Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Kinija reikšmės Kinija civilizacija ir kultūrinis regionas Rytų Azijoje Didžioji Kinijos dalis priklauso
Kinija (regionas)
- Kitos reikšmės – Kinija (reikšmės).
Kinija – civilizacija ir kultūrinis regionas Rytų Azijoje. Didžioji Kinijos dalis priklauso Kinijos Liaudies Respublikai, bet ji taip pat glaudžiai susijusi su ilgaamže civilizacija, apimančia ankstesnes kultūras ir valstybes. Po 1949 m. pasibaigusio pilietinio karo Kinija politiškai yra padalinta į Kinijos Liaudies Respubliką ir Kinijos Respubliką.
| Pasaulio civilizacija: Kinijos civilizacija (Zhongguo) |
| Istorija |
| : |
| , , Muzika, , |
| ir Filosofija: |
| Mitologija, Konfucianizmas, Daoizmas, |
| Raštas, , Kalendorius |
Kinijos civilizacija yra viena iš keleto, pasižyminčių daugiau nei 4 tūkstančių metų kultūriniu tęstinumu. Kinų raštas – ilgiausiai be pertraukų naudota rašto sistema pasaulio istorijoje. Kinijos praeityje būta daug valstybės skilimo ir susivienijimo, taikos ir karo periodų. Šalies teritorinė plėtra prasidėjo iš Šiaurės Kinijos lygumos, kuri sudarė valstybės pagrindą. Kartais vartojamas terminas „Tikroji Kinija“ žymi teritoriją, apgyvendintą chanių (han) etnoso, kaip opoziciją kraštams, Kinijos civilizacijos dalimi tapusiais vėliau (pvz., Sindziangas ar Mongolija). Ilgą laiką Kinija buvo labiausiai technologiškai išsivystęs pasaulio regionas, jos kultūrinė įtaka Rytų Azijai stipri ir šiandien.
Pavadinimai
Zhōngguó
Bendrine kinų kalba Kinija vadinama Zhōngguó (džongguo; supaprastinti rašmenys: 中国, tradiciniai: 中國). Pažodžiui tai reiškia „Vidurio valstybė“.
Pavasarių ir rudenų laikotarpiu šiuo terminu vadintos tik valstybės, politiškai kilusios iš Vakarų Džou dinastijos, esančios Geltonosios upės slėnyje. Į šį apibrėžimą neįėjo, pavyzdžiui, Ču (prie Jangdzės upės), Čin (vakaruose). Tačiau Han dinastijos laikais Ču, Čin ir kitos valstybės jau buvo laikomos naujosios Zhongguo dalimi. Taigi „kinai“ save kaip tautą kultūriškai ir politiškai skyrė nuo kitų supančių tautų: šitoks konceptas išliko iki pat Čing valdymo, nors teritorinė jo apibrėžtis kito keičiantis politinės įtakos riboms.
Į Zhongguo ilgainiui buvo įtrauktos toliau į pietus nutolusios teritorijos, kultūriniam ir politiniam vienetui (ne „tautai“ ar „valstybei“ šiuolaikine prasme) plečiantis pietų kryptimi. Vidinė Mongolija, Sindziangas, Tibetas, Taivano sala ilgainiui tapo imperinės Kinijos dalimi ir dažnai priskiriami prie Zhongguo, nors tai ir yra kontroversiškas klausimas (ypač siejant Zhongguo su dabartine Kinijos Liaudies Respublika).
Han laikais ir anksčiau Zhongguo turėjo tris skirtingas reikšmes: 1. Teritorija aplink sostinę arba imperatoriaus domeną. 2. Teritorijos, tiesiogiai pavaldžios „centrinei“ valdžiai. 3. Teritorija, dabar vadinama Šiaurės Kinijos lyguma.
Sumaišties laikotarpiu po Han žlugimo terminas Zhongguo pakito, per šiaurines ribas įsiveržus klajoklių gentims, ypač praradus Geltonosios upės slėnį – kinų civilizacijos lopšį. Pavyzdžiui, Sianbei gentis savo valstybę (Šiaurės Vei) vadino Zhongguo ir priešino ją su pietinėmis dinastijomis, kurias vadino Yi (夷) – „barbariškomis“. Pietinės dinastijos savo ruožtu vadino Šiaurės Vei žodžiu Lu (虜) – „nusikaltėliai“, „kaliniai“. Šitaip „Zhongguo“ įgavo politinio legitimumo prasmę. Nuo X amžiaus Zhongguo šitaip buvo vartojamas dinastijų-varžovių Liao, Dzin ir Song.
Kinijos Respublika, kol kontroliavo žemyninę Kiniją, ir Kinijos Liaudies Respublika Zhongguo laikė darinį, teoriškai aprėpianti visas jų politiškai kontroliuojamas teritorijas ir tautas, taip pat ir realiai į kontrolės zoną neįeinančias. Todėl tvirtinama, kad visos 56 oficialiai pripažįstamos etninės grupės yra Zhongguo ren (中國人 arba 中国人) – „Zhongguo žmonės“. Jų atskiros istorijos kartu paėmus yra Zhongguo istorija, o jas visas siejanti etninė sąvoka yra Zhonghua Minzu (kinų tauta).
Kinija, Sino-, Sin-
Angliškas „China“, sandai „sino-“ ir „sin-“ yra kilę iš Čin dinastijos pavadinimo, nors šis faktas nėra iki galo patvirtintas. Nors Čin dinastija gyvavo trumpai, jos valdovas įvedė vieną raštą ir pasivadino „imperatoriumi“, todėl vėlesni prekeiviai, keliaudavę Šilko keliu galėjo sieti save su šios dinastijos pavadinimu. Pavadinimas „Kinija/China“ Šilko keliu atkeliavo į Europą, prieš tai perėjęs per daugelį kalbų.
Sąvoka „Kinija“ siaurąja prasme gali reikšti Kiniją su Mandžiūrija, Vidine Mongolija, Tibetu, Sindziangu arba be jų. Dažnai „Kinija“ vadinama Kinijos Liaudies Respublika (žemyninė Kinija), o „Taivanu“ – Kinijos Respublika. Ekonominiame kontekste „Didysis Kinijos regionas“ gali reikšti žemyninę Kiniją, Honkongą, Makao ir Taivaną.
Sinologų terminas „kinai“ yra vartojamas siauresne prasme, artimesne klasikinei Zhongguo vartosenai arba „han etninės grupės“ sąvokai.
Cathay – Katai
Rusiškas Kinijos pavadinimas Китай (Kitai) yra susijęs su seniau anglų kalboje taip pat vartotu „Cathay“. Pastarieji kilę iš kidanių tautos, Liao dinastijos įkūrėjos. Angliškuose tekstuose iki XVI a. kinai vadinti „Cathayans“. Iš kidanių kilusio pavadinimo variacijos vartojamos daugelyje Centrinės Azijos kalbų.
Teritorija
Prieš Čin dinastijos valdovui Qin Shi Huangdi suvienijant Kiniją III a. pr. m. e., ankstesnių dinastijų valdyta teritorija apsiribojo Geltonosios upės slėniu. Nuo tada ji ėmė plėstis visomis kryptimis. Didžiausią plotą apėmė valdant Tang, Juan ir Čing dinastijoms.
Kinijos klimatas ir geografija
Kinijos teritoriją sudaro daugybė visiškai skirtingų kraštovaizdžių. Vakaruose dominuoja kalnai ir lygumos, o rytinę regiono dalį užima žemumos. Didžiausios upės – Geltonoji (arba Huanghe), Jangdzė ir Amūras. Jos, kaip ir dauguma kitų Kinijos upių, įteka į Ramųjį vandenyną. Geltonosios upės ir Jangdzės slėniuose yra derlingiausios Kinijos žemės.
Rytuose, palei Geltonosios jūros ir Rytų Kinijos jūros krantus driekiasi tankiai apgyvendintos aliuvinės lygumos. Pietų Kinijos jūros pakrantės yra labiau kalnuotos: visa pietų Kinija yra kalvų kraštas.
Vakarinėje pusėje šiauriau yra didelė aliuvinė lyguma, piečiau – , kuris vėliau pavirsta Himalajais su aukščiausia pasaulio viršukalne – Everestu. Šiaurės vakaruose taip pat plyti aukštumos, kartu su Takla Makano ir Gobio dykumomis. Dėl užsitęsiančių sausrų ir tikriausiai prastos žemdirbystės šios dykumos plečiasi.
Kinijos klimatas įvairiuose regionuose labai skiriasi. Į šiaurinę zoną (kuriai priklauso Pekinas) žiemą ateina arktinis šaltis. Centrinėje zonoje (su Šanchajumi) klimatas švelnesnis, skirtumas tarp žiemos ir vasaros nėra toks ryškus. Pietinėse Kinijos provincijose vyrauja subtropinis klimatas su musoniniais sezonais.
Istorija
- Pagrindinis straipsnis – Kinijos istorija, taip pat skaitykite: Kinijos Respublikos istorija, Kinijos Liaudies Respublikos istorija.
Kinija yra vienas ankstyviausių žmonijos civilizacijos centrų. Kaip ir Šumero, Indo slėnio bei Majų ir galbūt Senovės Egipto civilizacijos, ji nepriklausomai . Šį raštą kinai ir japonai naudoja iki šiol, iš dalies jį naudoja ir korėjiečiai bei vietnemiečiai.
Archeologiniai duomenys leidžia manyti, kad ankstyviausi Kinijos gyventojai buvo homo erectus. Spėjama, kad Kinijoje jie pasirodė prieš 2,24 mln., vėlyviausi pėdsakai datuojami prieš 250 tūkst. metų. Manoma, kad šiuolaikinis žmogus (homo sapiens) po Euraziją turėjo išplisti laikotarpiu prieš 100–50 tūkst. Ankstyviausi įrodymai apie jo pasirodymą Kinijoje rasti Liudziange, datuojami 67 tūkst. m. pr. m. e.
Tradiciškai pirmąja Kinijos dinastija laikoma pusiau legendinė Sia dinastija, tačiau pirmoji dinastija, kurios egzistavimu niekas neabejoja, yra Šang, XVIII-XII amžiais pr. m. e. valdžiusi teritoriją apie Huanghės baseiną. Ją pakeitė Džou dinastija (XIII-V a. pr. m. e.), kuri palaipsniui suskilo į daug smulkių, nuolat tarpusavyje kariaujančių valstybių. Šiuo politiškai nestabiliu laikotarpiu gimė svarbiausios Kinijos filosofinės sistemos – konfucianizmas ir daoizmas.
III a. pr. m. e. pabaigoje Kiniją suvienijo Čin (Qin) dinastijos valdovas Ši Huangdi, tapęs pirmuoju Kinijos imperatoriumi, bet po jo mirties prasidėjo visuotinis sukilimas, dinastija žlugo ir valstybė vėl iširo. Tačiau brutali Ši Huangdi centralizacijos politika padėjo sukurti tvirtas visuomenės struktūras, kurių pagrindu valstybę iš naujo suvienijo Han dinastija, valdžiusi nuo III a. pr. m. e. pabaigos iki 220 m. e. metų.
Šiai dinastijai žlugus, vėl sekė susiskaldymo periodas. 580 m. valstybę suvienijo Sui dinastija. Valdant po jos sekusioms Tang ir Song dinastijoms, Kinija išgyveno savo aukso amžių. Nuo VII iki XIV amžiaus ji buvo technologiškai ir kultūriškai bene pažangiausias kraštas pasaulyje. Song dinastija žlugo po mongolų invazijos 1279 m. Mongolų karo vadas Kublai chanas įkūrė Juan dinastiją. 1368 metais mongolai buvo išstumti, šalį ėmė valdyti kiniška Ming dinastija (iki 1644), pagarsėjusi didžiulėmis jūrų ekspedicijomis. Ją pakeitusi mandžiūrų Čing dinastija valdė iki 1911 metų, kada po neramumų XIX a. – XX a. pr. (Taiping sukilimas, Opiumo karai, Boksininkų sukilimas) buvo įkurta Kinijos respublika.
XIX–XX a. pr. Kinijos santykinė politinė, ekonominė ir karinė galia susilpnėjo, regione ėmė dominuoti Japonija ir Vakarų valstybės. Per kelis dešimtmečius po imperijos žlugimo Kinijos Respublika buvo paralyžiuota karo vadų, kurie įsitvirtino atskiruose regionuose, o per Antrąjį Kinijos-Japonijos karą Japonijos imperija užėmė dideles Kinijos teritorijas. Tuo metu šalį draskė pilietinis karas, kuriame grūmėsi nacionalistai ir komunistai.
Po pergalės pilietiniame kare Mao Dzeduno vadovaujami kinų komunistai 1949 m. įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką, nacionalistai buvo priversti pasitraukti su savo vyriausybe į Taivaną, kurį jie valdė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nuo to laiko Kinijos respublika valdo tik Taivaną, Peskadorų salas ir keletą salų Fudziano provincijos pakrantėje, įskaitant Kinmen ir Matsu salas bei keletą salų Pietų Kinijos jūroje. Oficialiai KLR laiko Taivaną savo provincija.
Kultūra
Per beveik visą Kinijos imperijos gyvavimo laikotarpį konfucianizmas buvo oficiali filosofija, klasikinių konfucianistinių kanonų išmanymas buvo svarbiausias kriterijus atrenkant imperijos biurokratus. Valdininkų atrankos procesas – valstybiniai egzaminai – buvo orientuotas į literatūrinius gebėjimus. Tai veikė bendrą Kinijos kultūrinę orientaciją: pvz., kaligrafija laikyta svarbesne meno forma nei tapyba ar drama. Tradicinę kinų pasaulėžiūrą taip pat veikė kitos mąstymo sistemos, pavyzdžiui, .
XIX a. viduryje išaugus Vakarų ekonominei ir karinei įtakai ėmė populiarėti nekiniškos visuomeninės ir politinės organizacijos formos. Iš esmės Kinijos XX amžiaus istorija buvo vienas iš eksperimentų naujomis socialinėmis, politinėmis ir ekonominėmis formomis.
Pirmieji KLR lyderiai gimė senojoje visuomenėje, bet juos veikė ir reformistų puoselėti idealai. Naujieji lyderiai bandė pakeisti kai kuriuos tradicinės kinų kultūros aspektus (pavyzdžiui, konfucianistinį išsilavinimą), tačiau išlaikyti kitus (paklusnumą valstybei, šeimos struktūrą). Daug tyrinėtojų teigia, kad laikotarpis po 1949-ųjų buvo tradicinės Kinijos dinastinės istorijos tąsa, tačiau kitų nuomone, Kinijos komunistų partijos politika sugriovė kinų kultūros pamatus, ypač tokiomis politinėmis akcijomis kaip Kultūrinė revoliucija (per ją daug tradicinių kultūros elementų buvo įvardyti kaip „žalingi“). Taip pat teigiama, kad daug svarbių kinų kultūros bei moralės aspektų (tokių kaip konfucianizmas, menas, literatūra, atskiros meno rūšys – pvz., Pekino opera) buvo transformuojami, norint pritaikyti juos prie valstybės politikos bei komunistinės propagandos. Supaprastintų rašmenų įvedimas taip pat kontroversiškas. Dabar KLR vyriausybė tradicinę kinų kultūrą pripažįsta esant neatskiriama visuomenės dalimi, oficialiai aukština kinų civilizacijos pasiekimus, pabrėžia, kad tradicinė kultūra itin svarbi formuojant nacionalinį identitetą.
Demografija
Kinijos regione gyvena ar gyveno daugiau nei šimtas skirtingų etninių grupių. Didžiausia grupė – chaniai (han), kurie paprastai ir yra tapatinami su „kinais“. Ji gali būti suskaidyta į smulkesnius pogrupius.
Daug etninių grupių buvo asimiliuotos arba išnyko. Kai kurios buvo „sinizuotos“ ir prijungtos prie chanių. Taip pat nemažai chanių turi gan išskirtines lingvistines ir kultūrines tradicijas, nors ir laiko save chaniais. Chanių kultūrą bei kalbą veikė daug svetimšališkų įtakų (pavyzdžiui, kasas ant pakaušio liepė nešioti Čing dinastijos valdovai mandžiūrai).
Kinijos Liaudies Respublikos valdžia oficialiai pripažįsta 56 etnines grupes (didžiausia jų – chaniai). Kinijoje iš viso gyvena daugiau nei 1,3 mlrd. žmonių, kas sudaro penktadalį pasaulio populiacijos.
Kalbos
Dauguma kalbų Kinijoje priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimai (šiomis kalbomis kalba 29 etninės grupės). Pačioje kinų kalboje taip pat yra kelios plačiai vartojamos „tarmės“, kurios dalies lingvistų vadinamos ir atskiromis kalbomis. Plačiausiai vartojama yra bendrinė kinų kalba (mandarinų kalba arba nacionalinė kinų kalba); vartoja 70 % visų gyventojų), U (Wu – Šanchajuje), Jue (Yue – Kantono tarmė), Min, Siang (Xiang), Gan ir Hakka. Plačiausiai vartojamos ne kiniškos kalbos yra džuangų (Zhuang arba Tai), mongolų, tibetiečių, uigūrų, hmong ir korėjiečių.
Putonghua (bendrinė kinų kalba) – oficiali kalba, paremta Pekine vartojama kinų kalbos tarme. Putonghua mokoma mokyklose, vartojama vyriausybės. Ne kiniškos kalbos atskiruose mažumų regionuose taip pat oficialios.
Kinai naudojo vieningą rašytinės kalbos standartą „baihua“, pagrįstą bendrine kalba, nuo XX a. pradžios. Iki tada tūkstančius metų buvo vartojama senesnė rašytinė kalba, vadinama klasikine arba senąja. Senosios kinų kalbos vis dar mokoma mokyklose, taigi ją daugiau ar mažiau supranta dauguma kinų. Kitos nei putonghua šnekamosios kinų kalbos atmainos paprastai neužrašomos, išskyrus standartinę Kantono tarmę.
Ant kiniškų banknotų yra užrašai putonghua (hieroglifais ir pin-inu), džuangų kalba (lotyniška abėcėle), tibetiečių kalba (tibetietišku raštu), uigūrų kalba (arabiška abėcėle) ir mongolų kalba (tradiciniais mongoliškais rašmenimis).
Raštas ir literatūra
Raštas – svarbus kinų kultūros aspektas. Per visą istoriją kinų rašmenys kito ir buvo užrašomi įvairiais stiliais. Yra išlikę dešimtys tūkstančių senų rašytinių dokumentų, pradedant būrimo kaulais, baigiant Čing dinastijos ediktais. Kaligrafija – svarbiausia meno atšaka, vertinama daug labiau nei tapyba ir muzika.
Song laikais išvystyta spausdinimo technologija. Mokslo akademijos, remiamos valstybės, komentuodavo klasikinius kanonus. Valstybinių egzaminų (atrankos į valdininkus) sistema lėmė tai, kad Kinijoje iš esmės įsivyravo meritokratija (nors ruoštis egzaminams išgalėdavo ne visi).
Religija
Dėl Kultūrinės revoliucijos 59 % KLR gyventojų (apie 767 mln. žmonių) yra nereligingi arba ateistai. Tačiau religija ir ritualai, ypač tradiciniai budistiniai, konfucianistiniai bei daoistiniai įsitikinimai, išlieka svarbia daugelio KLR gyvenančių žmonių gyvenimo dalimi. Apie 33 % KLR gyventojų išpažįsta maišytą tikėjimą, paprastai statistiniais sumetimais vadinamą „tradiciniais tikėjimais“, „senoviniais kinų tikėjimais“ arba tiesiog „kita“.
Padėtis Kinijos Respublikoje (Taivane) skiriasi. Daugelio taivaniečių kasdieniniame gyvenime religija bei senosios tradicijos užima svarbią vietą. Oficialiais JAV Centrinės žvalgybos duomenimis:
- 93 % taivaniečių išpažįsta budizmo, konfucianizmo ir daoizmo mišinį.
- 2.5 % išpažįsta kitas religijas, pvz., islamą, judaizmą ir kt.
- 4.5 % yra krikščionys (į šį skaičių įtraukti ir protestantai, ir katalikai, ir mormonai, ir kitos krikščioniškos grupės).
KLR oficialiai yra sekuliari ateistinė valstybė, tačiau asmeniškai išpažinti religiją leidžiama, taip pat nedraudžiamos valstybės prižiūrimos religinės organizacijos.
Sportas
Yra rasta įrodymų, kad žaidimas, panašus į futbolą, pirmąsyk Kinijoje žaistas apie 1000 m. Be futbolo populiariausi sportai yra tradiciniai kovos menai, stalo tenisas, badmintonas, krepšinis, amerikietiškas futbolas, pastaruoju metu ir golfas. Tarp miesto jaunimo ypač populiarus krepšinis; daug besidominčių NBA, krepšininkas Jao Mingas – jaunuolių dievukas.
Tradicinės sporto rūšys: lenktynės drakonų valtimis (per šventę, mongoliško stiliaus imtynės ir žirgų lenktynės Vidinėje Mongolijoje, šaudymas iš lanko, sportas su žirgais Tibete.
Nuo 1982 m. Azijos pirmenybėse Kinija laimi daugiausiai medalių, nuo 1992 m. kiekvienose vasaros Olimpinėse žaidynėse patenka į ketvertuką. 2008 m. Pekine įvyko XXIX Olimpiada.
Mokslas
Kinijos regionui prisikiriama nemažai technologinių išradimų
- Popierius
- Kompasas
- Parakas
- Seismografas
- Šilkas
- Porcelianas
- Balnakilpė
- Vėduoklė
- Fejerverkai
- Karšto oro balionas
- Aitvaras
- Lakas
- Degtukai
- Popieriniai pinigai
- Parašiutas
ir kt.
V a. matematikas Dzu Čongdži (Zu Chongzhi) apskaičiavo Pi (π) iki septintojo skaitmens po kablelio. Dešimtainė skaičiavimo sistema Kinijoje naudojama jau nuo XIV a. pr. m. e. Vadinamasis Paskalio trikampis Kinijoje buvo atrastas 500 metų anksčiau nei gimė Paskalis.
Išnašos
- LKI. Mandarinų kalba. Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- V. Mažiulis. Pasaulio tautų kalbos. 2001 m. P. 102
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinija (regionas), Kas yra Kinija (regionas)? Ką reiškia Kinija (regionas)?
Kitos reiksmes Kinija reiksmes Kinija civilizacija ir kulturinis regionas Rytu Azijoje Didzioji Kinijos dalis priklauso Kinijos Liaudies Respublikai bet ji taip pat glaudziai susijusi su ilgaamze civilizacija apimancia ankstesnes kulturas ir valstybes Po 1949 m pasibaigusio pilietinio karo Kinija politiskai yra padalinta į Kinijos Liaudies Respublika ir Kinijos Respublika Pasaulio civilizacija Kinijos civilizacija Zhongguo Istorija Muzika ir Filosofija Mitologija Konfucianizmas Daoizmas Rastas Kalendorius Kinijos civilizacija yra viena is keleto pasizyminciu daugiau nei 4 tukstanciu metu kulturiniu testinumu Kinu rastas ilgiausiai be pertrauku naudota rasto sistema pasaulio istorijoje Kinijos praeityje buta daug valstybes skilimo ir susivienijimo taikos ir karo periodu Salies teritorine pletra prasidejo is Siaures Kinijos lygumos kuri sudare valstybes pagrinda Kartais vartojamas terminas Tikroji Kinija zymi teritorija apgyvendinta chaniu han etnoso kaip opozicija krastams Kinijos civilizacijos dalimi tapusiais veliau pvz Sindziangas ar Mongolija Ilga laika Kinija buvo labiausiai technologiskai issivystes pasaulio regionas jos kulturine įtaka Rytu Azijai stipri ir siandien PavadinimaiZhōngguo Huanghe Geltonoji upe Landzou miestePiko valanda TaipejujeDaugelyje didziuju pasaulio miestu yra kinu emigrantu kvartalai Nuotraukoje Monrealio kinu kvartalo vartai Bendrine kinu kalba Kinija vadinama Zhōngguo dzongguo supaprastinti rasmenys 中国 tradiciniai 中國 Pazodziui tai reiskia Vidurio valstybe Pavasariu ir rudenu laikotarpiu siuo terminu vadintos tik valstybes politiskai kilusios is Vakaru Dzou dinastijos esancios Geltonosios upes slenyje Į sį apibrezima neįejo pavyzdziui Cu prie Jangdzes upes Cin vakaruose Taciau Han dinastijos laikais Cu Cin ir kitos valstybes jau buvo laikomos naujosios Zhongguo dalimi Taigi kinai save kaip tauta kulturiskai ir politiskai skyre nuo kitu supanciu tautu sitoks konceptas isliko iki pat Cing valdymo nors teritorine jo apibreztis kito keiciantis politines įtakos riboms Į Zhongguo ilgainiui buvo įtrauktos toliau į pietus nutolusios teritorijos kulturiniam ir politiniam vienetui ne tautai ar valstybei siuolaikine prasme pleciantis pietu kryptimi Vidine Mongolija Sindziangas Tibetas Taivano sala ilgainiui tapo imperines Kinijos dalimi ir daznai priskiriami prie Zhongguo nors tai ir yra kontroversiskas klausimas ypac siejant Zhongguo su dabartine Kinijos Liaudies Respublika Han laikais ir anksciau Zhongguo turejo tris skirtingas reiksmes 1 Teritorija aplink sostine arba imperatoriaus domena 2 Teritorijos tiesiogiai pavaldzios centrinei valdziai 3 Teritorija dabar vadinama Siaures Kinijos lyguma Sumaisties laikotarpiu po Han zlugimo terminas Zhongguo pakito per siaurines ribas įsiverzus klajokliu gentims ypac praradus Geltonosios upes slenį kinu civilizacijos lopsį Pavyzdziui Sianbei gentis savo valstybe Siaures Vei vadino Zhongguo ir priesino ja su pietinemis dinastijomis kurias vadino Yi 夷 barbariskomis Pietines dinastijos savo ruoztu vadino Siaures Vei zodziu Lu 虜 nusikalteliai kaliniai Sitaip Zhongguo įgavo politinio legitimumo prasme Nuo X amziaus Zhongguo sitaip buvo vartojamas dinastiju varzoviu Liao Dzin ir Song Kinijos Respublika kol kontroliavo zemynine Kinija ir Kinijos Liaudies Respublika Zhongguo laike darinį teoriskai aprepianti visas ju politiskai kontroliuojamas teritorijas ir tautas taip pat ir realiai į kontroles zona neįeinancias Todel tvirtinama kad visos 56 oficialiai pripazįstamos etnines grupes yra Zhongguo ren 中國人 arba 中国人 Zhongguo zmones Ju atskiros istorijos kartu paemus yra Zhongguo istorija o jas visas siejanti etnine savoka yra Zhonghua Minzu kinu tauta Kinija Sino Sin Angliskas China sandai sino ir sin yra kile is Cin dinastijos pavadinimo nors sis faktas nera iki galo patvirtintas Nors Cin dinastija gyvavo trumpai jos valdovas įvede viena rasta ir pasivadino imperatoriumi todel velesni prekeiviai keliaudave Silko keliu galejo sieti save su sios dinastijos pavadinimu Pavadinimas Kinija China Silko keliu atkeliavo į Europa pries tai perejes per daugelį kalbu Savoka Kinija siauraja prasme gali reiksti Kinija su Mandziurija Vidine Mongolija Tibetu Sindziangu arba be ju Daznai Kinija vadinama Kinijos Liaudies Respublika zemynine Kinija o Taivanu Kinijos Respublika Ekonominiame kontekste Didysis Kinijos regionas gali reiksti zemynine Kinija Honkonga Makao ir Taivana Sinologu terminas kinai yra vartojamas siauresne prasme artimesne klasikinei Zhongguo vartosenai arba han etnines grupes savokai Cathay Katai Rusiskas Kinijos pavadinimas Kitaj Kitai yra susijes su seniau anglu kalboje taip pat vartotu Cathay Pastarieji kile is kidaniu tautos Liao dinastijos įkurejos Angliskuose tekstuose iki XVI a kinai vadinti Cathayans Is kidaniu kilusio pavadinimo variacijos vartojamos daugelyje Centrines Azijos kalbu TeritorijaRytu Kinijos juros regionas Pries Cin dinastijos valdovui Qin Shi Huangdi suvienijant Kinija III a pr m e ankstesniu dinastiju valdyta teritorija apsiribojo Geltonosios upes sleniu Nuo tada ji eme plestis visomis kryptimis Didziausia plota apeme valdant Tang Juan ir Cing dinastijoms Kinijos klimatas ir geografija Ezeras Hangdzou mieste Kinijos teritorija sudaro daugybe visiskai skirtingu krastovaizdziu Vakaruose dominuoja kalnai ir lygumos o rytine regiono dalį uzima zemumos Didziausios upes Geltonoji arba Huanghe Jangdze ir Amuras Jos kaip ir dauguma kitu Kinijos upiu įteka į Ramujį vandenyna Geltonosios upes ir Jangdzes sleniuose yra derlingiausios Kinijos zemes Pagodos San ezere Rytuose palei Geltonosios juros ir Rytu Kinijos juros krantus driekiasi tankiai apgyvendintos aliuvines lygumos Pietu Kinijos juros pakrantes yra labiau kalnuotos visa pietu Kinija yra kalvu krastas Vakarineje puseje siauriau yra didele aliuvine lyguma pieciau kuris veliau pavirsta Himalajais su auksciausia pasaulio virsukalne Everestu Siaures vakaruose taip pat plyti aukstumos kartu su Takla Makano ir Gobio dykumomis Del uzsitesianciu sausru ir tikriausiai prastos zemdirbystes sios dykumos pleciasi Kinijos klimatas įvairiuose regionuose labai skiriasi Į siaurine zona kuriai priklauso Pekinas ziema ateina arktinis saltis Centrineje zonoje su Sanchajumi klimatas svelnesnis skirtumas tarp ziemos ir vasaros nera toks ryskus Pietinese Kinijos provincijose vyrauja subtropinis klimatas su musoniniais sezonais IstorijaFusi ir Niuva mitologiniai personazaiPagrindinis straipsnis Kinijos istorija taip pat skaitykite Kinijos Respublikos istorija Kinijos Liaudies Respublikos istorija Kinija yra vienas ankstyviausiu zmonijos civilizacijos centru Kaip ir Sumero Indo slenio bei Maju ir galbut Senoves Egipto civilizacijos ji nepriklausomai Sį rasta kinai ir japonai naudoja iki siol is dalies jį naudoja ir korejieciai bei vietnemieciai Archeologiniai duomenys leidzia manyti kad ankstyviausi Kinijos gyventojai buvo homo erectus Spejama kad Kinijoje jie pasirode pries 2 24 mln velyviausi pedsakai datuojami pries 250 tukst metu Manoma kad siuolaikinis zmogus homo sapiens po Eurazija turejo isplisti laikotarpiu pries 100 50 tukst Ankstyviausi įrodymai apie jo pasirodyma Kinijoje rasti Liudziange datuojami 67 tukst m pr m e Tradiciskai pirmaja Kinijos dinastija laikoma pusiau legendine Sia dinastija taciau pirmoji dinastija kurios egzistavimu niekas neabejoja yra Sang XVIII XII amziais pr m e valdziusi teritorija apie Huanghes baseina Ja pakeite Dzou dinastija XIII V a pr m e kuri palaipsniui suskilo į daug smulkiu nuolat tarpusavyje kariaujanciu valstybiu Siuo politiskai nestabiliu laikotarpiu gime svarbiausios Kinijos filosofines sistemos konfucianizmas ir daoizmas III a pr m e pabaigoje Kinija suvienijo Cin Qin dinastijos valdovas Si Huangdi tapes pirmuoju Kinijos imperatoriumi bet po jo mirties prasidejo visuotinis sukilimas dinastija zlugo ir valstybe vel isiro Taciau brutali Si Huangdi centralizacijos politika padejo sukurti tvirtas visuomenes strukturas kuriu pagrindu valstybe is naujo suvienijo Han dinastija valdziusi nuo III a pr m e pabaigos iki 220 m e metu Siai dinastijai zlugus vel seke susiskaldymo periodas 580 m valstybe suvienijo Sui dinastija Valdant po jos sekusioms Tang ir Song dinastijoms Kinija isgyveno savo aukso amziu Nuo VII iki XIV amziaus ji buvo technologiskai ir kulturiskai bene pazangiausias krastas pasaulyje Song dinastija zlugo po mongolu invazijos 1279 m Mongolu karo vadas Kublai chanas įkure Juan dinastija 1368 metais mongolai buvo isstumti salį eme valdyti kiniska Ming dinastija iki 1644 pagarsejusi didziulemis juru ekspedicijomis Ja pakeitusi mandziuru Cing dinastija valde iki 1911 metu kada po neramumu XIX a XX a pr Taiping sukilimas Opiumo karai Boksininku sukilimas buvo įkurta Kinijos respublika Raudonoji Mao knygele zr Kulturine revoliucija XIX XX a pr Kinijos santykine politine ekonomine ir karine galia susilpnejo regione eme dominuoti Japonija ir Vakaru valstybes Per kelis desimtmecius po imperijos zlugimo Kinijos Respublika buvo paralyziuota karo vadu kurie įsitvirtino atskiruose regionuose o per Antrajį Kinijos Japonijos kara Japonijos imperija uzeme dideles Kinijos teritorijas Tuo metu salį draske pilietinis karas kuriame grumesi nacionalistai ir komunistai Po pergales pilietiniame kare Mao Dzeduno vadovaujami kinu komunistai 1949 m įkure Kinijos Liaudies Respublika nacionalistai buvo priversti pasitraukti su savo vyriausybe į Taivana kurį jie valde nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Nuo to laiko Kinijos respublika valdo tik Taivana Peskadoru salas ir keleta salu Fudziano provincijos pakranteje įskaitant Kinmen ir Matsu salas bei keleta salu Pietu Kinijos juroje Oficialiai KLR laiko Taivana savo provincija KulturaRaudoni zibintai parke Pekine per kinu Naujuosius metus Pavasario svente Soju varske tofu svarbus kinu virtuves produktas Per beveik visa Kinijos imperijos gyvavimo laikotarpį konfucianizmas buvo oficiali filosofija klasikiniu konfucianistiniu kanonu ismanymas buvo svarbiausias kriterijus atrenkant imperijos biurokratus Valdininku atrankos procesas valstybiniai egzaminai buvo orientuotas į literaturinius gebejimus Tai veike bendra Kinijos kulturine orientacija pvz kaligrafija laikyta svarbesne meno forma nei tapyba ar drama Tradicine kinu pasauleziura taip pat veike kitos mastymo sistemos pavyzdziui XIX a viduryje isaugus Vakaru ekonominei ir karinei įtakai eme populiareti nekiniskos visuomenines ir politines organizacijos formos Is esmes Kinijos XX amziaus istorija buvo vienas is eksperimentu naujomis socialinemis politinemis ir ekonominemis formomis Pirmieji KLR lyderiai gime senojoje visuomeneje bet juos veike ir reformistu puoseleti idealai Naujieji lyderiai bande pakeisti kai kuriuos tradicines kinu kulturos aspektus pavyzdziui konfucianistinį issilavinima taciau islaikyti kitus paklusnuma valstybei seimos struktura Daug tyrinetoju teigia kad laikotarpis po 1949 uju buvo tradicines Kinijos dinastines istorijos tasa taciau kitu nuomone Kinijos komunistu partijos politika sugriove kinu kulturos pamatus ypac tokiomis politinemis akcijomis kaip Kulturine revoliucija per ja daug tradiciniu kulturos elementu buvo įvardyti kaip zalingi Taip pat teigiama kad daug svarbiu kinu kulturos bei morales aspektu tokiu kaip konfucianizmas menas literatura atskiros meno rusys pvz Pekino opera buvo transformuojami norint pritaikyti juos prie valstybes politikos bei komunistines propagandos Supaprastintu rasmenu įvedimas taip pat kontroversiskas Dabar KLR vyriausybe tradicine kinu kultura pripazįsta esant neatskiriama visuomenes dalimi oficialiai aukstina kinu civilizacijos pasiekimus pabrezia kad tradicine kultura itin svarbi formuojant nacionalinį identiteta DemografijaKinijos demografine piramide 2006 m Kinijos regione gyvena ar gyveno daugiau nei simtas skirtingu etniniu grupiu Didziausia grupe chaniai han kurie paprastai ir yra tapatinami su kinais Ji gali buti suskaidyta į smulkesnius pogrupius Daug etniniu grupiu buvo asimiliuotos arba isnyko Kai kurios buvo sinizuotos ir prijungtos prie chaniu Taip pat nemazai chaniu turi gan isskirtines lingvistines ir kulturines tradicijas nors ir laiko save chaniais Chaniu kultura bei kalba veike daug svetimsalisku įtaku pavyzdziui kasas ant pakausio liepe nesioti Cing dinastijos valdovai mandziurai Vienos is Miao genciu moterys Guidzou provincija Kinijos Liaudies Respublikos valdzia oficialiai pripazįsta 56 etnines grupes didziausia ju chaniai Kinijoje is viso gyvena daugiau nei 1 3 mlrd zmoniu kas sudaro penktadalį pasaulio populiacijos KalbosDauguma kalbu Kinijoje priklauso kinu tibetieciu kalbu seimai siomis kalbomis kalba 29 etnines grupes Pacioje kinu kalboje taip pat yra kelios placiai vartojamos tarmes kurios dalies lingvistu vadinamos ir atskiromis kalbomis Placiausiai vartojama yra bendrine kinu kalba mandarinu kalba arba nacionaline kinu kalba vartoja 70 visu gyventoju U Wu Sanchajuje Jue Yue Kantono tarme Min Siang Xiang Gan ir Hakka Placiausiai vartojamos ne kiniskos kalbos yra dzuangu Zhuang arba Tai mongolu tibetieciu uiguru hmong ir korejieciu Putonghua bendrine kinu kalba oficiali kalba paremta Pekine vartojama kinu kalbos tarme Putonghua mokoma mokyklose vartojama vyriausybes Ne kiniskos kalbos atskiruose mazumu regionuose taip pat oficialios Kinai naudojo vieninga rasytines kalbos standarta baihua pagrįsta bendrine kalba nuo XX a pradzios Iki tada tukstancius metu buvo vartojama senesne rasytine kalba vadinama klasikine arba senaja Senosios kinu kalbos vis dar mokoma mokyklose taigi ja daugiau ar maziau supranta dauguma kinu Kitos nei putonghua snekamosios kinu kalbos atmainos paprastai neuzrasomos isskyrus standartine Kantono tarme Ant kinisku banknotu yra uzrasai putonghua hieroglifais ir pin inu dzuangu kalba lotyniska abecele tibetieciu kalba tibetietisku rastu uiguru kalba arabiska abecele ir mongolu kalba tradiciniais mongoliskais rasmenimis Rastas ir literaturaKaligrafijos pavyzdys aut Song dinastija Rastas svarbus kinu kulturos aspektas Per visa istorija kinu rasmenys kito ir buvo uzrasomi įvairiais stiliais Yra islike desimtys tukstanciu senu rasytiniu dokumentu pradedant burimo kaulais baigiant Cing dinastijos ediktais Kaligrafija svarbiausia meno atsaka vertinama daug labiau nei tapyba ir muzika Song laikais isvystyta spausdinimo technologija Mokslo akademijos remiamos valstybes komentuodavo klasikinius kanonus Valstybiniu egzaminu atrankos į valdininkus sistema leme tai kad Kinijoje is esmes įsivyravo meritokratija nors ruostis egzaminams isgaledavo ne visi ReligijaDel Kulturines revoliucijos 59 KLR gyventoju apie 767 mln zmoniu yra nereligingi arba ateistai Taciau religija ir ritualai ypac tradiciniai budistiniai konfucianistiniai bei daoistiniai įsitikinimai islieka svarbia daugelio KLR gyvenanciu zmoniu gyvenimo dalimi Apie 33 KLR gyventoju ispazįsta maisyta tikejima paprastai statistiniais sumetimais vadinama tradiciniais tikejimais senoviniais kinu tikejimais arba tiesiog kita Padetis Kinijos Respublikoje Taivane skiriasi Daugelio taivanieciu kasdieniniame gyvenime religija bei senosios tradicijos uzima svarbia vieta Oficialiais JAV Centrines zvalgybos duomenimis 93 taivanieciu ispazįsta budizmo konfucianizmo ir daoizmo misinį 2 5 ispazįsta kitas religijas pvz islama judaizma ir kt 4 5 yra krikscionys į sį skaiciu įtraukti ir protestantai ir katalikai ir mormonai ir kitos krikscioniskos grupes KLR oficialiai yra sekuliari ateistine valstybe taciau asmeniskai ispazinti religija leidziama taip pat nedraudziamos valstybes priziurimos religines organizacijos SportasYra rasta įrodymu kad zaidimas panasus į futbola pirmasyk Kinijoje zaistas apie 1000 m Be futbolo populiariausi sportai yra tradiciniai kovos menai stalo tenisas badmintonas krepsinis amerikietiskas futbolas pastaruoju metu ir golfas Tarp miesto jaunimo ypac populiarus krepsinis daug besidominciu NBA krepsininkas Jao Mingas jaunuoliu dievukas Tradicines sporto rusys lenktynes drakonu valtimis per svente mongolisko stiliaus imtynes ir zirgu lenktynes Vidineje Mongolijoje saudymas is lanko sportas su zirgais Tibete Nuo 1982 m Azijos pirmenybese Kinija laimi daugiausiai medaliu nuo 1992 m kiekvienose vasaros Olimpinese zaidynese patenka į ketvertuka 2008 m Pekine įvyko XXIX Olimpiada MokslasPopieriaus gamybaPirmasis kompasas Han dinastija Kinijos regionui prisikiriama nemazai technologiniu isradimu Popierius Kompasas Parakas Seismografas Silkas Porcelianas Balnakilpe Veduokle Fejerverkai Karsto oro balionas Aitvaras Lakas Degtukai Popieriniai pinigai Parasiutas ir kt V a matematikas Dzu Congdzi Zu Chongzhi apskaiciavo Pi p iki septintojo skaitmens po kablelio Desimtaine skaiciavimo sistema Kinijoje naudojama jau nuo XIV a pr m e Vadinamasis Paskalio trikampis Kinijoje buvo atrastas 500 metu anksciau nei gime Paskalis IsnasosLKI Mandarinu kalba Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto V Maziulis Pasaulio tautu kalbos 2001 m P 102