Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šilko kelias
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šilko kelias – kelių iš Kinijos į Europą visuma, kuriais Viduramžiais buvo gabenamas šilkas ir kitos vertingos prekės.
Šilko kelias laikomas pagrindiniu keliu, kadaise sujungusiu priešingus Eurazijos pakraščius. Tai nebuvo vienas konkretus kelias, bet daugybės kelių visuma. Paprastai šiuo pavadinimu yra įvardijamos trys kelių sistemos: sausumos šilko kelias, ir Pietinis šilko kelias, dar vadinamas arbatos keliu. Naudojant tik terminą „šilko kelias“, dažniausiai turimas omenyje sausumos kelias.
Šilko kelio sąvoka atsirado 1877 m., kai ją pavartojo vokiečių geografas ir keliautojas Ferdinandas fon Richthofenas.
UNESCO pripažino Šilko kelią kaip pasaulio kultūros paveldą. 2014 m. jo ryčiausia dalis (kelių sistemos esančios Kinijoje, Kazachstane ir Kirgizijoje) įregistruotos kaip , o 2023 m. jo vidurinė dalis (esanti Uzbekijoje, Tadžikijoje ir Turkmėnijoje) - kaip Zarafšano-Karakumų koridorius.
Istorija
Nors nuo senų laikų atskiras šilko kelio teritorijos atkarpas kontroliavo skirtingos tautos (tocharai, baktrai, sogdai, dajuaniai ir kt.), kurios prekiavo tarp atskirų miestų, šilko kelio pradžia yra laikomas II a. pr. m. e. Tuo metu kinai intensyviai tyrinėjo teritorijas už Nefrito vartų. Zhang Čiano kelionės padėjo pagrindus Kinijos prekybai su Vakarais. Tada ėmė formuotis sausumos šilko kelio sistema.
Šilko tėvyne laikoma Kinija. Konfucijus teigia, kad jo gamybos procesas buvo sukurtas dar 2640 m. pr. m. e. (atradėja laikyta viena kinų princesė). Nuo kitų šalių šilko gamybos paslaptis buvo saugojama, todėl turėjo didžiulę paklausą ir kinų prekeiviai šilką gabendavo į kitas Azijos, Europos ir Viduržemio jūros baseino šalis. Tačiau 1993 m. mokslinis žurnalas „Nature“ paskelbė įrodymus, kad kinų pavyzdžio šilkas buvo gaminamas dar senovės Egipte, apie 1000 metų anksčiau nei Konfucijaus nurodytu metu. Kaip bebūtų, akivaizdu, kad šilkas senovėje turėjo didelę ekonominę vertę, panašiai kaip dabar nafta. Netgi romėnų filosofas ir moralistas I amžiuje teigė, kad romėnės pernelyg myli šilką ir tai neigiamai atsiliepia visos Romos imperijos finansinei sistemai.
Sausumos kelių sistema ir atkarpos
| Šilko kelias: Čangano-Tianšanio koridoriaus kelių tinklas | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | Kinija, Kazachstanas, Kirgizija |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | iii, iii, iv, vi |
| Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1442 |
| Regionas** | Azija ir Okeanija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2014 (38 sesija) |
| Vikiteka: | Šilko kelias |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Sausumos šilko kelias gali būti dalinamas į atskiras atkarpas. Be pagrindinių Šilko kelio magistralių buvo ir šalutiniai, mažiau žinomi keliai, taip pat įvairios atšakos.
Čanganas-Dunhuangas
Kelias tęsėsi nuo Čangano (tuometinė Han imperijos sostinė, dabartinis Sianas) link Landžou. Pastarasis, per kurį teka Huanghė buvo laikomas svarbiausiu Šilko kelio išeities tašku Kinijoje. Nuo jo į vakarus prasidėdavo ilga trasa palei Kunluno kalnus, iš šiaurės ribojama Gobio dykumos. Šis tūkstančio km. ruožas vadinamas Heši koridoriumi. Jis baigdavosi mieste, prie Nefrito vartų perėjos, kuria būdavo patenkama į Taklamakano dykumą.
Dunghuangas-Kašgaras
Iš karto už Nefrito vartų perėjos buvo vienas didžiausių miestų – Dunhuangas, kuriame kelias šakojosi į tris atkarpas, skiriamas dykumos bei kalnų.
- Šiaurinis kelias ėjo palei šiaurines Tianšanio kalnyno papėdes ir jungė Kumulo, Turfano, Urumči miestus.
- Vidurinis kelias ėjo pietinėmis Tianšanio priekalnėmis ir aplenkė Taklamakano dykumą iš šiaurės. Jis jungė Loulano, Korlos, Karašahro, , Aksu oazes.
- Pietinis kelias aplenkė dykumą iš pietų ir ėjo Altyntago ir Kunluno kalnagūbrių papėdėmis, per Niją, Chotaną ir Jarkendą.
Pietinio ir vidurinio kelio atkarpos susiėjo Kašgare. Kašgare prasidėdavo keletas atskirų kelių, iš čia buvo galima patekti į Indiją arba į Persiją.
Kašgaras-Jezdas
Iš Kašgaro į Persiją kelias vedė Vidurio Azijos stepėmis ir dykumomis į vakarus. Jis ėjo palei Zarafšano upę, o vėliau jungė dykumingas oazes. Čia jungėsi svarbūs miestai, tokie, kaip Kokandas, Šachrisabzas, Taškentas, Samarkandas, Buchara, Urgenčas, Mervas. Svarbiausias kelio miestas Persijoje buvo Jezdas.
Kašgaras-Indija
Iš Kašgaro į Indiją buvo keliaujama Pamyro, Hindukušo ir kitais kalnais per Heratą, Bamianą, Kabulą. Galutinis kelio taškas būdavo perėjus ilgą ir pavojingą Chaidaro (Khydar) perėją, Pešavaro mieste. Nuo jo prasidėdavo didžiausias Indijoje, – GT kelias, kirtęs Indijos subkontinentą iki dab. Bangladešo (Bengalijos).
Jezdas-Viduržemio jūra
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Reikšmė
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Taip pat skaitykite
- Pietinis šilko kelias
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šilko kelias, Kas yra Šilko kelias? Ką reiškia Šilko kelias?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Silko kelias keliu is Kinijos į Europa visuma kuriais Viduramziais buvo gabenamas silkas ir kitos vertingos prekes Silko kelio sistema Silko kelias laikomas pagrindiniu keliu kadaise sujungusiu priesingus Eurazijos pakrascius Tai nebuvo vienas konkretus kelias bet daugybes keliu visuma Paprastai siuo pavadinimu yra įvardijamos trys keliu sistemos sausumos silko kelias ir Pietinis silko kelias dar vadinamas arbatos keliu Naudojant tik termina silko kelias dazniausiai turimas omenyje sausumos kelias Silko kelio savoka atsirado 1877 m kai ja pavartojo vokieciu geografas ir keliautojas Ferdinandas fon Richthofenas UNESCO pripazino Silko kelia kaip pasaulio kulturos pavelda 2014 m jo ryciausia dalis keliu sistemos esancios Kinijoje Kazachstane ir Kirgizijoje įregistruotos kaip o 2023 m jo vidurine dalis esanti Uzbekijoje Tadzikijoje ir Turkmenijoje kaip Zarafsano Karakumu koridorius IstorijaSilko pirklys Chotane Nors nuo senu laiku atskiras silko kelio teritorijos atkarpas kontroliavo skirtingos tautos tocharai baktrai sogdai dajuaniai ir kt kurios prekiavo tarp atskiru miestu silko kelio pradzia yra laikomas II a pr m e Tuo metu kinai intensyviai tyrinejo teritorijas uz Nefrito vartu Zhang Ciano keliones padejo pagrindus Kinijos prekybai su Vakarais Tada eme formuotis sausumos silko kelio sistema Silko tevyne laikoma Kinija Konfucijus teigia kad jo gamybos procesas buvo sukurtas dar 2640 m pr m e atradeja laikyta viena kinu princese Nuo kitu saliu silko gamybos paslaptis buvo saugojama todel turejo didziule paklausa ir kinu prekeiviai silka gabendavo į kitas Azijos Europos ir Vidurzemio juros baseino salis Taciau 1993 m mokslinis zurnalas Nature paskelbe įrodymus kad kinu pavyzdzio silkas buvo gaminamas dar senoves Egipte apie 1000 metu anksciau nei Konfucijaus nurodytu metu Kaip bebutu akivaizdu kad silkas senoveje turejo didele ekonomine verte panasiai kaip dabar nafta Netgi romenu filosofas ir moralistas I amziuje teige kad romenes pernelyg myli silka ir tai neigiamai atsiliepia visos Romos imperijos finansinei sistemai Sausumos keliu sistema ir atkarposSilko kelias Cangano Tiansanio koridoriaus keliu tinklasPasaulio paveldo sarasasVieta Kinija Kazachstanas KirgizijaTipas KulturinisKriterijus iii iii iv viNuoroda angl pranc 1442Regionas Azija ir OkeanijaĮrasymo istorijaĮrasas 2014 38 sesija Vikiteka Silko kelias Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Sausumos silko kelias gali buti dalinamas į atskiras atkarpas Be pagrindiniu Silko kelio magistraliu buvo ir salutiniai maziau zinomi keliai taip pat įvairios atsakos Canganas Dunhuangas Kelias tesesi nuo Cangano tuometine Han imperijos sostine dabartinis Sianas link Landzou Pastarasis per kurį teka Huanghe buvo laikomas svarbiausiu Silko kelio iseities tasku Kinijoje Nuo jo į vakarus prasidedavo ilga trasa palei Kunluno kalnus is siaures ribojama Gobio dykumos Sis tukstancio km ruozas vadinamas Hesi koridoriumi Jis baigdavosi mieste prie Nefrito vartu perejos kuria budavo patenkama į Taklamakano dykuma Dunghuangas Kasgaras Is karto uz Nefrito vartu perejos buvo vienas didziausiu miestu Dunhuangas kuriame kelias sakojosi į tris atkarpas skiriamas dykumos bei kalnu Siaurinis kelias ejo palei siaurines Tiansanio kalnyno papedes ir junge Kumulo Turfano Urumci miestus Vidurinis kelias ejo pietinemis Tiansanio priekalnemis ir aplenke Taklamakano dykuma is siaures Jis junge Loulano Korlos Karasahro Aksu oazes Pietinis kelias aplenke dykuma is pietu ir ejo Altyntago ir Kunluno kalnagubriu papedemis per Nija Chotana ir Jarkenda Pietinio ir vidurinio kelio atkarpos susiejo Kasgare Kasgare prasidedavo keletas atskiru keliu is cia buvo galima patekti į Indija arba į Persija Kasgaras Jezdas Is Kasgaro į Persija kelias vede Vidurio Azijos stepemis ir dykumomis į vakarus Jis ejo palei Zarafsano upe o veliau junge dykumingas oazes Cia jungesi svarbus miestai tokie kaip Kokandas Sachrisabzas Taskentas Samarkandas Buchara Urgencas Mervas Svarbiausias kelio miestas Persijoje buvo Jezdas Kasgaras Indija Is Kasgaro į Indija buvo keliaujama Pamyro Hindukuso ir kitais kalnais per Herata Bamiana Kabula Galutinis kelio taskas budavo perejus ilga ir pavojinga Chaidaro Khydar pereja Pesavaro mieste Nuo jo prasidedavo didziausias Indijoje GT kelias kirtes Indijos subkontinenta iki dab Bangladeso Bengalijos Jezdas Vidurzemio jura Sia straipsnio dalį reiketu isplesti ReiksmeSia straipsnio dalį reiketu isplesti Taip pat skaitykitePietinis silko kelias Sis straipsnis apie geografija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį