Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Frydrichas Vilhelmas IIFrydrichas Vilhelmas IIHohencolernaiGimė 1744 m rugsėjo 25 d BerlyneMirė 1797 m lapkričio 16 d Po
Frydrichas Vilhelmas II
| Frydrichas Vilhelmas II | |
|---|---|
| Frydrichas Vilhelmas II | |
| Hohencolernai | |
| Gimė | 1744 m. rugsėjo 25 d. Berlyne |
| Mirė | 1797 m. lapkričio 16 d. Potsdame |
| Tėvas | Augustas Vilhelmas Hohenzolernas |
| Motina | Luiza Amelija Braunšveik |
| Sutuoktinis (-ė) | 1)Elżbieta Kristina Braunšveig, 2)Friderika Luiza Hesen |
| Vaikai | Frederika Šarlotė, Frydrichas Vilhelmas III, Kristina, Liudvikas, Vilhelmina Augusta, Henrikas Karolis Vilhelmas |
| Prūsijos karalius | |
| Valdė | 1786–1797 m. |
| Pirmtakas | Frydrichas II Didysis |
| Įpėdinis | Frydrichas Vilhelmas III |
| Vikiteka | Frydrichas Vilhelmas II |
Frydrichas Vilhelmas II (liaudyje vadintas „netikėliu“: vok. Der dicke Lüderjahn, 1744 m. rugsėjo 25 d. Berlyne – 1797 m. lapkričio 16 d. Potsdame) – nuo 1786 m. rugpjūčio 17 d. iki mirties – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas ir Prūsijos karalius.
Biografija
Frydrichas Vilhelmas II, kilęs iš Hohenzollernų dinastijos, buvo vyriausias Prūsijos princo Augusto Vilhelmo (1722–1758) ir Braunšveigo-Volfenbiutelio hercogaitės Luizės Amalijos sūnus. Turėjo du brolius, iš kurių vienas mirė kūdikystėje, ir devyneriais metais jaunesnę seserį Vilhelminą. Kadangi Frydricho Vilhelmo II dėdė Frydrichas II neturėjo vaikų, jo tėvas Augustas Vilhelmas, kaip vyriausias po Frydricho II karaliaus Frydricho Vilhelmo I sūnus, 1744 m. gavo „Prūsijos princo“ (vok. Prinz von Preußen) titulą kaip sosto paveldėtojas. Tėvui 1758 m. mirus, sosto paveldėtojo statusas perėjo Frydrichui Vilhelmui II.
Šeima
1765 m. jis vedė pirmą sykį Braunšveigo-Volfenbiutelio hercogaitę Elžbietą Kristiną Ulriką, su kuria susilaukė vienos dukters ir po ketverių santuokos metų išsiskyrė. 1769 m. vedė antrąkart Heseno-Darmštato princesę Friderikę Luizę, su kuria susilaukė septynių vaikų, tarp jų – sostą paveldėjusio Frydricho Vilhelmo III.
Vidaus ir užsienio politika
Paveldėjo sostą iš dėdės Frydricho II Didžiojo, kurio laikais Prūsija virto didžiąja Europos valstybe. Rusijos imperatorė Jekaterina, Prūsijai akivaizdžiai tampant galingiausia regiono valstybe, išėjo iš sąjungos su ja, ir 1781 m. sudarė naują sąjungą su imperatoriumi Juozapu II. Pastarasis, paveldėjęs Šventosios Romos imperijos sostą po Marijos Teresės mirties, ir toliau, nepaisydamas nesekmės , siekė užimti Bavarijos sostą. Prieš tokius jo planus dar Frydrichas II 1785 m. suorganizavo imperijos kunigaikščių sąjungą (vok. Fürstenbund), o naujasis karalius Frydrichas Vilhelmas II sudarė sąjungas su Švedija ir Britanija, be to, vengdamas galimo lenkų įtraukimo į austrų – rusų koaliciją prieš Prūsiją, patraukė į savo pusę ir Abiejų Tautų respubliką. 1788 m. Frydrichas Vilhelmas II pradėjo joje diplomatinius veiksmus, tikėdamasis išgauti garantijas nedalyvauti eventualiame kare su Rusija ir Austrija. Prūsijos atstovas Varšuvoje žadėjo paramą kovojant su Rusijos hegemonija, pagarbiai žiūrėjo į Ketverių metų seimo vykdomas reformas ir leido didinti Abiejų Tautų respublikos kariuomenę. Šios politikos rezultatas buvo 1790 m. kovo 29 d. sudaryta Abiejų Tautų Respublikos-Prūsijos sąjungos sutartis, kuria abi šalys įsipareigojo teikti abipusę pagalbą, o Prūsija garantavo Abiejų Tautų Respublikos teritorinį integralumą. Buvo sutarta ir dėl to, kad Stanislovo Augusto įpėdiniu taps Hohenzollernų dinastijos princas.
Dėl Frydricho Vilhelmo II meistriškai suregztų koalicijų ir Rusijos užimtumo kare su Turkija, naujasis imperatorius Leopoldas II 1790 m. liepą sudaryta Reichenbacho konvencija turėjo nusileisti Prūsijos reikalavimams dėl Bavarijos sosto. Tačiau Abiejų Tautų Respublikai priėmus 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, į kurią nebuvo įtraukti nei Prūsijos, nei Rusijos interesai, Jekateriną II ir Frydrichą Vilhelmą II vėl suartino mintis realizuoti antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Frydrichą Vilhelmą II labiausiai sudomino galimybės įgyti Gdanską bei Torunę. Siekdamas gauti imperatoriaus Leopoldo II, tuo metu užsiėmusio karu su revoliucine Prancūzija, pritarimą, Friedrichas Wilhelmas II ne tik pažadėjo kartu su Austrija dalyvauti kare prieš Prancūziją, bet ir pagaliau palaimino austrų pretenzijas į Bavarijos sostą. 1793 m. sausio 14 d. į Gdanską ir Torunę buvo įvesta Prūsijos kariuomenė, o II padalinimas, per kurį Prūsija dar gavo vakarinių Lenkijos žemių su Poznane, įformintas vasario 3 d. Peterburge pasirašyta konvencija.
1794 m. Prūsija kartu su Rusija malšino Kosciuškos sukilimą. Norėdama turėti laisvas rankas Lenkijoje, konflikte su Prancūzija ji net atsisakė Reino kairiojo kranto už kompensaciją dešiniame ir 1795 m. sudarė Bazelio separatinę taiką. Vis dėlto dėl austrų ir rusų prevencinių priemonių 1795 m. spalio 24 d. Peterburge pasirašant trišalį susitarimą dėl trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Prūsija turėjo atsisakyti didesnių pretenzijų ir gavo tik Lietuvos Užnemunę, dalį Palenkės ir Mazoviją su Varšuva iki Vyslos ir Pilicos upių – apie 54 500 km² su apie 1 mln. gyventojų. Iš prijungtų per III padalijimą žemių sudaryta (Neuostpreussen), Prūsijai priklausiusi 1795–1807 m.
Šalies viduje Frydrichas Vilhelmas II rėmėsi , kovojo su Apšvietos idėjomis, laisvamaniais, 1788 m. ediktu įvedė griežtą cenzūrą. Frydrichas Vilhelmas baigė savo pirmtakų pradėtą Prūsijos teisės kodifikavimą, 1794 m. paskelbdamas Prūsijos provincijų visuotinį krašto teisyną (vok. Allgemeines Landrecht für die Preussische Staaten), kuris iki 1807 m. galiojo ir Užnemunėje, o visą XIX a. – Mažojoje Lietuvoje. Dėl netinkamos jo vidaus politikos Prūsija tapo prasiskolinusia šalimi.
Literatūra
- Brigitte Meier, Friedrich Wilhelm II. – König von Preußen (1744–1797). Ein Leben zwischen Rokoko und Revolution, Verlag Friedrich Pustet, Regensburg 2007
- Wilhelm Moritz Freiherr von Bissing, Friedrich Wilhelm II., König von Preußen, Berlin 1967
- Neumann, Hans-Joachim, Friedrich Wilhelm II. Preußen unter den Rosenkreuzern, Berlin 1997
- David E. Barclay, Friedrich Wilhelm II (1786–1797), in: Frank-Lothar Kroll (Hrsg.): Preußens Herrscher. Von den ersten Hohenzollern bis Wilhelm II., Beck’sche Reihe München 2006, Seite 179–196
Nuorodos
Frydrichas Vilhelmas II Gimė: 1744 rugsėjo 25 Mirė: 1797 lapkričio 16 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Frydrichas II Didysis | Prūsijos karalius 1786 — 1797 | Po to: Frydrichas Vilhelmas III |
1786 — 1797 | ||
1786 — 1797 | ||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Frydrichas Vilhelmas II, Kas yra Frydrichas Vilhelmas II? Ką reiškia Frydrichas Vilhelmas II?
Frydrichas Vilhelmas IIFrydrichas Vilhelmas IIHohencolernaiGime 1744 m rugsejo 25 d BerlyneMire 1797 m lapkricio 16 d PotsdameTevas Augustas Vilhelmas HohenzolernasMotina Luiza Amelija BraunsveikSutuoktinis e 1 Elzbieta Kristina Braunsveig 2 Friderika Luiza HesenVaikai Frederika Sarlote Frydrichas Vilhelmas III Kristina Liudvikas Vilhelmina Augusta Henrikas Karolis VilhelmasPrusijos karaliusValde 1786 1797 m Pirmtakas Frydrichas II DidysisĮpedinis Frydrichas Vilhelmas IIIVikiteka Frydrichas Vilhelmas II Frydrichas Vilhelmas II liaudyje vadintas netikeliu vok Der dicke Luderjahn 1744 m rugsejo 25 d Berlyne 1797 m lapkricio 16 d Potsdame nuo 1786 m rugpjucio 17 d iki mirties Sventosios Romos imperijos kurfiurstas ir Prusijos karalius BiografijaFrydricho Vilhelmo II pirmoji zmona Elzbieta Kristina BraunsveigFrydricho Vilhelmo II antroji zmona Friderika Luiza Hesen Frydrichas Vilhelmas II kiles is Hohenzollernu dinastijos buvo vyriausias Prusijos princo Augusto Vilhelmo 1722 1758 ir Braunsveigo Volfenbiutelio hercogaites Luizes Amalijos sunus Turejo du brolius is kuriu vienas mire kudikysteje ir devyneriais metais jaunesne seserį Vilhelmina Kadangi Frydricho Vilhelmo II dede Frydrichas II neturejo vaiku jo tevas Augustas Vilhelmas kaip vyriausias po Frydricho II karaliaus Frydricho Vilhelmo I sunus 1744 m gavo Prusijos princo vok Prinz von Preussen titula kaip sosto paveldetojas Tevui 1758 m mirus sosto paveldetojo statusas perejo Frydrichui Vilhelmui II Seima1765 m jis vede pirma sykį Braunsveigo Volfenbiutelio hercogaite Elzbieta Kristina Ulrika su kuria susilauke vienos dukters ir po ketveriu santuokos metu issiskyre 1769 m vede antrakart Heseno Darmstato princese Friderike Luize su kuria susilauke septyniu vaiku tarp ju sosta paveldejusio Frydricho Vilhelmo III Vidaus ir uzsienio politikaPaveldejo sosta is dedes Frydricho II Didziojo kurio laikais Prusija virto didziaja Europos valstybe Rusijos imperatore Jekaterina Prusijai akivaizdziai tampant galingiausia regiono valstybe isejo is sajungos su ja ir 1781 m sudare nauja sajunga su imperatoriumi Juozapu II Pastarasis paveldejes Sventosios Romos imperijos sosta po Marijos Tereses mirties ir toliau nepaisydamas nesekmes sieke uzimti Bavarijos sosta Pries tokius jo planus dar Frydrichas II 1785 m suorganizavo imperijos kunigaiksciu sajunga vok Furstenbund o naujasis karalius Frydrichas Vilhelmas II sudare sajungas su Svedija ir Britanija be to vengdamas galimo lenku įtraukimo į austru rusu koalicija pries Prusija patrauke į savo puse ir Abieju Tautu respublika 1788 m Frydrichas Vilhelmas II pradejo joje diplomatinius veiksmus tikedamasis isgauti garantijas nedalyvauti eventualiame kare su Rusija ir Austrija Prusijos atstovas Varsuvoje zadejo parama kovojant su Rusijos hegemonija pagarbiai ziurejo į Ketveriu metu seimo vykdomas reformas ir leido didinti Abieju Tautu respublikos kariuomene Sios politikos rezultatas buvo 1790 m kovo 29 d sudaryta Abieju Tautu Respublikos Prusijos sajungos sutartis kuria abi salys įsipareigojo teikti abipuse pagalba o Prusija garantavo Abieju Tautu Respublikos teritorinį integraluma Buvo sutarta ir del to kad Stanislovo Augusto įpediniu taps Hohenzollernu dinastijos princas Del Frydricho Vilhelmo II meistriskai suregztu koaliciju ir Rusijos uzimtumo kare su Turkija naujasis imperatorius Leopoldas II 1790 m liepa sudaryta Reichenbacho konvencija turejo nusileisti Prusijos reikalavimams del Bavarijos sosto Taciau Abieju Tautu Respublikai priemus 1791 m geguzes 3 d Konstitucija į kuria nebuvo įtraukti nei Prusijos nei Rusijos interesai Jekaterina II ir Frydricha Vilhelma II vel suartino mintis realizuoti antrajį Abieju Tautu Respublikos padalijima Frydricha Vilhelma II labiausiai sudomino galimybes įgyti Gdanska bei Torune Siekdamas gauti imperatoriaus Leopoldo II tuo metu uzsiemusio karu su revoliucine Prancuzija pritarima Friedrichas Wilhelmas II ne tik pazadejo kartu su Austrija dalyvauti kare pries Prancuzija bet ir pagaliau palaimino austru pretenzijas į Bavarijos sosta 1793 m sausio 14 d į Gdanska ir Torune buvo įvesta Prusijos kariuomene o II padalinimas per kurį Prusija dar gavo vakariniu Lenkijos zemiu su Poznane įformintas vasario 3 d Peterburge pasirasyta konvencija 1794 m Prusija kartu su Rusija malsino Kosciuskos sukilima Noredama tureti laisvas rankas Lenkijoje konflikte su Prancuzija ji net atsisake Reino kairiojo kranto uz kompensacija desiniame ir 1795 m sudare Bazelio separatine taika Vis delto del austru ir rusu prevenciniu priemoniu 1795 m spalio 24 d Peterburge pasirasant trisalį susitarima del treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo Prusija turejo atsisakyti didesniu pretenziju ir gavo tik Lietuvos Uznemune dalį Palenkes ir Mazovija su Varsuva iki Vyslos ir Pilicos upiu apie 54 500 km su apie 1 mln gyventoju Is prijungtu per III padalijima zemiu sudaryta Neuostpreussen Prusijai priklausiusi 1795 1807 m Frydricho Vilhelmo II karstas Salies viduje Frydrichas Vilhelmas II remesi kovojo su Apsvietos idejomis laisvamaniais 1788 m ediktu įvede griezta cenzura Frydrichas Vilhelmas baige savo pirmtaku pradeta Prusijos teises kodifikavima 1794 m paskelbdamas Prusijos provinciju visuotinį krasto teisyna vok Allgemeines Landrecht fur die Preussische Staaten kuris iki 1807 m galiojo ir Uznemuneje o visa XIX a Mazojoje Lietuvoje Del netinkamos jo vidaus politikos Prusija tapo prasiskolinusia salimi LiteraturaBrigitte Meier Friedrich Wilhelm II Konig von Preussen 1744 1797 Ein Leben zwischen Rokoko und Revolution Verlag Friedrich Pustet Regensburg 2007 Wilhelm Moritz Freiherr von Bissing Friedrich Wilhelm II Konig von Preussen Berlin 1967 Neumann Hans Joachim Friedrich Wilhelm II Preussen unter den Rosenkreuzern Berlin 1997 David E Barclay Friedrich Wilhelm II 1786 1797 in Frank Lothar Kroll Hrsg Preussens Herrscher Von den ersten Hohenzollern bis Wilhelm II Beck sche Reihe Munchen 2006 Seite 179 196NuorodosFrydrichas Vilhelmas IIHohencolernaiGime 1744 rugsejo 25 Mire 1797 lapkricio 16Karaliskieji titulaiPries tai Frydrichas II Didysis Prusijos karalius 1786 1797 Po to Frydrichas Vilhelmas III1786 17971786 1797