Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skandinavijos istorija apima Švedijos, Norvegijos bei Danijos šalių istorijas, nes jas sieja iš senovės paveldėti kultūriniai ryšiai, politinė patirtis ir panaši socialinė samprata. Plačiąją prasme apima 5 šalis; Islandiją bei Suomiją, kai turima omenyje gyvenančias Šiaurės tautas. Jų gyvensena yra sąlygojama ypatingo regiono, nes jie gyvena pačiame didžiojo Europos žemyno šiaurės vakarų pakraštyje, apsuptame jūrų, atšiauriame ir mažai derlingame – dėl to, išskyrus Daniją, Skandinavijos tautos visada buvo plačiai išsibarsčiusios.


Skandinavijos istorija
Švedijos \| Norvegijos \| Danijos
Skandinavijos priešistorė
Germanija
Vikingai
	Horfagreatai

-
Folkungai	Folkungai
Kalmaro unija
Vazos
	Danija-Norvegija ()

Švedijos–Norvegijos unija (Bernadotai)		Gliuksburgai
Bernadotai	Gliuksburgai	Gliuksburgai
Susijusių šalių istorijos:
Suomijos, Grenlandijos, Islandijos

Šiaurės Norvegija bei Suomija ribojasi su Rusija, o Jutlandijos pusiasalis per ilgai ginčytinas Šlezvigo ir Holšteino teritorijas atveria siauresnį ir patogesnį sausumos tiltą į kontinentinę Europą. Išskyrus šias išimtis, regionas yra supamas Atlanto vandenyno ir 4 jo intakų: Barenco, Norvegijos, Šiaurės ir Baltijos jūrų. Nors Barenco jūra norvegai plaukiojo nuo X a., politinės svarbos ji pirmą kartą įgijo Antrojo pasaulinio karo metu. Ir tik tada arktinė Skandinavija susilaukė ypatingo dėmesio ir gavo naują vardą – Nordkalotten ('Šiaurės kepurė'). Tačiau ir kitos 3 jūros per amžius vaidino svarbų vaidmenį, nes, kol nebuvo oro transporto, tolimus nuotolius Skandinavijos kraštuose buvo lengviau įveikti vandeniu negu sausuma.

v • • r

Europos šalių istorijos