Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kirgizų kaganatas klajoklių gentinė konfederacija egzistavusi IX X a Eurazijos stepėje kurioje pagrindinį politinį vaidm
Kirgizų kaganatas
Kirgizų kaganatas – klajoklių gentinė konfederacija, egzistavusi IX–X a. Eurazijos stepėje, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino Jenisejaus kirgizų gentys. Nors kirgizai gyveno Pietų Sibire (dab. Chakasijoje), jų valstybės politinis ir kultūrinis centras koncentravosi Orchono slėnyje (centrinė Mongolija). Didžiausio išsiplėtimo laiku taip pat trumpai kontroliavo Rytų Turkestaną, dalį Mandžiūrijos.
| Kirgizų kaganatas | ||||
| buvusi gentinė konfederacija | ||||
| ||||
| Sostinė | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Uigūrų sutriuškinimas | 840 m., 840 | |||
| - Subyrėjimas | 924 m. | |||
Nepriklausomai nuo pavadinimo, Kirgizų kaganatas nevaldė dabartinės Kirgizijos teritorijos, o kaganato valdančioji etninė grupė nebuvo tiesioginiai dabartinių kirgizų protėviai. Jie kalbėjo , iš kurios kildinamos chakasų, šorų, altajiečių ir kitos kalbos.
Istorija
Tiurkiškai kalbantys Jenisejaus kirgizai, laikomi dinglingų palikuonimis, gyveno pietų Sibire (dab. Chakasijoje), ir ilgą laiką buvo priklausomi nuo galingesnių tiurkų valstybių: žoužanų, goktiurkų. Šių kaganatų sudėtyje jie sudarė atskirą vienetą ir buvo valdomi vadų, tituluojamų elteberais. VIII a. I pusėje jų valdovas Bars-kaganas pasiskelbė nepriklausomu nuo Tiurkų kaganato. Vėliau kirgizus siekė pajungti Uigūrų kaganatas, ir laikinai jam tai pavyko 758 m.
840 m. kirgizų kaganas Ažė (valdė 818–847 m.), pasinaudodamas vidaus neramumais Uigūrų kaganate, užpuolė jį ir nusiaubė. Užėmę ir sudeginę uigūrų sostinę Ordubaliką, kirgizai paveldėjo uigūrų valdytą stepių imperiją. Jos branduolys buvo Mongolų stepė, bet kirgizai taip pat sporadiškai valdė ir vakarų Mandžiūriją, Rytų Turkestaną. Manoma, kad dalis kirgizų ekspansijos metu galėjo numigruoti iki Uralo kalnyno, kur įsiliejo į baškirų etnosą.
Kirgizų kaganai išlaikė hegemoniją stepėje 80 metų. Kaganate be jų gyveno daugybė kitų genčių, kalbėjusių daugiausia mongolų kalbomis: kidaniai, totoriai, , , , ir kt. Jie susirašinėjo su Tangų Kinija. Kaganatas turėjo stiprią armiją, kurios nariai buvo dalinama į tiumenus, po 10 tūkst. karių. Armijai vadovavo sangunai.
924 m. kaganatas buvo sunaikintas, ir kirgizus Mongolijos stepėje pakeitė nauja tauta – kidaniai, čia sukūrę . Dalis Jenisiejaus kirgizų, likę gyventi savo tėvynėje, davė pradžią dabartinėms altajiečių, chakasų tautybėms.
Šaltiniai ir literatūra
- Бартольд В. В. Киргизы: Исторический очерк. Фрунзе, 1927.
- Бичурин Н. Я. Собрание сведений о народах, обитавших в Средней Азии в древние времена. Т. I., М.; Л. 1950.
- Козьмин Н. Н. Хакасы: Историко-этнографический и хозяйственный очерк Минусинского края. — Иркутск, 1925.
- Бутанаев В. Я., Худяков Ю. С. История енисейских кыргызов. — Абакан, 2000.
- Чороев Т. К. Зарождение Кыргызского Каганата. Бишкек, 2005.
- Худяков Ю. С. Кыргызский каганат.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kirgizų kaganatas, Kas yra Kirgizų kaganatas? Ką reiškia Kirgizų kaganatas?
Kirgizu kaganatas klajokliu gentine konfederacija egzistavusi IX X a Eurazijos stepeje kurioje pagrindinį politinį vaidmenį vaidino Jenisejaus kirgizu gentys Nors kirgizai gyveno Pietu Sibire dab Chakasijoje ju valstybes politinis ir kulturinis centras koncentravosi Orchono slenyje centrine Mongolija Didziausio issipletimo laiku taip pat trumpai kontroliavo Rytu Turkestana dalį Mandziurijos Kirgizu kaganatasbuvusi gentine konfederacija 840 924SostineValdymo forma MonarchijaEra Viduramziai Uiguru sutriuskinimas 840 m 840 Subyrejimas 924 m Nepriklausomai nuo pavadinimo Kirgizu kaganatas nevalde dabartines Kirgizijos teritorijos o kaganato valdancioji etnine grupe nebuvo tiesioginiai dabartiniu kirgizu proteviai Jie kalbejo is kurios kildinamos chakasu soru altajieciu ir kitos kalbos IstorijaTiurkiskai kalbantys Jenisejaus kirgizai laikomi dinglingu palikuonimis gyveno pietu Sibire dab Chakasijoje ir ilga laika buvo priklausomi nuo galingesniu tiurku valstybiu zouzanu goktiurku Siu kaganatu sudetyje jie sudare atskira vieneta ir buvo valdomi vadu tituluojamu elteberais VIII a I puseje ju valdovas Bars kaganas pasiskelbe nepriklausomu nuo Tiurku kaganato Veliau kirgizus sieke pajungti Uiguru kaganatas ir laikinai jam tai pavyko 758 m 840 m kirgizu kaganas Aze valde 818 847 m pasinaudodamas vidaus neramumais Uiguru kaganate uzpuole jį ir nusiaube Uzeme ir sudegine uiguru sostine Ordubalika kirgizai paveldejo uiguru valdyta stepiu imperija Jos branduolys buvo Mongolu stepe bet kirgizai taip pat sporadiskai valde ir vakaru Mandziurija Rytu Turkestana Manoma kad dalis kirgizu ekspansijos metu galejo numigruoti iki Uralo kalnyno kur įsiliejo į baskiru etnosa Kirgizu kaganai islaike hegemonija stepeje 80 metu Kaganate be ju gyveno daugybe kitu genciu kalbejusiu daugiausia mongolu kalbomis kidaniai totoriai ir kt Jie susirasinejo su Tangu Kinija Kaganatas turejo stipria armija kurios nariai buvo dalinama į tiumenus po 10 tukst kariu Armijai vadovavo sangunai 924 m kaganatas buvo sunaikintas ir kirgizus Mongolijos stepeje pakeite nauja tauta kidaniai cia sukure Dalis Jenisiejaus kirgizu like gyventi savo tevyneje dave pradzia dabartinems altajieciu chakasu tautybems Saltiniai ir literaturaBartold V V Kirgizy Istoricheskij ocherk Frunze 1927 Bichurin N Ya Sobranie svedenij o narodah obitavshih v Srednej Azii v drevnie vremena T I M L 1950 Kozmin N N Hakasy Istoriko etnograficheskij i hozyajstvennyj ocherk Minusinskogo kraya Irkutsk 1925 Butanaev V Ya Hudyakov Yu S Istoriya enisejskih kyrgyzov Abakan 2000 Choroev T K Zarozhdenie Kyrgyzskogo Kaganata Bishkek 2005 Hudyakov Yu S Kyrgyzskij kaganat