Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Pirmasis pasaulinis karas
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Pirmasis pasaulinis karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Iš viršaus pagal laikrodžio rodyklę: Pozicinis karas Vakarų fronte; britų tankas Mark V kerta griovį; HMS Irresistible skęsta užplaukęs ant Dardanelų mūšyje; Vikerso kulkosvaidis; vokiečių biplanai Albatros D.III. | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Antantė Prancūzija
Rusijos imperija (1914–17) | Centrinių valstybių sąjunga Vokietijos imperija Austrija-Vengrija Osmanų imperija | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Jurgis V Nikolajus II Viktoras Emanuelis III Woodrow Wilson Ferdinandas I Rumunas Imperatorius Taišio Albertas I Belgas | Vilhelmas II Pranciškus Juozapas I (1914–16) Karolis I (1916–18) | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Žuvusių karių: 5 525 000 Sužeistų karių: 12 831 500 Dingusių karių: 4 121 000 | Žuvusių karių: 4 386 000 Sužeistų karių: 8 388 000 Dingusių karių: 3 629 000 | ||||||||
Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m. liepos 28 d. – 1918 m. lapkričio 11 d. daugiausia Europoje (taip pat Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Rytų Azijoje), kurio metu mobilizuota buvo 70 mln. karių, iš jų 60 – europiečių. Skaičiuojama, kad karas tiesiogiai pareikalavo 9 mln. kariavusiųjų ir 7 mln. civilių žūčių. Dar tarp 50 ir 100 milijonų buvo nužudyti kelių genocidų metu ar mirė dėl gripo epidemijos 1918-aisiais, kuriam karas buvo lemtingas faktorius. Karinius nuostolius padidino technologiniai ir pramoniniai pokyčiai bei užsitęsęs pozicinis karas. Tai buvo vienas kruviniausių konfliktų žmonijos istorijoje, sukėlęs didelių politinių pokyčių, tarp kurių – 1917–1923 m. revoliucijos, vykusios daugelyje į karą įsitraukusių šalių. Neišspręsti ginčai ir priešiškumas karinio konflikto pabaigoje lėmė Antrojo pasaulinio karo kilimą 20 m. vėliau.
Iki 1914 m. Europos jėgos buvo pasidalinusios į dvi koalicijas: Antantę, į kurią įėjo Prancūzija, Rusija ir Britanija, bei Trilypę Sąjungą, kurią sudarė Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija. Trilypė Sąjunga pradžioje buvusi gynybinė, leidusi Italijai neįsivelti į karą 1914 m., o daug sąlygų abiejose sutartyse buvo neformalios ir viena kitai prieštaraujančios. Pavyzdžiui, Italija atnaujino Trilypę sąjungą 1902 m., tačiau slapta susitarė su Prancūzija išlikti neutralia, jei šią užpultų Vokietija. Karui plėtojantis Antantė priėmė Italiją, Japoniją ir galų gale JAV, taip suformuodama Sąjungininkų stovyklą. Tuo tarpu Osmanų imperija ir prisijungė prie Vokietijos ir Austrijos bei įkūrė Centrinių valstybių sąjungą.
Tarp 1908 ir 1914 m. Balkanuose vyko destabilizaciniai procesai tiek dėl silpstančios Osmanų imperijos, tiek dėl 1912–1913 m. vykusių Balkanų karų ir varžybų tarp Rusijos bei Austrijos-Vengrijos. 1914 m. birželio 28 d. Bosnijos serbas jugoslavų nacionalistas Gavrilas Principas Sarajeve nužudė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį erchercogą Pranciškų Ferdinandą, taip sukeldamas Liepos krizę. Liepos 23 d. Austrija-Vengrija paskelbė ultimatumą Serbijai, į sąjungas greitai įtraukdama visas didžiąsias Europos galybes bei jų kolonijines imperijas ir konfliktas greitai išplito po pasaulį.
Dabartinis karo pavadinimas istoriografijoje įsitvirtino tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939 m. ir pakeitė iki tol Tarpukariu vartotą Didžiojo karo terminą.
Bendra apžvalga
Iš pradžių karas prasidėjo tarp Centrinio bloko imperijų – Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos – iš vienos pusės ir Antantės valstybių – Prancūzijos, D. Britanijos, Rusijos bei Serbijos iš kitos pusės. Abi pusės planavo trumpą manevrinį karą. Prieš savo norą karo auka tapo Belgija, į kurią pagal Šlyfeno planą (Schlieffenplan) įsiveržė Vokietija, nepaisydama šios šalies neutraliteto. Karo metu į Vidurio Europos imperijų pusę stojo Osmanų imperija ir Bulgarija, o į Antantės pusę – Italija, Japonija, Portugalija, Rumunija bei JAV. Iki karo pabaigos į jį įsitraukė 25 valstybės ir jų kolonijos, kuriose iš viso gyveno 1,35 milijardai žmonių, t. y. apie 1/4 tuometinio pasaulio gyventojų.
Karo metu sąjungininkai, vadovaujami Prancūzijos, Rusijos, Britanijos, o vėliau ir Italijos bei JAV, nugalėjo Austriją-Vengriją, Vokietiją, Bulgariją ir Osmanų imperiją. Didžioji dalis Pirmojo pasaulinio karo kovų vyko Vakarų fronte, kur iš abiejų pusių buvo sukurta apkasų ir įtvirtinimų sistema (skiriama niekam nepriklausančios „niekieno žemės“), nusitęsusi nuo Šiaurės jūros iki Šveicarijos sienos.
Pirmajame pasauliniame kare pirmą kartą plačiai pradėta naudoti technika (šarvuočiai, lėktuvai ir orlaiviai) bei nuodingosios dujos, tačiau tai mažai tepaveikė padėtį frontuose, kuriems buvo būdingas pozicinis karas. Tokiuose mūšių laukuose, kaip prie Verdeno ir Flandrijoje, žuvo milijonai kareivių, nors tai visiškai neturėjo esminės įtakos karinei padėčiai. Karo metu pirmą kartą vykdyti pirmieji civilių bombardavimai iš oro.
Dėl šio karo žlugo keturios Europos šalių dinastijos – Osmanai, Romanovai, Habsburgai ir Hohencolernai, pasikeitė pasaulio jėgų santykis – iškilo Jungtinės Amerikos Valstijos. Karas radikaliai pakeitė iki tol nusistovėjusią pasaulio tvarką ir sužlugdė paskutiniąsias Europos absoliutines monarchijas. Pirmasis pasaulinis karas prisidėjo prie Rusijos revoliucijos sėkmės, o Vokietijos pralaimėjimas ir nesugebėjimas išspręsti prieštaravimų, kurie sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą, vėliau sudarė pagrindą nacizmo įsigalėjimui ir Antrajam pasauliniam karui 1939 m.
Karo tikslai
Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija 1882 m. sudarė Trilypę Sąjungą. Kaip atsvara jai, 1891–1907 m. susidarė Prancūzijos, Rusijos bei Jungtinės Karalystės karinė-politinė sąjunga Antantė. Tarp šių blokų ėmė kilti daug nesutarimų.
Vokietija XIX–XX a. sandūroje virto viena galingiausių valstybių ekonominiu ir kariniu atžvilgiu. Ji siekė perdalyti pasaulį, kuriame politinę persvarą turėjo senosios, daug kolonijų turinčios valstybės. Vokietija savo tikslus numatė vadinamojoje „Rugsėjo programoje“, kurioje skelbta, kad „pagrindinis Vokietijos karo tikslas – taikos Rytuose ir Vakaruose garantavimas“. Šiam tikslui pasiekti numatyta labai susilpninti Prancūziją, o Rusiją nustumti kuo toliau nuo Vokietijos sienų, palaužti jos valdymą ne rusų žemėse.
Prancūzija savo tikslus paskelbė 1914 m. spalio mėn. Juose buvo numatyta sutriuškinti Vokietijos imperiją, susigrąžinti Elzasą ir Lotaringiją.
Jungtinė Karalystė norėjo išplėsti savo kolonijines valdas Vokietijos sąskaita.
Rusija norėjo kontroliuoti visą Juodosios jūros baseiną ir ypač Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.
Karo metu šie didžiųjų valstybių tikslai kito. 1916–1917 m. Vokietija nusprendė atskirti vakarines Rusijos imperijos gubernijas, o jose gyvenusių tautų teritorijose įkurti vasalines valstybes, taip pat ir nuo jos priklausomą Lietuvos valstybę.
1914 m. rugpjūčio 8 d. Kauno gubernijos atstovas IV Rusijos Dūmoje M. Yčas pareiškė, kad „lietuviai, anksčiau vieni kovoję su teutonais, dabar eina į šį karą kaip į šventą, pamiršę Rusijos padarytas skriaudas“. Lietuviai kėlė idėją, po pergalingo Rusijai karo suvienyti Lietuvą, t. y. prijungti Mažąją Lietuvą.
Pasikėsinimas Sarajeve ir tarptautinė padėtis
1914 m. birželio 28 d. Sarajeve, tuomet Austrijai priklausančios Bosnijos ir Hercegovinos mieste, bosnis studentas Gavrilas Principas nušovė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą ir jo žmoną. Po pasikėsinimo prieš Pranciškų Ferdinandą, tarp didžiausių Europos valstybių susidarė Liepos krizė. Vienos vyriausybė šį incidentą laikė serbų sąmokslu, kadangi studentas buvo neseniai atvykęs iš Serbijos. Teroristiniais aktais serbai norėjo parodyti pasauliui, kad Austrijos-Vengrijos valdymas pietų slavų žemėse yra neteisėtas. Tuo pat metu Habsburgai, ypač sosto įpėdinis Pranciškus Ferdinandas, ruošėsi pietų slavų tautoms, kaip ir vengrams, suteikti autonomines teises. Kita vertus, Habsburgai pagrindiniu priešu laikė Serbiją, kuri prieš monarchiją kurstė kitas slavų tautas.
Užsitikrinusi savo sąjungininkės Vokietijos paramą, Austrija-Vengrija pareiškė ultimatumą Serbijai, reikalaudama, kad austrų funkcionieriai ten be kliūčių galėtų atlikti tyrimą (liepos 23 d.). Austrija-Vengrija norėjo izoliuoti Serbiją ir neleisti išplisti slavų išsivadavimo judėjimui. Austrijos-Vengrijos vyriausybė manė, kad pagrindinę slavų rėmėją – Rusijos imperiją – pavyks izoliuoti, jei ją diplomatiniais metodais paspaus Vokietija.
Tuo tarpu Vokietija matė, kad jos sudaryta Trilypė Sąjunga silpsta, tuo metu, kai Antantė, ypač Rusija stiprėja ir ginkluojasi. Vokietija bijojo, kad sustiprėjusi Rusija 1916–1917 m. pirmoji pradės karo veiksmus. Vokietija taip pat tikėjosi, kad kilus konfliktui Anglija ir Prancūzija liks neutralios, kadangi jos Balkanuose neturėjo didesnių interesų, o Rusija nesikiš į konfliktą. Todėl Vokietija apsisprendė paremti Austriją-Vengriją ir didesnio konflikto atveju.
Tuo pat metu, dėl teritorinių nesutarimų Adrijos pakrantėje ir Tirolyje su Italija, Austrija-Vengrija jos net neinformavo apie rengiamą operaciją prieš Serbiją. Gavusi miglotą Serbijos atsakymą, Austrija-Vengrija mobilizavo kariuomenę. Prancūzija nenorėjo veltis į konfliktą, tačiau buvo įsipareigojusi paremti Rusiją karo atveju. Jungtinė Karalystė darė viską, kad išsaugotų taiką, nes norėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp Europos valstybių ir bijojo didelės finansinės žalos karo atveju. Kita vertus, Jungtinė Karalystė nenorėjo galimo Prancūzijos pralaimėjimo, todėl buvo pasiryžusi ją paremti.
Karo pradžia
1914 m. liepos 23 d. Austrija-Vengrija įteikė Serbijai ultimatumą, kuriame reikalauta pasmerkti pasikėsinimą prieš Pranciškų Ferdinandą, atsiprašyti už jį, imtis griežtų priemonių prieš serbų radikalus, kurias vykdant turėtų dalyvauti ir Austrijos-Vengrijos specialiosios tarnybos. Ultimatumą Serbija turėjo įvykdyti per dvi paras. Liepos 25 d. Serbija paskelbė, kad priima beveik visas sąlygas. Vis tik, liepos 28 d. Austrija-Vengrija nutraukė diplomatinius santykius su Serbija. Jungtinė Karalystė pasiūlė surengti tarptautinę konferenciją konfliktui spręsti. Vokietija tam nepritarė. Austrija-Vengrija liepos 28 d. paskelbė karą Serbijai. Rusija įspėjo Serbiją, kad ši neprovokuotų Austrijos-Vengrijos, tačiau buvo pasiryžusi Serbiją paremti jėga ir liepos 29 d. įvykdė dalinę, o kiek vėliau ir visišką mobilizaciją. Rusija liepos 29-30 d. ėmė telkti savo kariuomenę pirmiausia prieš Austriją, paskui prieš Vokietiją. Liepos 31 d. Vokietija pareikalavo sustabdyti Rusijos kariuomenės mobilizavimą ir, negavusi atsakymo, pati paskelbė karo padėtį, pradėjo mobilizaciją, o rugpjūčio 1 d. paskelbė karą Rusijai. Kadangi Rusija neatsakė, todėl Vokietija dėl tariamų valstybės sienos pažeidimų pradėjo karą. Vakarų Europoje karo veiksmai prasidėjo 1914 m. rugpjūčio 2 d., kai Vokietijos kariuomenė, besiruošdama puolimui per Belgiją, okupavo Liuksemburgą. Tą pačią dieną Vokietija paskelbė ultimatumą Belgijai, reikalaudama, kad Vokietijos kariuomenei būtų leista žygiuoti per jos teritoriją link Prancūzijos. Belgai atsisakė priimti tokį ultimatumą. Rugpjūčio 3 d. Vokietija paskelbė karą Prancūzijai. Kitą dieną Vokietijos kariuomenė įžengė į neutralią Belgiją, per kurią tikėjosi apeiti pagrindinius Prancūzijos pasienio įtvirtinimus. Tai rugpjūčio 4 d. paskatino Jungtinę Karalystę paskelbti Vokietijai karą. Jo pradžioje Jungtinė Karalystė, siekdama nutraukti prekių tiekimą priešui, paskelbė Vokietijai jūrų blokadą. Netrukus Rusijos puolimas Rytprūsiuose privertė vokiečius dalį Prancūziją puolančios kariuomenės perkelti į Rytų frontą.
Tolesnė eiga
1914 m. rugpjūtį vokiečių armija įžengė į Belgiją, karalius Albertas I tam pasipriešino prie Ipro. Vokiečiai, sėkmingai pralaužę prancūzų gynybą, nustūmė juos iki Marnos („Marnos taksi“) (rugsėjo 6). (rugpjūčio 30) Rytuose vokiečiai apsupo rusų armiją prie Tanenbergo. Manevrinis karas virto poziciniu karu. Pagrindiniai frontai susitelkė šiaurės ir rytų Prancūzijoje (Vakarų frontas) ir Rusijos vakaruose (Rytų frontas). Turkija (1914 m. rugpjūtis) ir Bulgarija (1916 m. rugsėjis) prisidėjo prie Centrinių valstybių, o Italija išdavusi Trilypę sąjungą (1915 m. balandis) ir perėjo kariauti į Antantės pusę. 1917 m. Jungtinėms Valstijoms įsitraukus į karą su Centrinėmis valstybėmis, Europos konfliktas virto pasauliniu karu.
1916 m. Verdeno mūšio metu, pavadintu „Verdeno pragaru“, buvo panaudota tūkstančiai patrankų ir paleista po maždaug 50 tonų sviedinių į hektarą. Per kelis mėnesius toje teritorijoje žuvo 700 tūkst. vokiečių ir prancūzų karių. Labiausiai nukentėjo Ipro miestas Belgijoje, Somos, Marnos slėnis ir kitos fronto teritorijos.
Kilę nepasitenkinimai ir maištai rodė, kad karas jau visus išvargino. Daugelyje šalių badaujanti liaudis ėmė protestuoti dėl maisto produktų stygiaus. 1916 m. didelis vokiečių nusivylimas pasireiškė gausiais streikais, kurie po metų virto sukilimais.
1917 m. masiniai maištai kėlė pavojų ir prancūzų fronto vienybei. Tačiau pačių skaudžiausių padarinių susilaukė Rusija. 1917 m. maištai, demonstracijos ir streikai peraugo į Vasario revoliuciją. Caras Nikolajus II atsižadėjo sosto, ir Laikinoji vyriausybė pamėgino įkurti buržuazinę respubliką. Tais pačiais 1917 m. bolševikai, palaikomi darbininkų ir kareivių tarybų (sovietų), per Spalio revoliuciją perėmė valdžią į savo rankas. Jiems ėmė vadovauti Vladimiras Iljičius Uljanovas, dar vadinamas Lenino slapyvardžiu. Leninas ir jo bendražygiai nutarė po (1917 m. lapkričio 7-8) įvesti bolševikų diktatūrą. Paaukoję nemažai teritorijų Vakaruose ir nereikalaudami kontribucijos, 1918 m. kovo mėnesį jie Breste pasirašė taikos sutartį su Centrinėmis valstybėmis.
Jungtinių Valstijų izoliacinės politikos reikšmė buvo nesikišti į bet kokius Europos reikalus ir tarpininkauti tarp Londono ir Berlyno, siekiant sumažinti priešiškumą tarp šalių. Kada Vokietijos karinis povandeninis laivas 1915 m. paskandino D. Britanijos lainerį Lusitania, kuriuo plaukė 128 JAV piliečiai, JAV prezidentas pasakė, kad „Amerika buvo per daug išdidi kariauti“ ir pareikalavo nutraukti atakas prieš civilinius laivus.
1917 m. sausį Vokietija paskelbė, kad toliau be apribojimų tęs karinius veiksmus povandeniniais laivais. Vokietija pasiūlė Meksikai prisijungti prie Vokietijos sąjungininkų ir užpulti Jungtines Valstijas. Tai supykdė amerikiečius. Po to, kai Vokietijos povandeniniai laivai paskandino tris JAV prekybinius laivus, tuometinis JAV prezidentas Vilsonas paprašė kongreso paskelbti karą prieš Vokietiją. Kongresas paskelbė karą Vokietijai 1917 m. balandžio 6 d. Jungtinių Valstijų įstojimas į karą 1917 m. galutinai persvėrė jėgų pusiausvyrą Antantės naudai. 1918 m. rugpjūčio 8 d. Sąjungininkai pradėjo didelę seriją puolimų prieš Centrinį bloką Vakarų fronte, kurio eigoje Vokietijos pajėgos buvo išstumtos iš Prancūzijos ir priverstos trauktis už . Centrinių valstybių pralaimėjimas tapo neišvengiamas, ypač kai 1918 m. rugsėjį buvo pasirašytos paliaubos su Bulgarija, o spalio mėnesį ir su Turkija. Lapkričio 11 d. Vokietijos įgaliotiniai pasirašė galutines paliaubas Kompjeno miške.
Karo padariniai
Žala
Kare žuvo ir mirė nuo žaizdų daugiau kaip 13,6 mln. žmonių. Sužeista ir suluošinta daugiau nei 20 mln. Visame pasaulyje patirta 360mlrd. dolerių nuostolių, iš kurių 208mlrd. tiesioginės karo išlaidos.
Politinės pasekmės
Per karo galutinai žlugo Vienos sistema, susiformavusi XIX a. pradžioje. JAV šio karo metu iškilo kaip stipri dominuojanti pasaulyje jėga.
Karo nusikaltimai
Paskutiniais karo metais Osmanų imperija prieš armėnus organizavo bei vykdė genocidą. Pasaulinio karo metu turkai apkaltino (krikščionis) armėnus teikiant (arba tik ketinant teikti) pagalbą Rusijai ir tai kaip pretekstą naudojo politikos armėnų kaip imperijos „priešų“ atžvilgiu. Manoma, kad buvo nužudyta nuo 800 000 iki 1,5 mln. armėnų. Turkija iki šių dienų nepripažįsta genocido prieš armėnus; pasak Vyriausybės, armėnų žudymas buvo pagrįstas dėl jų bendradarbiavimo su imperijos „priešais“ karo metais.
Karas Lietuvoje
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos istorija#Pirmasis pasaulinis karas.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iki 1915 m. pabaigos Vokietija užėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją. 1915 m. Rusijos kariuomenei traukiantis iš Lietuvos, svarbesnės pramonės įmonės, valdžios įstaigos, vidurinės mokyklos buvo pradėtos evakuoti į Rusijos gilumą. Drauge su Rusijos kariuomene pasitraukė arba jos prievarta išvaryti apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vokietijos kariuomenės puolimas buvo sulaikytas 1915 m. rudenį Naručio ežero – Daugpilio miesto linijoje. Frontas šioje atkarpoje išsilaikė iki 1917 m. Vokietija, užėmusi Lietuvą, siekė įsiviešpatauti Baltijoje, sustiprinti įtaką Skandinavijoje, atkirsti Rusiją nuo Baltijos jūros, Lietuvą išnaudoti kaip žemės ūkio produktų gamybos šaltinį.
Visos okupuotos Rusijos imperijos sritys, išskyrus didžiąją lenkų gyvenamų žemių dalį, buvo sujungtos į Vyriausiojo vado Rytuose kraštą, vadinamąjį Oberostą. Jame visą valdžią turėjo Vokietijos Rytų fronto vadas. Valdžios aparatą sudarė vokiečiai. Vietos gyventojai galėjo būti skiriami tik kaimo seniūnais.
1917 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Taryba prašė Vokietijos pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, leisti Berlyne steigti Lietuvos atstovybę, kurti civilinę valdžią. 1917 m. gruodžio 11 d. buvo pasirašytas nepriklausomybės paskelbimo aktas, kuriame taip pat buvo numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga. Šis aktas sukėlė gyventojų pasipiktinimą, nes buvo suprastas kaip Lietuvos prijungimas prie Vokietijos. 1918 m. pradžioje, atsižvelgdama į gruodžio 11 d. akto patirtį, Lietuvos Taryba svarstė naujus Lietuvos ateities valstybingumo projektus. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė visišką Lietuvos valstybingumo atkūrimą. 1918 m. kovo 23 d. Vokietija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, tačiau gruodžio 11 d. akto pagrindu. Visišką suverenitetą Lietuva išsikovojo tik po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare (1918 m. lapkritį). 1918 m. lapkričio 2 d. buvo priimta laikinoji Konstitucija, lapkričio 5 d. Valstybės Tarybos Prezidiumas Augustiną Voldemarą paskyrė Ministru Pirmininku, kuris 1918 m. lapkričio 11 d. sudarė pirmąją Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
Taip pat skaitykite
- Cheminio ginklo naudojimas I pasauliniame kare
Šaltiniai
- Evans, David. Teach yourself, the First World War, Hodder Arnold, 2004.p.188
- Keegan 1998, p. 8.
- Bade & Brown 2003, pp. 167–168.
- Williams, Rachel (2014). Dual Threat: The Spanish Influenza and World War I. University of Tennessee Thesis: Trace: Tennessee Research and Creative Exchange. pp. 4–10. Nuoroda tikrinta 10 September 2018.
- Willmott 2003, p. 307.
- Charles Seymour (1916). The Diplomatic Background of the War. Yale University Press. pp. 35, 147.
- Crampton, R.J (1974 m. liepos mėn.). „The Decline of the Concert of Europe in the Balkans, 1913-1914“. The Slavonic and East European Review. 52 (128): 395–398. JSTOR 4206914.
- Taylor 1998, pp. 80–93
- Djokić 2003, p. 24.
- http://www.nationalarchives.gov.uk/pathways/firstworldwar/spotlights/blockade.htm The First World War. The blockade of Germany
Literatūra
- Keegan, John (1998). The First World War. Hutchinson. ISBN 978-0-09-180178-6.
- Willmott, H.P. (2003). World War I. Dorling Kindersley. ISBN 978-0-7894-9627-0. OCLC 52541937.
- Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė: dokumentų rinkinys (sud. Edmundas Gimžauskas). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2006. – 595 p.: žml. – ISBN 9986-780-80-2
Nuorodos
- Pirmasis pasaulinis karas ir Mažoji Lietuva Archyvuota kopija 2010-02-23 iš Wayback Machine projekto.
- http://ztkp.lt/2007/12/14/pirmasis-pasaulinis-karaspamoka-nr-3/ Archyvuota kopija 2010-11-25 iš Wayback Machine projekto.
- http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/446/
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirmasis pasaulinis karas, Kas yra Pirmasis pasaulinis karas? Ką reiškia Pirmasis pasaulinis karas?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Pirmasis pasaulinis karasIs virsaus pagal laikrodzio rodykle Pozicinis karas Vakaru fronte britu tankas Mark V kerta griovį HMS Irresistible skesta uzplaukes ant Dardanelu musyje Vikerso kulkosvaidis vokieciu biplanai Albatros D III Data 1914 m liepos 28 d 1918 m lapkricio 11 d ugnies nutraukimas Taikos sutartis pasirasyta 1919 m birzelio 28 d Vieta Europa Afrika ir Artimieji Rytai trumpai karas vyko ir Kinijoje ir Rezultatas Antantes pergale Vokietijos Rusijos Osmanu ir Austrijos Vengrijos imperiju egzistavimo pabaiga nauju valstybiu Europoje ir Artimuosiuose Rytuose įkurimas Vokietijos koloniju perdavimas kitoms jegoms Tautu Sajungos įkurimas Priezastis Erchercogo Pranciskaus Ferdinando nuzudymas birzelio 28 d po kurio Austrija Serbijos karalystei paskelbe kara liepos 28 d ir Rusija mobilizavosi pries Austrija Vengrija liepos 29 Konflikto salysAntante Prancuzija Britu imperija Australija Kanada Britu Indija Niufaundlandas Naujoji Zelandija Pietu Afrika Pietu Rodezija Rusijos imperija 1914 17 Italija 1915 18 JAV 1917 18 Serbija Juodkalnija Japonijos imperija Belgija Graikija 1917 18 Rumunija 1916 18 Portugalija 1916 18 Brazilija 1917 18 Centriniu valstybiu sajunga Vokietijos imperija Austrija Vengrija Osmanu imperija Bulgarija 1915 18 Vadovai ir kariniai vadaiJurgis V Nikolajus II Viktoras Emanuelis III Woodrow Wilson Ferdinandas I Rumunas Imperatorius Taisio Albertas I Belgas Vilhelmas II Pranciskus Juozapas I 1914 16 Karolis I 1916 18 NuostoliaiZuvusiu kariu 5 525 000 Suzeistu kariu 12 831 500 Dingusiu kariu 4 121 000 Zuvusiu kariu 4 386 000 Suzeistu kariu 8 388 000 Dingusiu kariu 3 629 000 Pirmasis pasaulinis karas iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didziuoju karu arba Didzkariu vienas is pasauliniu karu vykes 1914 m liepos 28 d 1918 m lapkricio 11 d daugiausia Europoje taip pat Artimuosiuose Rytuose Afrikoje ir Rytu Azijoje kurio metu mobilizuota buvo 70 mln kariu is ju 60 europieciu Skaiciuojama kad karas tiesiogiai pareikalavo 9 mln kariavusiuju ir 7 mln civiliu zuciu Dar tarp 50 ir 100 milijonu buvo nuzudyti keliu genocidu metu ar mire del gripo epidemijos 1918 aisiais kuriam karas buvo lemtingas faktorius Karinius nuostolius padidino technologiniai ir pramoniniai pokyciai bei uzsiteses pozicinis karas Tai buvo vienas kruviniausiu konfliktu zmonijos istorijoje sukeles dideliu politiniu pokyciu tarp kuriu 1917 1923 m revoliucijos vykusios daugelyje į kara įsitraukusiu saliu Neisspresti gincai ir priesiskumas karinio konflikto pabaigoje leme Antrojo pasaulinio karo kilima 20 m veliau Karo eiga Sajungininku teritorijos tamsiai zalia ir kolonijos bei okupuotos teritorijos sviesiai zalia Centriniu valstybiu teritorijos oranzine ir kolonijos bei okupuotos teritorijos geltona IprasIpras 1917 m Po musio Chateau misko likuciai Iki 1914 m Europos jegos buvo pasidalinusios į dvi koalicijas Antante į kuria įejo Prancuzija Rusija ir Britanija bei Trilype Sajunga kuria sudare Vokietija Austrija Vengrija ir Italija Trilype Sajunga pradzioje buvusi gynybine leidusi Italijai neįsivelti į kara 1914 m o daug salygu abiejose sutartyse buvo neformalios ir viena kitai priestaraujancios Pavyzdziui Italija atnaujino Trilype sajunga 1902 m taciau slapta susitare su Prancuzija islikti neutralia jei sia uzpultu Vokietija Karui pletojantis Antante prieme Italija Japonija ir galu gale JAV taip suformuodama Sajungininku stovykla Tuo tarpu Osmanu imperija ir prisijunge prie Vokietijos ir Austrijos bei įkure Centriniu valstybiu sajunga Tarp 1908 ir 1914 m Balkanuose vyko destabilizaciniai procesai tiek del silpstancios Osmanu imperijos tiek del 1912 1913 m vykusiu Balkanu karu ir varzybu tarp Rusijos bei Austrijos Vengrijos 1914 m birzelio 28 d Bosnijos serbas jugoslavu nacionalistas Gavrilas Principas Sarajeve nuzude Austrijos Vengrijos sosto įpedinį erchercoga Prancisku Ferdinanda taip sukeldamas Liepos krize Liepos 23 d Austrija Vengrija paskelbe ultimatuma Serbijai į sajungas greitai įtraukdama visas didziasias Europos galybes bei ju kolonijines imperijas ir konfliktas greitai isplito po pasaulį Dabartinis karo pavadinimas istoriografijoje įsitvirtino tik prasidejus Antrajam pasauliniam karui 1939 m ir pakeite iki tol Tarpukariu vartota Didziojo karo termina Bendra apzvalgaIs pradziu karas prasidejo tarp Centrinio bloko imperiju Vokietijos bei Austrijos Vengrijos is vienos puses ir Antantes valstybiu Prancuzijos D Britanijos Rusijos bei Serbijos is kitos puses Abi puses planavo trumpa manevrinį kara Pries savo nora karo auka tapo Belgija į kuria pagal Slyfeno plana Schlieffenplan įsiverze Vokietija nepaisydama sios salies neutraliteto Karo metu į Vidurio Europos imperiju puse stojo Osmanu imperija ir Bulgarija o į Antantes puse Italija Japonija Portugalija Rumunija bei JAV Iki karo pabaigos į jį įsitrauke 25 valstybes ir ju kolonijos kuriose is viso gyveno 1 35 milijardai zmoniu t y apie 1 4 tuometinio pasaulio gyventoju Karo metu sajungininkai vadovaujami Prancuzijos Rusijos Britanijos o veliau ir Italijos bei JAV nugalejo Austrija Vengrija Vokietija Bulgarija ir Osmanu imperija Didzioji dalis Pirmojo pasaulinio karo kovu vyko Vakaru fronte kur is abieju pusiu buvo sukurta apkasu ir įtvirtinimu sistema skiriama niekam nepriklausancios niekieno zemes nusitesusi nuo Siaures juros iki Sveicarijos sienos Pirmajame pasauliniame kare pirma karta placiai pradeta naudoti technika sarvuociai lektuvai ir orlaiviai bei nuodingosios dujos taciau tai mazai tepaveike padetį frontuose kuriems buvo budingas pozicinis karas Tokiuose musiu laukuose kaip prie Verdeno ir Flandrijoje zuvo milijonai kareiviu nors tai visiskai neturejo esmines įtakos karinei padeciai Karo metu pirma karta vykdyti pirmieji civiliu bombardavimai is oro Del sio karo zlugo keturios Europos saliu dinastijos Osmanai Romanovai Habsburgai ir Hohencolernai pasikeite pasaulio jegu santykis iskilo Jungtines Amerikos Valstijos Karas radikaliai pakeite iki tol nusistovejusia pasaulio tvarka ir suzlugde paskutiniasias Europos absoliutines monarchijas Pirmasis pasaulinis karas prisidejo prie Rusijos revoliucijos sekmes o Vokietijos pralaimejimas ir nesugebejimas isspresti priestaravimu kurie sukele Pirmajį pasaulinį kara veliau sudare pagrinda nacizmo įsigalejimui ir Antrajam pasauliniam karui 1939 m Karo tikslaiKariniai aljansai 1914 m Vokietija Austrija Vengrija ir Italija 1882 m sudare Trilype Sajunga Kaip atsvara jai 1891 1907 m susidare Prancuzijos Rusijos bei Jungtines Karalystes karine politine sajunga Antante Tarp siu bloku eme kilti daug nesutarimu Vokietija XIX XX a sanduroje virto viena galingiausiu valstybiu ekonominiu ir kariniu atzvilgiu Ji sieke perdalyti pasaulį kuriame politine persvara turejo senosios daug koloniju turincios valstybes Vokietija savo tikslus numate vadinamojoje Rugsejo programoje kurioje skelbta kad pagrindinis Vokietijos karo tikslas taikos Rytuose ir Vakaruose garantavimas Siam tikslui pasiekti numatyta labai susilpninti Prancuzija o Rusija nustumti kuo toliau nuo Vokietijos sienu palauzti jos valdyma ne rusu zemese Prancuzija savo tikslus paskelbe 1914 m spalio men Juose buvo numatyta sutriuskinti Vokietijos imperija susigrazinti Elzasa ir Lotaringija Jungtine Karalyste norejo isplesti savo kolonijines valdas Vokietijos saskaita Rusija norejo kontroliuoti visa Juodosios juros baseina ir ypac Bosforo ir Dardanelu sasiaurius Karo metu sie didziuju valstybiu tikslai kito 1916 1917 m Vokietija nusprende atskirti vakarines Rusijos imperijos gubernijas o jose gyvenusiu tautu teritorijose įkurti vasalines valstybes taip pat ir nuo jos priklausoma Lietuvos valstybe 1914 m rugpjucio 8 d Kauno gubernijos atstovas IV Rusijos Dumoje M Ycas pareiske kad lietuviai anksciau vieni kovoje su teutonais dabar eina į sį kara kaip į sventa pamirse Rusijos padarytas skriaudas Lietuviai kele ideja po pergalingo Rusijai karo suvienyti Lietuva t y prijungti Mazaja Lietuva Pasikesinimas Sarajeve ir tarptautine padetisPagrindinis straipsnis Liepos krize 1914 m birzelio 28 d Sarajeve tuomet Austrijai priklausancios Bosnijos ir Hercegovinos mieste bosnis studentas Gavrilas Principas nusove Austrijos Vengrijos sosto įpedinį Prancisku Ferdinanda ir jo zmona Po pasikesinimo pries Prancisku Ferdinanda tarp didziausiu Europos valstybiu susidare Liepos krize Vienos vyriausybe sį incidenta laike serbu samokslu kadangi studentas buvo neseniai atvykes is Serbijos Teroristiniais aktais serbai norejo parodyti pasauliui kad Austrijos Vengrijos valdymas pietu slavu zemese yra neteisetas Tuo pat metu Habsburgai ypac sosto įpedinis Pranciskus Ferdinandas ruosesi pietu slavu tautoms kaip ir vengrams suteikti autonomines teises Kita vertus Habsburgai pagrindiniu priesu laike Serbija kuri pries monarchija kurste kitas slavu tautas Uzsitikrinusi savo sajungininkes Vokietijos parama Austrija Vengrija pareiske ultimatuma Serbijai reikalaudama kad austru funkcionieriai ten be kliuciu galetu atlikti tyrima liepos 23 d Austrija Vengrija norejo izoliuoti Serbija ir neleisti isplisti slavu issivadavimo judejimui Austrijos Vengrijos vyriausybe mane kad pagrindine slavu remeja Rusijos imperija pavyks izoliuoti jei ja diplomatiniais metodais paspaus Vokietija Tuo tarpu Vokietija mate kad jos sudaryta Trilype Sajunga silpsta tuo metu kai Antante ypac Rusija stipreja ir ginkluojasi Vokietija bijojo kad sustiprejusi Rusija 1916 1917 m pirmoji prades karo veiksmus Vokietija taip pat tikejosi kad kilus konfliktui Anglija ir Prancuzija liks neutralios kadangi jos Balkanuose neturejo didesniu interesu o Rusija nesikis į konflikta Todel Vokietija apsisprende paremti Austrija Vengrija ir didesnio konflikto atveju Tuo pat metu del teritoriniu nesutarimu Adrijos pakranteje ir Tirolyje su Italija Austrija Vengrija jos net neinformavo apie rengiama operacija pries Serbija Gavusi miglota Serbijos atsakyma Austrija Vengrija mobilizavo kariuomene Prancuzija nenorejo veltis į konflikta taciau buvo įsipareigojusi paremti Rusija karo atveju Jungtine Karalyste dare viska kad issaugotu taika nes norejo islaikyti pusiausvyra tarp Europos valstybiu ir bijojo dideles finansines zalos karo atveju Kita vertus Jungtine Karalyste nenorejo galimo Prancuzijos pralaimejimo todel buvo pasiryzusi ja paremti Karo pradzia1914 m liepos 23 d Austrija Vengrija įteike Serbijai ultimatuma kuriame reikalauta pasmerkti pasikesinima pries Prancisku Ferdinanda atsiprasyti uz jį imtis grieztu priemoniu pries serbu radikalus kurias vykdant turetu dalyvauti ir Austrijos Vengrijos specialiosios tarnybos Ultimatuma Serbija turejo įvykdyti per dvi paras Liepos 25 d Serbija paskelbe kad priima beveik visas salygas Vis tik liepos 28 d Austrija Vengrija nutrauke diplomatinius santykius su Serbija Jungtine Karalyste pasiule surengti tarptautine konferencija konfliktui spresti Vokietija tam nepritare Austrija Vengrija liepos 28 d paskelbe kara Serbijai Rusija įspejo Serbija kad si neprovokuotu Austrijos Vengrijos taciau buvo pasiryzusi Serbija paremti jega ir liepos 29 d įvykde daline o kiek veliau ir visiska mobilizacija Rusija liepos 29 30 d eme telkti savo kariuomene pirmiausia pries Austrija paskui pries Vokietija Liepos 31 d Vokietija pareikalavo sustabdyti Rusijos kariuomenes mobilizavima ir negavusi atsakymo pati paskelbe karo padetį pradejo mobilizacija o rugpjucio 1 d paskelbe kara Rusijai Kadangi Rusija neatsake todel Vokietija del tariamu valstybes sienos pazeidimu pradejo kara Vakaru Europoje karo veiksmai prasidejo 1914 m rugpjucio 2 d kai Vokietijos kariuomene besiruosdama puolimui per Belgija okupavo Liuksemburga Ta pacia diena Vokietija paskelbe ultimatuma Belgijai reikalaudama kad Vokietijos kariuomenei butu leista zygiuoti per jos teritorija link Prancuzijos Belgai atsisake priimti tokį ultimatuma Rugpjucio 3 d Vokietija paskelbe kara Prancuzijai Kita diena Vokietijos kariuomene įzenge į neutralia Belgija per kuria tikejosi apeiti pagrindinius Prancuzijos pasienio įtvirtinimus Tai rugpjucio 4 d paskatino Jungtine Karalyste paskelbti Vokietijai kara Jo pradzioje Jungtine Karalyste siekdama nutraukti prekiu tiekima priesui paskelbe Vokietijai juru blokada Netrukus Rusijos puolimas Rytprusiuose priverte vokiecius dalį Prancuzija puolancios kariuomenes perkelti į Rytu fronta Tolesne eigaPadetis Vakaru fronte 1914 m Situacija Vakaru fronte 1915 16 m sandurojeVokieciu laivyno zygis į Baltijos uostus 1917 m taika su Ukraina Specialusis issiuntimas 1918 m vasario 9 d 1914 m rugpjutį vokieciu armija įzenge į Belgija karalius Albertas I tam pasipriesino prie Ipro Vokieciai sekmingai pralauze prancuzu gynyba nustume juos iki Marnos Marnos taksi rugsejo 6 rugpjucio 30 Rytuose vokieciai apsupo rusu armija prie Tanenbergo Manevrinis karas virto poziciniu karu Pagrindiniai frontai susitelke siaures ir rytu Prancuzijoje Vakaru frontas ir Rusijos vakaruose Rytu frontas Turkija 1914 m rugpjutis ir Bulgarija 1916 m rugsejis prisidejo prie Centriniu valstybiu o Italija isdavusi Trilype sajunga 1915 m balandis ir perejo kariauti į Antantes puse 1917 m Jungtinems Valstijoms įsitraukus į kara su Centrinemis valstybemis Europos konfliktas virto pasauliniu karu 1916 m Verdeno musio metu pavadintu Verdeno pragaru buvo panaudota tukstanciai patranku ir paleista po mazdaug 50 tonu sviediniu į hektara Per kelis menesius toje teritorijoje zuvo 700 tukst vokieciu ir prancuzu kariu Labiausiai nukentejo Ipro miestas Belgijoje Somos Marnos slenis ir kitos fronto teritorijos Kile nepasitenkinimai ir maistai rode kad karas jau visus isvargino Daugelyje saliu badaujanti liaudis eme protestuoti del maisto produktu stygiaus 1916 m didelis vokieciu nusivylimas pasireiske gausiais streikais kurie po metu virto sukilimais 1917 m masiniai maistai kele pavoju ir prancuzu fronto vienybei Taciau paciu skaudziausiu padariniu susilauke Rusija 1917 m maistai demonstracijos ir streikai peraugo į Vasario revoliucija Caras Nikolajus II atsizadejo sosto ir Laikinoji vyriausybe pamegino įkurti burzuazine respublika Tais paciais 1917 m bolsevikai palaikomi darbininku ir kareiviu tarybu sovietu per Spalio revoliucija pereme valdzia į savo rankas Jiems eme vadovauti Vladimiras Iljicius Uljanovas dar vadinamas Lenino slapyvardziu Leninas ir jo bendrazygiai nutare po 1917 m lapkricio 7 8 įvesti bolseviku diktatura Paaukoje nemazai teritoriju Vakaruose ir nereikalaudami kontribucijos 1918 m kovo menesį jie Breste pasirase taikos sutartį su Centrinemis valstybemis Jungtiniu Valstiju izoliacines politikos reiksme buvo nesikisti į bet kokius Europos reikalus ir tarpininkauti tarp Londono ir Berlyno siekiant sumazinti priesiskuma tarp saliu Kada Vokietijos karinis povandeninis laivas 1915 m paskandino D Britanijos lainerį Lusitania kuriuo plauke 128 JAV pilieciai JAV prezidentas pasake kad Amerika buvo per daug isdidi kariauti ir pareikalavo nutraukti atakas pries civilinius laivus 1917 m sausį Vokietija paskelbe kad toliau be apribojimu tes karinius veiksmus povandeniniais laivais Vokietija pasiule Meksikai prisijungti prie Vokietijos sajungininku ir uzpulti Jungtines Valstijas Tai supykde amerikiecius Po to kai Vokietijos povandeniniai laivai paskandino tris JAV prekybinius laivus tuometinis JAV prezidentas Vilsonas paprase kongreso paskelbti kara pries Vokietija Kongresas paskelbe kara Vokietijai 1917 m balandzio 6 d Jungtiniu Valstiju įstojimas į kara 1917 m galutinai persvere jegu pusiausvyra Antantes naudai 1918 m rugpjucio 8 d Sajungininkai pradejo didele serija puolimu pries Centrinį bloka Vakaru fronte kurio eigoje Vokietijos pajegos buvo isstumtos is Prancuzijos ir priverstos trauktis uz Centriniu valstybiu pralaimejimas tapo neisvengiamas ypac kai 1918 m rugsejį buvo pasirasytos paliaubos su Bulgarija o spalio menesį ir su Turkija Lapkricio 11 d Vokietijos įgaliotiniai pasirase galutines paliaubas Kompjeno miske Karo padariniaiZala Pagrindinis straipsnis Pirmojo pasaulinio karo aukos Kare zuvo ir mire nuo zaizdu daugiau kaip 13 6 mln zmoniu Suzeista ir suluosinta daugiau nei 20 mln Visame pasaulyje patirta 360mlrd doleriu nuostoliu is kuriu 208mlrd tiesiogines karo islaidos Politines pasekmes Per karo galutinai zlugo Vienos sistema susiformavusi XIX a pradzioje JAV sio karo metu iskilo kaip stipri dominuojanti pasaulyje jega Karo nusikaltimai Paskutiniais karo metais Osmanu imperija pries armenus organizavo bei vykde genocida Pasaulinio karo metu turkai apkaltino krikscionis armenus teikiant arba tik ketinant teikti pagalba Rusijai ir tai kaip preteksta naudojo politikos armenu kaip imperijos priesu atzvilgiu Manoma kad buvo nuzudyta nuo 800 000 iki 1 5 mln armenu Turkija iki siu dienu nepripazįsta genocido pries armenus pasak Vyriausybes armenu zudymas buvo pagrįstas del ju bendradarbiavimo su imperijos priesais karo metais Karas LietuvojeDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos istorija Pirmasis pasaulinis karas Padetis Rytu fronte 1917 m Tokia fronto linija ties etnografines Lietuvos rytinemis sienomis laikesi 1915 1917 metais Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui iki 1915 m pabaigos Vokietija uzeme visa dabartine Lietuvos teritorija 1915 m Rusijos kariuomenei traukiantis is Lietuvos svarbesnes pramones įmones valdzios įstaigos vidurines mokyklos buvo pradetos evakuoti į Rusijos giluma Drauge su Rusijos kariuomene pasitrauke arba jos prievarta isvaryti apie 300 tukst Lietuvos gyventoju Vokietijos kariuomenes puolimas buvo sulaikytas 1915 m rudenį Narucio ezero Daugpilio miesto linijoje Frontas sioje atkarpoje issilaike iki 1917 m Vokietija uzemusi Lietuva sieke įsiviespatauti Baltijoje sustiprinti įtaka Skandinavijoje atkirsti Rusija nuo Baltijos juros Lietuva isnaudoti kaip zemes ukio produktu gamybos saltinį Visos okupuotos Rusijos imperijos sritys isskyrus didziaja lenku gyvenamu zemiu dalį buvo sujungtos į Vyriausiojo vado Rytuose krasta vadinamajį Oberosta Jame visa valdzia turejo Vokietijos Rytu fronto vadas Valdzios aparata sudare vokieciai Vietos gyventojai galejo buti skiriami tik kaimo seniunais 1917 m gruodzio menesį Lietuvos Taryba prase Vokietijos pripazinti Lietuvos nepriklausomybe leisti Berlyne steigti Lietuvos atstovybe kurti civiline valdzia 1917 m gruodzio 11 d buvo pasirasytas nepriklausomybes paskelbimo aktas kuriame taip pat buvo numatyta glaudi Lietuvos ir Vokietijos sajunga Sis aktas sukele gyventoju pasipiktinima nes buvo suprastas kaip Lietuvos prijungimas prie Vokietijos 1918 m pradzioje atsizvelgdama į gruodzio 11 d akto patirtį Lietuvos Taryba svarste naujus Lietuvos ateities valstybingumo projektus 1918 m vasario 16 d Lietuvos Taryba paskelbe visiska Lietuvos valstybingumo atkurima 1918 m kovo 23 d Vokietija pripazino Lietuvos nepriklausomybe taciau gruodzio 11 d akto pagrindu Visiska suvereniteta Lietuva issikovojo tik po Vokietijos pralaimejimo Pirmajame pasauliniame kare 1918 m lapkritį 1918 m lapkricio 2 d buvo priimta laikinoji Konstitucija lapkricio 5 d Valstybes Tarybos Prezidiumas Augustina Voldemara paskyre Ministru Pirmininku kuris 1918 m lapkricio 11 d sudare pirmaja Lietuvos Respublikos Vyriausybe Taip pat skaitykiteCheminio ginklo naudojimas I pasauliniame kareSaltiniaiEvans David Teach yourself the First World War Hodder Arnold 2004 p 188 Keegan 1998 p 8 Bade amp Brown 2003 pp 167 168 sfn error no target CITEREFBadeBrown2003 Williams Rachel 2014 Dual Threat The Spanish Influenza and World War I University of Tennessee Thesis Trace Tennessee Research and Creative Exchange pp 4 10 Nuoroda tikrinta 10 September 2018 Willmott 2003 p 307 Charles Seymour 1916 The Diplomatic Background of the War Yale University Press pp 35 147 Crampton R J 1974 m liepos men The Decline of the Concert of Europe in the Balkans 1913 1914 The Slavonic and East European Review 52 128 395 398 JSTOR 4206914 Taylor 1998 pp 80 93harvnb error no target CITEREFTaylor1998 Djokic 2003 p 24 sfn error no target CITEREFDjokic2003 http www nationalarchives gov uk pathways firstworldwar spotlights blockade htm The First World War The blockade of GermanyLiteraturaKeegan John 1998 The First World War Hutchinson ISBN 978 0 09 180178 6 Willmott H P 2003 World War I Dorling Kindersley ISBN 978 0 7894 9627 0 OCLC 52541937 Lietuva vokieciu okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 1918 Lietuvos nepriklausomos valstybes geneze dokumentu rinkinys sud Edmundas Gimzauskas Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla 2006 595 p zml ISBN 9986 780 80 2NuorodosVikiteka Pirmasis pasaulinis karas vaizdine ir garsine medziagaPirmasis pasaulinis karas ir Mazoji Lietuva Archyvuota kopija 2010 02 23 is Wayback Machine projekto http ztkp lt 2007 12 14 pirmasis pasaulinis karaspamoka nr 3 Archyvuota kopija 2010 11 25 is Wayback Machine projekto http mkp emokykla lt imo lt mo 446