Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Seldžiukai arba Seldžiukidai pers سلجوقيان Salcūkiyān turk Selçuklular tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija kilusi iš T
Seldžiukidai
Seldžiukai, arba Seldžiukidai (pers. سلجوقيان = Salcūkiyān, turk. Selçuklular) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš Turano. Visą Didįjį Iraną valdė 1037–1157 m. Jų valdyta valstybė vadinama Didžiąja Seldžiukų imperija (pers. آل سلجوق = Āl-e Saljuq). Vėliau dinastijos atšakos valdė smulkesnes valstybes, atsiradusias suskilus imperijai.
| سلجوقيان Seldžiukai | ||||
| Nominalus Abasidų kalifato vasalas | ||||
| ||||
| Sostinė | Nišapūras (1037–1043) Rajus (1043–1051) Isfahanas (1051–1118) Mervas (1118–1153) Hamadanas(1118–1194) | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Sultonas | ||||
| 1037–1063 | Tugrul Begas | |||
| 1174–1194 | Tugrulas III | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkūrimas | 1037 m., 1037 | |||
| - Chorezmšachai užima Hamadaną | 1194 m. | |||
Ankstyvoji Seldžiukų imperijos sostinė buvo Nišapūras, vėliau Rajus, vėliau Isfahanas. Nuo 1118 m. imperija turėjo dvi sostines: rytinę Merve ir vakarinę Hamadane.
Istorija
Tiurkai seldžiukai buvo ogūzų tiurkų dalis, kuri klajojo Turano stepėse. Vadovaujant karvedžiui , X a. jie apsistojo Chorezmo regione, kur priėmė islamą. Tuo metu Chorezmą valdė (Samanidų vasalai). Kuomet Transoksianą nusiaubė Karachanidai, o Chorasaną Gaznevidai, seldžiukai pasinaudojo kilusiu chaosu ir migravo į Kopetdago priekalnes (dab. pietų Turkmenistanas).
Valstybės įkūrėjas buvo , kuris užėmė Nišapūrą ir Mervą, ir iš čia vykdė karinius žygius, kol sutriuškino Gaznevidų armiją. Tai nulėmė, jog Seldžiukai gavo didžiumą Gaznevidų imperijos teritorijų. Abasidų kalifas juos pripažino oficialiais Chorasano valdytojais. 1055 m. Seldžiukų armija pasiekė Bagdadą, kur nuvertė Bujidų valdžią ir su kalifo palaiminimu perėmė valdžią Irake.
Tugrulbego įpėdinis plėtė imperiją į vakarus, kovodamas su Bizantijos imperija, Gruzijos karalyste ir Armėnija. Po pergalingo 1071 m., tiurkams atsidarė vartai į Mažąją Aziją, iš kurios pasitraukus Bizantijos armijai, liko politinis vakuumas. Čia Alp Arslanas siuntė savo karvedžius, kurie užimtose teritorijose įkūrinėjo savo valstybėles. Taip įsikūrė Rumo sultonatas, Danišmendai, saltukidai, ir kiti beilikai, kurie tik nominaliai pripažino Seldžiukų imperijos valdžią.
Imperija labiausiai išsiplėtė valdant . Tuo metu Selždiukų imperijai ištikimybę prisiekė teritorijos nuo Mažosios Azijos iki Kinijos. Abasidų kalifai jį titulavo Rytų ir Vakarų Sultonu. Valstybėje pradėta puoselėti kultūra, steigiami universitetai. Imperija išgyveno aukso amžių.
1092 m. mirus Melikšachui, nebeliko centrinės valdžios, ir dėl sosto varžėsi keturi sūnūs bei tolimesni giminaičiai. Jie visi valdė iš skirtingų imperijos miestų. Iš vakarų puolė krikščionys, rengiantys kryžiaus žygius, iš šiaurės plėtėsi Gruzija. 1118 m. pergalę šventė , sugebėjęs apjungti didžiumą teritorijų. Jis pradėjo administruoti imperiją iš dviejų sostinių - Mervo ir Hamadano, kurios kontroliavo atskiras valstybės dalis. Hamadano seldžiukų atšaka buvo laikoma jaunesniąja, kai pats Ahmadas Sandžaras valdė iš Mervo. Be to, atskirose dalyse suformuotos tik nominaliai priklausomos valdos, kurias valdė . Tarp jų buvo Farso , Azerbaidžano Eldegizidai, Sirijos , Šiaurės Mesopotamijos .
Ahmadas Sandžaras netrukus neteko ryčiausių provincijų, kurias paveržė Karakitajai. Be to, sultoną įkalinus, seldžiukų valdžia vėl nusilpo. Vietoj to, iš rytų augo nauja Chorezmo imperija. 1153 m. chorezmšachai užėmė seldžiukų sostinę Mervą, o 1194 - Hamadaną, taip pabaigdami imperijos viešpatavimą.
Valdovai
| Didžiojo Irano istorija | |
| Senovės Persijos istorija | |
| Rašidunai > Omejadai | |
| Abasidai | Tachiridai |
| Safaridai | |
| Bujidai | Samanidai |
| Gaznevidų dinastija | |
| Seldžiukai | |
| Chorezmidai | Guridai |
| Mongolų imperija | |
| Ilchanatas | |
| Timūridų dinastija | |
| Safavidų dinastija | |
| Afšaridai > | Duraniai |
| Kadžarai > | |
| Irano Islamo Respublika | Afganistanas, Turkestanas |
| Didžiojo Irano regionai: | |
| Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas | |
| Pagrindinė šaka | Valdymo metai | Hamadano šaka | Valdymo metai |
| 1118–1131 | |||
| 1037 – 1063 m. | 1133–1152 | ||
| 1063 – 1072 m. | 1152–1153 | ||
| 1072 – 1092 | 1153–1159 | ||
| dezintegracijos laikotarpis | 1092 – 1118 | 1160–1161 | |
| 1118 – 1157 | 1161–1174 | ||
| 1174–1194 |
Seldžiukidų valstybės
Nuo XI a. pabaigos Seldžiukų imperija sparčiai byrėjo, ir jo teritorijoje atskiros seldžiukidų šakos valdė atskiras teritorijas:
- Kermano sultonatas (1041-1087), valdė iš Kermano. Nukariavo chorezmšachai.
- Rumo sultonatas (1060-1307), sostinė Iznikas, vėliau Konija. Subyrėjo į beilikus.
- (1076-1104), valdė iš Damasko. Nukariavo .
- (1085-1123). Nukariavo .
- (1118-1194), valdė iš Hamadano. Stiprią įtaką turėjo Eldegizidai. Nukariavo chorezmšachai.
- Šalia to, seldžiukų valdžią nominaliai pripažino negiminingos dinastijos, dažniausiai kilusios iš karo vadų. Tarp jų buvo (1148-1282), (1127-1250), (1104-1154), Eldegizidai (1136-1225), Saltukidai (1071-1202), (1102-1409), Danišmendai (1071-1178) ir kt.
Išnašos
- Peacock, Andrew (2015). The Great Seljuk Empire. Edinburgh University Press Ltd.
- Basan, Osman Aziz (2010). The Great Seljuqs: A History. Taylor & Francis.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Seldžiukidai, Kas yra Seldžiukidai? Ką reiškia Seldžiukidai?
Seldziukai arba Seldziukidai pers سلجوقيان Salcukiyan turk Selcuklular tiurku kilmes Irano valdovu dinastija kilusi is Turano Visa Didįjį Irana valde 1037 1157 m Ju valdyta valstybe vadinama Didziaja Seldziuku imperija pers آل سلجوق Al e Saljuq Veliau dinastijos atsakos valde smulkesnes valstybes atsiradusias suskilus imperijai سلجوقيان SeldziukaiNominalus Abasidu kalifato vasalas 1037 1194 Location ofSostine Nisapuras 1037 1043 Rajus 1043 1051 Isfahanas 1051 1118 Mervas 1118 1153 Hamadanas 1118 1194 Valdymo forma MonarchijaSultonas 1037 1063 Tugrul Begas 1174 1194 Tugrulas IIIEra Viduramziai Įkurimas 1037 m 1037 Chorezmsachai uzima Hamadana 1194 m Ankstyvoji Seldziuku imperijos sostine buvo Nisapuras veliau Rajus veliau Isfahanas Nuo 1118 m imperija turejo dvi sostines rytine Merve ir vakarine Hamadane IstorijaTiurkai seldziukai buvo oguzu tiurku dalis kuri klajojo Turano stepese Vadovaujant karvedziui X a jie apsistojo Chorezmo regione kur prieme islama Tuo metu Chorezma valde Samanidu vasalai Kuomet Transoksiana nusiaube Karachanidai o Chorasana Gaznevidai seldziukai pasinaudojo kilusiu chaosu ir migravo į Kopetdago priekalnes dab pietu Turkmenistanas Valstybes įkurejas buvo kuris uzeme Nisapura ir Merva ir is cia vykde karinius zygius kol sutriuskino Gaznevidu armija Tai nuleme jog Seldziukai gavo didziuma Gaznevidu imperijos teritoriju Abasidu kalifas juos pripazino oficialiais Chorasano valdytojais 1055 m Seldziuku armija pasieke Bagdada kur nuverte Bujidu valdzia ir su kalifo palaiminimu pereme valdzia Irake Tugrulbego įpedinis plete imperija į vakarus kovodamas su Bizantijos imperija Gruzijos karalyste ir Armenija Po pergalingo 1071 m tiurkams atsidare vartai į Mazaja Azija is kurios pasitraukus Bizantijos armijai liko politinis vakuumas Cia Alp Arslanas siunte savo karvedzius kurie uzimtose teritorijose įkurinejo savo valstybeles Taip įsikure Rumo sultonatas Danismendai saltukidai ir kiti beilikai kurie tik nominaliai pripazino Seldziuku imperijos valdzia Imperija labiausiai issiplete valdant Tuo metu Selzdiuku imperijai istikimybe prisieke teritorijos nuo Mazosios Azijos iki Kinijos Abasidu kalifai jį titulavo Rytu ir Vakaru Sultonu Valstybeje pradeta puoseleti kultura steigiami universitetai Imperija isgyveno aukso amziu 1092 m mirus Meliksachui nebeliko centrines valdzios ir del sosto varzesi keturi sunus bei tolimesni giminaiciai Jie visi valde is skirtingu imperijos miestu Is vakaru puole krikscionys rengiantys kryziaus zygius is siaures pletesi Gruzija 1118 m pergale svente sugebejes apjungti didziuma teritoriju Jis pradejo administruoti imperija is dvieju sostiniu Mervo ir Hamadano kurios kontroliavo atskiras valstybes dalis Hamadano seldziuku atsaka buvo laikoma jaunesniaja kai pats Ahmadas Sandzaras valde is Mervo Be to atskirose dalyse suformuotos tik nominaliai priklausomos valdos kurias valde Tarp ju buvo Farso Azerbaidzano Eldegizidai Sirijos Siaures Mesopotamijos Ahmadas Sandzaras netrukus neteko ryciausiu provinciju kurias paverze Karakitajai Be to sultona įkalinus seldziuku valdzia vel nusilpo Vietoj to is rytu augo nauja Chorezmo imperija 1153 m chorezmsachai uzeme seldziuku sostine Merva o 1194 Hamadana taip pabaigdami imperijos viespatavima ValdovaiDidziojo Irano istorijaSenoves Persijos istorijaRasidunai gt OmejadaiAbasidai TachiridaiSafaridaiBujidai SamanidaiGaznevidu dinastijaSeldziukaiChorezmidai GuridaiMongolu imperijaIlchanatasTimuridu dinastijaSafavidu dinastijaAfsaridai gt DuraniaiKadzarai gt Irano Islamo Respublika Afganistanas TurkestanasDidziojo Irano regionai Kurdistanas Lorestanas Chuzestanas Irakas Azerbaidzanas Tabaristanas Farsas Chorasanas Chorezmas Sistanas Beludzistanas MakranasPagrindine saka Valdymo metai Hamadano saka Valdymo metai1118 11311037 1063 m 1133 11521063 1072 m 1152 11531072 1092 1153 1159dezintegracijos laikotarpis 1092 1118 1160 11611118 1157 1161 11741174 1194Seldziukidu valstybesNuo XI a pabaigos Seldziuku imperija sparciai byrejo ir jo teritorijoje atskiros seldziukidu sakos valde atskiras teritorijas Kermano sultonatas 1041 1087 valde is Kermano Nukariavo chorezmsachai Rumo sultonatas 1060 1307 sostine Iznikas veliau Konija Subyrejo į beilikus 1076 1104 valde is Damasko Nukariavo 1085 1123 Nukariavo 1118 1194 valde is Hamadano Stipria įtaka turejo Eldegizidai Nukariavo chorezmsachai Salia to seldziuku valdzia nominaliai pripazino negiminingos dinastijos dazniausiai kilusios is karo vadu Tarp ju buvo 1148 1282 1127 1250 1104 1154 Eldegizidai 1136 1225 Saltukidai 1071 1202 1102 1409 Danismendai 1071 1178 ir kt IsnasosPeacock Andrew 2015 The Great Seljuk Empire Edinburgh University Press Ltd Basan Osman Aziz 2010 The Great Seljuqs A History Taylor amp Francis