Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Mogulistanas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mogulistanas (alternatyvūs pavadinimai Mogolistanas, Džete ulusas, Mamlakat-i Mogolistan) − buvęs mongolų chanatas, 1347 m. susidaręs rytinėse Čagatajaus chanato teritorijose. Oficialiai chanatas laikė save tiesioginiu Čagatajaus chanato įpėdiniu. Jo valdanti dinastija buvo Čagataidų atšaka Tugluktimūridai.
| pers. مغولستان Mogulistanas | ||||
| buvęs chanatas | ||||
| ||||
| Chanato teritorijos 1490 m. | ||||
| Sostinė | (1346−1380, 1419−1522 m.), Turfanas (1380−1419, 1522−1570 m.) | |||
| Valdymo forma | chanatas | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Konsolidacija Čagatajų chanato rytuose | 1347 m., 1347 | |||
| - Įjungtas į Moguliją | 1570 m. | |||
Klestėjimo laikotarpiu chanatas tęsėsi nuo Tibeto kalnyno pietuose iki Balchašo ežero šiaurės vakaruose. Taigi, jis valdė dabartines teritorijas Rytų Turkestane (dab. Kinijos Sindziangas), Kirgizijoje, rytų Kazachijoje (Semirečjėje). Chanato politinis ir kultūrinis centras koncentravosi (dab. pietryčių Kazachstanas) ir Tarimo baseine (Rytų Turkestane).
Istorija
1346 m. nužudžius Čagatajaus chanato chaną Kazaną, šalyje prasidėjo suirutė, ir gentinė dezintegracija. Suskilusio chanato rytinėse dalyse vietos gentys bandė sukurti konfederaciją. Vadovaujant klanui, jie 1347 m. išrinko Čagataidą savo chanu. Taip susiformavo Mogulistanas su dviguba valdžios sistema: oficialiai chanatą valdė chanai, tačiau ilgą laiką realią valdžią šalyje turėjo jų padėjėjai (ulusbegai), skiriami iš Duglatų. Pastarieji beveik nepriklausomi valdė derlingiausias chanato pietvakarines sritis, vadinamas Manglai-Sube (ar Alti-Šahr, Kašgarija). Čia buvo šeši klestintys canato miestai: Jarkendas, Kašgaras, Chotanas, Aksu, ir .
Pirmasis chanas Tugluk Timūras buvo stiprus valdovas ir net keletą kartų bandė atkurti buvusią Čagatajų galybę, įsiverždamas į Maveranachrą vakaruose. 1368 m. jo sūnus vykdė ekspansiją į rytus, prisijungdamas . Tačiau chanų valdžia valstybėje silpo, o dughlatų klanas išlaikė savo interesus ir į sostą skirdavo marionetinius chanus. Tuo metu Mogulistanas susidūrė su Timūro agresija iš Maveranachro. Chanatas buvo priverstas pripažinti Timūro valdžią ir perkelti sostinę į rytus, t. y. į Turfaną.
XV a. Mogulistanas vėl tapo nebepriklausomas, tačiau iškilo nauji priešai − oiratai šiaurėje. Nors sostinė buvo dar kartą perkelta, tačiau nepriklausomybė buvo išlaikyta. Valdant Esen Buga chanatas Semirečjėje priglaudė kazachų chanus, kas vėliau kuriam laikui užtikrino taiką su Kazachų chanatu.
Valdant Junus-chanui (1462–1487 m.) Mogulistanas netgi išsiplėtė į vakarus, užimdamas Taškentą. Po mirties 1487 m. Junus-chanas padalino teritorijas dviem sūnums. Vakarinės (dab. Kirgizija, Kazachijos Semirečjė) atiteko Machmud-chanui, kuris sostine padarė Taškentą. 1508 m. šią Mogulistano dalį užkariavo ir prijungė prie Bucharos chanato, o Machmud-chanas buvo nužudytas.
Rytinis Mogulistanas atiteko Achmad-chanui, kuris ir kurio įpėdiniai valdė toliau. Tačiau XVI a. labai stiprėjo grėsmė iš šiaurės vakarų, iš Kazachų chanato. Tuo metu, 1514 m. Tugluktimūridas įsiveržė į Manglai Sube ir galutinai nuvertė ulusbegų valdžią, įkūrė čia nepriklausomą savo valstybę − . 1522 m. Mogulistano chanai dėl klajoklių invazijų iš vakarų buvo priversti dar kartą perkelti sostinę į Turfaną. Po 1570 m. jų valdžia nuversta, o Turfanas prijungtas prie Mogulijos.
Teritorijos
Mogulistaną sudarė trys atskiros teritorijos (regionai), viena tuo kitos atskirtos kalnų ir dykumų.
- Tikrasis Mogulistanas − iš dalies sutapo su regionu, kuris vėliau vadinamas Semirečje. Jis buvo dab. pietryčių Kazachijos ir Kirgizijos teritorijoje. Šiaurės vakaruose jį ribojo Balchašo ežeras, pietuose − Tianšanis. Regionui būdingas stepinis klimatas, mažai miestų. Dėl daugybės upių (svarbiausia − Ilis), tekančių į Balchašą, čia buvo palankios sąlygos gyvenimui. Regione miestų buvo nedaug. Svarbiausias jų − , chanato sostinė. Chanatas regiono neteko apie 1522 m.
- Alti-šachras (Kašgarija, Manglai-Sube) − pietvakarinis regionas piečiau Tianšanio. Čia koncentravosi svarbūs prekybiniai miestai: Jarkendas, Kašgaras, Chotanas, Aksu, ir . Regionas iki pat 1514 m. buvo de facto nepriklausoma emyrų valda. Tik 1514 m. čia įsitvirtino chanų Tugluktimūridų atšaka ir susiformavo nepriklausoma valstybė (dar vadinama Jarkendo chanatu).
- Uigūristanas − rytinės chanato sritys į rytus nuo dykumos. Didžiausias regiono miestas buvo Turfanas. Iki pat XV a. Uigūristanas išlaikė savivaldą kaip pusiau priklausoma budistinė iš pradžių Mongolų imperijos, vėliau Čagatajų chanato, vėliau Mogulistano valdžioje. 1368 m. karalystė buvo panaikinta, ir jos teritorija inkorporuota į Mogulistaną. Kadangi tai buvo turtingiausia chanato teritorija, net du kartus čia buvo perkelta chanato sostinė. Tai buvo paskutinioji Mogulistano teritorija, išlikusi iki pat pabaigos.
Chanai (Tugluktimūridai)
| Rytų Turkestano istorija | ||
| Džungarija | Tarimas | Turfanas | ||
| 36 vakarų valstybės (Tocharai) | ||
| Siongnu | Han dinastija (Vakarų teritorijos) | |
| Žoužanai Gaoče | Gaočangas, Šanšanas, , Jutianas, , Janči | |
| Tangų dinastija (Ansi, Beitingas) | ||
| Karlukų kaganatas | ||
| Uigūrai | Tibeto imperija | |
| Karachanidų chanatas Karakitajų chanatas | Karachodža | |
| Mongolų imperija | ||
| Čagatajaus ulusas | ||
| Mogulistanas | ||
| Džungarų chanatas | ||
| Čingų dinastija | ||
| Kinija | ||
| KLR (Sindziangas) | ||
- (1347− m.),
- Ilias Chodža (− m.),
- Chizr Chodža (−1399 m.),
- Šami Džachanas (1399−1408 m.),
- Muchamadas (1408−1416 m.),
- Šir Muchamadas (1416, m.),
- Nakši Džachanas (1416−1418 m.),
- Sultan Uvaisas (1418−1421, −1429 m.),
- Esen Buga (1429−1461 m.),
- Dust Muchamadas (1461−1468 m.),
- Kebek Sultanas (1468−1473 m., Turfane),
- (1468−1487 m., nuo 1458 m. Vakarų Mogulistane),
- Sultan Machmudas (1487−1508 m., Vakarų Mogulistane),
- Sultan Achmadas (1485v1504 m., Rytų Mogulistane),
- Mansuras ( m., Turfane),
- Šach-chanas ( m., Turfane),
- Muchamadas II (1570−? m.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mogulistanas, Kas yra Mogulistanas? Ką reiškia Mogulistanas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Mogulistanas alternatyvus pavadinimai Mogolistanas Dzete ulusas Mamlakat i Mogolistan buves mongolu chanatas 1347 m susidares rytinese Cagatajaus chanato teritorijose Oficialiai chanatas laike save tiesioginiu Cagatajaus chanato įpediniu Jo valdanti dinastija buvo Cagataidu atsaka Tugluktimuridai pers مغولستان Mogulistanasbuves chanatas 1347 1570Location ofChanato teritorijos 1490 m Sostine 1346 1380 1419 1522 m Turfanas 1380 1419 1522 1570 m Valdymo forma chanatasEra Naujieji laikai Konsolidacija Cagataju chanato rytuose 1347 m 1347 Įjungtas į Mogulija 1570 m Klestejimo laikotarpiu chanatas tesesi nuo Tibeto kalnyno pietuose iki Balchaso ezero siaures vakaruose Taigi jis valde dabartines teritorijas Rytu Turkestane dab Kinijos Sindziangas Kirgizijoje rytu Kazachijoje Semirecjeje Chanato politinis ir kulturinis centras koncentravosi dab pietryciu Kazachstanas ir Tarimo baseine Rytu Turkestane Istorija1346 m nuzudzius Cagatajaus chanato chana Kazana salyje prasidejo suirute ir gentine dezintegracija Suskilusio chanato rytinese dalyse vietos gentys bande sukurti konfederacija Vadovaujant klanui jie 1347 m isrinko Cagataida savo chanu Taip susiformavo Mogulistanas su dviguba valdzios sistema oficialiai chanata valde chanai taciau ilga laika realia valdzia salyje turejo ju padejejai ulusbegai skiriami is Duglatu Pastarieji beveik nepriklausomi valde derlingiausias chanato pietvakarines sritis vadinamas Manglai Sube ar Alti Sahr Kasgarija Cia buvo sesi klestintys canato miestai Jarkendas Kasgaras Chotanas Aksu ir Pirmasis chanas Tugluk Timuras buvo stiprus valdovas ir net keleta kartu bande atkurti buvusia Cagataju galybe įsiverzdamas į Maveranachra vakaruose 1368 m jo sunus vykde ekspansija į rytus prisijungdamas Taciau chanu valdzia valstybeje silpo o dughlatu klanas islaike savo interesus ir į sosta skirdavo marionetinius chanus Tuo metu Mogulistanas susidure su Timuro agresija is Maveranachro Chanatas buvo priverstas pripazinti Timuro valdzia ir perkelti sostine į rytus t y į Turfana XV a Mogulistanas vel tapo nebepriklausomas taciau iskilo nauji priesai oiratai siaureje Nors sostine buvo dar karta perkelta taciau nepriklausomybe buvo islaikyta Valdant Esen Buga chanatas Semirecjeje priglaude kazachu chanus kas veliau kuriam laikui uztikrino taika su Kazachu chanatu Valdant Junus chanui 1462 1487 m Mogulistanas netgi issiplete į vakarus uzimdamas Taskenta Po mirties 1487 m Junus chanas padalino teritorijas dviem sunums Vakarines dab Kirgizija Kazachijos Semirecje atiteko Machmud chanui kuris sostine padare Taskenta 1508 m sia Mogulistano dalį uzkariavo ir prijunge prie Bucharos chanato o Machmud chanas buvo nuzudytas Rytinis Mogulistanas atiteko Achmad chanui kuris ir kurio įpediniai valde toliau Taciau XVI a labai stiprejo gresme is siaures vakaru is Kazachu chanato Tuo metu 1514 m Tugluktimuridas įsiverze į Manglai Sube ir galutinai nuverte ulusbegu valdzia įkure cia nepriklausoma savo valstybe 1522 m Mogulistano chanai del klajokliu invaziju is vakaru buvo priversti dar karta perkelti sostine į Turfana Po 1570 m ju valdzia nuversta o Turfanas prijungtas prie Mogulijos TeritorijosMogulistano geografija Mogulistana sudare trys atskiros teritorijos regionai viena tuo kitos atskirtos kalnu ir dykumu Tikrasis Mogulistanas is dalies sutapo su regionu kuris veliau vadinamas Semirecje Jis buvo dab pietryciu Kazachijos ir Kirgizijos teritorijoje Siaures vakaruose jį ribojo Balchaso ezeras pietuose Tiansanis Regionui budingas stepinis klimatas mazai miestu Del daugybes upiu svarbiausia Ilis tekanciu į Balchasa cia buvo palankios salygos gyvenimui Regione miestu buvo nedaug Svarbiausias ju chanato sostine Chanatas regiono neteko apie 1522 m Alti sachras Kasgarija Manglai Sube pietvakarinis regionas pieciau Tiansanio Cia koncentravosi svarbus prekybiniai miestai Jarkendas Kasgaras Chotanas Aksu ir Regionas iki pat 1514 m buvo de facto nepriklausoma emyru valda Tik 1514 m cia įsitvirtino chanu Tugluktimuridu atsaka ir susiformavo nepriklausoma valstybe dar vadinama Jarkendo chanatu Uiguristanas rytines chanato sritys į rytus nuo dykumos Didziausias regiono miestas buvo Turfanas Iki pat XV a Uiguristanas islaike savivalda kaip pusiau priklausoma budistine is pradziu Mongolu imperijos veliau Cagataju chanato veliau Mogulistano valdzioje 1368 m karalyste buvo panaikinta ir jos teritorija inkorporuota į Mogulistana Kadangi tai buvo turtingiausia chanato teritorija net du kartus cia buvo perkelta chanato sostine Tai buvo paskutinioji Mogulistano teritorija islikusi iki pat pabaigos Chanai Tugluktimuridai Rytu Turkestano istorijaDzungarija Tarimas Turfanas36 vakaru valstybes Tocharai Siongnu Han dinastija Vakaru teritorijos Zouzanai Gaoce Gaocangas Sansanas Jutianas JanciTangu dinastija Ansi Beitingas Karluku kaganatasUigurai Tibeto imperijaKarachanidu chanatas Karakitaju chanatas KarachodzaMongolu imperijaCagatajaus ulusasMogulistanasDzungaru chanatasCingu dinastijaKinijaKLR Sindziangas 1347 m Ilias Chodza m Chizr Chodza 1399 m Sami Dzachanas 1399 1408 m Muchamadas 1408 1416 m Sir Muchamadas 1416 m Naksi Dzachanas 1416 1418 m Sultan Uvaisas 1418 1421 1429 m Esen Buga 1429 1461 m Dust Muchamadas 1461 1468 m Kebek Sultanas 1468 1473 m Turfane 1468 1487 m nuo 1458 m Vakaru Mogulistane Sultan Machmudas 1487 1508 m Vakaru Mogulistane Sultan Achmadas 1485v1504 m Rytu Mogulistane Mansuras m Turfane Sach chanas m Turfane Muchamadas II 1570 m