Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šiaurės Vokietijos sąjunga
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiaurės Vokietijos sąjunga (vok. Norddeutscher Bund) – 1866 m. rugpjūčio 16 d. Prūsijos suburta karinė sąjunga, kuri pagal 1867 m. priimtą konstituciją transformavosi į federaliniu pagrindu organizuotą valstybių junginį. Sąjungai priklausė vokiškos valstybės į šiaurę nuo Maino upės.
| Šiaurės Vokietijos sąjunga vok. Norddeutscher Bund | |||||
| |||||
| |||||
| Šiaurės Vokietijos sąjunga 1870 m. | |||||
| Sostinė | Berlynas | ||||
| Kalbos | vokiečių | ||||
| Vyriausybė | Neįvardinta | ||||
| Prezidentas | |||||
| 1867–1871 | Vilhelmas I | ||||
| Era | Naujieji laikai | ||||
| - Konstitucija | 1867 m., 1867 | ||||
| - Vokietijos susivienijimas | 1871 m. | ||||
Šiaurės Vokietijos sąjungos santvarka didžiąja dalimi sutapo su 1871 m. sukurtos Vokietijos imperijos santvarka: šalia tautos renkamo Reichstago buvo valstybes nares atstovaujantis Bundesratas. Įstatymų leidimui reikėjo abiejų institucijų pritarimo. Sąjungos vadovu buvo Budesrato "prezidentas", kuriuo buvo Prūsijos karalius. Vykdomąja valdžia buvo federalinis kancleris. Pirmuoju ir vieninteliu Šiaurės Vokietijos sąjungos kancleriu buvo Prūsijos ministras pirmininkas Otto von Bismarck.
Gausiais ūkio, infrastruktūros, prekybos ir teisės modernizaciją skatinančiais įstatymais Šiaurės Vokietijos sąjungos Reichstagas paruošė vėlesnį Vokietijos suvienijimą. Per muitų sąjungą kai kurie įstatymai pietų Vokietijos valstybėse veikė dar prieš 1871 m. Šalia to, parlamentinė karinio biudžeto kontrolė buvo menka, nors karinės išlaidos sudarė 95 proc. viso biudžeto.
Viltys, kad greitai į sąjungą bus galima priimti Pietų Vokietijos valstybes Badeną, Bavariją, ir , nepasiteisino. Visose šiose šalyse buvo didelis pasipriešinimas protestantiškajai Prūsijai bei jos vadovaujamai sąjungai su savo liberalia ūkio ir socialine politika. Tai pasireiškė vykstant rinkimams į muitų sąjungos parlamentą 1868 m., nors šiaurės ir pietų Vokietijos atstovų bendras darbas Muitų sąjungoje prisidėjo prie ekonominės Vokietijos vienybės stiprinimo.
| Vokietijos istorija |
| Germanija |
| Frankų imperija, Vakarų slavai |
| Rytų Frankų karalystė |
| Šventoji Romos imperija () |
| Reino konfederacija |
| Vokiečių konfederacija |
| Šiaurės Vokietijos sąjunga |
| Vokietijos imperija |
| Veimaro respublika |
| Trečiasis Reichas |
| VDR, VFR |
| Suvienytoji Vokietija |
| Vokietijos istoriniai regionai: |
| Austrija, Bavarija, Švabija, , Frankonija, Reino Frankonija, , Žemutinės Provincijos, , Žemutinė Saksonija, , Prūsija |
1870 m. po diplomatinės krizės Prūsiją užpuolusi Prancūzija tuo pačiu tikėjosi sutrukdyti tolimesnį Vokietijos vienijimąsi ir užimti dalį Vokietijos žemių. Tuo tarpu Pietų Vokietijos vasltybės Badenas, Bavarija ir Viurtembergas su Prūsija buvo sudariusio slaptas gynybines sąjungas, o tai, bei geresnė organizacija, padėjo vokiečių kariuomenėms greitai apsiginti ir perkelti karą į Prancūziją. 1870 m. lapkričio mėn. keturios Pietų Vokietijos valstybės su Šiaurės Vokietijos sąjunga pasirašė atskiras vadinamąsias „Lapkričio sutartis“ (vok. Novemberverträge), kurios reglamentavo prisijungimo sąlygas. 1870 m. gruodžio 10 d. Šiaurės Vokietijos sąjungos reichstagas paskutiniame savo posėdyje priėmė konstitucijos pataisas, kurios Šiaurės Vokietijos sąjungą pavertė Vokiečių imperatoriškuoju reichu, o sąjungos bundesprezidentą – Vokiečių imperatoriumi. Vokietijos imperijos konstitucija įsigaliojo 1871 m. sausio 1 d.
Istorija
Po 1866 m. Austrijos-Prūsijos karo Prūsijos karalystė aneksavo visas savo priešininkų valdas šiauriau Maino upės, išskyrus , Heseną-Darmštatą, ir senesniosios linijos Roisą. Taip pat nepaliestos išliko ir Bavarijai priklausiusios teritorijos šiauriau Maino. Prūsijos ministras-prezidentas Otto von Bismarckas eliminavo nuo vienijimo proceso svarbiausią konkurentę ir pasiekė, kad Austrijos dominuojama Vokietijos Sąjunga būtų paleista. Vietoj jos 1867 m. balandžio 17 d. buvo įsteigta (nuo 1867 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo konstitucija) nauja Šiaurės Vokietijos sąjunga. Ją sudarė 22 vokiečių valstybės, sąjunga apėmė 415 150 km² teritoriją, kurioje gyveno beveik 30 milijonų gyventojų.
Šiaurės Vokietijos sąjungos projektas demonstravo, kaip Otto von Bismarckas suvokė vokiečių suvienijimą. Šį valstybių suvienijimą įkvėpė ne vokiečių nacionalizmas, bet siekis įtvirtinti Prūsijos galybę. Bismarckas pats per penkias valandas padiktavo sąjungos konstituciją, kuri perdavė į karaliaus Vilhelmo I, tapusio sąjungos bundesprezidentu, rankas beveik visus užsienio ir vidaus politikos svertus, o Prūsijos ministrą-prezidentą grafą Bismarcką pavertė jos bundeskancleriu ir faktiniu vadovu. Prūsija siuntė 17 atstovų į 43 vietų bundesratą, kuris atliko atsvaros gyventojų renkamam reichstagui vaidmenį.
Po sėkmingo karo su Austrija Bismarckas privalėjo skaitytis su Prancūzijos imperatoriaus Napoleono III pareiškimu, kad jis nenorįs matyti Prūsijos įtakos piečiau Maino upės, todėl sąjunga buvo įkurta tik į šiaurę nuo šios upės. Bismarckas planavo, kad sąjunga plėsis, įjungdama ir keturias pietines valstybes: Bavariją, Viurtembergą, Badeną ir . Jau 1867 m. su kiekviena iš šių valstybių buvo sudarytos gynybinės sąjungos, tad dabar jas siejo su Šiaure ne tik ekonominiai ryšiai per Muitų sąjungą, bet ir kariniai. Tačiau pietinių valstybių Bismarckas neketino prijungti jėga, jos prisijungė tik 1871 m., po Prūsijai sėkmingo Prancūzijos-Prūsijos karo.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurės Vokietijos sąjunga, Kas yra Šiaurės Vokietijos sąjunga? Ką reiškia Šiaurės Vokietijos sąjunga?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Siaures Vokietijos sajunga vok Norddeutscher Bund 1866 m rugpjucio 16 d Prusijos suburta karine sajunga kuri pagal 1867 m priimta konstitucija transformavosi į federaliniu pagrindu organizuota valstybiu junginį Sajungai priklause vokiskos valstybes į siaure nuo Maino upes Siaures Vokietijos sajunga vok Norddeutscher Bund 1867 1871 Veliava HerbasLocation ofSiaures Vokietijos sajunga 1870 m Sostine BerlynasKalbos vokieciuVyriausybe NeįvardintaPrezidentas 1867 1871 Vilhelmas IEra Naujieji laikai Konstitucija 1867 m 1867 Vokietijos susivienijimas 1871 m Siaures Vokietijos sajungos santvarka didziaja dalimi sutapo su 1871 m sukurtos Vokietijos imperijos santvarka salia tautos renkamo Reichstago buvo valstybes nares atstovaujantis Bundesratas Įstatymu leidimui reikejo abieju instituciju pritarimo Sajungos vadovu buvo Budesrato prezidentas kuriuo buvo Prusijos karalius Vykdomaja valdzia buvo federalinis kancleris Pirmuoju ir vieninteliu Siaures Vokietijos sajungos kancleriu buvo Prusijos ministras pirmininkas Otto von Bismarck Gausiais ukio infrastrukturos prekybos ir teises modernizacija skatinanciais įstatymais Siaures Vokietijos sajungos Reichstagas paruose velesnį Vokietijos suvienijima Per muitu sajunga kai kurie įstatymai pietu Vokietijos valstybese veike dar pries 1871 m Salia to parlamentine karinio biudzeto kontrole buvo menka nors karines islaidos sudare 95 proc viso biudzeto Viltys kad greitai į sajunga bus galima priimti Pietu Vokietijos valstybes Badena Bavarija ir nepasiteisino Visose siose salyse buvo didelis pasipriesinimas protestantiskajai Prusijai bei jos vadovaujamai sajungai su savo liberalia ukio ir socialine politika Tai pasireiske vykstant rinkimams į muitu sajungos parlamenta 1868 m nors siaures ir pietu Vokietijos atstovu bendras darbas Muitu sajungoje prisidejo prie ekonomines Vokietijos vienybes stiprinimo Vokietijos istorijaGermanijaFranku imperija Vakaru slavaiRytu Franku karalysteSventoji Romos imperija Reino konfederacijaVokieciu konfederacijaSiaures Vokietijos sajungaVokietijos imperijaVeimaro respublikaTreciasis ReichasVDR VFRSuvienytoji VokietijaVokietijos istoriniai regionai Austrija Bavarija Svabija Frankonija Reino Frankonija Zemutines Provincijos Zemutine Saksonija Prusija 1870 m po diplomatines krizes Prusija uzpuolusi Prancuzija tuo paciu tikejosi sutrukdyti tolimesnį Vokietijos vienijimasi ir uzimti dalį Vokietijos zemiu Tuo tarpu Pietu Vokietijos vasltybes Badenas Bavarija ir Viurtembergas su Prusija buvo sudariusio slaptas gynybines sajungas o tai bei geresne organizacija padejo vokieciu kariuomenems greitai apsiginti ir perkelti kara į Prancuzija 1870 m lapkricio men keturios Pietu Vokietijos valstybes su Siaures Vokietijos sajunga pasirase atskiras vadinamasias Lapkricio sutartis vok Novembervertrage kurios reglamentavo prisijungimo salygas 1870 m gruodzio 10 d Siaures Vokietijos sajungos reichstagas paskutiniame savo posedyje prieme konstitucijos pataisas kurios Siaures Vokietijos sajunga paverte Vokieciu imperatoriskuoju reichu o sajungos bundesprezidenta Vokieciu imperatoriumi Vokietijos imperijos konstitucija įsigaliojo 1871 m sausio 1 d IstorijaPo 1866 m Austrijos Prusijos karo Prusijos karalyste aneksavo visas savo priesininku valdas siauriau Maino upes isskyrus Hesena Darmstata ir senesniosios linijos Roisa Taip pat nepaliestos isliko ir Bavarijai priklausiusios teritorijos siauriau Maino Prusijos ministras prezidentas Otto von Bismarckas eliminavo nuo vienijimo proceso svarbiausia konkurente ir pasieke kad Austrijos dominuojama Vokietijos Sajunga butu paleista Vietoj jos 1867 m balandzio 17 d buvo įsteigta nuo 1867 m liepos 1 d kai įsigaliojo konstitucija nauja Siaures Vokietijos sajunga Ja sudare 22 vokieciu valstybes sajunga apeme 415 150 km teritorija kurioje gyveno beveik 30 milijonu gyventoju Siaures Vokietijos sajungos projektas demonstravo kaip Otto von Bismarckas suvoke vokieciu suvienijima Sį valstybiu suvienijima įkvepe ne vokieciu nacionalizmas bet siekis įtvirtinti Prusijos galybe Bismarckas pats per penkias valandas padiktavo sajungos konstitucija kuri perdave į karaliaus Vilhelmo I tapusio sajungos bundesprezidentu rankas beveik visus uzsienio ir vidaus politikos svertus o Prusijos ministra prezidenta grafa Bismarcka paverte jos bundeskancleriu ir faktiniu vadovu Prusija siunte 17 atstovu į 43 vietu bundesrata kuris atliko atsvaros gyventoju renkamam reichstagui vaidmenį Po sekmingo karo su Austrija Bismarckas privalejo skaitytis su Prancuzijos imperatoriaus Napoleono III pareiskimu kad jis nenorįs matyti Prusijos įtakos pieciau Maino upes todel sajunga buvo įkurta tik į siaure nuo sios upes Bismarckas planavo kad sajunga plesis įjungdama ir keturias pietines valstybes Bavarija Viurtemberga Badena ir Jau 1867 m su kiekviena is siu valstybiu buvo sudarytos gynybines sajungos tad dabar jas siejo su Siaure ne tik ekonominiai rysiai per Muitu sajunga bet ir kariniai Taciau pietiniu valstybiu Bismarckas neketino prijungti jega jos prisijunge tik 1871 m po Prusijai sekmingo Prancuzijos Prusijos karo