Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Skandinavijos priešistorė priešistoriniai laikai kurie tęsėsi nuo paskutinio ledynmečio 12 tūkst m pr m e iki pirmųjų Sk
Skandinavijos priešistorė
Skandinavijos priešistorė – priešistoriniai laikai, kurie tęsėsi nuo paskutinio ledynmečio 12 tūkst. m. pr. m. e. iki pirmųjų Skandinavijos rašytinių šaltinių atsiradimo.
| Skandinavijos istorija | ||
| Švedijos | Norvegijos | Danijos | ||
| Skandinavijos priešistorė | ||
| Germanija | ||
| Vikingai | ||
| Horfagreatai | ||
| - | ||
| Folkungai | Folkungai | |
| Kalmaro unija | ||
| Vazos | ||
| Danija-Norvegija () | ||
| Švedijos–Norvegijos unija (Bernadotai) | Gliuksburgai | |
| Bernadotai | Gliuksburgai | Gliuksburgai |
| Susijusių šalių istorijos: | ||
| Suomijos, Grenlandijos, Islandijos | ||
Skandinavijos akmens amžius
Pasitraukus ledynams Danijoje ir Pietų Švedijoje atsirado tundra, kurioje gyveno šiaurės elniai. Juos medžiojo Hamburgo kultūros atstovai. Jie buvo klajokliai, gyvenę tipiuose. Be samanų tundroje augo keli beržai ir šermukšniai. Palaipsniui atsirado taiga.
Ankstyviausias žmogaus rankų darbo radinys, aptiktas Danijoje, yra elnio kaulai, suskaldyti, norint iščiulpti kaulų smegenis, dar prieš paskutinį apledėjimą, kitaip sakant, žmogaus gardžiuotasi tuo skanėstu ne vėliau kaip prieš 50 000 metų. Tačiau titnagą vartojusios šiaurinių elnių medžiotojų kultūros pėdsakai, aptinkami ten, kur dabar driekiasi Danijos žemės, yra iš laikotarpio, ne ankstesnio kaip 10 tūkstantmetis pr. m. e., kai ilgai ir netolygiai traukėsi ledynas; kiek vėliau čia būta ir ruonių medžiotojų, kurie tarp arktinio ledyno kalnagūbrių panašiai kaip grenlandiečiai vertėsi žeberkline medžiokle. Tiek vienu, tiek kitu atveju jie įsigavo į Daniją iš pietų pusės.
Pirmieji žmonės į Šiaurės Norvegiją atsikėlė pamažu slinkdami aukštyn vakarine pakrante, kur panašus medžioklės būdas buvo paplitęs apie 8 tūkstantmetį pr. m. e. Po ilgų klajonių tundroje jie galėjo patekti iš rytų. Švedija bei Suomija buvo apgyvendintos gerokai vėliau. Švedija iš pradžių buvo mažai arba visiškai neprieinama, nes ledynkalnio gūbriai čia tirpo – ne taip kaip Norvegijoje – iki 8 tūkstantmečio. Žemės lygis, atslūgus milžiniškam ledyno slėgiui, visąlaik kilo ir nesiliauja iki šiol, o Baltijos jūros baseinas, talpinęs plūstantį vandenį, kuriam laikui buvo pasidaręs didžiulis gėlavandenis ežeras. Gyvenviečių pėdsakai, aptinkami Švedijoje, yra maždaug iš 6 tūkstantmečio pr. m. e. Tačiau Suomija dar ilgą laiką buvo labai retai apgyvendinta.
Prieš smarkų atšilimą maždaug 5 tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje, kai tirpstantis ledas didžiąsias upes, kažkada tekėjusias iš Baltijos ežero, pavertė dabartinės jūros kanalais, klajoklių tautelės buvo palikę šiokius tokius pėdsakus tame žemės masyve, kuris galiausiai tapo Danijos salomis. Jie naudojo iš kaulo pasigamintus padargus, o šuo buvo vienintelis jų prisijaukintas gyvulys. Tačiau netrukus po Baltijos jūros persiformavimo, vadinamosios „virtuvės atliekos“, nusėjusios pakrantės, įtikinamai rodo čia gyvenus titnaginės kultūros žmones, kurie mito gyvuliniu maistu – nuo vėžiagyvių iki medžiojamų paukščių. Panašių liekanų randama išilgai visos Norvegijos pakrančių iki pietinės Švedijos vietos, kur yra nuslūgęs vandens lygis. Norvegijoje, be to, natūralistiniai raižiniai ar piešiniai ant glotnių uolų liudija apie pirmosios minties probrėškius.
Šiaurės Skandinavijoje gyvenimo būdas beveik nesikeitė beveik visą 3 tūkstantmetį pr. m. e., bet piečiau pasirodė pirmieji žemdirbiai, kurie atkovotuose iš miškų žemės sklypuose vertėsi lydimine žemdirbyste bei pusiau klajokline gyvulininkyste ir pradėjo iš medžių ar supintų virbų statytis daugiau ar mažiau patvarius būstus. Keramikos dirbiniai bei įrankiai rodo iš pietų atklydus kelias emigrantų bangas, – o į Suomiją – iš rytų. Viena iš tokių emigrantų bangų, į Daniją iš užjūrio atnešė megalitų kultą, kuris mirusiųjų laidojimą pavertė milžiniško triūso reikalaujančia apeiga. Tiek dolmenai, tiek koridoriniai kapai čia aptinkami daug dažniau negu kur kitur Vakarų Europoje, o viename koridoriniame kape pasitaiko net šimtas palaikų. Prieš išnykdamas maždaug apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. šis laidojimo paprotys, nepasiekęs Norvegijos, išplito Švedijos pakrantėse.
Priešistoriniai laikai žinomi iš nepatikimų atsitiktinai aptiktų archeologinių radinių interpretacijų. Pasak istorikų, šiaurės kraštai išliko terra incognita ir jų buvimas beveik visiškai nedomino civilizuoto pasaulio. Apie skandinavus nėra tokių šaltinių, kuriuos būtų galima palyginti su Cezario savo priešų faktiniu aprašymu, arba romantiškai pavaizduotas Tacito germanais, ar net 731 m. Bedos Garbiojo užbaigta Anglų tautos bažnytine istorija; tuo laiku uolūs krikščionių misionieriai – dažniausiai pačių ankstyviausių patikimų žinių šaltinis – vos pasiekė Danijos pakrantę.
Bronzos amžius
Žymi pažanga buvo padaryta bronzos amžiuje (apie 1500–500 pr. m. e.), kai Danijos bei pietinės Švedijos gyventojams pavyko sulydyti lydinį, kurio gamybai tiek varį, tiek alavą teko atsivežti iš tolimų žaliavų šaltinių Centrinėje Europoje. Į pietus buvo siunčiami kailiai ir vergai, taip pat vertinamas gintaras, o mainais grįždavo ne tik žaliavų, bet ir gatavos produkcijos, kaip antai bronziniai kardai, keliantys nuostabą ir norą pamėgdžioti. To laikotarpio gyvenseną primena išlikęs ilgas ir lenktas žalvarinis ragas, vadinamas lur dažnai randamas po du ir dar dabar galintis skleisti garsus, panašius į trombono skambesį. Jie galbūt buvo saulės kulto apeiginiai reikmenys, kaip, be abejonės, buvo nuostabiausias diskas, pritaisytas prie 6 ratų ir traukiamas paauksuoto žirgo. Visa ši apeiginė konstrukcija nedidelė, todėl nesunku buvo nešioti po laukus, kur, jos pagalba buvo stengiamasi iš saulės dievo išmelsti gausų derlių.
Apie vienokias ar kitokias derlingumo apeigas taip pat byloja stilizuoti akmens raižiniai, kur bronzos amžiaus žmonės puošė tinkamus lygius paviršius beveik visoje pietinėje Norvegijoje ir Švedijoje, taip pat Baltijos jūros salose. Raižinių temos mena, kad ši išsivysčiusi , kurie skolinosi net iš tolimosios , neretai net pranokdama savo įkvėpėjus, buvo tvirtai suaugusi su žemdirbiu triūsu.
Išnašos
- First Scandinavians came from north and south (anglų k.) Tikrinta 2020-05-01.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skandinavijos priešistorė, Kas yra Skandinavijos priešistorė? Ką reiškia Skandinavijos priešistorė?
Skandinavijos priesistore priesistoriniai laikai kurie tesesi nuo paskutinio ledynmecio 12 tukst m pr m e iki pirmuju Skandinavijos rasytiniu saltiniu atsiradimo Skandinavijos istorijaSvedijos Norvegijos DanijosSkandinavijos priesistoreGermanijaVikingaiHorfagreatai Folkungai FolkungaiKalmaro unijaVazosDanija Norvegija Svedijos Norvegijos unija Bernadotai GliuksburgaiBernadotai Gliuksburgai GliuksburgaiSusijusiu saliu istorijos Suomijos Grenlandijos IslandijosSkandinavijos akmens amziusOlu piesiniai Altoje Pasitraukus ledynams Danijoje ir Pietu Svedijoje atsirado tundra kurioje gyveno siaures elniai Juos medziojo Hamburgo kulturos atstovai Jie buvo klajokliai gyvene tipiuose Be samanu tundroje augo keli berzai ir sermuksniai Palaipsniui atsirado taiga Ankstyviausias zmogaus ranku darbo radinys aptiktas Danijoje yra elnio kaulai suskaldyti norint isciulpti kaulu smegenis dar pries paskutinį apledejima kitaip sakant zmogaus gardziuotasi tuo skanestu ne veliau kaip pries 50 000 metu Taciau titnaga vartojusios siauriniu elniu medziotoju kulturos pedsakai aptinkami ten kur dabar driekiasi Danijos zemes yra is laikotarpio ne ankstesnio kaip 10 tukstantmetis pr m e kai ilgai ir netolygiai traukesi ledynas kiek veliau cia buta ir ruoniu medziotoju kurie tarp arktinio ledyno kalnagubriu panasiai kaip grenlandieciai vertesi zeberkline medziokle Tiek vienu tiek kitu atveju jie įsigavo į Danija is pietu puses Pirmieji zmones į Siaures Norvegija atsikele pamazu slinkdami aukstyn vakarine pakrante kur panasus medziokles budas buvo paplites apie 8 tukstantmetį pr m e Po ilgu klajoniu tundroje jie galejo patekti is rytu Svedija bei Suomija buvo apgyvendintos gerokai veliau Svedija is pradziu buvo mazai arba visiskai neprieinama nes ledynkalnio gubriai cia tirpo ne taip kaip Norvegijoje iki 8 tukstantmecio Zemes lygis atslugus milziniskam ledyno slegiui visalaik kilo ir nesiliauja iki siol o Baltijos juros baseinas talpines plustantį vandenį kuriam laikui buvo pasidares didziulis gelavandenis ezeras Gyvenvieciu pedsakai aptinkami Svedijoje yra mazdaug is 6 tukstantmecio pr m e Taciau Suomija dar ilga laika buvo labai retai apgyvendinta Pries smarku atsilima mazdaug 5 tukstantmecio pr m e pradzioje kai tirpstantis ledas didziasias upes kazkada tekejusias is Baltijos ezero paverte dabartines juros kanalais klajokliu tauteles buvo palike siokius tokius pedsakus tame zemes masyve kuris galiausiai tapo Danijos salomis Jie naudojo is kaulo pasigamintus padargus o suo buvo vienintelis ju prisijaukintas gyvulys Taciau netrukus po Baltijos juros persiformavimo vadinamosios virtuves atliekos nusejusios pakrantes įtikinamai rodo cia gyvenus titnagines kulturos zmones kurie mito gyvuliniu maistu nuo veziagyviu iki medziojamu pauksciu Panasiu liekanu randama isilgai visos Norvegijos pakranciu iki pietines Svedijos vietos kur yra nusluges vandens lygis Norvegijoje be to naturalistiniai raiziniai ar piesiniai ant glotniu uolu liudija apie pirmosios minties probreskius Siaures Skandinavijoje gyvenimo budas beveik nesikeite beveik visa 3 tukstantmetį pr m e bet pieciau pasirode pirmieji zemdirbiai kurie atkovotuose is misku zemes sklypuose vertesi lydimine zemdirbyste bei pusiau klajokline gyvulininkyste ir pradejo is medziu ar supintu virbu statytis daugiau ar maziau patvarius bustus Keramikos dirbiniai bei įrankiai rodo is pietu atklydus kelias emigrantu bangas o į Suomija is rytu Viena is tokiu emigrantu bangu į Danija is uzjurio atnese megalitu kulta kuris mirusiuju laidojima paverte milzinisko triuso reikalaujancia apeiga Tiek dolmenai tiek koridoriniai kapai cia aptinkami daug dazniau negu kur kitur Vakaru Europoje o viename koridoriniame kape pasitaiko net simtas palaiku Pries isnykdamas mazdaug apie 2 tukstantmetį pr m e sis laidojimo paprotys nepasiekes Norvegijos isplito Svedijos pakrantese Priesistoriniai laikai zinomi is nepatikimu atsitiktinai aptiktu archeologiniu radiniu interpretaciju Pasak istoriku siaures krastai isliko terra incognita ir ju buvimas beveik visiskai nedomino civilizuoto pasaulio Apie skandinavus nera tokiu saltiniu kuriuos butu galima palyginti su Cezario savo priesu faktiniu aprasymu arba romantiskai pavaizduotas Tacito germanais ar net 731 m Bedos Garbiojo uzbaigta Anglu tautos baznytine istorija tuo laiku uolus krikscioniu misionieriai dazniausiai paciu ankstyviausiu patikimu ziniu saltinis vos pasieke Danijos pakrante Bronzos amziusSaules kulto apeiginiai reikmenys 1350 pr m e Zymi pazanga buvo padaryta bronzos amziuje apie 1500 500 pr m e kai Danijos bei pietines Svedijos gyventojams pavyko sulydyti lydinį kurio gamybai tiek varį tiek alava teko atsivezti is tolimu zaliavu saltiniu Centrineje Europoje Į pietus buvo siunciami kailiai ir vergai taip pat vertinamas gintaras o mainais grįzdavo ne tik zaliavu bet ir gatavos produkcijos kaip antai bronziniai kardai keliantys nuostaba ir nora pamegdzioti To laikotarpio gyvensena primena islikes ilgas ir lenktas zalvarinis ragas vadinamas lur daznai randamas po du ir dar dabar galintis skleisti garsus panasius į trombono skambesį Jie galbut buvo saules kulto apeiginiai reikmenys kaip be abejones buvo nuostabiausias diskas pritaisytas prie 6 ratu ir traukiamas paauksuoto zirgo Visa si apeigine konstrukcija nedidele todel nesunku buvo nesioti po laukus kur jos pagalba buvo stengiamasi is saules dievo ismelsti gausu derliu Apie vienokias ar kitokias derlingumo apeigas taip pat byloja stilizuoti akmens raiziniai kur bronzos amziaus zmones puose tinkamus lygius pavirsius beveik visoje pietineje Norvegijoje ir Svedijoje taip pat Baltijos juros salose Raiziniu temos mena kad si issivysciusi kurie skolinosi net is tolimosios neretai net pranokdama savo įkvepejus buvo tvirtai suaugusi su zemdirbiu triusu IsnasosFirst Scandinavians came from north and south anglu k Tikrinta 2020 05 01