Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Turfano įduba kin 吐鲁番盆地 pinyin Tǔlǔfán Péndì uig تۇرپان ئويمانلىقى Turpan Oymanliqi tektoninė įduba Centrinėje Azijoje S
Turfano įduba
Turfano įduba (kin. 吐鲁番盆地, pinyin: Tǔlǔfán Péndì, uig. تۇرپان ئويمانلىقى = Turpan Oymanliqi) – tektoninė įduba Centrinėje Azijoje, Sindziange (Kinijos teritorija), rytinio Tianšanio pašlaitėse, 150 km į pietvakarius nuo Urumčio. Įduboje įsikūręs Turfano miestas. Yra Gaočango, Dziaohė miestų liekanos, Astanos kapinynas.
| Rytų Turkestano regionas Turfanas تۇرپان | |
|---|---|
| Šalis | Kinija (rytų Sindziangas) |
| Tautos | juedži > haniai, uigūrai |
| Valstybės | , Gaočangas, |
| Turkestano regionai: (Chorezmas, Fergana, Žetisu), Rytų Turkestanas (Altišachras, Džungarija, Turfanas, ) | |
Geografija
Ilgis siekia 200 km, plotis iki 70 km. Žemiausias įdubos taškas yra 154 m žemiau jūros lygio (Aidingkiolio ežeras). Tai 3 žemiausia sausumos vieta pasaulyje (po Negyvosios jūros ir Asalio ežero). Tai viena karščiausių ir sausiausių Kinijos vietų, bei viena toliausiai nuo jūros nutolusių vietų pasaulyje. Plyti dykumos, druskožemiai, pakraščiuose yra oazių. Ten vystoma oazinė drėkinamoji žemdirbystė.
Istorija
Turfano įduba kartu su gretima Hamio įduba sudaro atskirą istorinį regioną, kuris ilgai vystėsi izoliuotai. Seniausia žinoma čia valstybė buvo , kurią kinų šaltiniai priskyrė 36 vakarų valstybėms. Jos klestėjimas siejamas su archeologine ir senaisiais regiono gyventojais tocharais (kinų vadintais juedži). Karalystės sostinė buvo Dziaohe miestas.
Kadangi Turfano-Hamio baseinas yra ryčiausia Rytų Turkestano dalis, nuo paskutiniųjų amžių prieš mūsų erą jį stipriai veikė Kinijos kultūra, ir jis buvo įtrauktas į Kinijos politinę orbitą. I a. pr. m. e.–II a. Kinijos imperija jį valdė kaip Vakarų teritorijų protektorato dalį. Tuo metu regione iškilo svarbus prekybinis centras Gaočango miestas. Čia išsišakojo Šilko kelias, ateinantis iš Dunhuango rytuose. Šiaurinė atšaka jungė Turfano baseiną su Džungarija, o pietinė – su Tarimo baseinu.
Negi Kinijai atitraukus armijas iš Tarimo baseino II a. pabaigoje, Turfano įduba liko sporadiškoje Kinijos kontrolėje: čia valdė , , karalystės. Suiručių Kinijoje laikais į sąlyginai nuošalų Turfano baseiną kėlėsi daug pabėgėlių iš Kinijos, dėl ko regionas tapo dar labiau sinizuotas.
460 m. Turfaną galutinai užvaldė tiurkai žoužanai. Jie suformavo Turfano įduboje vasalinę Gaočango karalystę, kurią valdė kiniškos kilmės dinastija. Vėliau karalystės dinastijos pripažino prototiurkų gaoče, Tiurkų kaganato valdžią, bet išlaikė kultūrinius ryšius su Kinija. VII a. Tangų dinastija atkūrė Kinijos kontrolę Turfane, ir įjungė karalystę į Ansi protektoratą.
755 m. nusilpusi Kinija atitraukė armijas, palikdama regioną Tibeto imperijai, o 803 m. jį užėmė Uigūrų kaganatas. Uigūrai pervardino Gaočangą Kočio (Karachodža), o kaganatui suirus čia susiformavo uigūriška Karachodžos karalystė. Vietos uigūrai nutraukė kultūrinius ryšius su Kinija. Vietoj jos iš Vidurinės Azijos čia plūdo mišri kultūra, kurioje svarbią vietą užėmė budizmas, krikščionybė, manicheizmas. Žymiausias karalystės kultūros palikimas – Bezekliko Tūkstančio Budų urvai.
Karalystė valdė ne tik Turfano ir Hamio įdubas (Kočio ir Kumulio miestai), bet ir teritorijas pietų Džungarijoje ( miestas), Tarimo baseine (). Karalystė su labai savita kultūra tapo visų uigūrų kultūriniu centru. Dėl to visa Turfano-Hamio įduba nuo tada vadinama Uigūristanu.
XII a. Karachodžos karalystė pripažino galingos karakitajų karalystės, o XIII a. – Mongolų imperijos valdžią. Karų metu mongolai sunaikino klestinčius Dziaohe ir Karachodžos miestus, Šilko kelias nunyko. Tuo metu formavosi dabartinis Turfano miestas, o jo kontroliuojamos teritorijos žinomos kaip Turfano karalystė. Vietos gyventojai uigūrai palaipsniui atsisakė budizmo ir įsitraukė į Islamo kultūrinę sferą. Dauguma jų iki XV a. priėmė islamą.
1390 m. Turfano karalystę nukariavo Mogulistanas, kuriame Turfano baseinas buvo labiausiai klestinti ir tankiausiai gyvenama sritis. Dėl to net keletą kartų sostinė buvo perkelta į Turfaną. 1570 m. regioną užvaldė (iš Tarimo baseino), XVII a. pabaigoje Džungarų chanatas (iš Džungarijos baseino).
XVIII a. viduryje Turfano baseinas buvo prijungtas prie Čingų Kinijos ir po 1000 metų sugrįžo į Kinijos kultūrinę ir politinę sferą. Ilgainiui jis įjungtas į Sindziango provinciją, kurią administravo . Nepatenkinti Kinijos priespauda, Turfano uigūrai susivienijo su Tarimo baseino uigūrais, nuolat keldami neramumus krašte. 1862–1877 m. jiems pavyko laikinai sukurti nepriklausomą valstybę .
Nuo XIX a. Turfano įduba priklauso Kinijai. Čia vyksta etninių kinų migracijos, mažėja uigūrų proporcija.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 438
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Turfano įduba, Kas yra Turfano įduba? Ką reiškia Turfano įduba?
Turfano įduba kin 吐鲁番盆地 pinyin Tǔlǔfan Pendi uig تۇرپان ئويمانلىقى Turpan Oymanliqi tektonine įduba Centrineje Azijoje Sindziange Kinijos teritorija rytinio Tiansanio paslaitese 150 km į pietvakarius nuo Urumcio Įduboje įsikures Turfano miestas Yra Gaocango Dziaohe miestu liekanos Astanos kapinynas Rytu Turkestano regionas Turfanas تۇرپانSalis Kinija rytu Sindziangas Tautos juedzi gt haniai uiguraiValstybes Gaocangas Turkestano regionai Chorezmas Fergana Zetisu Rytu Turkestanas Altisachras Dzungarija Turfanas GeografijaIlgis siekia 200 km plotis iki 70 km Zemiausias įdubos taskas yra 154 m zemiau juros lygio Aidingkiolio ezeras Tai 3 zemiausia sausumos vieta pasaulyje po Negyvosios juros ir Asalio ezero Tai viena karsciausiu ir sausiausiu Kinijos vietu bei viena toliausiai nuo juros nutolusiu vietu pasaulyje Plyti dykumos druskozemiai pakrasciuose yra oaziu Ten vystoma oazine drekinamoji zemdirbyste IstorijaTurfano įduba kartu su gretima Hamio įduba sudaro atskira istorinį regiona kuris ilgai vystesi izoliuotai Seniausia zinoma cia valstybe buvo kuria kinu saltiniai priskyre 36 vakaru valstybems Jos klestejimas siejamas su archeologine ir senaisiais regiono gyventojais tocharais kinu vadintais juedzi Karalystes sostine buvo Dziaohe miestas Kadangi Turfano Hamio baseinas yra ryciausia Rytu Turkestano dalis nuo paskutiniuju amziu pries musu era jį stipriai veike Kinijos kultura ir jis buvo įtrauktas į Kinijos politine orbita I a pr m e II a Kinijos imperija jį valde kaip Vakaru teritoriju protektorato dalį Tuo metu regione iskilo svarbus prekybinis centras Gaocango miestas Cia issisakojo Silko kelias ateinantis is Dunhuango rytuose Siaurine atsaka junge Turfano baseina su Dzungarija o pietine su Tarimo baseinu Negi Kinijai atitraukus armijas is Tarimo baseino II a pabaigoje Turfano įduba liko sporadiskoje Kinijos kontroleje cia valde karalystes Suiruciu Kinijoje laikais į salyginai nuosalu Turfano baseina kelesi daug pabegeliu is Kinijos del ko regionas tapo dar labiau sinizuotas 460 m Turfana galutinai uzvalde tiurkai zouzanai Jie suformavo Turfano įduboje vasaline Gaocango karalyste kuria valde kiniskos kilmes dinastija Veliau karalystes dinastijos pripazino prototiurku gaoce Tiurku kaganato valdzia bet islaike kulturinius rysius su Kinija VII a Tangu dinastija atkure Kinijos kontrole Turfane ir įjunge karalyste į Ansi protektorata 755 m nusilpusi Kinija atitrauke armijas palikdama regiona Tibeto imperijai o 803 m jį uzeme Uiguru kaganatas Uigurai pervardino Gaocanga Kocio Karachodza o kaganatui suirus cia susiformavo uiguriska Karachodzos karalyste Vietos uigurai nutrauke kulturinius rysius su Kinija Vietoj jos is Vidurines Azijos cia pludo misri kultura kurioje svarbia vieta uzeme budizmas krikscionybe manicheizmas Zymiausias karalystes kulturos palikimas Bezekliko Tukstancio Budu urvai Karalyste valde ne tik Turfano ir Hamio įdubas Kocio ir Kumulio miestai bet ir teritorijas pietu Dzungarijoje miestas Tarimo baseine Karalyste su labai savita kultura tapo visu uiguru kulturiniu centru Del to visa Turfano Hamio įduba nuo tada vadinama Uiguristanu XII a Karachodzos karalyste pripazino galingos karakitaju karalystes o XIII a Mongolu imperijos valdzia Karu metu mongolai sunaikino klestincius Dziaohe ir Karachodzos miestus Silko kelias nunyko Tuo metu formavosi dabartinis Turfano miestas o jo kontroliuojamos teritorijos zinomos kaip Turfano karalyste Vietos gyventojai uigurai palaipsniui atsisake budizmo ir įsitrauke į Islamo kulturine sfera Dauguma ju iki XV a prieme islama 1390 m Turfano karalyste nukariavo Mogulistanas kuriame Turfano baseinas buvo labiausiai klestinti ir tankiausiai gyvenama sritis Del to net keleta kartu sostine buvo perkelta į Turfana 1570 m regiona uzvalde is Tarimo baseino XVII a pabaigoje Dzungaru chanatas is Dzungarijos baseino XVIII a viduryje Turfano baseinas buvo prijungtas prie Cingu Kinijos ir po 1000 metu sugrįzo į Kinijos kulturine ir politine sfera Ilgainiui jis įjungtas į Sindziango provincija kuria administravo Nepatenkinti Kinijos priespauda Turfano uigurai susivienijo su Tarimo baseino uigurais nuolat keldami neramumus kraste 1862 1877 m jiems pavyko laikinai sukurti nepriklausoma valstybe Nuo XIX a Turfano įduba priklauso Kinijai Cia vyksta etniniu kinu migracijos mazeja uiguru proporcija SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 438