Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kokando chanatas uzb قوقان حانليگى Quqon Xonligi uzbekų feodalinė valstybė gyvavusi nuo 1709 iki 1876 metų Buvusio chana
Kokando chanatas
Kokando chanatas (uzb. قوقان حانليگى, Quqon Xonligi) – uzbekų feodalinė valstybė, gyvavusi nuo 1709 iki 1876 metų. Buvusio chanato teritorija apimtų dabartines Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos, Pietų Kazachastano bei Sindzian-Uigūrijos autonominio regiono (Rytų Turkestanas, Kinijoje) teritorijas, o valstybės sostine ir svarbiausiu miestu buvo Kokandas, kuris yra Ferganos slėnyje, dabartiniame Uzbekistane.
| قوقان حانليگى, Quqon Xonligi Kokando chanatas | ||||
| buvęs chanatas | ||||
| ||||
| Sostinė | Kokandas | |||
| Valdymo forma | chanatas | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - įkūrimas | 1709 m., 1709 | |||
| - praranda nepriklausomybę | 1876 m. | |||
Istorija
1709 metais Šachruch-bijus, iš uzbekų mingų genties, mažame Kokando miestelyje pasistatė tvirtovę ir paskelbė nepriklomausomą valstybę. Tenykštės gentys ėmė maištauti prieš Bucharos emyro valdžią ir savo valdovu išsirinko Šachruch-bijų. Vakarinėje Ferganos slėnio dalyje esantis Kokandas buvo nereikšmingas ir mažas miestelis, todėl Bucharos emyras nesureikšmino šio įvykio, nes labiau rūpėjo karas su Chivos chanatu. Jau eilę metų Chiva ir Buchara kariavo nuožmius karus, ir tuo metu buchariečiai turėjo gintis nuo chiviečių antpuolių. Tuo metu Kokandas tapo nepriklausoma valda nuo Bucharos emyro ir pamažu ėmė augti. Pamažu plėtėsi ir chanato teritorija bei įtakos, palaipsniui chanato teritorija apėmė visą Ferganos slėnį, o Bucharoje buvo tarpuvaldžio periodas, politinis nestabilumas, kuris garantavo stabilų Kokando augimą ir sąlyginę ramybę.
Užkariavimai
Alimchanas, Narbuta-bijaus sūnus, pasinaudodamas kalniečiais tadžikais, galutinai įsitvirtino vakarinėje Ferganos slėnio dalyje, o taip pat užėmė svarbiausius regiono miestus Chodžentą bei Taškentą. Kad įtvirtintų savo valdžią jis be gailesčio šalino priešininkus. Valdovas visomis priemonėmis siekė išplėsti savo įtakas ir valdžią. Viso valdymo metu jis kariavo su svarbiausiųjų miestų bekais, puolė ir užkariavo Šimkentą, Sairamą, Karabulaką. Užpuolė ir išlaikė savo valdžioje Kuramą, o į Urą-Tiubę surengė net 15 žygių. Būten dėl Ura-Tiubės kildavo eilė ginčų su buchariečiais, o tai virsdavo kruvinais susirėmimais. Būtent karo troškimas ir pražudė Alimą. Liaudis nebegalėjo apsikęsti kariauti linkusio chano, o 1809 metais Alimą nužudė jo brolio Umar-chano pasekėjai. Uramas buvo ne karys, o poetas, poetų bei mokslo globėjas, kuris nenorėjo veltis į konfliktus su Bucharos emyru, labiau rūpinosi savo tauta, liovėsi nuolatiniai karai su kaimynais. Gyvendami taikoje kokakdiečiai ir toliau sėkmingai plėtė savo chanato teritorijas.
1821 m. Umar-chanas mirė, o sostas atiteko jo 12-amečiui sūnui Muchamad Alichanui (Madali chanui). Būtent jo valdymo metais chanato teritorija labiausiai išsiplėtė. Madali valdžią pripažino ir gentys gyvenusios dabartinėje Šiaurės Kirgizijoje ir Pietų Kazachstane. Kad išlaikytų šias žemes savo kontrolėje jis statė tvirtoves, tokiu būdu 1825 metais atsirado tvirtovės Pišpeke ir Tokmake. Sėkmingai savo įtakas plėtė Pamyro kalnų regione: Kuliabe, Karategine, Darvaze, Rošane, Šugnane, ir net Kašgare jis palaikė chodžas, kurie priešinosi kinų invazijai.
Neramūs laikai
Buvo nepatenkintų Madali valdžia ir sąmokslininkai, susimokę su Bucharos emyru, pražudė šį chaną. 1842 metais Kokando chanatas tapo Bucharos emyrato provincija. Tačiau kokandiečiai nenorėjo prarasti nepriklausomybės, todėl savo valdovu išsirinko žuvusiojo chano pusbrolį Šeralį, bet paskui jį patys ir nuvertė nuo sosto. Tada įsižiebė konfiktas tarp klajoklių kipčakų ir sėsliųjų gyventojų. Eilę metų buvusi nesantaika peraugo į nuožmias kovas, kurios baigėsi kipčakų žudynėmis.
Nuo pat 1842 iki tol, kol chanatas buvo prijungtas prie Rusijos imperijos (1876) vyko nuolatinės tarpusavio kovos, į kurias dažnai įsitraukdavo Bucharos emyrai. Kokando chanatas ėmė konfliktuoti ir su Rusijos imperija. O rusai ėmė rengti žygius ir norėjo užimti Taškentą, bei kitus svarbesnius miestus.
Nuo 1855 m. kazachų ir kirgizų gentys ėmė pripažinti Rusijos valdžią, atsimetė nuo Kokando.
1864 metais prasidėjo įnirtingos kovos tarp Kokando ir Rusijos dėl Taškento. Tais metais kokandiečiai apsigynė, tačiau jau 1865 m. gegužės mėnesį rusai vėl puolė Taškentą ir po šturmo užėmė šį svarbų Vidurinės Azijos miestą. 1866 metais rusai užėmė ir Chodžentą. O tuo metu buvęs Taškento valdytojas Jakub-begas pabėgo į Kašgarą ir ten įkūrė nuo Kinijos nepriklausomą Jetišaro valstybę.
Nepriklausomybės praradimas
1876 metais Vidurinės Azijos užkariautojas fon Kaufmanas atvyko į Peterburgą ir išsirūpino imperatoriaus leidimą, kad galėtų likviduoti Kokando chanatą. Apie tai jis iš karto telegafavo į Taškentą, kad kariniai daliniai pasiruoštų užimti Kokandą. Įvairūs daliniai ruošėsi puolimui, o kokandiečiai patyrė eilę pralaimėjimų ir buvo galutinai sutriuškinti. Sostinė Kokandas pasidavė be mūšio. Šį kartą chanatas buvo likviduotas, o jo teritorija prijungta prie Rusijos imperijos, įėjo į Turkestano genaralguberniją. Pavadinimuose liko Ferganos sritis, o Kokandas tapo eiliniu miestu ir neteko savo svarbos.
Kokando chanato simbolika
Kokando istorinė vėliava. Jos centre – pusmėnulis ir žvaigždė, islamo religijos simboliai.
Tiurkų kalbose tokia vėliava vadinama mėnulio žvaigžde.
Pati vėliava buvo stačiakampė, susidedanti iš dviejų lygių pusių.
Dvi horizontalios juostos: viršutinė vėliavos pusė raudona, o žemutinė – mėlyna.
O per visą vėliavą musulmoniškas pusmėnulis ir balta žvaigždė.
Pusmėnulis yra kairesnėje pusėje, o žvaigždė dešinesnėje.
Pusmėnulio vaizdavimas yra susijęs su istorinėmis islamiško pasaulio vertybėmis tradicijomis. Žvaigždė ir pusmėnulis yra islamo simboliai, taip pat laikomi laimę nešančiais simboliais.
Išnašos
- Turkistonning uch xonlikka bo‘linishi Archyvuota kopija 2014-03-08 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- [ВТ-ЭСБЕ|Кокандское ханство]
- Наливкин В. П. Краткая история Кокандского ханства. Казань, 1886, 127 с.
- Сычёв Н. В. Книга династий. — М.: «АСТ», «Восток-Запад», 2005 — (Серия Историческая библиотека). — 959 стр. ISBN 5-17-032495-2 (ООО «Издательство АСТ»), ISBN 5-478-00092-2 (ООО «Восток-Запад»)
- История Средней Азии. Сборник исторических произведений / Составители А. И. Булдаков, С. А. Шумов, А. Р. Андреев. — М.: «Евролинц», «Русская панорама», 2003 — (Серия «История стран и народов»). — 504 стр., 237 библ. ISBN 5-93165-072-5
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kokando chanatas, Kas yra Kokando chanatas? Ką reiškia Kokando chanatas?
Kokando chanatas uzb قوقان حانليگى Quqon Xonligi uzbeku feodaline valstybe gyvavusi nuo 1709 iki 1876 metu Buvusio chanato teritorija apimtu dabartines Uzbekistano Tadzikistano Kirgizijos Pietu Kazachastano bei Sindzian Uigurijos autonominio regiono Rytu Turkestanas Kinijoje teritorijas o valstybes sostine ir svarbiausiu miestu buvo Kokandas kuris yra Ferganos slenyje dabartiniame Uzbekistane قوقان حانليگى Quqon Xonligi Kokando chanatasbuves chanatas 1709 1876 Location ofSostine KokandasValdymo forma chanatasEra Naujieji laikai įkurimas 1709 m 1709 praranda nepriklausomybe 1876 m Istorija1709 metais Sachruch bijus is uzbeku mingu genties mazame Kokando miestelyje pasistate tvirtove ir paskelbe nepriklomausoma valstybe Tenykstes gentys eme maistauti pries Bucharos emyro valdzia ir savo valdovu issirinko Sachruch biju Vakarineje Ferganos slenio dalyje esantis Kokandas buvo nereiksmingas ir mazas miestelis todel Bucharos emyras nesureiksmino sio įvykio nes labiau rupejo karas su Chivos chanatu Jau eile metu Chiva ir Buchara kariavo nuozmius karus ir tuo metu bucharieciai turejo gintis nuo chivieciu antpuoliu Tuo metu Kokandas tapo nepriklausoma valda nuo Bucharos emyro ir pamazu eme augti Pamazu pletesi ir chanato teritorija bei įtakos palaipsniui chanato teritorija apeme visa Ferganos slenį o Bucharoje buvo tarpuvaldzio periodas politinis nestabilumas kuris garantavo stabilu Kokando augima ir salygine ramybe Uzkariavimai Alimchanas Narbuta bijaus sunus pasinaudodamas kalnieciais tadzikais galutinai įsitvirtino vakarineje Ferganos slenio dalyje o taip pat uzeme svarbiausius regiono miestus Chodzenta bei Taskenta Kad įtvirtintu savo valdzia jis be gailescio salino priesininkus Valdovas visomis priemonemis sieke isplesti savo įtakas ir valdzia Viso valdymo metu jis kariavo su svarbiausiuju miestu bekais puole ir uzkariavo Simkenta Sairama Karabulaka Uzpuole ir islaike savo valdzioje Kurama o į Ura Tiube surenge net 15 zygiu Buten del Ura Tiubes kildavo eile gincu su bucharieciais o tai virsdavo kruvinais susiremimais Butent karo troskimas ir prazude Alima Liaudis nebegalejo apsikesti kariauti linkusio chano o 1809 metais Alima nuzude jo brolio Umar chano pasekejai Uramas buvo ne karys o poetas poetu bei mokslo globejas kuris nenorejo veltis į konfliktus su Bucharos emyru labiau rupinosi savo tauta liovesi nuolatiniai karai su kaimynais Gyvendami taikoje kokakdieciai ir toliau sekmingai plete savo chanato teritorijas 1821 m Umar chanas mire o sostas atiteko jo 12 ameciui sunui Muchamad Alichanui Madali chanui Butent jo valdymo metais chanato teritorija labiausiai issiplete Madali valdzia pripazino ir gentys gyvenusios dabartineje Siaures Kirgizijoje ir Pietu Kazachstane Kad islaikytu sias zemes savo kontroleje jis state tvirtoves tokiu budu 1825 metais atsirado tvirtoves Pispeke ir Tokmake Sekmingai savo įtakas plete Pamyro kalnu regione Kuliabe Karategine Darvaze Rosane Sugnane ir net Kasgare jis palaike chodzas kurie priesinosi kinu invazijai Neramus laikai Buvo nepatenkintu Madali valdzia ir samokslininkai susimoke su Bucharos emyru prazude sį chana 1842 metais Kokando chanatas tapo Bucharos emyrato provincija Taciau kokandieciai nenorejo prarasti nepriklausomybes todel savo valdovu issirinko zuvusiojo chano pusbrolį Seralį bet paskui jį patys ir nuverte nuo sosto Tada įsiziebe konfiktas tarp klajokliu kipcaku ir sesliuju gyventoju Eile metu buvusi nesantaika peraugo į nuozmias kovas kurios baigesi kipcaku zudynemis Nuo pat 1842 iki tol kol chanatas buvo prijungtas prie Rusijos imperijos 1876 vyko nuolatines tarpusavio kovos į kurias daznai įsitraukdavo Bucharos emyrai Kokando chanatas eme konfliktuoti ir su Rusijos imperija O rusai eme rengti zygius ir norejo uzimti Taskenta bei kitus svarbesnius miestus Nuo 1855 m kazachu ir kirgizu gentys eme pripazinti Rusijos valdzia atsimete nuo Kokando 1864 metais prasidejo įnirtingos kovos tarp Kokando ir Rusijos del Taskento Tais metais kokandieciai apsigyne taciau jau 1865 m geguzes menesį rusai vel puole Taskenta ir po sturmo uzeme sį svarbu Vidurines Azijos miesta 1866 metais rusai uzeme ir Chodzenta O tuo metu buves Taskento valdytojas Jakub begas pabego į Kasgara ir ten įkure nuo Kinijos nepriklausoma Jetisaro valstybe Nepriklausomybes praradimas 1876 metais Vidurines Azijos uzkariautojas fon Kaufmanas atvyko į Peterburga ir issirupino imperatoriaus leidima kad galetu likviduoti Kokando chanata Apie tai jis is karto telegafavo į Taskenta kad kariniai daliniai pasiruostu uzimti Kokanda Įvairus daliniai ruosesi puolimui o kokandieciai patyre eile pralaimejimu ir buvo galutinai sutriuskinti Sostine Kokandas pasidave be musio Sį karta chanatas buvo likviduotas o jo teritorija prijungta prie Rusijos imperijos įejo į Turkestano genaralgubernija Pavadinimuose liko Ferganos sritis o Kokandas tapo eiliniu miestu ir neteko savo svarbos Kokando chanato simbolikaKokando chanato veliava Kokando istorine veliava Jos centre pusmenulis ir zvaigzde islamo religijos simboliai Tiurku kalbose tokia veliava vadinama menulio zvaigzde Pati veliava buvo staciakampe susidedanti is dvieju lygiu pusiu Dvi horizontalios juostos virsutine veliavos puse raudona o zemutine melyna O per visa veliava musulmoniskas pusmenulis ir balta zvaigzde Pusmenulis yra kairesneje puseje o zvaigzde desinesneje Pusmenulio vaizdavimas yra susijes su istorinemis islamisko pasaulio vertybemis tradicijomis Zvaigzde ir pusmenulis yra islamo simboliai taip pat laikomi laime nesanciais simboliais IsnasosTurkistonning uch xonlikka bo linishi Archyvuota kopija 2014 03 08 is Wayback Machine projekto Nuorodos VT ESBE Kokandskoe hanstvo Nalivkin V P Kratkaya istoriya Kokandskogo hanstva Kazan 1886 127 s Sychyov N V Kniga dinastij M AST Vostok Zapad 2005 Seriya Istoricheskaya biblioteka 959 str ISBN 5 17 032495 2 OOO Izdatelstvo AST ISBN 5 478 00092 2 OOO Vostok Zapad Istoriya Srednej Azii Sbornik istoricheskih proizvedenij Sostaviteli A I Buldakov S A Shumov A R Andreev M Evrolinc Russkaya panorama 2003 Seriya Istoriya stran i narodov 504 str 237 bibl ISBN 5 93165 072 5