Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Helenizmas Graikijos istorijos periodas nuo Aleksandro Didžiojo mirties 323 m pr m e iki 146 m pr m e kai Graikija buvo
Helenizmas
Helenizmas – Graikijos istorijos periodas nuo Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. iki 146 m. pr. m. e., kai Graikija buvo paversta viena iš Romos provincijų. Nors Romos valdymas iš esmės nepaveikė helenistinės visuomenės ir kultūros, kuri nepasikeitė iki krikščionybės paplitimo, bet baigėsi graikų politinė nepriklausomybė.
| Senovės Graikijos istorija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų kultūra |
| Mino civilizacija |
| Mikėnų kultūra |
| Graikijos tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis: |
| regionai, , kolonijos |
| Klasikinis laikotarpis: |
| Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
| Makedonijos imperija () |
| Helenizmas |
| Antipatridai, Antigonidai, Epyras, , |
| Romos imperija: |
| Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
| Graikijos istorija |
Helenizmo laikotarpiu labai sumažėjo Graikijos svarba graikiškai kalbančiam pasauliui. Helenizmo kultūros didžiausiais centrais tapo Aleksandrija Ptolemėjų Egipte ir Antiochija Seleukidų Sirijoje.
Makedoniečių dominavimas
Aleksandro Makedoniečio nukariavimai turėjo daugybę pasekmių graikų miestams. Jie išplėtė graikų horizontą, padarydami V-IV a. pr. m. e. miestų konfliktus mažus ir nereikšmingus. Prasidėjo nuolatinė migracija, ypač jaunų ir ambicingų žmonių, į naujas graikų imperijas rytuose. Daug graikų vyko į Aleksandriją, Antiochiją ir Aleksandro Makedoniečio įkurtus miestus iki dabartinių Afganistano ir Pakistano teritorijų, kur Graikų-baktrų ir Indo-graikų karalystės išliko iki I a. pr. m. e. pabaigos.
Pralaimėjimas Filipui ir Aleksandrui graikų miestus įtikino, kad jie neatgaus politinės nepriklausomybės ir makedoniečiams ir jų įkurtoms valstybėms jie nepasipriešins, nebent susivienys. Graikai per daug vertino vietinę nepriklausomybę, kad iš tiesų susijungtų, bet jie kelis kartus mėgino suformuoti federaciją, kurios dėka atgautų nepriklausomybę.
Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo karvedžiai (diadochai) pradėjo kovoti dėl valdžios, suardydami jo imperiją į keletą naujai įkurtų karalysčių. Makedonija atiteko , svarbiausio Aleksandro karvedžio , po kelių karo metų tapusio didžiosios Graikijos dalies valdovu, sūnui. Jis įkūrė naują Makedonijos sostinę Tesalonikuose ir iš esmės buvo neblogas valdovas.
Kasandrui metė iššūkį , Anatolijos valdovas, kuris pažadėjo jį parėmusiems graikų miestams nepriklausomybę. Tai sukėlė sėkmingus prieš Kasandro vietininkus. 307 m. pr. m. e. Antigono sūnus užėmė Atėnus ir juose atkūrė Aleksandro panaikintą demokratiją. Bet 301 m. pr. m. e. Kasandro ir kitų helenistinių karalysčių koalicija nugalėjo ir neišsipildė Antigono planai suvienyti imperiją.
Bet po Kasandro mirties 298 m. pr. m. e. Demetrijus tapo Makedonijos valdovu. Jis buvo nugalėtas antros graikų karalysčių koalicijos 295 m. pr. m. e. ir Graikija atiteko Lisimachui iš Trakijos. Jis buvo nužudytas 280 m. pr. m. e. Makedonijos sostas atiteko Demetrijaus sūnui , kuris nugalėjo į Graikiją įsiveržusius galus, kurie tuo metu gyveno Balkanuose. Mūšis su galais suvienijo Makedonijos Antigonidus ir Antiochijos Seleukidos. Ši sąjunga buvo nukreipta prieš turtingiausią helenistinę jėgą, Egipto Ptolemėjus.
Antigonas II valdė iki mirties 239 m. pr. m. e., o jo šeima buvo Makedonijos soste iki 146 m. pr. m. e., kai juos nugalėjo romėnai. Tačiau jų valdymas graikų miestuose buvo su pertraukomis, nes kiti valdovai, ypač Ptolemėjai, rėmė antimakedonietiškas grupuotes, norėdami susilpninti Antigonidų valdžią. Antigonas laikė Korinte, strateginiam Graikijos centre, įgulą, bet Atėnai, Rodas, Pergamas ir kiti graikų miestai atgavo realią nepriklausomybę ir suformavo jai ginti. Sparta irgi tapo nepriklausoma, bet atsisakė jungtis prie bet kokios sąjungos.
267 m. pr. m. e. įtikino graikų miestus maištauti prieš Antigoną, kilo , pavadintas Atėnų lyderio Chremonido vardu. Graikų miestai buvo nugalėti, Atėnai prarado nepriklausomybę ir demokratiją. Etolijos lyga išliko tik Peloponese, bet už Tėbus 245 m. pr. m. e. tapo Makedonijos sąjungininku. Atėnai prarado politinę svarbą, nors jie liko didžiausiu, turtingiausiu ir kultūringiausiu Graikijos miestu. Antigonas II nugalėjo Ptolemėjų laivyną prie Koso ir užvaldė Egėjo jūros salas, išskyrus Rodą.
Filipas V
Antigonas II mirė 239 m. pr. m. e. miestuose kilo maištas. Antigono II sūnus Demetrijus II mirė 229 m. pr. m. e., palikdamas vaiką () karaliumi, o karvedį regentu. Achajos lyga, nors formaliai priklausė Ptolemėjams, iš tiesų buvo nepriklausoma ir valdė pietinę Graikiją. Atėnai liko nuo konflikto nuošaly.
Sparta liko priešiška Achajos lygai ir jos karalius ją užėmė 227 m. pr. m. e. Achajos lygos lyderiui Aratui labiau patiko toli esanti Makedonija, nei čia pat esanti Sparta ir jis tapo Dosono sąjungininku. Antigonas Dosonas 222 m. pr. m. e. nugalėjo Spartą ir ją okupavo. Tai buvo pirmas kartas, kai kas nors sugebėjo tai padaryti.
Filipas V, atėjęs į sostą po Dosono mirties 221 m. pr. m. e. buvo paskutinis graikų valdovas turėjęs pakankamai talento ir galimybę suvienyti Graikiją prieš „vakaruose kylančius debesis“, t. y., nuolat stiprėjančią Romą. Jis buvo vadinamas „Graikijos numylėtiniu“. Jo globojama Naupakto taika (217 m. pr. m. e.) užbaigė konfliktą tarp Makedonijos ir graikų lygų. Jis valdė visą Graikiją išskyrus Atėnus, Rodą ir Pergamą.
Tačiau 215 m. pr. m. e. Filipas V tapo Romos priešo Kartaginos sąjungininku, o tai pirmąkart privertė Romą kištis į Graikijos reikalus. Ji skatino maištus prieš Filipą V, sudarė sąjungą su Rodu ir Pergamu, stipriausia jėga Mažojoje Azijoje. Pirmasis Makedonijos karas kilo 212 m. pr. m. e. ir baigės be nugalėtojo 205 m. pr. m. e., bet Makedonija buvo pažymėta kaip Romos priešė. Rodas užvaldė Egėjo jūros salas.
202 m. pr. m. e. Roma nugalėjo Kartaginą ir sąjungininkų Rodo, Pergamo ir graikų miestų skatinama nukreipė dėmesį į rytus. 198 m. pr. m. e. kilo dėl miglotų priežasčių. Tačiau tikriausiai Roma Makedonijoje įžvelgė Seleukidų, didžiausios valstybės rytuose, sąjungininkę. Graikijos sąjungininkai paliko Filipą ir jis pralaimėjo lemiamam Kinoscefalų mūšyje Romos prokonsulo Tito Kvinkcijaus Flaminino.
Graikų laimei, Flamininas buvo nuosaikus žmogus ir žavėjosi graikų kultūra. Filipas turėjo atsisakyti laivyno ir tapti Romos sąjungininku, bet liko soste. Per Istmijos žaidynes 196 m. pr. m. e. Flamininas paskelbė Graikijos miestų nepriklausomybę, nors Korinte ir Chalke liko romėnų įgulos. Bet Romos pažadėta laisvė buvo iliuzija. Visi graikų miestai išskyrus Rodą, buvo įtraukti į naują Romos kontroliuojamą lygą, o demokratiją pakeitė Romai ištikimi aristokratijos režimai.
Romos iškilimas
192 m. pr. m. e. kilo karas tarp Romos ir Antiocho III, Seleukidų valdovo. Kai kurie graikų miestai Antiochą laikė Graikijos išgelbėtoją nuo Romos, bet Makedonija buvo Romos pusėje ir Antiochas pralaimėjo prie Termopilų 191 m. pr. m. e. Per karą romėnai pirmąkart įsiveržė į Aziją ir nugalėjo Antiochą Magnezijoj prie Sipilo 190 m. pr. m. e. Per Graikiją ėjo romėnų komunikacijos su rytais ir romėnų kareiviai nuolat joje būdavo. Apamėjos taika 188 m. pr. m. e. paliko Graikiją Romos valdžioj.
Roma vis giliau vėlėsi į graikų reikalus, nes pralaimėjusi pusė kreipdavosi į ją pagalbos. Makedonija liko nepriklausoma, nors formaliai Romos sąjungininke. Po Filipo V mirties 179 m. pr. m. e., Makedonijos sostas atiteko sūnui , kuris, kaip visi Makedonijos karaliai, svajojo sau suvienyti Graikiją. Makedonija tam buvo per silpna, bet Eumenas II, Pergamo valdovas ir Romos sąjungininkas, įtikino romėnus, kad Persėjas kelia grėsmę.
Graikija praranda nepriklausomybę
171 m. pr. m. e. Roma paskelbė Makedonijai karą ir atgabeno į Graikiją 100 tūkst kareivių. Makedonijos armija neprilygo romėnams, o Persėjas nesugebėjo graikų miestų įtikinti jam padėti. Dėl blogo romėnų vadovavimo, jam pavyko išsilaikyti trejus metus, bet 168 m. pr. m. e. į Graikiją buvo atsiųstas Lucijus Emilijus Paulas, visiškai nugalėjęs makedoniečius prie Pidnos. Persėjas buvo pagautas ir nugabentas į Romą, Makedonija padalinta, o jai padėję, net retoriškai, graikų miestai nubausti. Net Romos sąjungininkai Rodas ir Pergamas prarado nepriklausomybę.
Nuotykių ieškotojo vedami makedoniečiai sukilo prieš Romą 149 m. pr. m. e. Kitais metais ji buvo aneksuota ir tapo Romos provincija ir pirmąja graikų valstybe, kurią ištiko toks likimas. Tada romėnai pareikalavo, kad būtų išardyta Achajos lyga, paskutinė graikų nepriklausomybės tvirtovė. Achajos lyga atsisakė ir paskelbė karą Romai. Prie jos prisidėjo dauguma graikų miestų, net vergai buvo paleisti kautis už Graikijos nepriklausomybę. Romos konsulas Lucijus Mumijus atvyko su armija iš Makedonijos ir nugalėjo graikus, Korintas buvo sugriautas iki pamatų.
146 m. pr. m. e. Graikijos pusiasalis, išskyrus salas, tapo Romos protektoratu. Visur, išskyrus Atėnus ir Spartą, buvo įvesti romėnų mokesčiai, o miestus valdė vietiniai Romos sąjungininkai. 133 m. pr. m. e. mirė paskutinis Pergamo karalius ir paliko savo karalystę Romai ir ji užvaldė beveik visą Graikiją.
Paskutinis smūgis Graikiją ištiko 88 m. pr. m. e., kai prieš Romą sukilo Ponto karalius ir nužudė 100 tūkst. romėnų ir jų sąjungininkų Mažojoje Azijoje. Nors Mitridatas nebuvo graikas, daugelis graikų miestų, įskaitant Atėnus, nuvertė Romos statytinius ir prisijungė prie jo. Kai Romos generolas Lucijus Kornelijus Sula išvijo Mitridatą iš Graikijos, romėnai vėl keršijo maištininkams, ir graikų miestai nebeatsigavo. Mitridatą galiausiai nugalėjo Pompėjus Didysis 65 m. pr. m. e.
Graikija buvo siaubiama ir per Romos pilietinius karus, kurių dalis ten vyko. Galiausiai Augustas prijungė Graikiją kaip Achajos provinciją 27 m. pr. m. e. Kovos su Roma sumažino graikų miestų gyventojų skaičių ir juos demoralizavo. Tačiau valdant Romai baigėsi karai ir tokie miestai kaip Atėnai, Tesalonikai greitai suklestėjo.
Termino kilmė
Terminą pasiūlė naudoti vokiečių istorikas .
Taip pat skaitykite
- Aleksandras Makedonietis
- Diadochai
Nuorodos
- Literatūra (Green, Shipley) Archyvuota kopija 2005-03-07 iš Wayback Machine projekto.
- Pėteris Greensas „Helenistinė istorija ir kultūra“ (angl.)
- Šaltiniai internete Archyvuota kopija 2005-12-04 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- Bibliografija (vok.)
- Bibliografija Archyvuota kopija 2007-08-28 iš Wayback Machine projekto. (vok.)
- Makedonijos padalijimas (vok.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Helenizmas, Kas yra Helenizmas? Ką reiškia Helenizmas?
Helenizmas Graikijos istorijos periodas nuo Aleksandro Didziojo mirties 323 m pr m e iki 146 m pr m e kai Graikija buvo paversta viena is Romos provinciju Nors Romos valdymas is esmes nepaveike helenistines visuomenes ir kulturos kuri nepasikeite iki krikscionybes paplitimo bet baigesi graiku politine nepriklausomybe Senoves Graikijos istorijaEgejo civilizacija Kikladu kulturaMino civilizacijaMikenu kulturaGraikijos tamsieji amziaiArchajinis laikotarpis regionai kolonijosKlasikinis laikotarpis Persu karai gt Delo l gt Peloponeso l gt Tebu h gt Korinto l Makedonijos imperija HelenizmasAntipatridai Antigonidai Epyras Romos imperija Achaja Makedonija Epyras Kreta ir KirenaikaGraikijos istorijaSeleukas I Seleukidu dinastijos pradininkas Helenizmo laikotarpiu labai sumazejo Graikijos svarba graikiskai kalbanciam pasauliui Helenizmo kulturos didziausiais centrais tapo Aleksandrija Ptolemeju Egipte ir Antiochija Seleukidu Sirijoje Makedonieciu dominavimasSidabrine moneta vaizduojanti Indo graiku karalystes įkureja Aleksandro Makedoniecio nukariavimai turejo daugybe pasekmiu graiku miestams Jie isplete graiku horizonta padarydami V IV a pr m e miestu konfliktus mazus ir nereiksmingus Prasidejo nuolatine migracija ypac jaunu ir ambicingu zmoniu į naujas graiku imperijas rytuose Daug graiku vyko į Aleksandrija Antiochija ir Aleksandro Makedoniecio įkurtus miestus iki dabartiniu Afganistano ir Pakistano teritoriju kur Graiku baktru ir Indo graiku karalystes isliko iki I a pr m e pabaigos Pralaimejimas Filipui ir Aleksandrui graiku miestus įtikino kad jie neatgaus politines nepriklausomybes ir makedonieciams ir ju įkurtoms valstybems jie nepasipriesins nebent susivienys Graikai per daug vertino vietine nepriklausomybe kad is tiesu susijungtu bet jie kelis kartus megino suformuoti federacija kurios deka atgautu nepriklausomybe Po Aleksandro Makedoniecio mirties jo karvedziai diadochai pradejo kovoti del valdzios suardydami jo imperija į keleta naujai įkurtu karalysciu Makedonija atiteko svarbiausio Aleksandro karvedzio po keliu karo metu tapusio didziosios Graikijos dalies valdovu sunui Jis įkure nauja Makedonijos sostine Tesalonikuose ir is esmes buvo neblogas valdovas Kasandrui mete issukį Anatolijos valdovas kuris pazadejo jį paremusiems graiku miestams nepriklausomybe Tai sukele sekmingus pries Kasandro vietininkus 307 m pr m e Antigono sunus uzeme Atenus ir juose atkure Aleksandro panaikinta demokratija Bet 301 m pr m e Kasandro ir kitu helenistiniu karalysciu koalicija nugalejo ir neissipilde Antigono planai suvienyti imperija Bet po Kasandro mirties 298 m pr m e Demetrijus tapo Makedonijos valdovu Jis buvo nugaletas antros graiku karalysciu koalicijos 295 m pr m e ir Graikija atiteko Lisimachui is Trakijos Jis buvo nuzudytas 280 m pr m e Makedonijos sostas atiteko Demetrijaus sunui kuris nugalejo į Graikija įsiverzusius galus kurie tuo metu gyveno Balkanuose Musis su galais suvienijo Makedonijos Antigonidus ir Antiochijos Seleukidos Si sajunga buvo nukreipta pries turtingiausia helenistine jega Egipto Ptolemejus Antigonas II valde iki mirties 239 m pr m e o jo seima buvo Makedonijos soste iki 146 m pr m e kai juos nugalejo romenai Taciau ju valdymas graiku miestuose buvo su pertraukomis nes kiti valdovai ypac Ptolemejai reme antimakedonietiskas grupuotes noredami susilpninti Antigonidu valdzia Antigonas laike Korinte strateginiam Graikijos centre įgula bet Atenai Rodas Pergamas ir kiti graiku miestai atgavo realia nepriklausomybe ir suformavo jai ginti Sparta irgi tapo nepriklausoma bet atsisake jungtis prie bet kokios sajungos 267 m pr m e įtikino graiku miestus maistauti pries Antigona kilo pavadintas Atenu lyderio Chremonido vardu Graiku miestai buvo nugaleti Atenai prarado nepriklausomybe ir demokratija Etolijos lyga isliko tik Peloponese bet uz Tebus 245 m pr m e tapo Makedonijos sajungininku Atenai prarado politine svarba nors jie liko didziausiu turtingiausiu ir kulturingiausiu Graikijos miestu Antigonas II nugalejo Ptolemeju laivyna prie Koso ir uzvalde Egejo juros salas isskyrus Roda Filipas V Graikijos numyletinis devintis karaliska diadema Antigonas II mire 239 m pr m e miestuose kilo maistas Antigono II sunus Demetrijus II mire 229 m pr m e palikdamas vaika karaliumi o karvedį regentu Achajos lyga nors formaliai priklause Ptolemejams is tiesu buvo nepriklausoma ir valde pietine Graikija Atenai liko nuo konflikto nuosaly Sparta liko priesiska Achajos lygai ir jos karalius ja uzeme 227 m pr m e Achajos lygos lyderiui Aratui labiau patiko toli esanti Makedonija nei cia pat esanti Sparta ir jis tapo Dosono sajungininku Antigonas Dosonas 222 m pr m e nugalejo Sparta ir ja okupavo Tai buvo pirmas kartas kai kas nors sugebejo tai padaryti Filipas V atejes į sosta po Dosono mirties 221 m pr m e buvo paskutinis graiku valdovas turejes pakankamai talento ir galimybe suvienyti Graikija pries vakaruose kylancius debesis t y nuolat stiprejancia Roma Jis buvo vadinamas Graikijos numyletiniu Jo globojama Naupakto taika 217 m pr m e uzbaige konflikta tarp Makedonijos ir graiku lygu Jis valde visa Graikija isskyrus Atenus Roda ir Pergama Taciau 215 m pr m e Filipas V tapo Romos prieso Kartaginos sajungininku o tai pirmakart priverte Roma kistis į Graikijos reikalus Ji skatino maistus pries Filipa V sudare sajunga su Rodu ir Pergamu stipriausia jega Mazojoje Azijoje Pirmasis Makedonijos karas kilo 212 m pr m e ir baiges be nugaletojo 205 m pr m e bet Makedonija buvo pazymeta kaip Romos priese Rodas uzvalde Egejo juros salas 202 m pr m e Roma nugalejo Kartagina ir sajungininku Rodo Pergamo ir graiku miestu skatinama nukreipe demesį į rytus 198 m pr m e kilo del miglotu priezasciu Taciau tikriausiai Roma Makedonijoje įzvelge Seleukidu didziausios valstybes rytuose sajungininke Graikijos sajungininkai paliko Filipa ir jis pralaimejo lemiamam Kinoscefalu musyje Romos prokonsulo Tito Kvinkcijaus Flaminino Graiku laimei Flamininas buvo nuosaikus zmogus ir zavejosi graiku kultura Filipas turejo atsisakyti laivyno ir tapti Romos sajungininku bet liko soste Per Istmijos zaidynes 196 m pr m e Flamininas paskelbe Graikijos miestu nepriklausomybe nors Korinte ir Chalke liko romenu įgulos Bet Romos pazadeta laisve buvo iliuzija Visi graiku miestai isskyrus Roda buvo įtraukti į nauja Romos kontroliuojama lyga o demokratija pakeite Romai istikimi aristokratijos rezimai Romos iskilimas192 m pr m e kilo karas tarp Romos ir Antiocho III Seleukidu valdovo Kai kurie graiku miestai Antiocha laike Graikijos isgelbetoja nuo Romos bet Makedonija buvo Romos puseje ir Antiochas pralaimejo prie Termopilu 191 m pr m e Per kara romenai pirmakart įsiverze į Azija ir nugalejo Antiocha Magnezijoj prie Sipilo 190 m pr m e Per Graikija ejo romenu komunikacijos su rytais ir romenu kareiviai nuolat joje budavo Apamejos taika 188 m pr m e paliko Graikija Romos valdzioj Roma vis giliau velesi į graiku reikalus nes pralaimejusi puse kreipdavosi į ja pagalbos Makedonija liko nepriklausoma nors formaliai Romos sajungininke Po Filipo V mirties 179 m pr m e Makedonijos sostas atiteko sunui kuris kaip visi Makedonijos karaliai svajojo sau suvienyti Graikija Makedonija tam buvo per silpna bet Eumenas II Pergamo valdovas ir Romos sajungininkas įtikino romenus kad Persejas kelia gresme Graikija praranda nepriklausomybe171 m pr m e Roma paskelbe Makedonijai kara ir atgabeno į Graikija 100 tukst kareiviu Makedonijos armija neprilygo romenams o Persejas nesugebejo graiku miestu įtikinti jam padeti Del blogo romenu vadovavimo jam pavyko issilaikyti trejus metus bet 168 m pr m e į Graikija buvo atsiustas Lucijus Emilijus Paulas visiskai nugalejes makedoniecius prie Pidnos Persejas buvo pagautas ir nugabentas į Roma Makedonija padalinta o jai padeje net retoriskai graiku miestai nubausti Net Romos sajungininkai Rodas ir Pergamas prarado nepriklausomybe Nuotykiu ieskotojo vedami makedonieciai sukilo pries Roma 149 m pr m e Kitais metais ji buvo aneksuota ir tapo Romos provincija ir pirmaja graiku valstybe kuria istiko toks likimas Tada romenai pareikalavo kad butu isardyta Achajos lyga paskutine graiku nepriklausomybes tvirtove Achajos lyga atsisake ir paskelbe kara Romai Prie jos prisidejo dauguma graiku miestu net vergai buvo paleisti kautis uz Graikijos nepriklausomybe Romos konsulas Lucijus Mumijus atvyko su armija is Makedonijos ir nugalejo graikus Korintas buvo sugriautas iki pamatu 146 m pr m e Graikijos pusiasalis isskyrus salas tapo Romos protektoratu Visur isskyrus Atenus ir Sparta buvo įvesti romenu mokesciai o miestus valde vietiniai Romos sajungininkai 133 m pr m e mire paskutinis Pergamo karalius ir paliko savo karalyste Romai ir ji uzvalde beveik visa Graikija Ptolemeju Egipto graiku kareiviai 100 m pr m e Nilo mozaikos detale Paskutinis smugis Graikija istiko 88 m pr m e kai pries Roma sukilo Ponto karalius ir nuzude 100 tukst romenu ir ju sajungininku Mazojoje Azijoje Nors Mitridatas nebuvo graikas daugelis graiku miestu įskaitant Atenus nuverte Romos statytinius ir prisijunge prie jo Kai Romos generolas Lucijus Kornelijus Sula isvijo Mitridata is Graikijos romenai vel kersijo maistininkams ir graiku miestai nebeatsigavo Mitridata galiausiai nugalejo Pompejus Didysis 65 m pr m e Graikija buvo siaubiama ir per Romos pilietinius karus kuriu dalis ten vyko Galiausiai Augustas prijunge Graikija kaip Achajos provincija 27 m pr m e Kovos su Roma sumazino graiku miestu gyventoju skaiciu ir juos demoralizavo Taciau valdant Romai baigesi karai ir tokie miestai kaip Atenai Tesalonikai greitai suklestejo Termino kilmeTermina pasiule naudoti vokieciu istorikas Taip pat skaitykiteAleksandras Makedonietis DiadochaiNuorodosLiteratura Green Shipley Archyvuota kopija 2005 03 07 is Wayback Machine projekto Peteris Greensas Helenistine istorija ir kultura angl Saltiniai internete Archyvuota kopija 2005 12 04 is Wayback Machine projekto angl Bibliografija vok Bibliografija Archyvuota kopija 2007 08 28 is Wayback Machine projekto vok Makedonijos padalijimas vok Vikiteka Helenizmas vaizdine ir garsine medziaga