Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Frydrichas Vilhelmas IV 1795 m spalio 15 d Berlyne 1861 m sausio 2 d Potsdame Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IVF
Frydrichas Vilhelmas IV
Frydrichas Vilhelmas IV (1795 m. spalio 15 d. Berlyne – 1861 m. sausio 2 d. Potsdame) – Prūsijos karalius.
| Frydrichas Vilhelmas IV | |
|---|---|
| Frydrichas Vilhelmas IV | |
| Gimė | 1795 m. spalio 15 d. Berlyne |
| Mirė | 1861 m. sausio 2 d. (65 metai) Potsdame |
| Tėvas | Frydrichas Vilhelmas III |
| Motina | Luizė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elżbieta Liudvika Vitelsbach |
| Prūsijos karalius | |
| Valdė | 1840 — 1861 m. |
| Pirmtakas | Frydrichas Vilhelmas III |
| Įpėdinis | Vilhelmas I |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Frydrichas Vilhelmas IV |
| Parašas | |
Biografija
Kilęs iš Hohencolernų dinastijos, buvo vyriausias Frydricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės santuokos sūnus. Turėjo keturis brolius, iš kurių vienas mirė kūdikystėje, ir keturias seseris, kurių viena taip pat mirė kūdikystėje. 1823 m. vedė Bavarijos princesę Elžbietą Liudviką, tačiau santuoka buvo bevaikė. Valdymo pabaigoje susirgus psichine liga, regentystė buvo suteikta dvejais metais jaunesniam broliui Vilhelmui Frydrichui Ludvigui, kuris po Frydricho Vilhelmo IV mirties paveldėjo sostą.
Vidaus ir užsienio politika
Su Frydricho Vilhelmo IV atėjimu į sostą buvo siejamos liberalų, propagavusių vokiečių nacionalistines idėjas, viltys. Nors valdymo pradžioje ėmėsi tam tikrų bendravokiškos Prūsijos politikos žingsnių, tačiau šalies viduje nesutiko suteikti konstitucijos ir tik po ilgų dvejonių 1847 m. vasario 3 d. ryžosi sušaukti jungtinį landtagą, sudarytą iš provincijų parlamentų atstovų ir turėjusį tik patariamąjį balsą; tais pat metais landtagas buvo paleistas.
1848 m. Prancūzijos revoliucijos atgarsiams pasiekus Vieną, tai paveikė visuomenę ir Berlyne. Žmonės rinkosi miesto parkuose ir už miesto vartų, išsakydami savo pageidavimus „kreipimesi į karalių“. Visiškai priblokštas savo pavaldinių veiksmų, sutiko su visais jų reikalavimais: pažadėjo sušaukti nacionalinį susirinkimą konstitucijai apsvarstyti ir spaudos laisvę. 1848 m. kovo 17 d. vykstant padėkos demonstracijai, pilies sargyba paleido į minią dvi salves, todėl tauta pamanė įvykus išdavystę. Kitą dieną Berlyne prasidėjo kruvinas sukilimas su barikadomis. Pasinaudoję neramumais, Poznanėje sukilo lenkai. Friedrichas Wilhelmas IV buvo priverstas įsakyti atitraukti iš sostinės kariuomenės dalinius, paskirti liberalius ministrus, buvo pagerbtos 273 „kovo aukos“. Kovo 21 d. karalius, lydimas ministrų ir generolų, demonstratyviai žygiavo per Berlyną parade vilkėdamas liberalų pasiūlytą naujosios Vokietijos trispalvę. Gegužės 22 d. karalius leido sušaukti nacionalinį susirinkimą konstitucijai apsvarstyti, tačiau pamažu blėstant revoliuciniams veiksmams, tų pačių metų gruodžio 5 d. susirinkimas buvo paleistas taip ir nepriėmęs konstitucijos. Vietoj to Friedrichas Wilhelmas IV „dovanojo“ valdiniams monarcho teisių beveik nesusiaurinusią, vadinamąją Mantoifelio konstituciją. Vokietijos nacionalinio susirinkimo Frankfurte 1849 m. pasiūlytos naujosios Vokietijos imperatoriaus karūnos taip pat nepriėmė, nes ji esą atsidavė „revoliucijos dvoku“. Vietoj to kartu su Austrija pasiuntė kariuomenę tramdyti likusių revoliucionierių.
Vis dėlto po Vokietijos nacionalinio susirinkimo išvaikymo, siekdamas išnaudoti padidėjusią įtaką, ketino sukurti Prūsijos vadovaujamą Vokietijos monarchų sąjungą, į kurią pavyko įtraukti Saksoniją bei Hanoverį. Tačiau Austrijai pavyko patraukti į savo pusę likusias didesnes vokiečių monarchijas ir atkurti Vokietijos sąjungos susirinkimą Frankfurte. Be to, Austrija pasiekė, kad 1850 m. lapkričio 29 d. Olmiuco sutartimi Prūsija visiškai atsisakytų savo planų ir pripažintų Vokietijos sąjungos atkūrimą.
Literatūra
- Peter Krüger / Julius H. Schoeps (Hrsg.): Der verkannte Monarch. Friedrich Wilhelm IV. in seiner Zeit. Verlag für Berlin-Brandenburg 1997 ISBN 3-930850-67-2
- David E. Barclay: Anarchie und guter Wille. Friedrich Wilhelm IV. und die deutsche Monarchie. Siedler-Verlag, Berlin 1995, ISBN 3-88680-463-1
- Walter Bußmann: Zwischen Preußen und Deutschland. Friedrich Wilhelm IV.Siedler-Verlag, Berlin 1990, ISBN 3-88680-500-X
- Rüdiger Hachtmann: Berlin 1848. Eine Politik und Gesellschaftsgeschichte der Revolution. Dietz-Verlag, Bonn 1997, ISBN 3-8012-4083-5.
Nuorodos
Frydrichas Vilhelmas IV Hohenzollernai Gimė: 1795 spalio 15 Mirė: 1861 sausio 2 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Frydrichas Vilhelmas III | Prūsijos karalius 1840 birželio 7 – 1861 sausio 2 | Po to: Vilhelmas I |
| Poznanės kunigaikštis 1840 birželio 7 – 1848 gruodžio 5 | Po to: Titulas panaikintas | |
1840 birželio 7 – 1857 | Po to: Titulas panaikintas () | |
| Politinis postas | ||
| Prieš tai: Postas sukurtas | 1849 gegužės 26 – 1850 lapkričio 29 | Po to: Postas panaikintas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frydrichas Vilhelmas IV, Kas yra Frydrichas Vilhelmas IV? Ką reiškia Frydrichas Vilhelmas IV?
Frydrichas Vilhelmas IV 1795 m spalio 15 d Berlyne 1861 m sausio 2 d Potsdame Prusijos karalius Frydrichas Vilhelmas IVFrydrichas Vilhelmas IVGime 1795 m spalio 15 d BerlyneMire 1861 m sausio 2 d 65 metai PotsdameTevas Frydrichas Vilhelmas IIIMotina LuizeSutuoktinis e Elzbieta Liudvika VitelsbachPrusijos karaliusValde 1840 1861 m Pirmtakas Frydrichas Vilhelmas IIIĮpedinis Vilhelmas IZymus apdovanojimaiOrder Orla CzarnegoVikiteka Frydrichas Vilhelmas IVParasasBiografijaFrydrichas Vilhelmas IV jaunystejeFrydricho Vilhelmo IV zmona Elzbieta Liudvika Vitelsbach Kiles is Hohencolernu dinastijos buvo vyriausias Frydricho Vilhelmo III ir karalienes Luizes santuokos sunus Turejo keturis brolius is kuriu vienas mire kudikysteje ir keturias seseris kuriu viena taip pat mire kudikysteje 1823 m vede Bavarijos princese Elzbieta Liudvika taciau santuoka buvo bevaike Valdymo pabaigoje susirgus psichine liga regentyste buvo suteikta dvejais metais jaunesniam broliui Vilhelmui Frydrichui Ludvigui kuris po Frydricho Vilhelmo IV mirties paveldejo sosta Vidaus ir uzsienio politikaSu Frydricho Vilhelmo IV atejimu į sosta buvo siejamos liberalu propagavusiu vokieciu nacionalistines idejas viltys Nors valdymo pradzioje emesi tam tikru bendravokiskos Prusijos politikos zingsniu taciau salies viduje nesutiko suteikti konstitucijos ir tik po ilgu dvejoniu 1847 m vasario 3 d ryzosi susaukti jungtinį landtaga sudaryta is provinciju parlamentu atstovu ir turejusį tik patariamajį balsa tais pat metais landtagas buvo paleistas 1848 m Prancuzijos revoliucijos atgarsiams pasiekus Viena tai paveike visuomene ir Berlyne Zmones rinkosi miesto parkuose ir uz miesto vartu issakydami savo pageidavimus kreipimesi į karaliu Visiskai priblokstas savo pavaldiniu veiksmu sutiko su visais ju reikalavimais pazadejo susaukti nacionalinį susirinkima konstitucijai apsvarstyti ir spaudos laisve 1848 m kovo 17 d vykstant padekos demonstracijai pilies sargyba paleido į minia dvi salves todel tauta pamane įvykus isdavyste Kita diena Berlyne prasidejo kruvinas sukilimas su barikadomis Pasinaudoje neramumais Poznaneje sukilo lenkai Friedrichas Wilhelmas IV buvo priverstas įsakyti atitraukti is sostines kariuomenes dalinius paskirti liberalius ministrus buvo pagerbtos 273 kovo aukos Kovo 21 d karalius lydimas ministru ir generolu demonstratyviai zygiavo per Berlyna parade vilkedamas liberalu pasiulyta naujosios Vokietijos trispalve Geguzes 22 d karalius leido susaukti nacionalinį susirinkima konstitucijai apsvarstyti taciau pamazu blestant revoliuciniams veiksmams tu paciu metu gruodzio 5 d susirinkimas buvo paleistas taip ir nepriemes konstitucijos Vietoj to Friedrichas Wilhelmas IV dovanojo valdiniams monarcho teisiu beveik nesusiaurinusia vadinamaja Mantoifelio konstitucija Vokietijos nacionalinio susirinkimo Frankfurte 1849 m pasiulytos naujosios Vokietijos imperatoriaus karunos taip pat neprieme nes ji esa atsidave revoliucijos dvoku Vietoj to kartu su Austrija pasiunte kariuomene tramdyti likusiu revoliucionieriu Vis delto po Vokietijos nacionalinio susirinkimo isvaikymo siekdamas isnaudoti padidejusia įtaka ketino sukurti Prusijos vadovaujama Vokietijos monarchu sajunga į kuria pavyko įtraukti Saksonija bei Hanoverį Taciau Austrijai pavyko patraukti į savo puse likusias didesnes vokieciu monarchijas ir atkurti Vokietijos sajungos susirinkima Frankfurte Be to Austrija pasieke kad 1850 m lapkricio 29 d Olmiuco sutartimi Prusija visiskai atsisakytu savo planu ir pripazintu Vokietijos sajungos atkurima LiteraturaPeter Kruger Julius H Schoeps Hrsg Der verkannte Monarch Friedrich Wilhelm IV in seiner Zeit Verlag fur Berlin Brandenburg 1997 ISBN 3 930850 67 2 David E Barclay Anarchie und guter Wille Friedrich Wilhelm IV und die deutsche Monarchie Siedler Verlag Berlin 1995 ISBN 3 88680 463 1 Walter Bussmann Zwischen Preussen und Deutschland Friedrich Wilhelm IV Siedler Verlag Berlin 1990 ISBN 3 88680 500 X Rudiger Hachtmann Berlin 1848 Eine Politik und Gesellschaftsgeschichte der Revolution Dietz Verlag Bonn 1997 ISBN 3 8012 4083 5 NuorodosFrydrichas Vilhelmas IVHohenzollernaiGime 1795 spalio 15 Mire 1861 sausio 2Karaliskieji titulaiPries tai Frydrichas Vilhelmas III Prusijos karalius 1840 birzelio 7 1861 sausio 2 Po to Vilhelmas IPoznanes kunigaikstis 1840 birzelio 7 1848 gruodzio 5 Po to Titulas panaikintas1840 birzelio 7 1857 Po to Titulas panaikintas Politinis postasPries tai Postas sukurtas 1849 geguzes 26 1850 lapkricio 29 Po to Postas panaikintas