Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Chivos chanatas uzb خیوه خانلیگی pers خانات خیوه valstybė Vidurinėje Azijoje gyvavusi nuo 1512 m iki 1920 m Dažnai ši te
Chyvos chanatas
Chivos chanatas (uzb. خیوه خانلیگی, pers. خانات خیوه) – valstybė Vidurinėje Azijoje, gyvavusi nuo 1512 m. iki 1920 m. Dažnai ši teritorija vadinama istoriniu Chorezmo pavadinimu.
| Xorazm, Xiva Xonligi Chivos chanatas | ||||
| buvęs chanatas | ||||
| ||||
| Sostinė | Chiva | |||
| Valdymo forma | chanatas | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - įkūrimas | 1512 m., 1512 | |||
| - praranda nepriklausomybę | 1920 m. | |||
Chivos chanato istorija (1512–1920)
1512 m. iškilo nauja uzbekų dinastija, kuri atskilo nuo valdančios Šibanidų dinastijos ir sukūrė nepriklausomą chanatą. Iš pradžių valstybės sostine tapo Urgenčas (anksčiau vadintas Gurgandžu). 1598 m. Amudarjos upė pakeitė vagą ir sostinė buvo perkelta į Chivą. Per amžius Amudarja kelis kartus yra pakeitusi savo tėkmes, o pakitus vagai, Urgenčas liko be vandens išteklių ir Chivos miestui atiteko sostinės vaidmuo.
1598 m. Chorezmo valstybės sostine tapus Chivai, tai buvo mažas įtvirtintas miestelis. Nuo to laiko galima įvairiuose šaltiniuse rasti minint tiek Chorezmą, tiek Chivą. Ilgainiui Chivos chanatas sustiprėjo, jo teritorija ir įtaka išaugo. Sostinė Chiva tapo vienu iš islamiško pasaulio centrų tiek religiniame, tiek prekybiniame lygmenyje.
1873 m. Chivos chanatas tapo Rusijos imperijos vasaline valstybe. Chanas paskelbė save „nuolankiu Rusijos imperatoriaus tarnu“, o visos žemės dešiniajame Amudarjos krante atiteko Rusijai.
1873 m. Rusijos imperija užgrobė dideles Chivos chanato teritorijas. Dažnai viena iš priežasčių įvardijama tai, kad turkmėnų plėšikautojai puldinėjo Rusijos teritorijas ir ten grobdavo žmones, o vėliau juos parduodavo vergų turguose Chivoje ir Bucharoje.
1919 m. prieš Džunaid-chano valdymą pradėjo bruzdėti revoliucionieriai. Lapkričio mėnesį prasidėjo sukilimas, o į pagalbą sukilėliams atvyko Raudonoji Armija. 1920 m. vasario pradžioje Džunaid-chano armija patyrė pralaimėjimą ir buvo sunaikinta. Vasario 2 d. Said Abdullah-chanas atsisakė teisių į sostą.
1920 m. balandžio 20 d. buvo paskelbta Chorezmo Liaudies Sovietų Respublika, kuri įėjo į Rusijos Federacijos sudėtį. Chanatas nustojo egzistavęs.
1922 m. rudenį Chorezmo teritorija buvo padalinta – viena dalis atiteko Turkmėnijos sovietų respublikai, kita dalis Uzbekijos sovietų respublikai, o trečia dalis priskirta Karakalpakijos autonominei sričiai.
Chivos chanato simbolika
Istorinėje vėliavoje (iki 1917 m.) baltame vėliavos fone buvo vaizduojamas žydras pusmėnulis.
Šaltiniai
- Chivos chanatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 70 psl.
Nuorodos
- Михайлов. Голос хивинских пленных Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. («Нива (журнал), 1873, номер 30, страницы: 465–470)
- Карта Хивинского ханства и низовьев Амударьи 1873 года
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chyvos chanatas, Kas yra Chyvos chanatas? Ką reiškia Chyvos chanatas?
Chivos chanatas uzb خیوه خانلیگی pers خانات خیوه valstybe Vidurineje Azijoje gyvavusi nuo 1512 m iki 1920 m Daznai si teritorija vadinama istoriniu Chorezmo pavadinimu Xorazm Xiva Xonligi Chivos chanatasbuves chanatas 1512 1920Location ofSostine ChivaValdymo forma chanatasEra Naujieji laikai įkurimas 1512 m 1512 praranda nepriklausomybe 1920 m Chivos chanato istorija 1512 1920 1512 m iskilo nauja uzbeku dinastija kuri atskilo nuo valdancios Sibanidu dinastijos ir sukure nepriklausoma chanata Is pradziu valstybes sostine tapo Urgencas anksciau vadintas Gurgandzu 1598 m Amudarjos upe pakeite vaga ir sostine buvo perkelta į Chiva Per amzius Amudarja kelis kartus yra pakeitusi savo tekmes o pakitus vagai Urgencas liko be vandens istekliu ir Chivos miestui atiteko sostines vaidmuo 1598 m Chorezmo valstybes sostine tapus Chivai tai buvo mazas įtvirtintas miestelis Nuo to laiko galima įvairiuose saltiniuse rasti minint tiek Chorezma tiek Chiva Ilgainiui Chivos chanatas sustiprejo jo teritorija ir įtaka isaugo Sostine Chiva tapo vienu is islamisko pasaulio centru tiek religiniame tiek prekybiniame lygmenyje 1873 m Chivos chanatas tapo Rusijos imperijos vasaline valstybe Chanas paskelbe save nuolankiu Rusijos imperatoriaus tarnu o visos zemes desiniajame Amudarjos krante atiteko Rusijai 1873 m Rusijos imperija uzgrobe dideles Chivos chanato teritorijas Daznai viena is priezasciu įvardijama tai kad turkmenu plesikautojai puldinejo Rusijos teritorijas ir ten grobdavo zmones o veliau juos parduodavo vergu turguose Chivoje ir Bucharoje 1919 m pries Dzunaid chano valdyma pradejo bruzdeti revoliucionieriai Lapkricio menesį prasidejo sukilimas o į pagalba sukileliams atvyko Raudonoji Armija 1920 m vasario pradzioje Dzunaid chano armija patyre pralaimejima ir buvo sunaikinta Vasario 2 d Said Abdullah chanas atsisake teisiu į sosta 1920 m balandzio 20 d buvo paskelbta Chorezmo Liaudies Sovietu Respublika kuri įejo į Rusijos Federacijos sudetį Chanatas nustojo egzistaves 1922 m rudenį Chorezmo teritorija buvo padalinta viena dalis atiteko Turkmenijos sovietu respublikai kita dalis Uzbekijos sovietu respublikai o trecia dalis priskirta Karakalpakijos autonominei sriciai Chivos chanato simbolikaIstorineje veliavoje iki 1917 m baltame veliavos fone buvo vaizduojamas zydras pusmenulis Chivos chanato veliava iki 1917 m SaltiniaiChivos chanatas Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 70 psl NuorodosMihajlov Golos hivinskih plennyh Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Niva zhurnal 1873 nomer 30 stranicy 465 470 Karta Hivinskogo hanstva i nizovev Amudari 1873 goda