventojai pagal tikejima Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Zydai1890 71 782 541 4191900 74 577 72 600 9621910 77 734 74 599 18551925 84 086 81 112 1565 3571933 84 744 82 369 1567 2801939 86 648 82 440 1979 87Lietuviai Is visu Mazosios Lietuvos apskriciu Įsruties apskritis buvo labiausiai kolonizuota 1736 m duomenimis is 791 gyvenvietes 192 gyveno vieni lietuviai 24 3 127 vieni vokieciai 16 1 Daugiausia vokieciu apgyvendinta Gumbines Darkiemio Geldapes Stalupenu valsciuose 1736 m is valstybiniu valstieciu kurie sudare dauguma gyventoju turinciu ukius buvo lietuviu seimu 3139 apie 52 kolonistu zalcburgieciu 591 kitu vokieciu 2303 seimos o is viso atvykeliu buvo 2894 seimos Daug lietuviu gyveno vargingai todel ir į ukininku sarasus nepateko lietuvininkai tuo metu dar sudare 65 70 apskrities gyventoju XIX a iki 13 padaugejo evangeliku liuteronu parapiju jose pamaldos laikytos ir lietuviu kalba nors iki kolonizacijos baznyciose skambejo vien lietuviu kalba tik kai kuriose parapijose ir retai pamaldos laikytos vokieciu kalba XIX a pabaigoje lietuviskos pamaldos vykdavo jau tik kai kuriose parapijose Apskrityje veike Karalienes mokytoju seminarija Oficialios statistikos duomenimis Įsruties apskrityje be Įsruties miesto 1825 m gyveno 33 680 zmones is ju lietuviskai kalbanciu seimynu nariu buvo 10 110 30 1852 m su Įsruties miestu apskrityje gyveno 58 300 zmoniu is ju 3890 6 7 lietuviu 1890 m atitinkamai 49 555 ir 1375 2 8 SaltiniaiAlgirdas Matulevicius Įsruties apskritis Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 313 psl Rinkimu istorija Archyvuota kopija 2009 05 31 is Wayback Machine projekto A Matulevicius Įsruties apskrities XVIII a pirmosios puses gyventoju tautine sudetis ir zemenauda Praeities baruose Vilnius 1999 m NuorodosKrastieciu tinklalapis Archyvuota kopija 2005 03 13 is Wayback Machine projekto Įsruties apskritis GenWiki